ff2be178-034b-4fb0-ae26-09441fe8dda3 · Kauno miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-288-593/2012Proceso Nr. 24-1-00432-10-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.27; 1.1.8.11; 1.2.4.6.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2; KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 26 d.Kaunas Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rimai SaldÅ«naitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, nukentėjusiajam J. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeM.

Š., gim. Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išslavinimo, vedęs, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:2006 06 27 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d., 9 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2008 11 10 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 222 str. 1 d. – 25 MGL bauda;2008 11 28 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 300 str. 4 d.

– 4 MGL bauda; 2010 03 01 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. – 50 MGL bauda; bausmės neatlikęs, teistumui neiÅ¡nykus kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: M. Å . 2010 04 07 apie 13 val. 35 min. vieÅ¡oje vietoje, Kaune, Žemaičių plento ir Baltijos gatvės sankryžoje, įžūliais veiksmais, t.y. ranka sugriebdamas nukentėjusiajam J. S. už striukės atlapo, o kita ranka suduodamas jam ne mažiau 4 kartų į galvÄ ir kaklÄ , padarė poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje bei sprando raiščių patempimÄ , atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , be to, grasino nukentėjusiajam, kad jis ,,bus pastoviai ligoninėje, iÅ¡ jos neiÅ¡eis“ taip pat iÅ¡plÅ«do jį necenzÅ«riniais žodžiais – lietuviÅ¡kais ir rusiÅ¡kais keiksmažodžiais ir tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .Å iais veiksmais M.

Å . padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d.Taip pat jis 2010 04 07 13 val. 35 min. Kaune, Žemaičių plento ir Baltijos gatvės sankryžoje, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų ranka suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis kartus į galvÄ ir kaklÄ padarė J. S. sprando raiščių patempimÄ ir tokiais veiksmais  nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ .Å iais veiksmais M. Å . padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 2 d. 8 p. M. Å . kaltę pripažino dalinai ir nurodė, jog su Å¡eima važiavo apsipirkti ir ant Milikonių kalno prie Žemaičių gatvės pamatė, jog iÅ¡ paskos važiuoja maÅ¡ina ir bando smÅ«giuoti į Å¡onÄ .

Prie sankryžos prisivijo, įvažiavo į Å¡onÄ ir įvyko avarija. Akivaizdu buvo, jog to automobilio vairuotojas tai darė specialiai. Tuomet tas vairuotojas iÅ¡lipo ir pradėjo necenzÅ«riniais žodžiais sakyti, jog jis, t.y. M. Å . nemoka važiuoti. M. Å . labai pasimetė, maÅ¡inoje buvęs jo 6 mėnesių vaikas pradėjo verkti, vairuotojas priėjo prie jo maÅ¡inos ir pradėjo kolioti, tarp jų įvyko konfliktas, nukentėjęs smÅ«giavo, M. Å . pradėjo gintis, nusistÅ«minėjo jį nuo savęs. Pro Å¡alį važiavo policija, bet jau konfliktas buvo pasibaigęs. Atvažiavo greitoji, iÅ¡vežė vaikÄ , paskui iÅ¡vežė nukentėjusįjį.

Pripažįsta, kad keikėsi ir gindamasis galėjo suduoti smÅ«gius, nes nukentėjusysis jį puolė, už kÄ nežino. Mano, jog nukentėjusiojo automobilis buvo draustas Kasko draudimu, todėl jis specialiai sukėlė avarijÄ , norėdamas susiremontuoti savo automobilį. Gali bÅ«ti, kad kai susikibo su nukentėjusiuoju, sudavė smÅ«gius. Su juo pradėjo grumtis todėl, kad jis puolė ir norėjo muÅ¡ti. ŽalÄ atlygino už avarijÄ , nes jį pripažino avarijos kaltininku. Jaunystėje užsiiminėjo krepÅ¡iniu bei dziudo.

Avarijos metu jis nesusižalojo, sÄ monės neprarado. Nukentėjęs jam trenkė į galvÄ , buvo didžiulis guzas, pykino, galvÄ skaudėjo. Nukentėjusiajam diagnozuotas sprando raiščių patempimas galėjo įvykti avarijos metu. M. Å . nurodė, jog gyvena su žmona V. Å ., augina 3,5 metų sÅ«nų, vienintelis iÅ¡laiko Å¡eimÄ , turi Å«kį, kuriame apie 200 ha žemės. SÅ«nus serga, jam reikalinga operacija, žmona Å¡iuo metu nedirba. Nors kaltinamasis kaltės nepripažįsta, tačiau ji įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais.

Nukentėjusysis J. S. nurodė, jog važiuojant iÅ¡ garažo sustojo prie Å¡viesoforo. Nuo Å¡viesoforo pajudėjus, į deÅ¡inės pusės priekinį ratÄ trenkėsi kaltinamojo automobilis. IÅ¡važiavęs iÅ¡ sankryžos sustojo, iÅ¡lipo pasižiÅ«rėti, nes maÅ¡ina po avarijos prieÅ¡ mėnesį buvo perdažyta. Kaltinamasis taip pat iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir šaukė, sudavė kelis smÅ«gius jam į kaklÄ . SmÅ«giai buvo suduoti tiesiogiai į kaklÄ , kairės rankos kumščiu.

Visa tai vyko prie jo, t.y. nukentėjusiojo automobilio. J. S. atsitraukė, rankoje laikė telefonÄ ir gindamasis galėjo telefonu jam suduoti. Atvažiavo pareigÅ«nai, jų paprašė, kad jam iÅ¡kviestų greitÄ jÄ . Avarijos metu buvo sugadinta vairo traukės antgalis ir dar kažkokia traukė, iki smÅ«gio važiavo 20-30 km per valandÄ greičiu, nes tik pradėjo judėti. Tyčia pats maÅ¡inos nedaužė, nes ji kÄ tik buvo sutvarkyta po avarijos ir taip daryti jokio tikslo nebuvo, maÅ¡ina Kasko draudimu nedrausta.

Kaltinamasis, išlipęs iš automobilio šaukė, dėl to, kad J. S. jo nepraleido. Šaukė rusiškais keiksmažodžiais ir visaip plūdosi. Jau atvykus policijai grasino, kad bus pakastas, neišeis iš ligoninės. Po įvykio atstumas tarp mašinų buvo nemažas gal 30-40 metrų, M. Š. po įvykio priėjo prie jo automobilio. Įvykio metu kaltinamojo žmonos nematė, tik iš greitosios sužinojo, kad mašinoje buvo žmona ir vaikas. Smurtas panaudotas buvo prie mano mašinos. Avarijos metu jis sužalojimų nepatyrė.

Kaltinamasis buvo agresyvus ir tada, kai atvažiavo policija, dar pareigÅ«nai jį nuo nukentėjusiojo atskyrė. Teigia, jog žalÄ dalinai atlygino. Liudytojas R. B. nurodė, jog daugiau nei prieÅ¡ metus, galimai 2010 m. balandžio mėnesį, dirbant su Kirvelaičiu, sulaikytÄ asmenį vežė jį į komisariatÄ . Važiuojant pamatė, jog Baltijos ir Žemaičių sankryžoje įvykęs eismo įvykis ir vyksta konfliktas. Sustojus matėsi, kad konfliktuoja vairuotojai. Vienas iÅ¡ vairuotojų paaiÅ¡kino, jog piktas ,,Golfo“ vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir kažkur sudavė, todėl nuo jo gynėsi.

Buvo piktumai, stumdimasis. Ant vieno – aukÅ¡tesniojo – vairuotojo kaklo matėsi sužalojimai, ant kito vairuotojo veido irgi matėsi sužalojimų. Kvietė greitÄ jÄ , nes kaltinamojo maÅ¡inoje verkė vaikas, kito automobilio vairuotojas taip pat sakė, kad yra sužalotas. Vėliau atvažiavo kelių policijos valdybos operatyvinė grupė. Automobilį „Golf“ vairavo kaltinamasis, o koks buvo kitas automobilis neprisimena. Labiau agresyvus buvo kaltinamasis, o nukentėjęs traukėsi atgal.

Kai liudytojas priėjo, muÅ¡imosi nematė, jau iki atvažiuojant įvyko konfliktas. Girdėjo keiksmus, grasinimus, žodžius, kad užmuÅ¡. Kaltinamasis stovėjo prie nukentėjusiojo automobilio. M. Å . buvo susinervinęs dėl savo sÅ«naus, tarp vairuotojų vyko ginčas dėl to, kuris vairuotojas kurį turėjo praleisti. Kai atvažiavo R. B., plÅ«dosi tik vienas, t.y. ,,VW Golf“ vairuotojas – M. Å .. Kai jis privažiavo įvykio vietÄ , abu vairuotojai jau buvo iÅ¡lipę ir M. Å . buvo prie nukentėjusiojo automobilio.

Liudytojas R. K. nurodė, jog įvykio nelabai atsimena. Galimai 2010 m. balandžio 7 d. vežė sulaikytÄ asmenį į Santakos komisariatÄ ir pamatė sankryžoje eismo įvykį. Kolega iÅ¡lipo, o jis pavažiavo sankryÅ¾Ä ir sustojo toliau. Kaltinamasis buvo su guzu kaktoje, paaiÅ¡kino, jog gavo nuo ,,Vojager“ vairuotojo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 65), kur nurodė, jog atvyko jau po eismo įvykio ir po muÅ¡tynių, viso veiksmo nematė, tačiau girdėjo, kaip M.

Å . plÅ«do J. S., kuris tuo metu jau sėdėjo automobilyje, sakydamas, jog jis ,t.y. J. S. specialiai trenkė į tÄ pusę kur vaikas, plÅ«do įvairias necenzÅ«riniais žodžiais. Jis su B. ramino M. Å ., nusivedė prie savo automobilio, kur jis pasakė, kad kai priėjo prie nukentėjusiojo aiÅ¡kintis, gavo nuo jo į galvÄ , matėsi , jog ties kairiu smilkiniu buvo paraudę ir iÅ¡kilęs guzas. Å iuo metu liudytojas teigia nepamenantis, konkrečių grasinimų, bet tvirtina, jog kaltinamasis buvo susijaudinęs dėl vaiko, kuris buvo automobilyje.

Neatkreipė dėmesio, ar aplink buvo daugiau žmonių buvo, tačiau stotelėje žmonių buvo.Liudytojas R. P. nurodė, jog kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusysis yra jo draugo brolis. Matė autoįvykį – jis stovėjo prie tos pačios sankryžos tik iš priešingos pusės. Įvykio metu automobiliai nebuvo labai apgadinti – tik vieno automobilio priekinis, kito – galinis sparnai. Kaltinamasis iš juostos, kuria važiavo, privalėjo sukti tik į dešinę, o nukentėjęs važiavo tiesiai.

Tačiau kaltinamasis taip pat važiavo tiesiai, ir, kadangi kelias ten siaurėja, jie susikabino sparnais. Pamatė pažįstamÄ , pravėrė langÄ ir paklausė, ar nereikia pagalbos į tai J. S. paprašė sustoti, jeigu gali. Pravažiavus sankryÅ¾Ä , pasuko į deÅ¡inę, atėjo į tÄ pusę, kur sustoję buvo jų automobiliai, matė, kaip atvažiavo keli ar vienas greitosios med. pagalbos automobiliai, kaltinamojo automobilyje buvo vaikas. MuÅ¡tynių nematė, nes kol jis pasistatė savo maÅ¡inÄ , kol užsidegė žalia, kol perėjo gatvę – praėjo tam tikras laiko tarpas.

Kai priėjo prie nukentėjusiojo, jis pasakė, jog buvo iÅ¡lipęs kaltinamasis, puolė muÅ¡tis, aiÅ¡kino, kad jis, t.y. J. S. yra kaltas dėl įvykio ir nuo jo (M. Å .) gavo keletÄ ar vienÄ smÅ«gį.Liudytoja V. Å . nurodė, jog važiavo kartu su vyru M. Å ., kirto sankryÅ¾Ä , vyras rikiavosi ir Å¡alia važiavęs automobilis, lyg juos praleido, tačiau paskui padidino greitį ir rėžėsi į automobilio dureles, toje pusėje, kur sėdėjo vaikas. Vyras sustojo kelkraÅ¡tyje, iÅ¡lipo, vaikas pradėjo klykti, ir ji pribėjo prie vaiko.

Jos vyras ir kitos maÅ¡inos vairuotojas ėjo vienas kito link. Tarp maÅ¡inų atstumas buvo gal 5-7 metrai. Matė, kaip nukentėjęs ėjo ir kažkÄ Å¡aukė, lygtai ,,Å¡ustriakas“, ,,prisivažinėjai“, kibo vyrui į striukę, suėmė. PlÅ«dosi visokiausiais žodžiais, keiksmažodžiais, kurių neįsidėmėjo, nes buvo užsiėmusi vaiku, kuris labai klykė. Važiavo prisisegusi saugos diržus ir vaikas buvo prisegtas kėdutėje. Nematė, ar vyras buvo prisisegęs saugos dirÅ¾Ä , bet Å¡iaip jis visada segasi.

Negirdėjo, kad jos vyras bÅ«tų plÅ«dęsis, o nukentėjęs vadino jį ,,Å¾Ä sinu“ bei keikėsi rusiÅ¡kai. Teigia, jog jos vyras gynėsi nuo nukentėjusiojo, kadangi nukentėjęs yra fiziÅ¡kais stipresnis, aukÅ¡tesnis, nors jos vyras anksčiau sportavęs dziudo. Dalį žalos nukentėjusiajam atlygino ji, ji atiduotų ir daugiau, jei turėtų vien tik dėl to, kad viskas greičiau baigtųsi. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog J. S. konstatuota viena poodinė kraujosruva deÅ¡inės akie kauÅ¡elyje, sprando raiščių patempimas.

Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje ir galėjo gautis tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis, suduodant tiesioginį smÅ«gį į deÅ¡inę ausį vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2010 04 07. Sprando raiščių patempimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (24-25 b.l.).Kelių eismo įvykio apžiÅ«ros protokolo kopija nustatyta, jog 2010 04 07 po eismo įvykio atstumas tarp automobilių yra 14,4 m (50-53 b.l.);J. S. paaiÅ¡kinime dėl eismo įvykio nurodyta, jog jis važiavo antra eismo juosta, kuria galima važiuoti tik tiesiai ir į kairę, o pirma eismo juosta, kuria galima važiuoti tik į deÅ¡inę, važiavo VW Golf, kuris, įvažiavęs į sankryÅ¾Ä , padidino greitį ir bandė įlysti tarp J.

S. vairuojamo automobilio ir ir priekyje jo važiavusio Dėl to įvyko susidÅ«rimas. Eismo įvykio metu sužalotų žmonių nebuvo, tačiau op eismo įvykio iÅ¡ automobilio VW Golf iÅ¡lipęs vyriÅ¡kis pavartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ J. S. (1 t., 60-61 b.l.).Specialisto iÅ¡vada M. Å . konstatuota poodinė kraujosruva veide, kuri padaryta kietu buku daiktu ir galėjo gautis tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2010 04 07 (1 t., 21-22 b.l.) Teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog 2010 04 07 apie 13 val. 35 min.

Kaune. Žemaičių pl. ir Baltijos g. sankryžoje įvyko autoįvykis, kurio metu šonais susitrenkė kaltinamojo M. Š. vairuojamas automobilis ,,VW Golf“ ir nukentėjusiojo J. S. vairuojamas automobilis ,,Chrysler“. Šio įvykio kaltininku pripažintas M. Š. (nubaustas administracine tvarka). Po autoįvykio tarp abiejų automobilių vairuotojų įvyko konfliktas, kurio metu abiems buvo padaryti sužalojimai. Šių aplinkybių neneigia ir pats kaltinamasis, nurodydamas, jog J. S. smūgius sudavė, dėl to, jog gynėsi nuo jo. Sprendžiant M.

Å . baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, t.y. ar nukentėjusysis J. S. atliko kokius nors veiksmus, kurie galėjo sukelti realiÄ grėsmę M. Å .. Kaip nustatyta teismui pateiktais įrodymais, po autoįvykio J. S. buvo prie savo automobilio. M. Å . nurodo prieÅ¡ingai, jog nukentėjęs priėjo prie jo automobilio, pirmas pradėjo jį plÅ«sti ir sudavė smÅ«gį. BÅ«tent dėl to M. Å ., gindamasis, sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam.

Taip pat aplinkybes nurodo ir kaltinamojo žmona V. Š., nurodydama, jog negirdėjo, kad jos vyras būtų plūdęs nukentėjusįjį. Tačiau, iš karto po įvykio atvykęs policijos pareigūnas R. B. nurodė, nukentėjęs buvo prie savo automobilio, M. Š. buvo prie jo, buvo agresyviai nusiteikęs, raminant neklausė, matėsi, jog yra susinervinęs. Autoįvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog automobiliai po eismo įvykio yra 14,4 m atstumu vienas nuo kito. 14,4 metro yra pakankamai nemažas atstumas, todėl tam, kad prieitų prie automobilio, tiek vienas, tiek kitas asmuo turėjo sugaišti kažkiek laiko, o pareigūnas R.

B. matė nukentėjusįjį prie savo automobilio, o M. Å . Å¡alia. IÅ¡ Å¡ių duomenų teismas daro iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent M. Å . buvo priėjęs prie nukentėjusiojo automobilio ir bÅ«tent ten įvyko konfliktas. Tai patvirtina ir nukentėjęs J. S., kuris tokias aplinkybes nurodė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ Santakos PK Å ilainių PN tyrėjui ( 1 t., 9 b.l.) bei teisme nurodydamas, jog pirmiausiai, kai po įvykio iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, priėjo pažiÅ«rėti automobilio sužalojimus.

Tai, jog prie nukentėjusiojo automobilio pirmas priėjo liudytojas R. K., kuris ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog M. Å . jam sakė, kad kai jis (M. Å .) priėjo aiÅ¡kintis prie nukentėjusiojo, gavo nuo jo smÅ«gį (1 t., 65 b.l.)BÅ«tinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos bÅ«tinosios ginties ribos.Teismo nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad M.

Å . veika nebuvo padaryta bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. IÅ¡ aptartų įrodymų matyti, kad prieÅ¡ smÅ«gių sudavimÄ tarp M. Å . ir J. S. įvyko žodinis konfliktas, dėl autoįvykio. Prie J. S. priėjo bÅ«tent M. Å ., plÅ«dosi ir sudavė smÅ«gius į kaklÄ . Nors kaltinamasis teigia, jog sudavė nukentėjusiajam tik po to, kai pats gavo smÅ«gį, tačiau, net ir esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog M. Å . gynėsi. Akivaizdu, jog smÅ«gius J. S. jis sudavė besiplÅ«sdamas, besikeikdamas, t.y.

žodinis konfliktas peraugo į smurto panaudojimÄ . M. Å . suduoti smÅ«giai vertintini ne kaip besiginančio asmens, o kaip tarpusavio konflikto kilusių muÅ¡tynių metu suduoti smÅ«giai, juolab, kad M. Å . yra tvirto kÅ«no sudėjimo, sportuojantis žmogus, o tai kad J. S. yra aukÅ¡tesnis už kaltinamÄ jį neleidžia daryti iÅ¡vados, jog jis fiziÅ¡kai stipresnis. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad M. Å . smÅ«gius nukentėjusiajam sudavė bÅ«damas bÅ«tinosios ginties situacijoje.Nors gynyba teigia, jog nukentėjęs galėjo bÅ«ti sužalotas ir avarijos metu, o ne M.

Å . veiksmais, tačiau Å¡i aplinkybė paneigta nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s nuo pat pradžių, dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, jam raÅ¡ant paaiÅ¡kinimÄ dėl autoįvykio, kur jis nurodė, jog autoįvykio metu nebuvo sužalotas, o jį sužalojo M. Å . vartodamas prieÅ¡ jį smurtÄ , dėl ko buvo kviesta greitoji med. pagalba (1 t., 60 b.l.).             Esant Å¡ioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, jog M. Å . neturėdamas jokio pagrindo, po autoįvykio, kaltindamas J.

S. autoįvykio sukėlimu, sudavė jam smūgius ir sužalojo. Iš to darytina išvada, jog sužalojimus M. Š. nukentėjusiajam padarė iš chuliganiškų paskatų ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai:

1) įžūlÅ«s veiksmai, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama tiesiogiai arba poveikiu į papildomus objektus - žmogaus sveikatÄ ir turtÄ . Pagal teismų suformuotÄ praktikÄ vieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ , ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). AiÅ¡kinantis kaltininko tyčiÄ svarbu nustatyti, jog asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ , kad tai pagrindinis, o ne Å¡alutinis jo veikos aspektas. Konstatuotina, jog M.

Å . smÅ«gius J. S. sudavė dienos metu vieÅ¡oje vietoje – gatvės sankryžoje, kur žmonių buvo tiek stotelėje, tiek važiuojamojoje kelio dalyje, t.y. jo veiksmus matė paÅ¡aliniai asmenys. M. Å . jokių asmeninių santykių su nukentėjusiuoju iki tol neturėjo, nebuvo pažįstami, todėl M. Å . neturėjo jokios dingsties plÅ«sti nukentėjusįjį, o tuo labiau vartoti smurtÄ prieÅ¡ jį. Teisme iÅ¡tirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog M. Å . pirmas priėjo prie nukentėjusiojo automobilio, kur ir įvyko pirminis konfliktas.

Jau atvykus pareigÅ«nams, kaltinamasis nenusiramino, plÅ«dosi, ėjo link nukentėjusiojo, pareigÅ«nams teko jį raminti. Taigi, akivaizdu, jog M. Å . veika buvo nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti – vieÅ¡oje vietoje prieÅ¡ J. S. buvo panaudotas fizinis smurtas, jis vadinamas necenzÅ«riniais žodžiais, grasinama. M. Å . veika atitinka LR BK 284 str. 1 d. dispozicijÄ . Bausmės ir jų skyrimo motyvai Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ .M.

Å . atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį ir nesunkų nusikaltimus. Už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d. numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmės. Už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Ä®vertinus tai, jog M. Å . nusikalto bÅ«damas teistas ir turėdamas neiÅ¡nykusius teistumus, jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių trukmės nustatytos artimos BK straipsnių sankcijose nustatytiems bausmių vidurkiams.

Paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo bÅ«du, kadangi veikos padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai. Kadangi teismui nepateikta duomenų apie 2010 03 01 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 50 MGL baudos sumokėjimÄ , Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2010 03 01 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bauda, vadovaujantis LR BK 64 str. nuostatomis. Ä®vertinus tai, jog ankstesniais nuosprendžiais M. Å . buvo nuteistas baudomis, jis turi Å¡eimÄ , mažametį vaikÄ , yra Å«kininkas, nusikaltimus padarė bÅ«damas susijaudinęs dėl galimai sutrikdytos vaiko sveikatos, teismas laikosi nuomonės, jog paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę jos vykdymas atidėtinas, teismui padarius iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.  Civilinis ieÅ¡kinys Nukentėjusysis J.

S. byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikalstama veika padarytos 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 16 b.l.).  Nurodė, jog po įvykio teko vartoti vaistus nuo streso ir nerimo, dėl sužalojimo negalėjo iÅ¡važiuoti su Å¡eima atostogauti į Juodkrantę, kas buvo suplanuota. Taip pat negalėjo pradėti dirbti, nors buvo gavęs darbo pasiÅ«lymÄ . Neturtinė žala sudaro 5000 Lt, iÅ¡ kurių 900 Lt Å¡iandien atlygino kaltinamojo žmona. Kaltinamasis civilinio ieÅ¡kinio nepripažino.

Civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iÅ¡ dalies.Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi bÅ«ti atlyginama visais atvejais, kai jinai padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ asmens sveikatai, kaip fundamentaliai asmeninei neturtinei vertybei.

Asmens sveikata yra viena svarbiausių ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl yra itin saugoma. Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiÅ¡kė sprando raiščių patempimu. Taip pat jam buvo suduoti smÅ«giai ir padaryta poodinė kraujosruva. Teismas sutinka, jog nukentėjusysis dėl prieÅ¡ jį pavartoto fizinio smurto patyrė skausmÄ bei neigiamas emocijas, buvo sutrikdyta jo sveikata, smurtas buvo pavartotas vieÅ¡oje vietoje, matant kitiems asmenims, netikėtai, be jokios dingsties.

Teismo med. specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog J. S. vargino nemiga, kurį laikÄ svaigo galva. Todėl dėl to atsiradusi žala turi bÅ«ti atlyginta ir jÄ atlyginti turi kaltas asmuo, t.y. M. Å .. Nors J. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog neturtinė žala atsirado dar ir dėl to, jog buvo suplanavęs su Å¡eima ilsėtis Juodkrantėje, jog buvo siÅ«lytas darbas ir dėl sužalojimo turėjo jo atsisakyti, tačiau jokių objektyvių duomenų apie poilsį Juodkrantėje ir negautÄ darbÄ â€“ teismui nepateikė. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog J.

S. praÅ¡oma atlyginti 5000 litų žala yra aiÅ¡kiai per didelė. Kaltinamojo veika nepasižymėjo ypatingu žiaurumu, nenustatyta, kad nukentėjusysis dėl traumos bÅ«tų patyręs kokių nors sunkių pasekmių, chirurginių intervencijų, stacionare nesigydė, o buvo gydomas ambulatoriÅ¡kai. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo esamÄ turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu: byloje esančiais duomenimis jokios fizinės ar psichinės negalios neturi, yra darbingo amžiaus, turintis Å«kį, kuriame dirba, taip pat atsižvelgtina į tai, jog M.

Å . turi mažametį sÅ«nų ir pareigÄ jį iÅ¡laikyti. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra, kad žalos dydis netaptų nepakeliama naÅ¡ta nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui. Ä®vertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į Å¡alies ekonominę situacijÄ , žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtÄ skriaudÄ bus pasiekta nustatant neturtinės žalos dydį 2000 Lt, tokia suma užtikrins balansÄ tarp padarytos veikos bei jos sukeltų padarinių ir kaltinamojo turtinės padėties bei kitų teismo vertintų kriterijų.

Ä®vertinus tai, jog nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui atlyginta dalis žalos – 900 litų, jam iÅ¡ M. Å . priteistina 1100 (vienas tÅ«kstantis vienas Å¡imtas) Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). J. S. taip pat praÅ¡o priteisti 50 litų turtinei žalai atlyginti, nurodydamas, jog tokiÄ turtinę žalÄ jis patyrė dėl to, jog pirko vaistus. J. S. ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje pagrįstas, įrodytas specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog J. S. skirtas medikamentinis gydymas, todėl tenkintinas visiÅ¡kai.

M. Š. paskirta kardomoji priemonė suėmimas – naikintina, paleidžiant M. Š. teismo posėdžių salėje. Iki nuosprendžio įsitesėjimo M. Š. skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos. Iš M. Š. išieškotinos išlaidos, susijusios su jo perdavimu pagal Europos arešto orderį – 4991 litai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai. Remiantis LR BPK 151 str. 1 d., laikinai apribotina M. Š. nuosavybės teisė iš jo asmens kratos metu paimtiems pinigams – 32 latams, 328,58 eurams ir 5,08 litams (2 t., 89 b.l.), kurie saugomi Kauno apskrities VPK tardymo izoliatoriuje ir šie pinigai panaudotini civiliniam ieškiniui bei ekstradicijos išlaidoms atlyginti. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301 – 307 str., n u s p r e n d ž i a:

M. Å . pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti:Pagal LR BK 284 str. 1 d. – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.Pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. – 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams laisvės atėmimo.Bausmes subendrinti LR BK 63 str. 1, 5 d. (apėmimo bÅ«du) ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 2 (dvejus) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo.Å iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinti su 2008 10 17 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 2 (dvejus) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo ir 50 (penkiasdeÅ¡imties) MGL baudÄ .Remiantis LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M.

Å . neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.Apriboti nuosavybės teisę M. Å . asmens kratos metu paimtiems pinigams – 32 latams, 328,58 eurams ir 5,08 litams (2 t., 89 b.l.), kurie saugomi Kauno apskrities VPK tardymo izoliatoriuje ir panaudoti juos civiliniam ieÅ¡kiniui ir ekstradicijos iÅ¡laidoms padengti. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ panaikinti, paleidžiant M. Å . teismo posėdžių salėje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos.Bausmės atlikimo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ . Priteisti iÅ¡ M.

Å . 1150 (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt litų) J. S. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ M. Å . (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laidas, susijusias su jo perdavimu pagal Europos areÅ¡to orderį – 4991,00 Lt (keturis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis litus) Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai (atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. LT 047044060007821039 AB SEB bankas). Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                  Daiva Jankauskienė