2022-05-18 Nr. AB-13151-2-69-3-04610-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1378-575/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04610-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.2; 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ergo Insurance SE Lietuvos filialas (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, ir Savivaldybė) 485,16 Eur turtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminį mokestį ir 16,63 Eur už Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pažymą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad draudėjas V. V. su Bendrove 2016 m. liepos 25 d. sudarė transporto priemonės draudimo sutartį (toliau – ir draudimo sutartis). Sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. 2017 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini), ant automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis) užkrito medis ir jį apgadino. Kadangi minėtas automobilis įvykio dieną buvo apdraustas Bendrovės transporto priemonių draudimu, transporto priemonės savininkas V. V. pateikė draudikui prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio metu apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudaro 585,16 Eur, todėl pareiškėjas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išskaitęs draudimo sutartyje numatytą 100 Eur išskaitą, išmokėjo 485,16 Eur draudimo išmoką ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263, 6.271 ir 6.1015 straipsnių pagrindu dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingus už žalos padarymą asmenis. Žemės sklypą, kuriame ant automobilio užkrito medis, valdo Savivaldybė, atsakovui buvo išsiųsta pretenzija. Atsakovas privalėjo tinkamai pasirūpinti medžiais, esančiais minėtame žemės sklype, tačiau to nepadarė. Todėl Savivaldybės neveikimu buvo padaryta žala.

3. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Savivaldybė paaiškino, kad pareiškėjas neįrodė Savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) – skunde nenurodė aplinkybių, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju atsakovas netinkamai vykdė jai teisės aktuose nustatytas pareigas, t. y. netinkamai vykdė medžio, esančio prie namo (duomenys neskelbtini), priežiūrą ir dėl to ant automobilio nuvirto nulūžusi medžio šaka bei jį apgadino, kas sudarytų pagrindą konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), priežastiniu ryšiu susijusius su įvykiu.

5. Savivaldybė pažymėjo, jog iki įvykio, t. y. 2017 m. balandžio 16 d., nebuvo gautas nė vienas gyventojų skundas, prašymas, seniūno pranešimas ar kitas kreipimasis dėl prie namo, esančio (duomenys neskelbtini, esančio medžio prastos būklės, medžio keliamų nepatogumų ar pavojaus, dėl kurių Savivaldybė, įvertinusi medžio būklę, būtų privalėjusi išduoti leidimą tokį medį pašalinti ar genėti, todėl toks leidimas išduotas nebuvo. Draudėjo automobilis buvo apgadintas ne nuvirtusio medžio, o nuo jo nulūžusios šakos. Vien medžio šakos nulūžimo ir užvirtimo ant transporto priemonės faktas negali būti laikomas atsakovo atsakomybės pagrindu. Leidimą saugotinų medžių ir krūmų šalinimui savivaldybės tarnautojas ar komisija išduoda įsitikinę, kad šie želdiniai kelia fizinę grėsmę žmonėms, statiniams ar eismui, ligų ar kenkėjų židinių susidarymo pavojų arba nėra kitų priimtinų alternatyvių sprendimų, išsaugoti želdinius statant ar rekonstruojant statinius.

6. Savivaldybė atkreipė dėmesį, jog 2017 m. gegužės 16 d. darytose fotonuotraukose (gavus pareiškėjo pretenziją dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo) matyti, kad lūžio vietoje medis nebuvo pažeistas, jis yra sveikas – medienos spalva nepakitusi, nepatamsėjusi, nėra puvimo ar džiūvimo požymių, lapai žali. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad medis ar jo nulūžusi šaka buvo pažeisti ir dėl to kėlė grėsmę žmonių ir jų turto saugumui, kas sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas netinkamai vykdė šio medžio priežiūrą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-318 sudaryta Nuolatinė darbo grupė, žalos, patirtos išvirtus ar nulūžus medžiams, atlyginimo klausimams nagrinėti 2017 m. gegužės 31 d. vykusiame posėdyje nutarė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių netenkinti pareiškėjo 2017 m. gegužės 16 d. prašymo dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Komisija nurodė, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis 2017 m. balandžio 16 d. Kauno mieste fiksuotas gausus snygis, pereinantis į šlapdribą, dėl ko ant medžių šakų susiformavo gausios sušalusio ledo ir sniego sankaupos. Net ir sveiki medžiai neatlaikę didelio svorio virto ir lūžo. Lūžinėjo ir krito jų šakos. (duomenys neskelbtini), kieme ant automobilio užkritusi valstybinėje žemėje augančio svyruoklinio gluosnio šaka lūžio vietoje buvo sveika. Apie priimtą nutarimą pareiškėjas buvo informuotas 2017 m. birželio 6 d. raštu Nr. 36-2-755. Pareiškėjui 2019 m. balandžio 16 d. pakartotinai pateikus tą pačią pretenziją „Dėl žalos Nr. 545794-0851 1-001 atlyginimo regreso tvarka“, atsakovo Nuolatinė darbo grupė žalos, patirtos išvirtus ar nulūžus medžiams, atlyginimo klausimams nagrinėti 2019 m. gegužės 15 d. vykusiame posėdyje pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, atsižvelgiant į tai, kad nepateikta nauja informacija dėl įvykio aplinkybių, nutarė nekeisti anksčiau priimto 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo. Savivaldybės teigimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad dėl atsakovo neveikimo buvo apgadintas ginčo automobilis, atsakovas neprivalėjo genėti sveiko medžio, todėl nėra pagrindo Savivaldybės civilinei atsakomybei kilti.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir priteisė Bendrovei iš atsakovo 485,16 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat grąžino pareiškėjui 2020 m. kovo 12 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį.

8. Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 25 d. draudėjas V. V. su ERGO Insurance SE, veikiančia per Lietuvos filialą, sudarė automobilio draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiui nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. Buvo nustatyta, jog 2017 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini) ant automobilio užkrito nuo medžio nulūžusi šaka ir jį apgadino. Kadangi automobilis įvykio dieną buvo apdraustas ERGO Insurance SE transporto priemonių draudimu, transporto priemonės savininkas V. V. pateikė draudikui prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio metu apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudaro 585,16 Eur. Pareiškėjas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išskaitęs draudimo sutartyje numatytą 100 Eur išskaitą, draudėjui išmokėjo 485,16 Eur draudimo išmoką ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingus už žalos padarymą asmenis pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas.

9. Teismas, akcentuodamas CK įtvirtintas savivaldybės valdžios institucijų atsakomybės sąlygas, apžvelgė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6straipsnio 2 ir 3 dalyse, 7 dalies 7 punkte, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio1–2 dalyse, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 43 ir 44 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą ir nurodė, kad būtent savivaldybei yra nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krūmų priežiūrą, kas apima ir tikrinimą, ar medžiai nėra supuvę, supuvusių medžių šalinimą, taip pat pavojų keliančių šakų ir medžių stiebų šalinimą.

10. Teismas nustatė (dėl šios aplinkybės ginčo nebuvo), kad medis, kuris apgadino automobilį, augo ne privačioje, o Savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje, todėl akivaizdu, kad Kauno miesto savivaldybė buvo atsakinga už šio medžio priežiūros organizavimą. Vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu, teismas vertino, kad Savivaldybė, būdama atsakinga už Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, jog savivaldybės teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

11. Vertindamas atsakovo argumentus, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, o medis buvo visiškai sveikas, todėl atsakomybė negali būti taikoma, teismas pateikė CK 6.253 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nenugalimos jėgos sąvoką.

12. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 patvirtintų Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių (toliau – ir Rodikliai) 1.4. punktą prie stichinių meteorologinių reiškinių priskiriamas labai smarkus snygis, kurio kritulių kiekis yra 20–30 mm, sniego dangos prieaugis per ≤ 12 val., o pagal 1.9. punktą prie stichinių meteorologinių reiškinių priskiriama labai smarki šlapio sniego apdraba, kurios apšalo storis/skersmuo ant lijundros stovo laidų ≥ 35mm. Teismo vertinimu, atsakovo į bylą pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus 2019 m. gegužės 22 d. „Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas“ Nr. (8.42-10)-B8-1487 patvirtino, jog Kauno meteorologijos stoties duomenimis 2017 m. balandžio 16 d. kritulių kiekis buvo 15,1 mm, sniego dangos storis buvo 12 cm, rytą užregistruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – smarki šlapio sniego apdraba. Teismas darė išvadą, jog 2017 m. balandžio 16 d. buvusio snygio rodikliai nesiekė stichinio meteorologinio reiškinio rodiklių pagal Rodikliuose nustatytas reikšmes. Duomenų apie šlapio sniego apšalo storį byloje nebuvo pateikta. Pareiškėjas taip pat teismui pateikė Tarnybos 2017 m. lapkričio 22 d. pažymą, kurioje nurodyta analogiška informacija. Atsižvelgęs į tai, kad snygio rodikliai nesiekė stichinio meteorologinio reiškinio rodiklių, teismo nuomone, oro sąlygos negalėjo būti vertinamos kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio šakos lūžimą. Teismas darė išvadą, kad šios aplinkybės nėra pakankamos pripažinti, jog ant automobilio medžio šaka nuvirto vien dėl nenugalimos jėgos. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nenugalimos jėgos aplinkybės nenustatytos.

13. Dėl atsakovo argumentų, kad jam nekyla pareiga prižiūrėti sveikų medžių, nebuvo gauta jokių pranešimų dėl (duomenys neskelbtini) augančio svyruoklio gluosnio būklės, teismas nurodė, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Kauno miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių, kad minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir nulūžusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė, taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo medis buvo visiškai sveikas. Teismas akcentavo, jog atsakovui teisės aktai nustatė atsakomybę už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, pareigą užtikrinti, kad jos valdomoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, tačiau šiuo atveju teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių – stebėjo ir vertino medžių fiziologinę būklę bei ėmėsi atitinkamų prevencinių priemonių pažeistiems medžiams prižiūrėti.

14. Minėtos aplinkybės leido daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taigi nagrinėjamu atveju buvo visos būtinos viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygos, todėl nagrinėtinas klausimas dėl pareiškėjui priteistinos patirtos žalos atlyginimo dydžio.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjo patirtų nuostolių dydis grindžiamas 2017 m. gegužės 10 d. žalos sąmata Nr. 545794-085 (toliau – ir Sąmata). Pagal minėtą Sąmatą apgadintos transporto priemonės remontas kainavo 585,16 Eur. Pareiškėjas, išskaičiavęs draudimo sutartyje numatytą 100 Eur išskaitą, nustatė draudimo išmokos sumą – 485,16 Eur, šiuo duomenų atsakovas neginčijo. Taigi teismas neturėjo pagrindo nesutikti su Sąmatoje nurodytomis keistinų dalių, darbų kainomis, todėl visa Sąmatoje nurodyta suma 585,16 Eur (be PVM), įvertinus 100 Eur išskaitą, t. y. 485,16 Eur, sudaro patirtą žalą, kuri priteistina atlyginti pareiškėjui.

16. Dėl priežastinio ryšio, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai civilinei atsakomybei kilti, teismas pažymėjo, jog priežastinis ryšys šios kategorijos bylose dažnai būna netiesioginis, t. y. žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra tų neteisėtų veiksmų rezultatas. Teismui nekilo abejonių, kad tarp neteisėto Savivaldybės neveikimo ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl sprendė, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 485,16 Eur turtinės žalos atlyginimas. Nagrinėjamoje byloje CK 6.253 straipsnyje nustatytų pagrindų, švelninančių atsakovo atsakomybę, nenustatyta.

17. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, nusprendė pareiškėjui iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme diena yra ieškinio priėmimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose diena. Ieškinys priimtas 2020 m. kovo 24 d. teisėjos rezoliucija, todėl nuo 2020 m. kovo 24 d. pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už šiuo teismo sprendimu priteistą sumą.

18. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas pateikdamas Kauno apylinkės teismui ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsniu, teismas konstatavo, pareiškėjo skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, todėl sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 38 str. 1 d. 8 p.). Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti 16,63 Eur už Tarnybos išduotą pažymą, kadangi, teismo vertinimu, jis nepagrįstas įrodymais, patvirtinančiais, kad pareiškėjas atliko mokėjimą už šią pažymą.

III. 19. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pareiškėjas nei su skundu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas pareigas, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad Kauno miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. netinkamai vykdė želdinių prie namo (duomenys neskelbtini), priežiūrą, dėl to ant automobilio nuvirto nulūžusi medžio šaka ir jį apgadino. Savivaldybė, pakartoja, kad iki įvykio, t. y. 2017 m. balandžio 16 d., nebuvo gautas nė vienas gyventojų skundas, prašymas, seniūno pranešimas ar kitas kreipimasis dėl prie namo (duomenys neskelbtini), esančio medžio prastos būklės. Vien medžio šakos nulūžimo ir užvirtimo ant transporto priemonės faktas negali būti laikomas atsakovo atsakomybės pagrindu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad medis ar jo nulūžusi šaka buvo pažeisti puvinio, todėl kėlė grėsmę žmonėms ir jų turtui, o tai sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas netinkamai vykdė šio medžio priežiūrą.

21. Savivaldybės teigimu, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Šiuo atveju teismas, apžiūrėjęs ir įvertinęs į bylą šalių pateiktas nuotraukas, konstatavo, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog medis (medžio šaka) nebuvo nepažeistas, priešingai, ant lūžusios šakos matyti ir apdžiūvusių šakų. Tačiau vadovaujantis teismo nurodytais argumentais iš šalių pateiktų nuotraukų taip pat negalima daryti ir vienareikšmiškos išvados, kad medžio šaka buvo pažeista, todėl neaišku, kodėl teismas šiuos įrodymus vertino palankiai pareiškėjui. Atsakovo pateiktose nuotraukose, darytose 2017 m. gegužės 16 d., matyti, kad medis lūžio vietoje nebuvo sudžiūvęs, jis yra sveikas – medienos spalva nepakitusi, nepatamsėjusi, nėra puvimo požymių, lapai žali. Tai, kad atsakovo pateiktoje nuotraukoje matomi sausi svyruoklinio gluosnio šakų galiukai, kaip ir pareiškėjo pateiktos nuotraukos, nepaneigė aplinkybės, kad medis buvo sveikas. Todėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos.

22. Savivaldybė tvirtina, jog teismas formaliai ir netinkamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus bei nurodytas aplinkybes, kad medžio šaka lūžo dėl susidariusios stiprios šlapio sniego apdrabos, t. y. nenugalimos jėgos aplinkybių. Atsakovo į bylą pateikta Tarnybos 2019 m. gegužės 22 d. Pažyma, kurioje nurodyta, jog „Balandžio 15-osios vakare silpnai palynojo, užregistruoti tik kritulių pėdsakai (0,0 mm). Balandžio 16-osios naktį ir rytą (nuo 0 vai. 54 min. iki 10 val. 10 min.) krito šlapdriba. Meteorologinių stebėjimų aikštelėje susidarė 12 cm storio sniego danga. Rytą užfiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys – smarki šlapio sniego apdraba”. 2017 m. balandžio 16 d. naktį ir rytą pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD) viešai prieinamą oficialiai paskelbtą informaciją Kauno miesto teritorijoje nuvirto ar buvo nulaužti 125 medžiai, o dar 7 atvejais pagalba kviesta pašalinti medžių šakas. Tai, kad byloje nagrinėjamas įvykis nebuvo fiksuotas PAGD 2017 m. balandžio 16 d. įvykių suvestinėje, įrodo, kad paskelbta suvestinė apima anaiptol ne visus įvykius (t. y. jų buvo dar daugiau, tačiau ne visais atvejais prireikė PAGD pareigūnų pagalbos). Meteorologinis reiškinys – šlapio sniego apdraba – labiausiai pavojingas medžiams, tą dieną Savivaldybės teritorijoje susiformavusi šlapio sniego apdraba padarė daug nuostolių (nuvertė medžius, sutrikdė elektros energijos tiekimą). Nors, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, 2017 m. balandžio 16 d. naktį buvusio snygio rodikliai ir nesiekė stichinio meteorologinio reiškinio rodiklių bei Tarnybos pažymoje nepateikti duomenys apie šlapio sniego apšalo storį, tačiau šiuo atveju būtent meteorologinis reiškinys – smarki šlapio sniego apdraba – lėmė šioje byloje nagrinėjamą įvykį, kai lūžo sveiko medžio šaka ir apgadino automobilį. Tai pripažintina nenugalimos jėgos aplinkybe ir yra pagrindas bent iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio pagrindu.

23. Savivaldybė nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atliko formalų bylos faktinių aplinkybių ir joje esančių įrodymų vertinimą, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, pareiškėjo patirtos Savivaldybei netinkamai vykdžius želdinių priežiūros funkciją, atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 485,16 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, sprendimą grindė prielaidomis. Atsakovo teigimu, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad Savivaldybė netinkamai vykdė ginčo medžio priežiūrą, o į bylą pateikta nuotrauka patvirtina, jog medis buvo sveikas (mediena šviesi, nepažeista puvinio ir pan.), be to, įvykio dieną susiformavusi šlapio sniego apdraba pakankamai retas, itin pavojingas medžiams reiškinys, tą dieną lūžo daug sveikų medžių, todėl yra pagrindas atsakovą visiškai (ar iš dalies) atleisti nuo atsakomybės CK 6.253 straipsnio pagrindu.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas apeliaciniame skunde naujų argumentų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą, kuriuos pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiai bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu ir suformuota teismų praktika, tinkamai įvertino. Atsakovas šios bylos nagrinėjimo stadijoje nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kuriais būtų galima paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą teisės taikymo ir bylai reikšmingų faktinių duomenų nustatymo aspektu, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams (žr. šios nutarties II dalį) ir jų nebekartoja.

30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Konstatuotina, kad šioje byloje yra nustatytos visos šios sąlygos Savivaldybės atsakomybei kilti: 1) Savivaldybė nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti tinkamą jos teritorijoje augusio medžio būklę, nors tokią pareigą turėjo, t. y. nustatyti neteisėti veiksmai (neveikimas). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis pirmosios instancijos teismo šioje byloje taikytu teisiniu reglamentavimu, yra išaiškinęs, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją), nepaisant to, jog kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas procesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020); 2) pareiškėjas patyrė turtinę žalą; 3) tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos yra priežastinis ryšys, t. y. dėl ant pareiškėjo automobilio užkritusios medžio, už kurio netinkamą priežiūra atsakinga Savivaldybė, šakos pareiškėjas patyrė turtinę žalą – buvo apgadintas automobilis, dėl ko buvo patirtos remonto išlaidos.

31. Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog Kauno miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių, kad teritorijoje, kur nulūžusi medžio šaka apgadino automobilį, būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir nulūžusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė. Dėl apelianto teiginių, kad ginčo medis šakos lūžio vietoje buvo sveikas, teisėjų kolegija pažymi, kad šio tvirtinimo neatitinka, jį paneigia byloje esantys įrodymai, iš kurių visumos (taip pat ir atsakovo darytos nuotraukos) matyti, kad medžio šaka, nuo kurios nulūžo kita šaka, apgadinusi automobilį, yra akivaizdžiai negyvybinga. Taigi byloje nėra įrodyta, kad medis buvo visiškai sveikas.

33. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų ir kt. Visgi, įvertinus šios bylos duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, nenustatytinas nei vienas pagrindas, dėl kurio Savivaldybei nagrinėjamu atveju viešoji civilinė atsakomybė galėtų būti netaikoma ar ji galėtų būti iš dalies atleista nuo tokios atsakomybės.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenimis ir aktualiu teisiniu reguliavimu pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvykio dieną snygio rodikliai nesiekė stichinio meteorologinio reiškinio rodiklių, o oro sąlygos negalėjo būti vertinamos kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio šakos lūžimą, t. y. nagrinėjamu atveju nenustatytos nenugalimos jėgos aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo teiginiai, jog šlapio sniego apdraba yra retas, pavojingas reiškinys, įvykio dieną lūžo daug sveikų medžių yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad žalos padarymo dieną ir jos atsiradimo vietoje hidrometeorologinės sąlygos lėmė jos kilimą ar galėjo prisidėti prie tokių pasekmių kilimo (ABTĮ 56 str.), todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad yra teisinis pagrindas atsakovui netaikyti civilinės atsakomybės arba visiškai ar iš dalies nuo jos atleisti (CK 6.253 str. 1 d.).

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė