ff2ef7f2-3532-478b-a844-091ceaa474c8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4261-208/2016Proceso Nr. 3-61-3-04737-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.11.6; 1.11.4; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjo V. U. atstovams R. U. ir advokatui M. S., atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus atstovei G.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. U. skundÄ atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas V. U. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–5), praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2015-03-18 sprendimÄ Nr. 49SJN-434-(14.49.105) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Skyriaus sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta derinti žemės sklypo planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, dėl to, kad formuojamas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokos;

2) panaikinti NŽT 2015-09-23 sprendimÄ , įformintÄ raÅ¡tu Nr. 1SS-2607-(9.5) (toliau – ir NŽT sprendimas);

3) įpareigoti Skyrių suderinti žemės sklypo planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, jog jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). 2012-12-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas priėmė įsakymÄ â€žDėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“, pagrindas pradėti administracinę procedÅ«rÄ â€“ Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 (toliau – ir ApraÅ¡as), kuris negalioja nuo 2014-01-01.

PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia ApraÅ¡o 14 p., 17.2 papunkčiu ir nurodo, jog Skyrius 2011-11-21 iÅ¡davė sutikimÄ Nr. 49SJN-(14.49.104.)-2329, kuriuo neprieÅ¡taravo, kad laisvoje teritorijoje prie Žemės sklypo teisės aktų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis bÅ«tų rengiamas detalusis planas arba planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, dėl įsiterpusio žemės sklypo iki 600 kv. m ploto suformavimo ir žemės sklypo padidinimo, jei tai neprieÅ¡taraus galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir nepažeis trečiųjų asmenų teisių.

Sutinkamai su ApraÅ¡o 34 p. žemės sklypo planas buvo derinamas su valstybinės žemės patikėtiniu, kuris 2013-06-26 sprendimu Nr. 49SJN-(14.49.105)-1095, atsisakė derinti žemės sklypo planÄ , nes formuojamas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.15 p., nes pageidaujamas žemės sklypas, nėra įsiterpęs, o ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. 2013-08-01 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas raÅ¡tu Nr. A51-80873-(2.14.2.12-MP8) informavo pareiÅ¡kėjÄ ir atsakovÄ , kad papildomas žemės sklypas suprojektuotas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių raudonųjų linijų, Žemės sklypo ir tvenkinio, todėl nauji žemės sklypai Å¡ioje vietoje negali bÅ«ti projektuojami.

Skyrius skundžiamu Skyriaus sprendimu atsisakė derinti žemės sklypo planÄ , dėl to, kad jis neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokos, todėl pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ NŽT, kuri priėmė sprendimÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. PareiÅ¡kėjas mano, kad NŽT nepagrįstai atsisako derinti žemės sklypo planÄ , nes 2011-11-21 buvo iÅ¡davusi sutikimÄ Nr. 49SJN-(14.49.104.)-2329, kuriuo neprieÅ¡taravo, kad bÅ«tų rengiamas detalusis planas arba planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Pasisakydamas dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių raudonųjų linijų nurodo, jog valstybinės žemės plotas, užimtas kelio, nelaikytinas laisvos valstybinės žemės plotu vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 6 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Reformos įstatymas) 13 str. 1 p. bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 12 str. 1 d. 1 p. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika ir nurodo, jog teisės aktuose esant nustatytai galimybei parduoti ar iÅ¡nuomoti įsiterpusį žemės plotÄ , kuris ribojasi su keliu, nėra tikslinga atsisakyti pradėti nuomos ar pardavimo procedÅ«ras, kol prie jo esančio kelio užimtas žemės sklypas nesuformuotas.

Mano, jog klausimas dėl kÅ«dros turėtų bÅ«ti sprendžiamas analogiÅ¡kai ir atkreipia dėmesį į Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų (toliau – ir SÄ lygos), patvirtintų 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 XXIX skyriaus nuostatas.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas nurodė, jog 2012-11-21 buvo gautas Skyriaus sutikimas, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas. Å io sutikimo pagrindu matininkas buvo parengęs žemės sklypo planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, o NŽT Å¡iuo atveju turi tik patvirtinti, kad minėtas dokumentas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, jog NŽT nėra subjektas, formuojantis žemėnaudas, nes tai atlieka Administracija, tik Administracija gali spręsti, ar ginčo vietoje galima suformuoti žemės sklypÄ . Taip pat pažymi, jog Administracija yra nurodžiusi, jog ginčo sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje yra tvenkinys, todėl nauji žemės sklypai Å¡ioje teritorijoje negalėtų bÅ«ti projektuojami. Atsakovas Skyrius, kuris atstovauja ir NŽT, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti (b. l. 44–49).Atsiliepime nurodo, jog 2012-07-23 buvo gautas Administracijos miesto plėtros departamento raÅ¡tas Nr. A51-46156-(2.14.2.12-MP8), kuriame nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytos teritorijos dydis atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sÄ vokÄ bei kreiptasi į Skyrių dėl sutikimo, kad Žemės sklypas bÅ«tų padidintas ne daugiau kaip 6 a laisvoje valstybinėje žemėje, tačiau Skyrius nepritarė apie 460 kv. m ploto įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio Å¡alia pareiÅ¡kėjo Žemės sklypo, suformavimui, nes jis nėra įsiterpęs, o ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Skyriuje 2012-09-19 gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas padidinti Žemės sklypÄ , prijungiant dalį laisvos valstybinės žemės. Skyrius 2012-11-21 raÅ¡tu Nr. 49SJN-(14.49.104)-2329 neprieÅ¡taravo detaliojo plano arba plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimui, jei tai neprieÅ¡taraus galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir nepažeis trečiųjų asmenų interesų, tačiau Skyrius 2013-06-26 raÅ¡tu Nr. 49SJN-(14.49.105)-1095 atsisakė derinti Žemės sklypo planÄ , prilyginamÄ teritorijų planavimo dokumentui, nes pageidaujamas prijungti žemės sklypas nelaikytinas įsiterpusiu ir ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Vadovaujasi Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., 10 str. 5 d. 1 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 (toliau – ir Nutarimas) 2.1.1 p., 2.15 p. ir nurodo, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas prijungti 526 kv. m žemės sklypas rytinėje pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu (tvenkiniu) ir yra didesnio ploto nei numatyta Nutarimo 2.15 p. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) praÅ¡o bylÄ nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus (b. l. 39–41).Administracija nurodo, jog 2012-12-12 Administracijos direktoriaus pavaduotojas priėmė įsakymÄ Nr. A30-3659, kuriuo leista pradėti rengti Žemės sklypo planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, taip pat, nustatyta, jog Žemės sklypo rengimo tikslas – padidinti ne daugiau kaip 6 a laisvoje valstybinėje žemėje esamÄ Å¾emės sklypÄ , kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų.

Nurodo, jog nepalaiko NŽT sprendimo nepritarti žemės sklypo derinimui, nes laisva valstybinė žemė, su kuria ribojasi pageidaujamas pirkti žemės sklypas, yra tvenkinys, todėl nauji žemės sklypai Å¡ioje vietoje negali bÅ«ti rengiami. Skundas atmestinas. Ginčas Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės kilo dėl to, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas prijungti prie Žemės sklypo plotas gali bÅ«ti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu ir gali bÅ«ti prijungtas prie pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo.IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, jog Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2012-12-12 įsakymu Nr. A30-3659 leido pradėti rengti 2 260 kv. m ploto pareiÅ¡kėjo Žemės sklypo planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus parengtus žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir preliminariÄ Å¾emės sklypo ribų schemÄ .

Å io plano tikslas – padidinti ne daugiau kaip 6 a laisvoje valstybinėje žemėje esamÄ Å¾emės sklypÄ , kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų (b. l. 12). Skyrius 2012-11-21 raÅ¡tu Nr. 49SJN-(14.49.104.)-2329 nurodė, jog neprieÅ¡tarauja, kad laisvoje teritorijoje prie pareiÅ¡kėjo Žemės sklypo teisės aktų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis bÅ«tų rengiamas detalusis planas arba planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (b. l. 13), tačiau Skyrius 2013-06-26 raÅ¡te Nr. 49SJN-(14.49.105.)-1095 nurodė, jog pageidaujamas prijungti 526 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokos, t. y. jis ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (b. l. 17).

Administracijos Miesto plėtros departamentas 2013-08-01 atsakyme į pareiÅ¡kėjo skundÄ Nr. A51-80873-(2.14.2.12-MP8) nurodė, jog Skyriaus nepritarimas derinti planÄ yra nepagrįstas, nes laisva valstybinė žemė su kuria ribojasi pareiÅ¡kėjo pageidaujamas pirkti žemės sklypas, yra tvenkinys ir nauji žemės sklypai Å¡ioje vietoje negalėtų bÅ«ti projektuojami (b. l. 18–19), tačiau Skyrius sprendimu nepritarė žemės sklypo formavimui (b. l. 20), o NŽT sprendimu tokį Skyriaus sprendimÄ paliko nepakeistÄ .Pagal Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p. valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio – Å¡ių sklypų savininkams.

Nutarimo 2.15 p. nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Ä®siterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miÅ¡kų sklypų (plotų) įsiterpusį plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už Nutarimo 2.15 p. nustatytus dydžius parduodamus ar iÅ¡nuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos, NŽT vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar iÅ¡nuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali bÅ«ti didinamas.

Pagal šį teisinį reguliavimÄ lemiama sÄ lyga, kada valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, yra jeigu jie yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatyto dydžio. Nutarimo 2.15 p. detalizuoja įstatymo sÄ lygas aplinkybe „jeigu Å¡iuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų“, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia aukÅ¡tesnės galios teisės aktu, Žemės įstatymu, nustatytos įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokos, todėl pirmiausia turi bÅ«ti paisoma įstatymo sÄ lygų, kad sklypas turi bÅ«ti įsiterpęs tarp privačių sklypų ir turi bÅ«ti atitinkamo Vyriausybės nustatyto dydžio.

Nagrinėjamo ginčo atveju plačiau aiÅ¡kinti Nutarimo 2.15 p. sÄ lygos „jeigu Å¡iuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų“ nėra pagrindo.IÅ¡ teismui pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano (b. l.

15) aiÅ¡kiai matyti, jog ginčo sklypas yra tarp pareiÅ¡kėjui priklausančio Žemės sklypo ir tvenkinio valstybinėje žemėje bei gatvės. Å is faktas įrodo, jog ginčo sklypas nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų taip, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p. Be kita ko, pažymėtina, jog pagal minėtÄ Nutarimo 2.15 p. įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Administracijos Miesto plėtros departamentas 2013-08-01 raÅ¡te Nr. A51-80873-(2.14.2.12-MP8) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas savo lėšomis yra parengęs Žemės sklypo prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, dokumentus, kurie yra suderinti Administracijos Miesto plėtros departamente, o Skyriaus, nepritarimas derinti minėtÄ planÄ , motyvuojant tuo, kad pageidaujamas prijungti žemės sklypas nėra įsiterpęs, o ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, nėra pagrįstas, nes laisva valstybinė žemė su kuria ribojasi pageidaujamas pirkti žemės sklypas, yra tvenkinys ir nauji žemės sklypai Å¡ioje vietoje negalėtų bÅ«ti projektuojami.

Teismas sutinka su minėtu Administracijos Miesto plėtros departamento argumentu, tačiau pažymi, jog ginčo sklypas yra 526 kv. m (b. l. 16), todėl darytina iÅ¡vada, kad jame galima formuoti atskirus žemės sklypus. Be to, iÅ¡ žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, matyti, kad greta ginčo sklypo yra suformuotas kelias, t. y. numatytas privažiavimas. Taip pat, nenustatyta, jog ginčo sklypÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos, jog ginčo sklypo negalima naudoti pagal jo paskirtį, t. y. jis yra racionalaus dydžio, todėl nurodytoje vietoje galima formuoti atskirus žemės sklypus.

Be to, nors laisvoje valstybinėje žemėje (tvenkinyje) negali bÅ«ti suformuoti nauji žemės sklypai, tačiau tai nėra pagrindas pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ prijungti plotÄ laikyti įsiterpusiu žemės sklypu, nes teisės aktai imperatyviai nurodo, jog įsiterpusiu žemės sklypu laikytinas plotas, esantis tarp privačių žemės sklypų.PareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog yra galiojantis 2012-11-21 Skyriaus sutikimas, kurio pagrindu matininkas buvo parengęs žemės sklypo planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, o NŽT Å¡iuo atveju turi tik patvirtinti, kad minėtas dokumentas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Å iuo aspektu teismas pažymi, jog iÅ¡ gero administravimo principo iÅ¡plaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rÅ«pestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principÄ valstybės institucijos turi vykdyti procedÅ«rÄ neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai (žr., pvz., 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

Taigi, vadovaujantis gero administravimo principu, NŽT privalo ne formaliai įvertinti ar žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui atitinka teisės aktų reikalavimus, o iÅ¡nagrinėti visas aplinkybes ir nustačius, jog ginčo sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokos, negali tvirtinti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nors ir jis atitinka tokiam dokumentui teisės aktų keliamus reikalavimus.Be kita ko, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju konkuruoja privataus asmens interesas, t. y. pareiÅ¡kėjo noras padidinti turimÄ Å¾emės sklypÄ bei jo iÅ¡laidos, susijusios su plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, rengimu ir vieÅ¡asis interesas.

Pažymėtina, jog atsižvelgus į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, viešasis interesas nagrinėjamu atveju yra prioritetinis vieno asmens interesų atžvilgiu, todėl šiuo aspektu skundžiami Skyriaus ir NŽT sprendimai taip pat yra teisėti ir pagrįsti.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str. numato, jog teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

Å iuo aspektu teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas, rengdamas žemės sklypo planÄ , prilygintÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patyrė tam tikras iÅ¡laidas. Dėl tokių iÅ¡laidų kompensavimo pareiÅ¡kėjas gali kreiptis į teismÄ su atskiru skundu.Atsižvelgusi į tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti, todėl jis yra atmetamas kaip nepagrįstas. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teisėjų kolegija n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo V.

U. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                              Jolanta Malijauskienė                         Iveta Pelienė                                                                                                                                                                                                                          Donatas Vansevičius