2017-11-28 Nr. AB-22083-3-61-3-03663-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1011-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03663-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017 m. spalio 18 d. raštą Nr. A63-671/17(3.2.1.-EM4) ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą, taip pat spręsti klausimą dėl G. R. ir R. G. atsakomybės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjo G. B. skundą atsisakė priimti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nurodė, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei, todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

Teismo vertinimu, pareiškėjo ginčijamu raštu nėra išsprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, nėra išreiškiami privalomojo pobūdžio patvarkymai, sukūrę pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, juo nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad skundžiamas raštas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas G. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad skunde teismui nurodė, jog atsakovas nepradėjo administracinės procedūros dėl 2017 m. rugsėjo 24 d. skunde nurodyto pažeidimo (melagingos informacijos teikimo) atsakingiems asmenims, o skundžiamame rašte aiškiai atsisakė atsakyti į keltą klausimą dėl G. R. ir R. G. atsakomybės, nenurodant jokių argumentų, aplinkybių ir teisės aktų nuostatų, kuriomis vadovaujamasi. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą skundo nagrinėjimą, o teismas, neįžvelgdamas šios aplinkybės, padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad skundžiamas raštas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms.

Pareiškėjo teigimu, atsakovo atsakymas į pareiškėjo skundą buvo parengtas pažeidžiant jo teisę gauti kokybiškas administracines paslaugas, kaip nustatyta Viešojo administravimo įstatyme. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo G. B. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl Administracijos 2017 m. spalio 18 d. rašto Nr. A63-671/17(3.2.1.-EM4), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 24 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas su skundu 2017 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Administraciją, kuriame prašė išsamiai paaiškinti pareiškėjo prigimtinę teisę į orumą pažeidžiančią biurokratų melagingą informaciją apie Neries pakrantės sutvarkymą (metalinio stulpo (strypo) pašalinimą), taikyti atsakomybę raštą rengusiam R. G. ir G. R. ir nušalinti juos nuo administracinės procedūros, paaiškinti, kodėl pusę metų buvo nepastebėtas ir nesutvarkytas numestas stulpas, taikyti asmenims, neįvykdžiusiems pareigos tvarkyti upės pakrantę, atsakomybę ir informuoti pareiškėją, vadovaujantis viešojo administravimo išsamumo principu nedelsiant atsakyti į pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 16 d. skundo klausimus, įskaitant Nr. 2 ir 4, pažyma patvirtinti šio skundo priėmimą.

Administracija į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 24 d. skundą atsakė pareiškėjo skundžiamu 2017 m. spalio 18 d. raštu Nr. A63-671/17(3.2.1.-EM4). Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos raštu, su skundu kreipėsi į teismą prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą bei spręsti klausimą dėl R. G. ir G. R. atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad skundžiamas raštas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiamu raštu nėra sprendžiama dėl pareiškėjo ar kitų asmenų teisių ar pareigų, jame nėra privalomojo pobūdžio patvarkymų, netaikytos poveikio priemonės, todėl jis nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, atskirajame skunde nurodo, kad skundžiamas raštas daro įtaką jo teisėms, be to, pažeidžia jo teisę į kokybiškas administracines paslaugas, kaip nustatyta Viešojo administravimo įstatyme – informacijos teikimą, administracinės procedūros vykdymą, išsamaus atsakymo pateikimą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, atsisakoma priimti skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde prašo panaikinti Administracijos 2017 m. spalio 18 d. raštą Nr. A63-671/17(3.2.1.-EM4) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2017 m. rugsėjo 24 d. skundą. Pareiškėjas 2017 m. spalio 18 d. raštą ginčija tuo pagrindu, kad šiuo raštu nebuvo tinkamai (laikantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų) atsakyta į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 24 d. skundą, buvo pažeistas viešojo administravimo išsamumo principas, kiti Viešojo administravimo įstatyme nustatyti reikalavimai.

Įvertinusi pateiktą teismui medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo Administracijai paduotas skundas yra prašymas, kurio turinys atskleistas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje (prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus).

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 23 d., toliau – ir Taisyklės) 47 punktu, atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui (Taisyklių 49 p.).

Pareiškėjas šioje byloje siekia inicijuoti ginčą dėl viešojo administravimo subjekto (atsakovo) netinkamo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, nurodydamas, kad atsakovas nepateikė išsamaus atsakymo į jo skundą, nenurodė konkrečių teisės aktų nuostatų, kuriomis vadovavosi, vertindamas prašymo turinį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo G. B. skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė