ff3a4d37-de3c-47f0-bb68-e835aca096ae · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1044-230/2011Proceso Nr. 2-21-3-01580-2010-5Pirmosios instancijos teisėja Larisa Tamulionienė Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 35.4; 63.1; 121.15; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M AS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv.

S. G., atsakovui M. P., jo atstovei adv. Inai Kurauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės L. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-301-660/2011 pagal ieÅ¡kovės L. D. ieÅ¡kinį atsakovui M. P. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovė L. D. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo M. P. 14 643,91 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad gyvenant kartu su atsakovu 2007 m. pradžioje jis pareiÅ¡kė norÄ Ä¯sigyti automobilį. Kadangi jis negalėjo gauti iÅ¡ banko paskolos, todėl ieÅ¡kovė sudarė DnB NORD banke kreditavimo sutartį, kurios pagrindu į jos sÄ skaitÄ buvo pervesta 18 000 Lt dydžio kreditas 5 metų laikotarpiui, iÅ¡ viso ji bankui iki 2011 m. gruodžio 31 d. turi sumokėti paskolÄ su palÅ«kanomis – 21 404,01 Lt. Atsakovas jai įsipareigojo mokėti įmokas pagal ieÅ¡kovės sudarytÄ kreditavimo sutartį.

Automobilių turguje buvo nupirktas automobilis BMW 318 už 15 000 Lt, likusi kredito suma – 3 000 Lt buvo panaudota automobilio paruoÅ¡imui eksploatavimui, jo įregistravimui ir kitoms bÅ«tinoms iÅ¡laidoms. Vėliau ieÅ¡kovės ir atsakovo ryÅ¡ys nutrÅ«ko, jis žadėjo mokėti paskolÄ ir iÅ¡ pradžių mokėjo, viso sumokėjo 6 760,10 Lt , o nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio nustojo mokėti, todėl likusi paskolos mokėjimo naÅ¡ta teko ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 14 643,91 Lt, kadangi tarp Å¡alių buvo susiklostę faktiniai paskolos teisiniai santykiai, t.y. atsakovui buvo suteikta 18 000 Lt paskola su palÅ«kanomis.

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, nustatė, kad atsakovas neturėjo pakankamai piniginių lėšų automobiliui įsigyti. IeÅ¡kovė pasisiÅ«lė jam padėti ir tuo tikslu sudarė kreditavimo sutartį ir paėmė iÅ¡ AB DnB NORD banko 18 000 Lt kreditÄ , kurį su palÅ«kanomis (bendra kredito suma 21 533,02 Lt) turi grÄ Å¾inti bankui iki 2011-12-01.

Taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovė su atsakovu Kauno automobilių turguje nupirko automobilį BMW 318, už kurį ieÅ¡kovė sumokėjo pardavėjui 15 000 Lt. Teismas taip pat konstatavo, kad ieÅ¡kovė nesudarė su atsakovu raÅ¡ytinės paskolos sutarties, ir tik žodžiu susitarė, kad atsakovas jai mokės pinigus banko paskolos bei palÅ«kanų grÄ Å¾inimui. Teismas nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2007-07-31 iki 2009-07-16 pervedė ieÅ¡kovei į banko sÄ skaitÄ 6 760,10 Lt. Nors atsakovas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2007-03-01 iki 2008-05-30 ieÅ¡kovei dar grÄ Å¾ino ir 4 000,95 Lt grynais, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Kadangi paskolos teisiniams santykiams nepakanka vien susitarimo, o turi bÅ«ti perduoti ir pinigai, todėl teismas, nenustatęs pinigų perdavimo atsakovo nuosavybėn fakto, darė iÅ¡vadÄ , jog tarp Å¡alių nėra paskolos sutartinių santykių. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovės pinigų sumokėjimas pardavėjui už automobilį nėra paskolos suteikimas atsakovui. Atsakovas niekada nepripažino gavęs 18 000 Lt sumÄ asmeniÅ¡kai, to neteigė ir pati ieÅ¡kovė ir to nepatvirtino liudytojų parodymai bei ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai.

Teismas nustatytų aplinkybių pagrindu sprendė, jog tarp Å¡alių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai. IeÅ¡kovė L. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 8 239,90 Lt bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes nustatė teisingai, tačiau nepagrįstai ieÅ¡kinį atmetė nurodęs, kad ieÅ¡kovės pinigų sumokėjimas pardavėjui už automobilį negali bÅ«ti vertinamas kaip paskolos suteikimas atsakovui.

Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. IeÅ¡kovės nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas nesaistė pirmosios instancijos teismo, kurio pareiga tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius, ex officio nuspręsti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ . Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pabrėžta, kad teisinė ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva.

IeÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykas buvo reikalavimas priteisti tam tikrÄ pinigų sumÄ , ir ji tai pagrindė nurodydama faktines bylos aplinkybes bei pateikdama įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius ir nurodyti tinkamÄ teisinį pagrindÄ , o ne apsiriboti vien ieÅ¡kovės nurodytu teisiniu ieÅ¡kinio pagrindu. Atsakovas sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ jo prievolę sumokėti pardavėjui už atsakovÄ Ä¯vykdė apeliantė, o atsakovas pardavėjui nepranešė, kad prieÅ¡tarauja tokiam prievolės įvykdymo bÅ«dui, todėl jai perėjo pardavėjo teisės, susijusios su pirkėju (atsakovu) - teisė reikalauti sumokėti už prekę (automobilį) (CK 6.50 str. 6.51 str.1 d.).

Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovė neturi įrodymų, jog kredito dalis – 3 000 Lt buvo panaudota atsakovo įgyto automobilio paruoÅ¡imui eksploatavimui ir įregistravimui, todėl atsižvelgdama tai, kad atsakovas jai yra grÄ Å¾inęs 6 760,10 Lt, praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 8 239,90 Lt.              Atsakovas M. P. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog skundo argumentas, kad teismas neatliko pareigos tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius, nepagrįstas, kadangi bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieÅ¡kinyje nurodytas pagrindas bei dalykas.

IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti skolÄ , ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes nepagrįstai laikė tarp Å¡alių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad automobilio pirkimo kaina – 15 000 Lt, kadangi nėra įrodymų, kad buvo sumokėtas 3 000 Lt avansas, o raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Motoritas“ 10 500 Lt sumai. Å ie oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai nebuvo nuginčyti, o pripažinus, kad automobilis parduotas už 15 000 Lt bÅ«tų nuspręsta dėl UAB „Motoritas“ teisių ir pareigų.

Kadangi pardavėjas yra UAB „Motoritas“, o ieÅ¡kovė ir atsakovas kartu pirko automobilį bendriems poreikiams, todėl jai negali pereiti pardavėjo teisės.             Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), tačiau daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tiek procesines, tiek materialines teisės normas.             Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, iÅ¡ esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau ydingai suprato ieÅ¡kinio pagrindÄ , kadangi spręsdamas ginÄÄ apsiribojo vien ieÅ¡kovės nurodytu teisiniu santykių vertinimu, t.y. ginÄÄ sprendė, remdamasis ieÅ¡kovės nurodytu paskolos santykių teisiniu reglamentavimu.

CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodoma aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), taip pat nurodant tai patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė faktines aplinkybes ir suformulavo savo reikalavimÄ , t.y. ieÅ¡kinio dalykÄ - priteisti jai iÅ¡ atsakovo tam tikrÄ pinigų sumÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad įstatymai nereikalauja, jog besikreipiantis į teismÄ asmuo nurodytų įstatymus, kuriais jis grindžia savo reikalavimus, t.y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų bylos teisinius santykius, pats bylÄ nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ .

Tokia teismo pareiga yra įtvirtinta įstatyme, o bÅ«tent CPK 265 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Todėl vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kimÄ teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymÄ , kuriuo grindžia reikalavimus, negali bÅ«ti pagrindas juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2009 ir kt.).             Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padaręs iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių susiklostę teisiniai santykiai nėra paskolos santykiai, turėjo ne ieÅ¡kinį atmesti Å¡iuo pagrindu, bet tinkamai kvalifikuoti teisinį santykį ir tinkamai taikyti Å¡iam santykiui taikytinÄ teisės normÄ .

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė paėmė iÅ¡ banko paskolÄ savo vardu, automobilis buvo nupirktas atsakovo vardu, o ieÅ¡kovė gauto kredito lėšomis už jį sumokėjo. Å ių aplinkybių atsakovas neginčijo, ir pirmosios instancijos teismas, remdamasis surinktais įrodymais, jas visiÅ¡kai pagrįstai nustatė. Tokiu bÅ«du nustatyta, kad automobilis įgytas atsakovo M. P. nuosavybėn ir jo vardu įregistruotas (b.l. 8-10), o pinigus už automobilį sumokėjo ieÅ¡kovė. Toks tarp Å¡alių atsiradęs santykis reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė, veikdama kaip tretysis asmuo už atsakovÄ , įvykdė jo prievolę sumokėti pardavėjui už įgytÄ automobilį (CK 6.50 straipsnio 1 dalis).

Å alių susitarimas ir nurodytos prievolės esmė (sumokėti už perkamÄ daiktÄ ) to nedraudė. Todėl ieÅ¡kovei, įvykdžiusiai piniginę prievolę už atsakovÄ , perėjo visos kreditoriaus teisės (CK 6.50 straipsnio 3 dalis, 6.112 straipsnio 1 punktas), ir ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko įvykdyti prievolę.              Ginčo dalyku yra ir įvykdytos prievolės mastas. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad už automobilį buvo sumokėta 15 000 Lt, rėmėsi ne tik raÅ¡ytiniais įrodymais, bet ir liudytojų parodymais.

Kolegija sutinka su tokiu įrodymu vertinimu. Nors pirkimo-pardavimo sutartį patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai – PVM sÄ skaita-faktÅ«ra ir pažyma sÄ skaita (b.l. 8, 10) patvirtina, kad automobilis buvo pirktas iÅ¡ UAB „Motoritas“ už 10 500 Lt, tačiau Å¡iuo atveju įrodinėjant sandorio vertę yra pagrindas ir galimybė remtis ir liudytojų D. Lapinsko ir J. L. parodymais, kurie patvirtino, kad už automobilį iÅ¡ viso buvo sumokėta 15 000 Lt, t.y. 3000 Lt grynais ir 12 000 Lt į J.

L. sÄ skaitÄ . DnB NORD banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos J. L. buvo pervesta 12 000 Lt (b.l. 12), kas atitinka tiek D. Lapinsko, tiek J. L. parodymus (b.l. 117-119). Nurodytas raÅ¡ytinis įrodymas paneigia, jog už automobilį buvo sumokėta tik 10 500, nes atsakovas pripažįsta, kad automobilio pirkimui ieÅ¡kovė J. L. pervedė bÅ«tent 12 000 Lt suma. Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad esant netiesioginiam raÅ¡ytiniam įrodymui (banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ui), jog automobilis buvo pirktas už didesnę, nei sutartyje nurodytÄ kainÄ , yra pagrindas nepaisyti įstatyme numatyto draudimo sandorio patvirtinimui remtis liudytojų parodymais, kadangi tai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6 dalies 1 ir 4 punktas).

Dėl Å¡ių priežasčių nustatytina įvykdytos prievolės už atsakovÄ apimtis ne 10 500 Lt, kaip nurodyta PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje, bet 15 000 Lt. Ir todėl, kadangi atsakovas ieÅ¡kovei yra sumokėjęs 6 760,10 Lt, dėl ko tarp Å¡alių nekyla ginčo, tenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį jai priteistinas skirtumas tarp jos sumokėtos automobilio vertės ir atsakovo jai grÄ Å¾intų pinigų, kas sudaro 8 239,90 Lt (15 000 Lt – 6 760,10 Lt). IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu sutinka dėl tokios sumažintos ieÅ¡kinio sumos.

             Kolegija atmeta atsakovo atsikirtimus, jog nustačius pardavimo kainÄ â€“ 15 000 Lt, yra nusprendžiama dėl neįtraukto į bylÄ asmens pardavėjo UAB „Motoritas“ teisių, kadangi iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad automobilio pirkimo-pardavimo sandoris vyko ne tik tarp UAB „Motoritas“ ir atsakovo bei ieÅ¡kovės, bet Å¡iame sandoryje dalyvavo ir D. L., pagal kurio parodymus UAB „Motoritas“ buvo tik tarpininkas Å¡iame sandoryje. Todėl esant tokiai pirkimo-pardavimo sandorio struktÅ«rai teismo nustatyta aplinkybė, jog automobilis buvo parduotas už 15 000 Lt, nereiÅ¡kia, kad Å¡iÄ sumÄ bÅ«tent ir gavo UAB „Motoritas“, o ne J.

L.. Todėl nėra nusprendžiama dėl UAB „Motoritas“ teisių ir pareigų. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieÅ¡kinio pagrindÄ , netinkamai taikė proceso teisės normas, ir tai turėjo įtakos neteisingam bylos iÅ¡sprendimui, be to, ginčo santykiui netinkamai taikė materialines teisės normas, todėl priimtas teismo sprendimas naikintinas priimant naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 3, 4 dalys, 98 straipsnio 1, 3 dalys). IeÅ¡kinio reikalavimai patenkinti 56 procentais, todėl ieÅ¡kovės patirtos atstovavimo iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme – 1 500 Lt mažintinos iki 840 Lt (1 500 Lt x 56 proc.), žyminis mokestis priteistinas nuo patenkintos ieÅ¡kinio sumos, t.y. 247,20 Lt už ieÅ¡kinį ir tokia pat suma už apeliacinį skundÄ .

Taip pat ieÅ¡kovei priteistinos jos patirtos atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme – 1 000 Lt (b.l. 155). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :              Apeliacinį skundÄ patenkinti. Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovės L. D. ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei L.

D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 8 239,90 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 494,40 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ ir 1 840 Lt atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, o valstybei - 11,25 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkė:                                                                                Nijolia Indreikienė Kolegijos teisėjai:                                                                                     Dalė Burdulienė                                                                                                                    Dmitrijus Korsakovas