ff2dab27-b60b-48df-8bcf-0d8d46b34258 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-10448-880/2021 Proceso Nr. 2-44-3-00479-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.5.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 17 d. Å irvintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų teisėjas Linas Zinkevičius sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Černiauskaitei - Drazdienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo J. S. atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VÄ® „Turto bankas“. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos A. P. – S., gimusios (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo J. S. motina A. P. – S. Iki mirties A.

P. – S. su sÅ«numi J. S. gyveno (duomenys neskelbtini). Po A. P. – S. mirties liko nekilnojamas turtas – sodybos pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas (tvartas)). Pastatų teisinės registracija neatlikta. Nors po A. P. – S. mirties jos palikimo priėmimu niekas nepasirÅ«pino, tačiau faktiÅ¡kai sodyboje ir toliau liko gyventi palikėjos sÅ«nus J. S.. Å ioje sodyboje pareiÅ¡kėjas gyveno nuo vaikystės, o savo gyvenamÄ jÄ vietÄ tėvų sodyboje pareiÅ¡kėjas deklaravęs 1969 m. rugsėjo 29 d.

PareiÅ¡kėjas naudojosi visa tėvų sodyba, žemės sklypu, visais namuose likusiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, buitine technika, indais, žemės dirbimo įrankiais, po motinos mirties prižiÅ«rėjo prie namų esantį sodÄ , Å¡ienaudavo sodybos kiemÄ , taip pat pas jį liko mirusių tėvų asmeniniai dokumentai, asmeniniai daiktai. J. S. po motinos mirties teko rÅ«pintis gyvuliais. J. S. taip pat mokėjo reikiamus mokesčius, draudimo įmokas. Tokiu bÅ«du, J. S. priėmė mirusios motinos palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti ir juo disponuoti, tuo pačiu aktyviais veiksmais iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ priimti palikimÄ ir turėti į jį nuosavybės teises.

Jokių kitų asmenų, pretenduojančių į A. P. – S., turtÄ nėra. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime prašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė konkrečių raÅ¡ytinių įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti, kad jis mirusios mamos palikimÄ priėmė faktiniu valdymu, per CK nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ , skaičiuojamÄ nuo jos mirties momento Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime nurodė, kad jeigu teismas nustatys, kad pareiÅ¡kėjas po A.

P. – S. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, neprieÅ¡taraus, kad juridinę reikÅ¡mę turintis palikimo priėmimo faktas bÅ«tų nustatytas. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo J. S. motina A. P. – S. mirė (duomenys neskelbtini). Ji turėjo tris vaikus: pareiÅ¡kėjÄ , dukrÄ E. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini), sÅ«nų J. S., kurio tiksli mirties data pareiÅ¡kėjui nėra žinoma.

Po A. P. – S. mirties liko nekilnojamas turtas: gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir Å«kinis pastatas (tvartas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pastatų teisinės registracija neatlikta. IÅ¡ Å irvintų rajono 1-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po A. P. – S. mirties į notarų biurÄ dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nors į notarų biurÄ niekas nesikreipė, tačiau palikimÄ atsiradusį po motinos A.

P. – S. mirties laiku pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir praÅ¡o nustatyti šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai, priėmimo faktÄ , taigi, sprendžiant dėl Å¡io reikalavimo, taikytinos 1964 m.

CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (1964 m.

CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Ä®statyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ , turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusiÄ teisės normÄ Ä¯pėdinis savo valiÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem bÅ«dais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priima palikimÄ , kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, Å¡is faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl Å¡io fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtÄ turtÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis, turi įregistruoti Å¡iÄ nuosavybės teisę vieÅ¡ajame registre (CK 1.75 straipsnis).

Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas palikimo priėmimÄ reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvÅ«s palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtÄ kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytÄ terminÄ , nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimÄ si tuo turtu ir turto priežiÅ«rÄ , pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiÅ¡kai naujÄ stadijÄ â€“ naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G.

G. v. R. M., T. Å ., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Å . v. M. Å ., V. K. IÄ® ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių ir liudytojos M.

U. parodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas po motinos mirties pradėjo naudotis palikėjos turtu kaip savu. Jis gyveno ir gyvena iki Å¡iol palikėjai priklausiusiame name, jame deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , naudojosi jos daiktais, namų apyvokos reikmenimis, baldais, mokėjo mokesčius už elektrÄ . Å iuos veiksmus pareiÅ¡kėjas atliko nedelsiant, nepraleidęs tuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatyto Å¡eÅ¡ių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Å ios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiÅ¡kėjas po motinos A.

P. – S. mirties jos turtÄ prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. PareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. S. po savo motinos A. P. – S. mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jos turtÄ ir priėmė palikimÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ nuosavybės teisėms įregistruoti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos A. P. – S., gimusios (duomenys neskelbtini). (mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Juridinis faktas nustatomas tikslu priimti palikimÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismÄ . Teisėjas Linas Zinkevičius