2024-02-14 Nr. AB-3436-3-61-3-08308-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1016-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08308-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. O. (O. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Pasaulio gidas“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 23S147046 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2019 m. kovo 8 d. turėjo galiojusią nacionalinę vizą, o su leidimais laikinai gyventi Lietuvoje gyvena nuo 2019 m. gegužės 20 d. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 21 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo Lietuvoje pagrindu, kuris galiojo iki 2023 m. gegužės 21d. Lietuvoje dirba nuo 2018 m. liepos 23 d.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pasaulio gidas“ (toliau – ir Bendrovė) pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis ir dokumentus, jog pareiškėjas nedirba ir neketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartyje nustatytas sąlygas. Taip pat Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas formaliai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymo) 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau neva surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio toliau dirbti UAB „Pasaulio gidas“.

4. Pareiškėjas nurodė, kad tokie Migracijos departamento motyvai yra nepagrįsti. Paaiškino, kad nuo 2021 m. gegužės 31 d. pagal darbo sutartį dirba Bendrovėje tinkuotoju. Šios aplinkybės neginčija ir Migracijos departamentas, Sprendime nurodydamas, kad Bendrovė įsteigta 2017 m. gegužės 29 d. ir vykdo gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos veiklą. Pareiškėjas teigė, kad jo draudžiamos pajamos viso darbo šioje įmonėje metu sudaro nuo 153,64 Eur iki 333,33 Eur. Pareiškėjas papildomai dar vykdo individualią veiklą.

5. Atkreipė dėmesį, kad nors į Lietuvos Respubliką atvyko iki 2022 m. vasario 24 d. (Rusijos karo Ukrainoje pradžios), bet jam, kaip Ukrainos piliečiui, kuris šiuo metu yra Lietuvos Respublikoje, turi būti taikomi specialus įstatymai. Teigė, kad pagal Įstatymo 44 straipsnį, Ukrainos piliečiams, jų šeimos nariams ir asmenims be pilietybės, gyvenusiems Ukrainoje, pasitraukusiems iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir pasinaudojusiems galimybe pradėti dirbti be leidimo arba be Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimamo sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnio pagrindu išduodamas ir keičiamas netaikant UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, jeigu darbo santykiai tęsiami su tuo pačiu darbdaviu.

6. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad jis tęsia darbo santykius su Bendrove, šiuo metu Ukrainoje vyksta karas, todėl Migracijos departamento Sprendimas neatitinka minėtos Įstatymo 44 straipsnio nuostatos ir turi būti panaikintas.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo darbdavys pareiškėjo vardu pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog jis ketina Bendrovėje dirbti tinkuotoju. Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjui pakeitimo nurodyta, kad Bendrovė darbo sutarties laikotarpiu įsipareigojo pareiškėjui mokėti 845 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Paaiškino, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – ir VSDFV) esančius duomenis nustatė, jog pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2021 m. gegužės 31 d. ir nei vieną mėnesį pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 845 Eur.

9. Atsakovas pažymėjo, kad siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjui buvo mokamas mažesnis mėnesinis darbo užmokestis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, Migracijos departamentas pareiškėjui ir Bendrovei per MIGRIS 2023 m. balandžio 25 d. išsiuntė pranešimą su prašymu pateikti paaiškinimą ir tai patvirtinančius dokumentus. Bendrovė per MIGRIS 2023 m. gegužės 3 d. pateikė paaiškinimą, jog pareiškėjas pageidavo dirbti Bendrovėje tik vieną savaitę per mėnesį, kadangi jis vykdo individualią veiklą ir iš jos gauna pajamas. Prie paaiškinimo Bendrovė pridėjo pareiškėjo nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 910799, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 27 d. vykdo individualią veiklą, pareiškėjo 2022 m. sausio 10 d., 2022 m. vasario 7 d., 2022 m. kovo 8 d., 2022 m. balandžio 1 d., 2022 m. gegužės 9 d., 2022 m. liepos 1 d., 2022 m. rugpjūčio 1 d., 2022 m. rugsėjo 1 d., 2022 m. spalio 3 d. prašymų dėl neapmokamų atostogų, taip pat pareiškėjo 2021 m. kovo 17 d., 2021 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 5 d., 2022 m. gruodžio 21 d. ir 2023 m. balandžio 13 d. išrašytų sąskaitų-faktūrų klientams už pastatų vidaus apdailos darbus, už sienų tinkavimo, glaistymo ir dažymo darbus, 2022 m. balandžio 12 d. statybos rangos sutarties Nr. 2022/04/12, sudarytos tarp pareiškėjo ir UAB „Lavalis“, skaitmenines kopijas.

10. Pažymėjo, kad 2023 m. gegužės 3 d. papildomai pareiškėjo ir Bendrovės per MIGRIS buvo paprašyta pateikti darbo sutartį. Migracijos departamentui 2023 m. gegužės 5 d. buvo pateiktos 2021 m. gegužės 28 d. sudarytos darbo sutarties Nr. DS-144 bei jos 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 30 d. priedų skaitmeninės kopijos. Darbo sutartyje nurodyta, kad pareiškėjas priimamas dirbti šiomis būtinosiomis darbo sąlygomis: pareiškėjas priimamas dirbti tinkuotoju, sudaroma neterminuota darbo sutartis, įsipareigojama mokėti darbuotojui pagrindinį darbo užmokestį – 700 Eur, neatskaičius mokesčių, nustatoma 40 val. per savaitę, 8 val. per darbo dieną darbo trukmė ir nenustatomas ne visas darbo laikas. Pagal darbo sutarties priedus nuo 2022 m. sausio 1 d. pareiškėjui turi būti mokamas pagrindinis darbo užmokestis – 735 Eur neatskaičius mokesčių, o nuo 2023 m. sausio 1 d. – 845 Eur neatskaičius mokesčių. Darbo sutarties prieduose nėra jokių pakeitimų dėl pareiškėjo darbo trukmės, t. y. nėra nustatytas ne visas darbo laikas.

11. Migracijos departamentas teigė, kad pareiškėjas nedirba Bendrovėje visą darbo laiką kaip nustatyta darbo sutartyje ir negauna atitinkamo dydžio mėnesinio darbo užmokesčio, kurį Bendrovė įsipareigojo mokėti tarpininkavimo rašte ir darbo sutarties priede, taip pat pareiškėjas nemažai laiko buvo neapmokamose atostogose, tuo pačiu metu užsiimdamas individualia veikla. Būtent dėl šios priežasties ginčijamame Sprendime nurodyta, kad Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir duomenis. Atsižvelgiant tai, kad pareiškėjas užsiima individualia veikla, Bendrovė, kuri ketina tęsti darbinius santykius su pareiškėju, teikia tikrovės neatitinkančius dokumentus ir duomenis apie pareiškėją, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio ir toliau dirbti Bendrovėje, todėl ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas savo skunde neneigia, kad 845 Eur mėnesinis atlyginimas jam nebuvo mokamas ar, jog pareiškėjas užsiima individualia veikla, todėl yra imperatyvus pagrindas atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi.

13. Pažymėjo, kad šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 44 straipsnis nustato, jog Ukrainos piliečiams, jų šeimos nariams ir asmenims be pilietybės, gyvenusiems Ukrainoje, pasitraukusiems iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir pasinaudojusiems galimybe pradėti dirbti be leidimo arba be Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimamo sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnio pagrindu išduodamas ir keičiamas netaikant Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nustatytos sąlygos, jeigu darbo santykiai tęsiami su tuo pačiu darbdaviu. Tačiau ši nuostata nėra taikoma pareiškėjui, nes jis nėra pasitraukęs iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje. Taip pat, net jei pareiškėjas atitiktų minėtą nuostatą, tai neturėtų įtakos ginčijamam Sprendimui, nes minėta nuostata nepaneigia imperatyvaus pagrindo atsisakyti pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi.

14. Atsakovas teigė, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2019 m. kovo 8 d. turėjo galiojusią nacionalinę vizą, o su leidimais laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2019 m. gegužės 20 d. Pareiškėjui 2023 m. gegužės 21 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs iki 2023 gegužės 21 d. Leidimai laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduoti darbo Lietuvoje pagrindu, pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo 2018 m. liepos 23 d.

17. Pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 27 d. vykdo individualią veiklą (statybos baigimas ir apdaila), pareiškėjui yra išduota Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 910799 (toliau – ir Pažyma). Pajamos iš individualios veiklos deklaruotos už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. ir jų dydis siekia nuo 107,14 Eur iki 254,16 Eur.

18. Pareiškėjas su Bendrove 2021 m. gegužės 28 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. DS-144 (toliau – ir Darbo sutartis), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas priimamas dirbti į tinkuotojo pareigas; Bendrovė įsipareigoja mokėti pareiškėjui darbo užmokestį – 700 Eur neatskaičius mokesčių; nustatyta 40 valandų per savaitę, 8 val. per darbo dieną pareiškėjo darbo dienos trukmė; pažymėta, kad pareiškėjui nenustatomas ne visas darbo laikas. 2021 m. gruodžio 31 d. priedu prie Darbo sutarties buvo pakeista Darbo sutartis, nurodyta, jog Bendrovė nuo 2022 m. sausio 1 d. įsipareigoja pareiškėjui mokėti darbo užmokestį – 735 Eur neatskaičius mokesčių, o 2022 m. gruodžio 30 d. priedu prie Darbo sutarties buvo pakeista Darbo sutartis, nurodyta, jog Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. įsipareigoja pareiškėjui mokėti darbo užmokestį – 845 Eur neatskaičius mokesčių.

19. Bendrovė 2023 m. kovo 30 d. pareiškėjo vardu pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. 2303-LLGK-3519 tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti tinkuotoju Bendrovėje. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjas dirba Bendrovėje, jo pragyvenimo lėšos Lietuvoje – 845 Eur darbo užmokestis, gaunamas Bendrovėje. Bendrovė pateikė Migracijos departamentui Tarpininkavimo raštą dėl leidimo pareiškėjui laikinai gyventi pakeitimo Nr. 20230328-055084, kuriame nurodyta, kad Bendrovė darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto pareiškėjui mokėti mėnesinį darbo užmokestį – 845 Eur.

20. Teismas nurodė, kad VSDFV 2023 m. spalio 16 d. duomenimis, pareiškėjas Bendrovėje dirbo nuo 2021 m. gegužės 31 d., iš Bendrovės atleistas 2023 m. rugsėjo 12 d., t. y. iki skundo padavimo teismui (2023 m. rugsėjo 19 d.).

21. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo draudžiamos mėnesinės pajamos viso darbo Bendrovėje laikotarpiu sudarė nuo 153,64 Eur iki 333,33 Eur.

22. Byloje pateiktos pareiškėjo (kaip dirbančio pagal Individualios veiklos pažymą) išrašytos sąskaitos-faktūros už pareiškėjo suteiktas paslaugas: 2021 m. gegužės 5 d. sąskaita-faktūra UAB „Neutrada“ už glaistymo, dažymo paslaugas; 2021 m. kovo 17 d. sąskaita-faktūra UAB „Viatus“ už sienų glaistymo, dažymo darbus; 2021 m. kovo 29 d. sąskaita-faktūra UAB Neutrada“ už glaistymo, dažymo paslaugas; 2022 m. gruodžio 21 d. sąskaita-faktūra UAB „Ipm projektai“ už tinkavimo, glaistymo, dažymo paslaugas; 2023 m. balandžio 13 d. sąskaita-faktūra UAB „Lavalis“ už suteiktas pastato vidaus apdailos paslaugas. Byloje yra priedai prie statybos rangos sutarčių, iš kurių matyti, kad pareiškėjas kaip fizinis asmuo, ne Bendrovės darbuotojas, teikė subrangos paslaugas (sienų glaistymas, dažymas, sienų, lubų lyginimas, sienų siūlių armavimas) rangovui UAB „Lavalis“.

23. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui laikotarpiais: nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2022 m. sausio 28 d., nuo 2022 m. vasario 7 d. iki 2022 m. vasario 25 d., nuo 2022 m. kovo 8 d. iki 2022 m. kovo 31 d., nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2022 m. birželio 22 d., nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2022 m. liepos 31 d., nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d., nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. ir nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2022 m. spalio 21 d. buvo suteiktos nemokamos atostogos. Šias aplinkybes patvirtina Bendrovės direktoriaus įsakymai apie pareiškėjui suteiktas nemokamas atostogas.

24. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjas ir Bendrovė pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir dokumentus, nes pareiškėjas nedirba ir neketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartyje nustatytas sąlygas. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas siekia gauti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. toliau dirbti Bendrovėje pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tinkuotoju). Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas nedirba Bendrovėje visą darbo laiką, kaip nustatyta Darbo sutartyje, ir negauna atitinkamo dydžio mėnesinio darbo užmokesčio, kurį Bendrovė įsipareigojo mokėti Tarpininkavimo rašte ir Darbo sutarties priede, taip pat pareiškėjas nemažai laiko buvo neapmokamose atostogose, tuo pačiu metu pareiškėjas, dirbdamas Bendrovėje, užsiima ir individualia veikla. Pažymėta, jog faktinės aplinkybės sudaro rimtą pagrindą manyti, kad pareiškėjo tikrasis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas nėra darbas Bendrovėje, o jo tikslas, gavus leidimą laikinai gyventi, ir toliau vykdyti individualią veiklą. Bendrovė Tarpininkavimo rašte ir Darbo sutarties priede įsipareigojo mokėti 845 Eur dydžio mėnesinį darbo užmokestį už darbo sutartyje nustatytą visą darbo laiką (t. y. už 40 val. per savaitę ir 8 val. per darbo dieną), tačiau iš tikrųjų pareiškėjas visą darbo laiką Bendrovėje nedirbo, tai sudarė pagrindą vertinti, jog Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir duomenis.

25. Teismas vadovavosi ginčui aktualiomis Įstatymo 35, 44 straipsnio nuostatomis.

26. Nurodė, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

27. Vertindamas pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad atsakovo Sprendimo argumentai, jog neva pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, yra nepagrįsti, nes pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės 31 d. pagal Darbo sutartį dirba Bendrovėje, tęsia darbo santykius su Bendrove, pareiškėjo draudžiamosios pajamos viso darbo Bendrovėje metu sudaro nuo 153,64 Eur iki 333,33 Eur; pareiškėjas papildomai vykdo individualią veiklą, teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.

28. Atsakovo Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

29. Teismas, vertindamas nurodytas faktines aplinkybes ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, sprendė, jog Migracijos departamentas Sprendimu pagristai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas ir Bendrovė pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis ir dokumentus, kadangi pareiškėjas nedirba ir neketina dirbti Bendrovėje pagal Darbo sutartyje nustatytas sąlygas.

30. Teismas pažymėjo, kad VSDFV duomenys patvirtina, jog Darbo sutartyje, Tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis pareiškėjui nebuvo mokamas, pareiškėjas 2022 metais Bendrovėje faktiškai dirbo labai trumpai, nes didžiąją 2022 metų dalį (sausio, vasario, kovo, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio rugsėjo, spalio mėnesiais) buvo nemokamose atostogose. Tačiau būdamas nemokamose atostogose, jis teikė su pastatų vidaus apdaila susijusias paslaugas Lietuvoje pagal Pažymą. Pareiškėjas iki skundo padavimo teismui iš Bendrovės buvo atleistas.

31. Teismas taip pat akcentavo, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes (kada pareiškėjas atvyko, pradėjo dirbti Lietuvoje, aplinkybes, susijusias su pareiškėjo darbu Bendrovėje, prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir tarpininkavimo rašte nurodytas aplinkybes), nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti Migracijos departamento Sprendimą remiantis pareiškėjo nurodytais argumentais dėl Įstatymo 44 straipsnio netaikymo jo, kaip Ukrainos piliečio, atžvilgiu. Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui prašyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatyme nustatytais kitais pagrindais.

32. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, atitinkantį VAĮ įtvirtintus administraciniam sprendimui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nurodyti Sprendimo priėmimą pagrindžiantys teisės aktai), todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą.

III. 33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes ir nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

35. Vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas teigia, kad nėra ginčo, jog pagal Įstatymo 62 straipsnio 4 dalį, užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

36. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog jis nuo 2021 m. gegužės 31 d. pagal darbo sutartį dirbo UAB „Pasaulio gidas” tinkuotoju, jo draudžiamos pajamos viso darbo šioje Bendrovėje laikotarpiu sudarė nuo 153,64 Eur iki 333,33 Eur. Taip pat neginčija, jis papildomai dar vykdo individualią veiklą.

37. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas niekada nedirbo pas kitą darbdavį, todėl nepažeidė Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies. Individualios veiklos vykdymas nepatenka į Įstatymo 62 straipsnio reglamentavimo sritį, vykdydamas individualią veiklą, pareiškėjas laikėsi teisės aktų reikalavimų, priešingu atveju jam nebūtų išduota Pažyma.

38. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas pareiškėjo atžvilgiu turėjo taikyti ir Įstatymo 44 straipsnį, kadangi šiuo metu Ukrainoje vyksta karas, todėl pareiškėjas, būdamas senyvo amžiau, negali vykti į Ukrainą dėl karo veiksmų. Taikant teisingumo principą, nėra svarbu, kada pareiškėjas išvyko iš Ukrainos, svarbu, kad jo buvimas Lietuvoje yra, be kitą ko, susijęs ir su Rusijos agresija prieš Ukrainą. Kadangi Įstatymas nereglamentuoja teisinių santykių dėl Ukrainos piliečių, išvykusių iš šios šalies iki karo pradžios ir tokių užsieniečių tolesnio buvimo Lietuvos Respublikoje, jų atžvilgiu turi būti taikoma įstatymo analogija, t. y. Įstatymo 44 straipsnio nuostatos.

39. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

40. Migracijos departamentas, kartodamas argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad pareiškėjas neginčija, jog Bendrovė pareiškėjui nemokėjo 845 Eur mėnesinio darbo užmokesčio ir, kad pareiškėjas vykdė individualią veiklą (Bendrovėje nedirbo viso darbo laiko), todėl yra imperatyvus pagrindas atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi.

41. Nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti taikomos Įstatymo 44 straipsnio nuostatos. Minėta Įstatymo nuostata nėra taikoma pareiškėjui, nes jis nėra pasitraukęs iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje. Pažymi, kad net jei pareiškėjas atitiktų minėtą Įstatymo nuostatą, tai neturėtų įtakos ginčijamam Sprendimui, nes minėta Įstatymo nuostata nepaneigia imperatyvaus pagrindo atsisakyti pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi.

42. Atsakovas pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Atsakovas vertina, kad teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, teisėtumo ir pagrįstumo.

44. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjas pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis ir dokumentus, nes jis nedirba ir neketina dirbti Bendrovėje pagal Darbo sutartyje nustatytas sąlygas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš Bendrovės atleistas iki skundo padavimo teismui.

45. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde teigia, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas niekada nedirbo pas kitą darbdavį, todėl nepažeidė Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo atžvilgiu netaikytina Įstatymo 44 straipsnio nuostata. Kadangi Įstatymas nereglamentuoja teisinių santykių dėl Ukrainos piliečių, išvykusių iš šios šalies iki karo pradžios ir tokių užsieniečių tolesnio buvimo Lietuvos Respublikoje, jų atžvilgiu turi būti taikoma įstatymo analogija, t. y. Įstatymo 44 straipsnio nuostatos.

46. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

47. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

48. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

49. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui <...>, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį <...>.

50. Įstatymo 35 straipsnio, reglamentuojančio atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus, 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...>.

51. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir šių aplinkybių neginčija pareiškėjas, kad jis nuo 2021 m. gegužės 31 d. pagal darbo sutartį dirbo UAB „Pasaulio gidas” tinkuotoju, jo draudžiamos pajamos viso darbo šioje Bendrovėje laikotarpiu sudarė nuo 153,64 Eur iki 333,33 Eur, taip pat jis papildomai vykdo individualią veiklą.

52. Migracijos departamentas nustatė ir šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, kad pareiškėjas nedirbo Bendrovėje darbo sutartyje nurodytą laiką ir negavo nustatyto mėnesinio darbo užmokesčio, kurį Bendrovė įsipareigojo mokėti. Pareiškėjui pakankamai ilgą laikotarpį buvo suteiktos nemokamos atostogos, tačiau jų metu pareiškėjas vykdė individualią veiklą pagal Pažymą. Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, sprendė, kad Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir dokumentus. Nors pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų įrodymų visuma suponuoja pagrįstas abejones dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio toliau dirbti Bendrovėje, taigi pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

53. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, sprendė, jog Migracijos departamentas Sprendimu pagristai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas ir Bendrovė pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis ir dokumentus, kadangi pareiškėjas nedirba ir neketina dirbti Bendrovėje pagal Darbo sutartyje nustatytas ir Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas sąlygas.

54. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė įvertinęs faktines aplinkybes ir pagrįstai rėmėsi ginčui aktualiomis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis.

55. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, išsamiai ištyrė ir objektyviai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, nepažeidė ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai taikė teisės normas. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių Migracijos departamento Sprendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas faktines bylos aplinkybes bei padarytas išvadas.

57. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog jo atžvilgiu turi būti taikoma Įstatymo 44 straipsnio nuostata, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai šiuo klausimu.

58. Pažymėtina, jog 2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1277 nustatyta, kad Ukrainos piliečiams, jų šeimos nariams ir asmenims be pilietybės, gyvenusiems Ukrainoje, pasitraukusiems iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir pasinaudojusiems galimybe pradėti dirbti be leidimo dirbti arba be Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimamo sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio pagrindu išduodamas ir keičiamas netaikant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nustatytos sąlygos, jeigu darbo santykiai tęsiami su tuo pačiu darbdaviu.

59. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko dar iki Rusijos Federacijos karinių veiksmų prieš Ukrainą, jis nėra pasitraukęs iš Ukrainos dėl karinių veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog minėta Įstatymo nuostata pareiškėjui negali būti taikoma.

60. Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad minėta Įstatymo nuostata pagal joje esančią išlygą – jeigu darbo santykiai tęsiami su tuo pačiu darbdaviu – pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikoma ir dėl to, jog pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. Bendrovėje nedirba.

61. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui prašyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kitais Įstatyme nustatytais pagrindais.

62. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

63. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. O. (O. O.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis