ff355a39-706c-41fc-9336-82dbd88df01a · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                                                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-287-354/2016                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24295-2015-3                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                  1.1.4.2; 1.2.14.1.1; 1.2.14.10; 2.4 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 16 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Renatai Kovierei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Misevičiui, gynėjui advokatui Arūnui Justeikui,išteisintajam D.

V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros (Å iauliai-1) prokuroro Gintaro Misevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei BK 187 str. 1 d., nes neįrodyta, kad D. V. dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas.Civilinio ieÅ¡kovo AB ,,duomenys neskelbtini“ civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : D. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas tuo, kad pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent, 2015 metų balandžio 26 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, nuo automobilio „PEUGEOT BOXER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal panaudos sutartį priklausančio A. L., registruoto Z. V. vardu, pasikėsino pagrobti 800 eurų vertės katalizatorių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios – su savimi neturėjo tam reikiamų priemonių, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia sugadino svetimÄ turtÄ â€“ apgadino Å¡io automobilio deÅ¡inės pusės Å¡onines duris, 170 eurų vertės, abi galines duris, bendros 400 eurų vertės, nuplėšė deÅ¡inės pusės durų plastmasinę apdailÄ , 40 eurų vertės, persuko vairuotojo pusės durelių spynelę, 30 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam A.

L. padarydamas 640 eurų turtinės žalos, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. bei 187 str. 1 d.D. V. teisiamojo posėdžio metu prokurorės pakeistu kaltinimu buvo kaltinamas tuo, kad 2015 metų balandžio 26 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , pasikėsino įsibrauti į automobilį „PEUGEOT BOXER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal panaudos sutartį priklausantį A.

L., registruotÄ Z. V. vardu, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, apgadinant automobilio deÅ¡inės pusės Å¡onines duris, 170 eurų vertės, abi galines duris, bendros 400 eurų vertės, nuplėšiant deÅ¡inės pusės durų plastmasinę apdailÄ , 40 eurų vertės, persukant vairuotojo pusės durelių spynelę, 30 eurų vertės, sugadinant turtÄ ir padarant nukentėjusiajam A. L. 640 eurų turtinę žalÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko iÅ¡laužti durų užrakto, atidaryti automobilio.

Å iais veiksmais D. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei 187 str. 1 d.Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros (Å iauliai-1) prokuroras Gintaras Misevičius praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo (turėtų bÅ«ti Raseinių rajono apylinkės teismo) 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendį D. V. atžvilgiu dėl iÅ¡teisinimo panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:pripažinti D. V. kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir nuteisti jį 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme;pripažinti jį kaltu pagal BK 187 str. 1 d. ir jį nuteisti 1 metų laisvės apribojimo bausme;BK 63 str. 1,4 d. tvarka bausmes subendrinus, iÅ¡ dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimÄ 1 metams 9 mėnesiams.

BK 63 str. 9 d. tvarka subendrinus su bausme, skirta 2015 m. gegužės 27 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., t. y. laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams ir 16 MGL (602,56 eurų) bauda, įskaitant atliktÄ bausmę, galutinę bausmę skirti laisvės apribojimÄ 2 metams ir 16 MGL (602,56 eurų) baudÄ , paliekant ankstesniu nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus.Prokuroro teigimu, Å¡ioje byloje surinkta daug duomenų (nors ir netiesioginių), kurių visuma aiÅ¡kiai rodo, jog Å¡ias nusikalstamas veikas padarė bÅ«tent D.

V..Prokuroras skunde nurodo, jog iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad vienas avalynės pėdsako fragmentas galėjo bÅ«ti paliktas tos pačios rÅ«Å¡ies avalyne, kaip įtariamojo D. V. namuose kratos metu rasti sportiniai batai.Be to, prokuroras pabrėžia, jog byloje yra duomenų, kad liudytojas J. G. įvykio vietoje po bandytu apvogti automobiliu rado pamestÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNOKIA“, kuris, kaip buvo nustatyta, priklauso pačiam kaltinamajam D. V.. Prokuroro įsitikinimu, akivaizdu, kad 18 kilometrų važiuoti ir telefonÄ pamesti įvykio vietoje galėjo tik pats kaltinamasis, kuris prisipažino, kad pravažiavo bÅ«tent tuo keliu pro šį automobilį.

Be to, prokuroras pažymi, kad nelogiÅ¡ka, jog, pametus telefonÄ , į jį nuteistasis net nebandė paskambinti. Kartu prokuroras pastebi, kad teismo nurodytas liudytojas E. B. buvo nurodęs, kad D. V. apie pamestÄ telefonÄ pasakė tik kitÄ dienÄ , todėl Å¡ie parodymai nepaneigia kaltinimo.Prokuroro teigimu, teismas taip pat neįvertino to, kad kaltinamasis neneigia tÄ naktį važiavęs bÅ«tent tuo keliu ir pats matęs nukentėjusiojo automobilį. Prokuroro nuomone, remtis liudytojų, kurie yra kaltinamojo draugai, parodymais nėra pagrindo, nes jie gali bÅ«ti suinteresuoti duoti kaltinamajam naudingus parodymus, be to, kai kurie jų buvo neblaivÅ«s, tarp jų parodymų yra prieÅ¡taravimų dėl to, kiek asmenų važiavo kartu tÄ naktį ir kokiu keliu važiavo.Skunde prokuroras atkreipia dėmesį, kad teismas, pasisakydamas dėl kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriais jis savo kaltę pripažino, ir galimai prieÅ¡ jį tyrėjo naudoto smurto, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ â€“ kol nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dėl piktnaudžiavimo tarnyba, turi bÅ«ti laikoma, kad J.

V. nėra kaltas, ir kol kas nėra nustatyta, jog prieÅ¡ D. V. buvo panaudotas fizinis smurtas, be to, buvęs tyrėjas J. V. nėra kaltinamas suklastojęs D. V. apklausos protokolÄ , įraÅ¡ant melagingus duomenis, todėl nėra nustatyta, kad D. V. Å¡ios apklausos metu bÅ«tų davęs melagingus parodymus, ir nėra teisinio pagrindo nesiremti pirminiais D. V. parodymais.Prokuroras skunde pabrėžia, kad teismas nuosprendyje iÅ¡ viso nepasisakė dėl liudytojų J. G., L. D. parodymų, iÅ¡ kurių buvo matyti, jog prie nukentėjusiojo automobilio tÄ naktį buvo sustojęs bÅ«tent tokio dydžio, markės ir spalvos automobilis, kokį tÄ naktį vairavo D.

V..Apibendrindamas prokuroras nurodo, kad byloje buvo nustatyta, jog bÅ«tent tÄ naktį D. V. važiavo bÅ«tent tokiu automobiliu ir tuo keliu pro nukentėjusiojo automobilį, prie kurio rastas kaltinamojo namuose rastos avalynės fragmento pėdsakas, ir po nukentėjusiojo automobiliu rastas D. V. telefonas. Jis pats pirmoje apklausoje buvo prisipažinęs padaręs Å¡ias nusikalstamas veikas ir tik vėliau ėmė tai neigti. Prokuroro nuomone, akivaizdu, jog byloje buvo surinkta daug duomenų, kurių visuma leidžia tvirtinti, jog Å¡ias veikas padarė bÅ«tent D.

V., tačiau teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad tai prielaidos, nes kiekvienÄ Å¡ių duomenų vertino atskirai, o ne jų visumÄ .Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o iÅ¡teisintasis D. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, nurodydamas, jog byloje yra pakankamai netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad D.

V. padarė jam inkriminuotÄ veikÄ . Prokuroras iÅ¡teisintojo D. V. kaltę grindžia specialisto iÅ¡vada, iÅ¡ kurios matyti, kad vienas avalynės pėdsako fragmentas galėjo bÅ«ti paliktas tos pačios rÅ«Å¡ies avalyne, kaip D. V. namuose kratos metu rasti sportiniai batai, aplinkybe, jog įvykio vietoje po bandytu apvogti automobiliu buvo rastas pamestas mobiliojo ryÅ¡io telefonas, priklausantis pačiam D. V., D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino, taip pat aplinkybe, kad prie nukentėjusiojo automobilio tÄ naktį buvo sustojęs bÅ«tent tokio dydžio, markės ir spalvos automobilis, kokį tÄ naktį vairavo D.

V..IÅ¡ tiesų, ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė yra nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, bet jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama kaltė. Tačiau netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemÄ , nepaliekančiÄ jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, prokuroro skundo argumentais, taip pat atlikusi įrodymų tyrimÄ â€“ apklaususi iÅ¡teisintÄ jį D.

V. ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu neapklaustÄ liudytojÄ S. J., daro iÅ¡vadÄ , kad prokuroro apeliaciniame skunde nenurodoma jokių duomenų, kurie, net ir įvertinus jų visumÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtintų iÅ¡teisintojo nusikalstamus veiksmus. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog prokuroro apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad 18 kilometrų važiuoti ir telefonÄ pamesti įvykio vietoje galėjo tik pats kaltinamasis, kuris prisipažino, kad pravažiavo bÅ«tent tuo keliu pro šį automobilį, kad nelogiÅ¡ka, jog, pametus telefonÄ , į jį nuteistasis net nebandė paskambinti, yra subjektyvaus pobÅ«džio, atspindintys prokuroro nuomonę.

Skunde nurodytų liudytojų J. G., L. D. parodymus bei R. S. parodymus apie automobilio modelį ir spalvÄ paneigia liudytojos R. S., kuri pati buvo įvykio vietoje, parodymai, kad ji tikrai nematė ir negalėjo savo sÅ«nui R. S. nurodyti konkrečios spalvos „miniveno“, kuris jai tÄ naktį pasirodė įtartinas, taip pat nežino, ar tai buvo automobilis „Renault Espace“, jį tik pavadino „minivenu“, „miniveno“ markės ir numerio nematė (1 t., 131, 133–134, 137–138 b. l., 3 t., 59–60 b. l.).

Be to, pažymėtina, kad apklausti liudytojai, važiavę kartu su D. V., nuosekliai tvirtino, kad grįždami iš šokių nebuvo sustoję prie jokio automobilio. Iš apklaustų liudytojų parodymų taip pat matyti, kad į šokius ir iš jų automobiliu važiavo daugiau nei trys asmenys, o po sustojimo (duomenys neskelbtini), nors ir važiavo trise, tačiau tarp važiuojančių buvo viena mergina – S. J. (3 t., 32–35, 56–61, 67–70 b. l.). Tai nesutampa su liudytojos R. S. parodymais.

Å i liudytoja konkrečiai nurodė, kad įvykio vietoje matė tris vyriÅ¡kos lyties asmenis (1 t., 131, 133–134, 137–138 b. l., 59–60 b. l.). Å ie R. S. paaiÅ¡kinimai taip pat nesutampa ir su D. V. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gegužės 29 d. duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino, kadangi jis nurodė, jog veikoje dalyvavo vienas, kitų asmenų nebuvo (2 t., 47–49 b. l.). Å ios apklausos metu D. V. duotų parodymų teisingumu abejonių kelia ir tai, jog jie galimai buvo gauti neteisėtu bÅ«du, apklausÄ atlikusiam vyr. tyrėjui J.

V. ir D. D. panaudojus prievartÄ . Informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenys patvirtina, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje J. V. ir D. D. kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 str. 1 d., perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog aptarti duomenys nepatvirtina D. V. kaltės.Teisėjų kolegijos nuomone, D. V. kaltės nepagrindžia ir tai, kad įvykio vietoje buvo rastas jo telefonas.

D. V., apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, kaip ir ikiteisminio tyrimo bei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nuosekliai teigė, jog jo telefonas dingo tuo metu, kai jis su draugais buvo Å¡okiuose. D. V. parodymus, kad šokiuose buvo padėjęs striukę, kurios kiÅ¡enėje buvo telefonas, ant kėdės, o iÅ¡važiuodamas jÄ apsivilkęs pamatė, kad telefono nebėra, nuvažiavus pas F. K. į kiemÄ , telefono ieÅ¡kojo maÅ¡inoje po sėdynėmis, bet nerado, o ar jo draugai, bandydami padėti surasti telefonÄ , bandė jam skambinti į telefonÄ , neprisimena, patvirtina kita bylos medžiaga.

S. J. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad D. V. Å¡okiuose striukę buvo nusivilkęs, telefonÄ turėjo, tačiau važiuodamas atgal mobiliuoju telefonu nesinaudojo. F. K. patvirtino, kad D. V., pasiėmęs iÅ¡ salės striukę, pasigedo telefono, bet jo tuo metu neieÅ¡kojo (1 t., 142 b. l.). O. K. patvirtino, kad grįžus į jų namo kiemÄ , jis kartu su D. V. ieÅ¡kojo telefono automobilyje, tačiau nerado (1 t., 186–188 b. l., 3 t. 33 b l.). Bylos medžiagoje esančios skambučių iÅ¡klotinės, jas įvertinus su kitais byloje esančiais duomenimis, nepaneigia D.

V. parodymų, kad jis telefonÄ pametė Å¡okiuose, o tuo metu, kai buvo užfiksuoti S. J. ir S. D. skambučiai į jo telefonÄ , jis telefono jau nebeturėjo. S. J. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog neprisimena, ar grįžusi namo skambino D. V., tačiau savo telefone turėjo D. V. numerį, ir jei skambino, tai turbÅ«t dėl to, kad jos draugas D. M. neatsiliepė, ji tuo metu nežinojo, kad D. V. buvo pametęs telefonÄ . Liudytoja S. D. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad paskutinį kartÄ su D.

V. kalbėjo apie 23 val., vėliau niekas nekalbėjo, tik girdėjosi kažkoks triukÅ¡mas (1 t., 166–168 b. l., 3 t., 34 b. l.). Taigi, byloje esama abejonių, ar telefonÄ Ä¯vykio vietoje paliko pats D. V.. 2015 m. spalio 15 d. specialisto iÅ¡vada savaime nepagrindžia prokuroro iÅ¡vados, kad bÅ«tent D. V. buvo nusikaltimo vietoje, nes buvo nustatyta ne konkreti, o tik rÅ«Å¡inė avalynės priklausomybė. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad D. V. tÄ vakarÄ avėjo bÅ«tent tuos sportinius batus, kurie rasti jo namuose atliekant kratÄ .

Pats D. V. tai neigė, nurodydamas, kad į Å¡okius atvyko su bateliais, o ne su sportiniais batais (3 t., 34 b. l.).Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai leidžiančių konstatuoti, kad D. V. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokių duomenų nebuvo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme, tokių duomenų prokuroras nenurodė ir apeliaciniame skunde, jų negauta net ir atlikus įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme.

Byloje nesant kitų įrodymų, kurie leistų paÅ¡alinti iÅ¡kilusias abejones dėl įvykio aplinkybių bei vadovaudamasi suformuota teismų praktika, jog visos abejonės, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡teisino D. V.. Taigi tenkinti prokuroro apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros (Å iauliai-1) prokuroro Gintaro Misevičiaus apeliacinį skundÄ atmesti.                                        Kolegijos pirmininkė                                                                                       Nijolė Matuzevičienė             Teisėjai                                                                                                        Gražvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                                                                      Virginija Žindulienė                Â