AS-146-678-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS146-678/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00153-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 27 d. sprendimu (b. l. 46–52) patenkino pareiškėjo H. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundą: panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1474 „Dėl Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ 2 punktą dalyje, kuria H. P. išbrauktas iš Pagrynių kadastro vietovėje patvirtinto pretendentų gauti žemę sąrašo.

Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 8 d. išsiuntė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui apeliacinį skundą, kuris buvo gautas teisme 2012 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 54–58), prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi (b. l. 59–60) atsisakė priimti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą, pasirašytą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vyriausiojo specialisto A. P., ir nutarė, šiai nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti apeliacinį skundą jį padavusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad apeliacinį skundą pasirašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas A. P., veikiantis pagal 2012 m. kovo 29 d. įgaliojimą Nr. IĮ-(1.9)-170, kuris atstovavo atsakovui ir 2012 m. liepos 24 d. teismo posėdyje. Pažymėjo, kad vertinant 2012 m. kovo 29 d. įgaliojime Nr. IĮ-(1.9)-170 nurodytus A. P. įgalinimus, būtina nustatyti, ar jam suteikti įgalinimai suteikia teisę pasirašyti apeliacinį skundą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, taip pat atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS143-411/2008 pateiktą išaiškinimą, kad pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalį asmuo, atstovaujantis pagal pavedimą kitam asmeniui teisme, turi turėti įgaliojimą vesti teisme bylą, o tuo atveju, jeigu įgaliojime nėra nurodyta, kad atstovas yra įgaliojamas atstovauti teisme, turi būti konstatuojama, jog skundą padavė įgaliojimų neturintis atstovas, todėl skundas negali būti nagrinėjamas (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Teismas nustatė, kad A. P. veikia kaip Nacionalinės žemės tarnybos atstovas 2012 m. kovo 29 d. įgaliojimo Nr. IĮ-(1.9)-170 pagrindu. Atstovo pagal pavedimą įgaliojimų administracinėse bylose apimties klausimas yra reglamentuotas ABTĮ 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 3 dalį įgalinimas atstovui apskųsti teismo sprendimą ar nutartį turi būti specialiai aptartas įgaliojime. Šiuo atveju atsakovo vardu apeliacinį skundą padavė (pasirašė) atsakovo atstovas A. P., kuriam minėtame įgaliojime nėra specialiai aptarta jo teisė atsakovo vardu apskųsti teismo sprendimą. Atsižvelgęs į tai, taip pat remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. AS442-696/2011,teismas konstatavo, kad apeliacinis skundas paduotas atitinkamų įgaliojimų neturinčio atstovo, todėl atsisakė priimti apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Be to, teismas nurodė, jog apeliacinis skundas neapmokėtas žyminiu mokesčiu (ABTĮ 39 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad, jeigu apeliacinis skundas būtų paduotas įgaliojimus turinčio asmens, teismas nustatytų terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, t. y. žymiam mokesčiui sumokėti.

III. Atsakovas atskiruoju skundu (b. l. 63–66) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir priimti atsakovo apeliacinį skundą, o atskirąjį skundą atmetus, prašo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2012 m. kovo 29 d. įgaliojimu Nr. 1Į-(1.9)-170 suteikė teritorinio (Šilutės) skyriaus vyriausiajam specialistui A. P. visas ABTĮ 51, 52 ir 53 straipsniuose nustatytas teises ir pareigas, išskyrus teisę atsisakyti pareikšto ieškinio (skundo, prašymo) ir jį pripažinti, atsiimti ieškinį (skundą, prašymą), sudaryti taikos sutartį, gauti turtą, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo. ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad proceso šalys turi teisę <...> apskųsti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis. Todėl laikytina, jog Nacionalinė žemės tarnyba, kaip proceso šalis, 2012 m. kovo 29 d. įgaliojimu Nr. 1Į-(1.9)-170 suteikė teisę atstovui apskųsti teismo sprendimus, nutarimus ir nutartis, kadangi tokia teisė yra įvardyta ABTĮ 53 straipsnyje, kuris yra specialiai aptartas įgaliojime. Remdamasis šiais argumentais atsakovas teigia, kad skundas paduotas įgalioto atstovo, todėl teismas nepagrįstai atsisakė jį priimti, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-411/2008, kurios faktinės aplinkybės yra kitokios, nei nagrinėjamoje byloje.

Atskirąjį skundą pasirašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vyriausiasis specialistas A. P., pridėdamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pasirašytą 2012 m. rugpjūčio 30 d. įgaliojimą Nr. 1Į-(1.9)-1194. Atskirajame skunde paaiškinta, kad šis įgaliojimas pateikiamas siekiant išvengti nesusipratimų dėl atstovui A. P. suteiktų įgaliojimų apimties, todėl šiame įgaliojime atskirai įvardijama ABTĮ 53 straipsnyje numatyta atstovo teisė apskųsti teismo sprendimus ir nutartis.

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi, žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. Ginčo dalyku byloje buvo Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-1474 „Dėl Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ 2 punktas, kuriuo pareiškėjas išbrauktas iš Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. Ž17-711 patvirtinto pretendentų gauti žemę sąrašo. Šį įsakymą institucija buvo priėmusi vykdydama jai priskirtas funkcijas, todėl atsakovo nuomone, apeliacinis skundas byloje dėl šio įsakymo dalies panaikinimo turi būti traktuojamas kaip tiesiogiai susijęs su institucijos atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Atskirasis skundas paduotas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsisakė priimti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą kaip paduotą asmens, neturinčio tokių įgaliojimų.

Atstovo pagal pavedimą įgaliojimų administracinėse bylose apimtį reglamentuoja ABTĮ 50 straipsnio 2 ir 3 dalys. ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti bylą teisme suteikia teisę atstovui atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus: 1) bylos perdavimą kitam teismui ar institucijai; 2) visišką ar dalinį skundo (prašymo) reikalavimų atsisakymą; 3) skundo (prašymo) reikalavimų pripažinimą; 4) skundo (prašymo) pagrindo ar dalyko pakeitimą; 5) teismo sprendimo ar nutarties apskundimą; 6) įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (perįgaliojimą); 7) vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti; 8) priteistų pinigų gavimą. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgaliojimas atlikti kiekvieną šio straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodytą procesinį veiksmą turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime. ABTĮ 23 straipsnis nustato, kad skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Viena iš atstovo teisių, kuri turi būti specialiai aptarta atstovo įgaliojime, yra teisė atstovui apskųsti teismo sprendimą ar nutartį (ABTĮ 50 str. 2 d. 5 p.). Tokiu teisiniu reguliavimu yra siekiama apsaugoti pareiškėją, kurio vardu veikia atstovas, nes atitinkamais atvejais teisę apskųsti teismo sprendimą ar nutartį turinčio asmens ir jo atstovo pozicijos dėl būtinybės skųsti teismo sprendimą ar nutartį gali skirtis.

Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pasirašytame 2012 m. kovo 29 d. įgaliojime Nr. 1Į-(1.9)-170, kuriuo teritorinio (Šilutės) skyriaus vyriausiajam specialistui A. P. suteikti įgaliojimai atstovauti teismuose yra bendro pobūdžio nuoroda į ABTĮ 51, 52 ir 53 straipsniuose nustatytas teises ir pareigas, nustatant išimtį (išskyrus teisę atsisakyti pareikšto ieškinio (skundo, prašymo) ir jį pripažinti, atsiimti ieškinį (skundą prašymą), sudaryti taikos sutartį, gauti turtą, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo). ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad įgaliojimas atlikti kiekvieną šio straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodytą procesinį veiksmą turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime. Nagrinėjamu atveju 2012 m. kovo 29 d. įgaliojime Nr. 1Į-(1.9)-170 suteikiant atstovui įgaliojimus dėl atstovavimo teismuose ABTĮ 50 straipsniu iš viso nesiremiama, šio straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta teisė apskųsti teismo sprendimo ar nutartį įgaliojime specialiai neaptarta, kaip to reikalauja ABTĮ 50 straipsnio 2 ir 3 dalys.

Pirmosios instancijos teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje teisingai nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įgaliojimas Nr. 1Į-(1.9)-170 nesuteikė šios tarnybos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui apskųsti teismo sprendimą ar nutartį, todėl pagrįstai atsisakė priimti apeliacinį skundą kaip pateiktą asmens, neturinčio teisės jį paduoti (ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-133/2012, 2011 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-516/2011 ir kt.).

Atskirajame skunde atsakovo išdėstyti argumentai dėl apeliacinio skundo apmokestinimo žyminiu mokesčiu nėra reikšmingi ir nenagrinėtini, nes apeliacinį skundą atsisakyta priimti vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Tenkinti atsakovo atskirąjį skundą, remiantis jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas