ff2a8fee-fac8-4819-b2e4-407be8c00fa7 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-512-464/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00876-2014-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.15. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B.

L. ir atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1263-565/2017 pagal ieškovės B. L. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, V. B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė B.

L. 2014-04-17 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 1-7) ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (toliau – ir Santaros klinikos) 78 197,40 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2013-04-25 iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba nugabeno ieÅ¡kovę į Santaros klinikų priėmimo skyrių, kur jÄ apžiÅ«rėjęs gydytojas V. B. diagnozavo somatofoninę autonominę disfunkcijÄ , rekomendavo kreiptis į psichologus ir iÅ¡rašė jÄ namo. Tačiau 2013-04-26 ryte ji buvo rasta be sÄ monės ir atvežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, jos bÅ«klė buvo labai sunki – iÅ¡tiko koma, kuri truko 3 dienas. Å ioje ligoninėje nustatyta ir diagnozė – I tipo cukrinis diabetas su ketoacidoze.

3. Teigė, kad pirminę apžiÅ«rÄ Santaros klinikose atlikęs ir somatofoninę autonominę disfunkcijÄ nustatęs gydytojas turėjo įsitikinti, kad nėra objektyvių organo ar organizmo sistemos sutrikimo požymių. Tačiau gydytojas neatkreipė dėmesio į rÅ«gščių–šarmų balanso rodiklio žymų sutrikimÄ kraujo tyrime, neatliko papildomų tyrimų, todėl nustatė klaidingÄ diagnozę. Pasak ieÅ¡kovės, dėl patirtos komos jai sutriko eisena, ji tapo nervinga, negali susikaupti, sutriko atmintis, atsirado pragulos, skausmai, negali atsistoti ant kulno, avėti normalios avalynės, valdyti deÅ¡inės pėdos.

Be to, prarado pasitikėjimÄ gydytojais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2017-10-24 sprendimu (t. 2, b. l. 146-150) ieÅ¡kovės B. L. ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės Santaros klinikų 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 756,46 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

5. Teismas iÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės iÅ¡vados ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos praÅ¡ymu sudarytų gydytojų komisijų iÅ¡vados nustatė, kad pirminę apžiÅ«rÄ atlikęs Santaros klinikų priėmimo–skubios pagalbos skyriaus gydytojas neatkreipė dėmesio į ieÅ¡kovės kraujo tyrimo rezultatus, pagal kuriuos buvo sutrikęs kraujo Å¡armų–rÅ«gščių balansas.

6. Teismas nesutiko su atsakovės ir trečiojo asmens atsikirtimais, kad, ieÅ¡kovei neiÅ¡sakius nusiskundimų, bÅ«dingų cukriniam diabetui, nebuvo ir pagrindo ieÅ¡kovei atlikti papildomus tyrimus. Byloje yra eksperto iÅ¡vada, kad po ieÅ¡kovės bendros apžiÅ«ros ir tyrimų Santaros klinikų priėmimo skubios pagalbos skyriuje indikacijos atlikti papildomus tyrimus vis tik buvo, o indikacijos dėl jos hospitalizavimo bÅ«tų aptartos jau gavus ir interpretavus papildomų tyrimų rezultatus. Pažymėjo, kad pagal Å¡iÄ iÅ¡vadÄ metabolinę acidozę gali sukelti įvairios organizmo bÅ«klės ir ligos, ne tik cukrinis diabetas, todėl turėjo bÅ«ti atlikti papildomi tyrimai metabolinės acidozės priežasčiai nustatyti, tuo labiau kad Å¡armų–rÅ«gščių balanso sutrikimus buvo žymus, rodantis galimas sunkias pasekmes ieÅ¡kovės sveikatai.

7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir tokius atsakovės argumentus, kad ieÅ¡kovės bÅ«klė, skyrus jai gydymÄ Diazepamu ir Metroprololiu, buvo įvertinta kaip stabili, todėl nebuvo reikalinga toliau gydyti ieÅ¡kovę skubios pagalbos priėmimo skyriuje – ji galėjo bÅ«ti gydoma ambulatoriÅ¡kai. Pagal Specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos priėmimo–skubios pagalbos skyriui nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-12-19 įsakymu Nr. V-1073, 2 punktÄ priėmimo–skubios pagalbos skyriuje priimami pacientai, atvykę ne tik dėl bÅ«tinosios pagalbos, hospitalizacijos, bet ir dėl kitos pagalbos, kuriÄ gali suteikti priėmimo–skubios pagalbos skyriuje dirbantys specialistai pagal savo kompetencijÄ kitų asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų ne darbo metu. Tai, kad priėmimo–skubios pagalbos skyriuje gali bÅ«ti teikiama ir ne bÅ«tinoji medicinos pagalba, taip pat nurodyta nuostatų 3 punkte.

8. Be to, teismo vertinimu, išrašant ieškovę namo nebuvo nurodyta, į kokius specialistus ji turėtų kreiptis sutrikusio šarmų–rūgščių balanso priežasčiai nustatyti. Ir nors asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje yra nuoroda, kad gydymas buvo baigtas siuntimu ambulatoriniam gydymui, iš Vidaus ligų gydytojo konsultacijos lapo matyti, kad ieškovei buvo rekomenduotas tik tausojantis darbo ir poilsio režimas, esant reikalui – Xanaz, Metropololi tabletės, kartojantis panašiems epizodams – psichologo konsultacija.

9. Teismas pripažino, kad sveikatos priežiÅ«ros paslaugos ieÅ¡kovei buvo teiktos nerÅ«pestingai, neatidžiai ir nekvalifikuotai. Tačiau ir ekspertas negalėjo kategoriÅ¡kai atsakyti, ar savalaikė hospitalizacija (11 valandomis ankščiau) bei skubus tinkamas ir adekvatus gydymas Å¡iuo atveju bÅ«tų padėję iÅ¡vengti ieÅ¡kovę iÅ¡tikusios komos ir kaip tai bÅ«tų pakeitę ligos eigÄ , juolab kad klinikinė patirtis rodo, kad gydymo rezultatai gali kardinaliai skirtis nuo laukiamųjų, o, literatÅ«ros duomenimis, sÄ monė sutrikti gali ir pradėjus adekvatų gydymÄ .

Todėl teismas nenustatė priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų atsakovo gydytojų veiksmų, teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, ir tarp ieÅ¡kovę iÅ¡tikusios komos, atitinkamai, nenustatė ir pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , ieÅ¡kovės siejamÄ su bÅ«tent tokių padarinių jos sveikatai atsiradimu. Kita vertus, teismas sutiko su ieÅ¡kove, kad jos iÅ¡raÅ¡ymas į namus, nesuteikus reikiamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, toliau jaučiantis blogai ir po iÅ¡raÅ¡ymo bÅ«klei tik blogėjant, sukėlė jai baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, nesaugumo, beviltiÅ¡kumo jausmÄ , nepasitikėjimÄ gydytojais, manymÄ , kad jei bÅ«tų tinkamai suteiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, nebÅ«tų iÅ¡sivysčiusi koma ir ji nebÅ«tų patyrusi jos sukeltų, nors ir faktiÅ¡kai Å¡iuo metu praėjusių, pasekmių sveikatai.

Todėl dėl tokių patirtų iÅ¡gyvenimų jai priteisės 2 500 Eur neturinės žalos atlyginimÄ (CK 6.250 str.).

10. Spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims klausimÄ teismas pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovei priteisiamas mažesnis neturtinės žalos atlygimas, nei ji prašė ieÅ¡kinyje, tačiau jai turėtų bÅ«ti atlygintinos visos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir prieÅ¡ingai, atsakovei tokios iÅ¡laidos nekompensuotinos. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs tai, kad pagrindinis ginčas kilo dėl to, ar ieÅ¡kovei buvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. IeÅ¡kinys Å¡ioje dalyje buvo visiÅ¡kai patenkintas, o praÅ¡omos atlyginti neturtinės žalos dydis yra vertinamas subjektyviai, be to, galutinį priteisiamos žalos dydį nustato teismas.

Todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė visas, t .y. 765,46 Eur už ekspertizę sumokėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 11. IeÅ¡kovė B. L. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 156-160) praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017-10-24 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , priteisiant jai iÅ¡ atsakovės: 1) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , o reikalavimo dalies dėl 63 197,40 Eur neturtinės žalos atlyginimo ji apeliacinės instancijos teisme atsisako; 2) 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo tenkintos reikalavimo dalies nuo ieÅ¡kinio pateikimo iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

3) bylinėjimosi išlaidas;

4) bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka;

5) į teismo posėdį iÅ¡kviesti ekspertizės iÅ¡vadÄ pateikusį ekspertÄ gydytojÄ doc. R. V.. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 11.1. Eksperto iÅ¡vada yra neaiÅ¡ki, todėl teismo buvo praÅ¡omo apklausti jÄ atlikusį gydytojo doc. R. V.. Teismas 2017-05-19 protokoline nutartimi šį praÅ¡ymÄ patenkino. Tačiau šį praÅ¡ymÄ patenkinusi teisėja atsakovės pareiÅ¡kimu buvo nuÅ¡alinta. Ir nors bylÄ perdavus kitai teisėjai buvo nuspręstÄ bylÄ tęsti nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta, tačiau klausimas dėl eksperto iÅ¡kvietimo buvo iÅ¡ naujo apsvarstytas ir atmestas. 11.2.

Ekspertai turėjo patikslinti dviprasmiÅ¡kus ir neaiÅ¡kius atsakymus, t. y. ar turėjo bÅ«ti nustatyta Å¡armų–rÅ«gščių balanso priežastis, kokius pakitimus rodė Å¡ie disbalanso rodikliai, kokius susirgimus galima įtarti įvertinus pacientės objektyviÄ bÅ«klę apie indikacijas hospitalizavimui ir kt. Tai, kad pateikta ekspertizė yra neaiÅ¡ki, patvirtina aplinkybės, jog Å¡alys jÄ interpretuoja visiÅ¡kai skirtingai. 11.3. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų gydytojo veiksmų ir ieÅ¡kovę iÅ¡tikusios komos.

IÅ¡ konteksto aiÅ¡ku, kad hospitalizavimo ir adekvataus gydymo tikslas ir yra pasekmių sumažinimas, o tikimybė sumažinti ar iÅ¡vengti jų, taikant adekvatų gydymÄ , buvo maksimali. 11.4. Neteisingai įvertinęs tyrimus, neatlikęs bÅ«tinųjų papildomų tyrimų, nehospitalizavęs pacientės gydytojas elgėsi ypatingai neatsakingai bei nerÅ«pestingai ir padarė neleistinÄ nusižengimÄ , taigi gydytojo neteisėti veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su komos atsiradimu ir jos pasekmėmis.

Esant savalaikei diagnozei ir hospitalizavimui, suteikus skubiÄ pagalbÄ ir adekvatų gydymÄ , tokios pasekmes ieÅ¡kovės sveikatai nebÅ«tų kilusios. 11.5. Teismas neiÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kinio reikalavimo dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo.

12. Atsakovė VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 164-169) praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017-10-24 sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys jos atžvilgiu patenkintas, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti arba teismo sprendimÄ pakeisti ir sumažinti priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 12.1. Teismui nekonstatavus pakenkimo ieÅ¡kovės sveikatai dėl Santaros klinikų kaltų neteisėtų veikų bei priežastinio ryÅ¡io, nebuvo pagrindo priteisti neturtinę žalÄ . 12.2.

Ieškovė nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio. Teismas savo iniciatyva, peržengdamas ieškinio ribas, suformulavo ieškovės patirtos neturtinės žalos atsiradimo aplinkybes – tariamai patirtas nesaugumo, beviltiškumo jausmas bei nepasitikėjimas gydytojais bei subjektyvus situacijos bei savo būklės vertinimas. Ieškovė sprendime nurodytų aplinkybių procesiniuose dokumentuose su patirta neturtine žala nesiejo. 12.3. Teismo nurodomas ieškovės patirtos neturtines žalos vertinimas neatitinka faktinių aplinkybių: medicinos dokumentuose užfiksuoti objektyvūs duomenys įrodo, kad ieškovė priešingai nei sprendė teismas, iš klinikų išvyko stabilios būklės. Ekspertų bei specialistų išvadose konstatuoti faktai paneigia ieškovės teiginius, kad atlikus visus tyrimus būtų išvengta komos. 12.4.

IeÅ¡kovė nepateikė dokumentų, įrodančių jos sveikatos sutrikdymo laipsnį, darbingumo netekimo trukmę. Teismas sprendime konstatavo, kad sveikatos sužalojimų dėl klinikų veiksmų ieÅ¡kovė nepatyrė, pasekmės sveikatai dėl jÄ iÅ¡tikusios komos Å¡iuo metu praėjo. Tai dar kartÄ patvirtina, kad pagrindo ieÅ¡kovei priteisti neturtinę žalÄ nėra. 12.5. Teismas neteisingai vertino bylos įrodymus. Nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas vadovavosi ne specialistų iÅ¡vadomis, bet vertino savo paties vieÅ¡ojoje erdvėje surastÄ literatÅ«rÄ .

Teismo nurodytas Å¡altinis www.pasveik.lt nėra oficiali medicinos specialistų ruoÅ¡iama svetainė, todėl joje pateiktÄ informacijÄ vertinti kaip oficialiÄ medicininę literatÅ«rÄ ar remtis jos duomenimis nėra pagrindo. 12.6. Teismas savo sprendime vertino ir pasisakė dėl kitų ieÅ¡kovės nenurodytų faktų bei neskųstų veiksmų. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad, iÅ¡raÅ¡ant ieÅ¡kovę namo, nebuvo nurodyta į kokius specialistus ji turėtų kreiptis tikslu nustatyti sutrikusio Å¡armų–rÅ«gščių balanso priežastis.

Toks teiginys prieštarauja teisės aktais reglamentuotai medicinos paslaugų teikimo praktikai, pacientui išvykstant iš priėmimo–skubios pagalbos skyriaus – pacientui yra pateikiamas medicinos dokumentų išrašas, kurį jis turi pateikti šeimos gydytojui, o šis skiria reikalingas specialistų konsultacijas. 12.7. Nesutinka su teismo įvertinimu dėl netinkamos diagnozės ieškovei nustatymu. Tokios aplinkybės, kad nustatyta diagnozė buvo klaidinga, deontologinę ekspertizę byloje atlikę ekspertai nekonstatavo.

Be to, neaiÅ¡ku ir kokiais įrodymais vadovavosi teismas konstatuodamas neteisingos diagnozės nustatymo faktÄ . Priėmimo–skubios pagalbos skyriuje turi bÅ«ti nustatyta preliminari diagnozė, t. y. ji gali keistis įvertinus vėliau atliktų tyrimų rezultatus. Skubi medicinos pagalba pacientui teikiama tol, kol bÅ«klė tampa stabili ir paciento gyvybei negresia pavojus. IeÅ¡kovei teiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos bei jų mastas visiÅ¡kai atitiko Å¡iuos teisės aktų reikalavimus. 12.8. Teismas neteisingai vertino ekspertizės iÅ¡vadÄ , jog stabilios bÅ«klės ligonis gali bÅ«ti tiriamas ir gydomas skubios pagalbos skyriuje.

Ekspertai, pateikdami tokiÄ iÅ¡vadÄ , vertino tik faktinę gydymo įstaigos galimybę teikti medicinos paslaugas priėmimo skyriuje, bet nevertino teisinio tokių paslaugų teikimo reglamentavimo, t. y. tos aplinkybės, jog valstybės garantuojamos ir apmokamos tik tos paslaugos, kurių teikimo mastas bei indikacijos atitinka teisės aktų nustatytas sÄ lygas. Priėmimo–skubios pagalbos skyriuje neatliekami visi gydymo įstaigos paslaugų spektre esantys tyrimai, o tik atitinkantys paciento bÅ«klę. 12.9.

Ekspertizės iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad veiksmų ir priemonių seka bei apimtys, esant metabolinei acidozei, yra nereglamentuoti, taigi klinikos jokio norminio akto savo veiksmais negalėjo pažeisti. Todėl teismas neturėjo teisinio bei faktinio pagrindo konstatuoti, kad buvo indikacijos atlikti papildomus tyrimus. Toks teismo sprendimas neatitinka valstybės sveikatos priežiÅ«ros politikos ir prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikoje garantuojamos medicinos pagalbos teikimo sÄ lygoms. 12.10. Teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, neatkreipė dėmesio ir į pačios ieÅ¡kovės veiksmus: cukraus kiekio padidėjimas organizme jai buvo nustatytas dar 2009-10-26, apie tai gydytojui, teikusiam pagalbÄ priėmimo–skubios pagalbos skyriuje, ji neužsiminė, nesilaikė ankstesnių gydytojų rekomendacijų dėl vizitų pas endokrinologÄ ir neurologÄ .

Todėl egzistuoja CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalyje numatyti pagrindai atleisti atsakovę nuo atsakomybės. 12.11. Sprendimo dalis, kuria priteistos visos ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, prieÅ¡tarauja CK 93 straipsnio 2 daliai, reglamentuojančiai bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

13. IeÅ¡kovė B. L. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o (t. 3, b. l. 2-9) jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. Atsakovė neteisingai aiÅ¡kina neturtinę žalÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinio teismo praktikÄ , fragmentiÅ¡kai interpretuoja teismo sprendime iÅ¡sakytus teiginius. Savo argumentus, kad žalos dydis nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, grindžia teismų praktika skirta ne neturtinei žalai, o bendram nuostolių atlyginimo principui aptarti. 13.2.

Atsakovė, neteisingai ir fragmentiÅ¡kai interpretuodama sprendimÄ , klaidingai teigia, kad nors teismas nekonstatavo priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų, tačiau priteisė žalÄ . Teismas neturtinę žalÄ kildino ne iÅ¡ komos bÅ«senos, o iÅ¡ netinkamai, neapdariai ir neprofesionaliai suteiktų medicininių paslaugų. Gydytojas netinkamai nustatė sveikatos sutrikimÄ , parinko netinkamÄ gydymÄ , todėl teismas pagrįstai pripažino priežastinio ryÅ¡io tarp prieÅ¡ingo teisei neveikimo ir kilusių padarinių, kurie pasireiÅ¡kė neturtinės žalos padarymu, buvimÄ . 13.3.

Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nenustatė atsakovės kaltės. Teismas atsakovės kaltę susiejo su tuo, kad gydytojas neatliko veiksmų, kuriuos turėjo padaryti – neatliko visų bÅ«tinų tyrimų, o atliktų tyrimų rezultatus vertino neapdariai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai, todėl diagnozavo netinkamÄ sveikatos sutrikimo priežastį. 13.4. Atsakovė nenurodo argumentų, pagrindžiančių teismo naudotos literatÅ«ros ydingumÄ . Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas, ar nurodytoje literatÅ«roje pateikta informacija yra klaidinanti, neatitinkanti medicinos standartų ar netinkama Å¡ios bylos kontekste.

Be to, teismas iÅ¡imtinai nesivadovavo vien vieÅ¡ojoje erdvėje esančia literatÅ«ra, nurodytus klausimus teismas vertino kontekste kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. 13.5. Gydytojas, atlikęs pacientės apžiÅ«rÄ , turėjo įvertinti tyrimų rodiklių pakitimus ir nustatyti tinkamÄ diagnozę. Dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti laikomas priimtinu toks požiÅ«ris, kuris leistų atmestinai vertinti pacientės bÅ«klę, netinkamai identifikuojant, kad ir preliminariÄ diagnozę. Preliminari diagnozė turėtų reikÅ¡ti simptomų visumÄ , o negalint nustatyti pagal simptomus jų priežasties, turėtų bÅ«ti atliekami papildomi tyrimai. 13.6.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad stabilios bÅ«klės ligonis negali bÅ«ti tiriamas ir gydomas skubios pagalbos skyriuje. PrieÅ¡ingai, atliktoje ekspertizėje nurodoma, kad stabilios bÅ«klės ligonis gali bÅ«ti gydomas ir tiriamas tokiame skyriuje. 13.7. Apeliacinio skundo argumentas, kad pačios pacientės veiksmai lėmė jÄ iÅ¡tikusiÄ bÅ«klę, yra nepagrįsti. IeÅ¡kovė nejautė jokių sveikatos sutrikimų iki pat staigaus bÅ«klės pablogėjimo, kai kreipėsi į Santaros klinikas.

Kiek atsimena, reikalingus tyrimus ji pasidarė, tačiau neatsimena, kurioje klinikoje, diagnozė nebuvo patvirtina, todėl manė, kad tai buvo tik laikinas rodiklių pakitimas. 13.8. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta bendrosios taisyklės iÅ¡imtis, kuri leidžia teismui bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ iÅ¡spręsti atsižvelgiant į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinus priežastis, del kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Teismas įvertino priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, nurodė, kad byloje pagrindinis ginčas kildinamas dėl to, ar buvo tinkamai suteiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, todėl atsakovei ginčijant akivaizdžias aplinkybes, prireikė specialių žinių turinčio neÅ¡aliÅ¡ko eksperto nuomonės.

14. Atsakovė VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 176-178) praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1. Ekspertas apeliacinėje instancijoje negali bÅ«ti apklausiamas dėl naujai iÅ¡kilusių klausimų, jis galėtų teikti tik savo iÅ¡vados paaiÅ¡kinimus. Be to, praÅ¡ymas apklausti tik vienÄ asmenį, dalyvavusį atliekant ekspertizę – gydytojÄ reanimatologÄ , nėra pagrįstas bei motyvuotas.

IeÅ¡kovė žalÄ siejo su priėmimo–skubios pagalbos skyriuje jai teiktomis paslaugomis. Santaros klinikose reanimacijos paslaugos apeliantei nebuvo teikiamos 14.2. IeÅ¡kovė neteisingai interpretuoja ekspertų pateiktas iÅ¡vadas dėl jos savalaikės hospitalizacijos. Ekspertas aiÅ¡kiai pasisakė, kad kategoriÅ¡kai teigti, ar savalaikė hospitalizacija ir skubus adekvatus gydymas bÅ«tų padėję iÅ¡vengti komos, negalima. Teismas teisingai įvertino Å¡iÄ iÅ¡vadÄ ir pagrįstai nusprendė dėl priežastinio ryÅ¡io nebuvimo tarp neteisėtų atsakovo gydytojų veiksmų, teikiant ieÅ¡kovei sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, ir ieÅ¡kovę iÅ¡tikusios komos. 14.3.

Teismas pagrįstai nepriteisė ieÅ¡kovei procesinių palÅ«kanų. Pagal CK 6.210 straipsnį tik terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas. Taigi, Å¡is straipsnis reglamentuoja pinigines prievoles, reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio pagrindas yra ne piniginė prievolė, o prievolė, atsiradusi iÅ¡ delikto, todėl nurodytas CK straipsnis ginčo teisiniam santykiui netaikytinas ir palÅ«kanos nepriteistinos.

15. Trečiasis asmuo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 172-174) praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ . Nenurodė teisės akto, kurio nuostatas savo veiksmais neva pažeidė atsakovės įstaigoje dirbantis ir jÄ apžiÅ«rėjęs gydytojas. 15.2. IeÅ¡kovės logika dėl reikalaujamo žalos atlyginimo visiÅ¡kai neaiÅ¡ki ir nenuosekli nuo pat bylos pradžios.

Pirmiausia ji reiškia ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ieškinyje nurodo, kad turtinės žalos nereikalauja, taigi ieškinio dalykas buvo suformuluotas prieštaringai. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų nei dėl patirtos turtinės, nei dėl neturtinės žalos. 15.3. Ieškovė niekaip nedetalizuoja ir jokiais įrodymais nepagrindžia savo reikalavimų dėl neturtinės žalos dydžio. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir eksperto iškvietimo 16.

Apeliantė B. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje apklausti ekspertÄ R. V..

17. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), o žodinis jo nagrinėjimas galimas tuomet, kai pats bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso bÅ«tinumÄ (CPK 322 str.).

18. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , pasisakoma, kad nors įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau toks sprendimas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Galutinį sprendimÄ dėl to priima teismas, o byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013, 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

19. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija ieÅ¡kovės praÅ¡ymo motyvo, kad tik teismo posėdyje iÅ¡klausius ekspertizės aktÄ parengusį ekspertÄ , gydytojÄ doc. R. V., galėtų bÅ«ti atskleista bylos esmė, nevertina kaip susiklosčiusios iÅ¡imtinės situacijos, lemiančios bÅ«tinumÄ skirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantys asmenys savo pozicijas yra iÅ¡dėstę apeliaciniam teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (apeliaciniuose skunduose, atsiliepimuose į juos), jų argumentai bei motyvai reikÅ¡mingais teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui klausimais bus įvertinti pirmosios instancijos teisme surinktų įrodymų kontekste.

Taigi byloje pakanka įrodymų priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui. Ekspertų pozicija taip pat yra iÅ¡dėstyta į bylÄ pateiktame teismo ekspertizės akte, tik pačios Å¡alys nesutaria dėl Å¡ių iÅ¡vadų reikÅ¡mės ir skirtingai, sau palanka linkme, jas interpretuoja. Tačiau skirtingas iÅ¡vadų aiÅ¡kinimas nekliudo tų pačių iÅ¡vadų įvertinti apeliacinės instancijos teismui ir, juo labiau, neteikia prielaidų spręsti, kad ginčo esmė pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista ir dėl to yra bÅ«tinas žodinis procesas.

Dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų 20. Ieškovė B. L. apeliaciniame skunde nurodė atsisakanti reikalavimo dalies dėl 63 197,40 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir toliau palaiko tik savo reikalavimo dalį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos.

21. CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas, kreipęsis į teismÄ , turi teise pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako ieÅ¡kinio, o teismas, priėmęs ieÅ¡kinio atsisakymÄ , nutraukia byla (CPK 293 str. 4 p.). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieÅ¡kovė nurodo atsisakanti nuo ieÅ¡kinio dalies dėl 63 197,40 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 159), bet nenurodė, kad jai yra žinomos ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmės. Atsižvelgiant į tai, jog tiek teikianti ieÅ¡kinį, tiek apeliacinį skundÄ , kuriame iÅ¡dėstytas minėtas atsisakymas, jos interesus atstovo profesionali teisininkė advokatė V.

N., teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apeliantei yra žinomos ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmės, t. y. kad vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.). Teigti, kad toks ieÅ¡kinio dalies atsisakymas prieÅ¡tarautu imperatyvioms įstatymu nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui, nėra pagrindo (CPK 42 str. 2 d.).

22. Tokiu būdu ieškinio dalies dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 63 197,40 Eur atsisakymas priimtinas, Vilniaus apygardos teismo 2017-10-24 sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl minėto dydžio neturtinės žalos atlyginimo, naikintina ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 326 str. 1 d. 5 p.). Analogiškai toks klausimas jau buvo spręstas teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-82/2009).

Dėl civilinės atsakomybės už sveikatai padarytÄ Å¾alÄ dėl netinkamo gydymo 23. Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir PTIŽSAÄ®) (teisėjų kolegija remiasi nuo 2010-03-01 iki 2013-10-19, t. y. teisinių santykių tarp Å¡alių atsiradimo metu galiojusia Å¡io įstatymo redakcija), kurio 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

KokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiÅ«ros specialistas ar sveikatos priežiÅ«ros specialistų komanda pagal Å¡iuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lÅ«kesčius, juos tenkindami ar virÅ¡ydami (PTIŽSAÄ® 2 str. 8 d.).

24. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atlyginimÄ . Žalos atlyginimo sÄ lygos ir tvarka nustatyta Å¡io įstatymo V skyriuje, Civiliniame kodekse, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose (PTIŽSAÄ® 13 str., 24 str.). Atitinkamai, asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga turi pareigÄ atlyginti pacientui padarytÄ Å¾alÄ (Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 45 str. 7 p.), jeigu bÅ«tų nustatytos jos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

25. Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių (CK 6.264 str. , 6.283 str.). Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir jos darbuotojų (gydytojų) atsakomybė yra specifinė. Kadangi tai viena iÅ¡ profesinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, o tokių pareigų atlikimui yra keliami aukÅ¡tesni atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai, nei įprastos civilinės atsakomybės atveju, tai asmens (profesionalo) veiksmų neteisėtumÄ gali lemti bet koks neatidumas, nerÅ«pestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas.

26. Civilinė atsakomybė dėl netinkamai teiktų / nesuteiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų taikoma tada, kai nustatoma neteisėti veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Asmuo, pareiÅ¡kęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigai ieÅ¡kinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, o žalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama.

Tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieÅ¡kovas turi įrodyti ir žalÄ padariusio asmens kaltę. Dėl neteisėtų veiksmų 27. Atsakovė Santaros klinikos savo nesutikimÄ su teismo sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, grindžia įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimu. Atsakovės teigimu, byloje esantys raÅ¡ytinai įrodymai, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovę apžiÅ«rėjęs specialistas netinkamai įvertino atliktus tyrimus, neatliko papildomų tyrimų bei nustatė klaidingÄ diagnozę.

Taigi, atsakovė nesutinka, kad byloje įrodyta viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų jos civilinei atsakomybei kilti – darbuotojo veiksmų neteisėtumas.

28. Nuosekliai iÅ¡plėtotoje kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad gydytojų veiksmai turi bÅ«ti vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, nes priežiÅ«ros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atitinkamÄ atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ir garantuoti rezultatÄ . Todėl sprendžiant dėl gydytojo veiksmų, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, (ne)teisėtumo turi bÅ«ti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbÄ dėdamas maksimalias pastangas (maksimalių pastangų principas), ar ėmėsi visų galimų ir reikalingų priemonių, ar Å¡ias priemones naudojo atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teismas, vertindamas gydytojo veiksmų teisėtumÄ , turi nustatyti ne tik tai, ar prievolė pacientui buvo vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų, taikant esančius gydymo metodus bei susiformavusiÄ gydymo praktikÄ , bet dar ir tokiÄ aplinkybę, ar buvo dedamos maksimalios atidumo, rÅ«pestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangos, juolab kad gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, gali bÅ«ti konstatuojami net esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai pažeidimui, nei įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012).

29. Bylos Å¡alys neginčija fakto, kad ieÅ¡kovė 2013-04-25 greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatyta į Santaros klinikų priėmimo skyrių. IeÅ¡kovė skundėsi silpnumu, dusuliu mirties baime, oro trÅ«kumu, negalėjimu įkvėpti. IÅ¡ apžiÅ«rÄ atlikusio gydytojo konsultacijos matyti, kad buvo atlikta bendra pacientės apžiÅ«ra, iÅ¡matuotas kraujo spaudimas, atlikti laboratoriniai tyrimai. Nurodyta, kad pacientės bendra bÅ«klė patenkinama, sÄ monė normali, kÅ«no temperatÅ«ra normali, oda, matomos gleivinės – Å¡varios, bėrimų nėra, kvėpavimo dažnis – 22 k/min., alsavimas – vezikulinis, karkalų nėra, kepenys nepadidėjusios, pilvas neskausmingas, raumenų įtempimo nėra, peristaltika yra, ascito nėra, inkstų sutrenkimo simptomas abipus neigiamas, periferiniai limfmazgiai nepadidėję, edemų nėra.

Ieškovei buvo atlikta 12 derivacijų elektrokardiograma – nustatyta sinusinė tachikardija, atlikti biocheminiai kraujo tyrimai ir nustatyta, jog kraujo pH – 7,003, pCO2 – 10,6mm Hg, pO2 – 87,3 mm Hg, HCO3 – 6,4 mmol/l, tCO2 – 6,3 vol%, ABEc – 34,4 mmol/l, SBEc – 27,0 mmol/l, SO2 – 94,6 %, tO2 – 23,3 vol%, hemoglobinas – 179 g/l, hematokritas – 54,6 %.

30. Ä®vertinęs paminėtus tyrimų rezultatus apžiÅ«rÄ atlikęs gydytojas diagnozavo kardialinio tipo somatoforminę autonominę disfunkcijÄ ir paskyrė medikamentinį gydymÄ (diazepamo tirpalo 2 ml į raumenį ir 50 mg metoprololio tabletę). IÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų nurodyta, kad po paskirto gydymo pacientės bÅ«klė geresnė, Å¡irdies plakimas sumažėjo, pulsas – 88 k/min. IÅ¡raÅ¡ydamas ieÅ¡kovę gydytojas rekomendavo tausojantį darbÄ , poilsį, Xanax bei Metoprololi tabletes, kartojantis panaÅ¡iems epizodams – psichologo konsultacijÄ . Konsultacija baigta 18 val. 55 min (t. 1, b. l. 17).

31. Byloje taip pat nėra ginčo, kad mažiau nei po 12 val., kai ieÅ¡kovė buvo iÅ¡raÅ¡yta namo, ji greitosios medicinos pagalbos tarnybos vėl buvo pristatyta į kitÄ gydymo įsraigÄ , tačiau šį kartÄ jos objektyvi bÅ«klė labai sunki, sÄ monė pagal Glasgow komos skalę – 4 balai, vyzdžiai –deÅ¡inys lygus kairiam. Diagnozė – I tipo cukrinis diabetas su ketoacidoze, komplikacijos – koma, elektrolitų, Å¡armų–rÅ«gščių disbalansas, kvėpavimo, kraujotakos nepakankamumas (t. 1, b. l. 17-18).

32. Taigi byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai objektyviai liudija, kad ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klė po jos nukreipimo iÅ¡ atsakovės gydymo įstaigos namo per itin trumpÄ laikÄ kardinaliai (esmingai) pablogėjo. Kaip minėta, gydytojų veiksmai turi bÅ«ti vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, todėl ir nagrinėjamu atveju visų pirma nustatytina tai, ar pirminę apžiÅ«rÄ atlikęs gydytojas buvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, vertindamas ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę ir jai atliktų tyrimų rezultatus, ar jis ėmėsi visų galimų ir Å¡ioje situacijoje reikalingų priemonių savalaikiai nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamÄ gydymÄ .

Ir nors po pacientės iÅ¡siuntimo ambulatoriniam gydymui įvykusios komos faktas pats savaime neteikia pagrindo konstatuoti gydytojo veiksmų neteisėtumÄ , nes niekas negali garantuoti, kad neatsiras vienokių ar kitokių komplikacijų pacientui, tačiau dėti maksimalias pastangas tam, kad tokių komplikacijų tikimybė bÅ«tų sumažinta, kad ji bÅ«tų kuo minimalesnė, neabejotinai yra privalu. Å iuo aspektu atsakovės skundo argumentai, kad ji neturėjusi pareigos vertinti sutrikusių pacientės kraujo rodiklių (Å¡armų–rÅ«gščių balanso) priežasčių, nes tai prieÅ¡tarauja teisės aktais reglamentuotai medicinos paslaugų teikimo praktikai – tuo turi rÅ«pintis ir skirti reikalingas specialistų konsultacijas Å¡eimos gydytojas, aiÅ¡kiai nepagrįsti.

33. Ä®vertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės apžiÅ«rÄ atlikęs gydytojas nebuvo tiek atidus ir rÅ«pestingas, kiek toje situacijoje ir esant tokiems tyrimo rezultatams buvo reikalinga, jis nesiėmė visų prieinamų ir reikalingų priemonių, nedėjo maksimalių pastangų ligai diagnozuoti. Jeigu gydytojas bÅ«tų tÄ padaręs, paskyręs papildomus tyrimus, nepaneigta ir tokios komplikacijos ieÅ¡kovės sveikatai, kaip koma, neatsiradimo galimybė.

34. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017-04-18 atliktame ekspertizės akte konstatuota, kad nors ieÅ¡kovei ir buvo atlikti bÅ«tini pirminiai tyrimai, kurie parodė Å¡armų–rÅ«gščių disbalansÄ , tačiau nebuvo nustatyta Å¡io sutrikimo priežastis. IÅ¡vados 1.2. punkte nurodyta, kad toks disbalansas byloja esančiÄ metabolinę acidozę, t. y. kraujo plazmos rÅ«gÅ¡tingumo padidėjimÄ dėl galimo vandenilio jonus turinčių junginių pertekliaus, hidrokarbonatų netekimo ar sutrikusio rÅ«gščių Å¡alinimo per inkstus.

IÅ¡vadÄ pateikęs ekspertas taip pat pažymėjo, kad veiksmų ir priemonių seka bei apimtys, esant metabolinei acidozei, yra nereglamentuoti. JÄ gali sukelti įvairios organizmo bÅ«klės ir ligos, todėl teisingiausia buvo diferencijuoti potencialiai galimas jos priežastis, skiriant papildomus tyrimus ir gydymÄ pagal sukėlusiÄ priežastį. Be to, ekspertas nurodė, kad po atliktos bendros apžiÅ«ros ir tyrimų buvo indikacijos atlikti papildomus tyrimus (t. 2, b. l. 81-82).

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ias eksperto iÅ¡vadas, sprendžia, kad suteiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos galėtų bÅ«ti vertinamos kaip atitinkančios PTIŽSAÄ® 2 straipsnio 8 dalies reikalavimus tik tuo atveju, jei ieÅ¡kovės apžiÅ«rÄ atlikęs gydytojas prieÅ¡ diagnozuodamas kardialinio tipo somatoforminę autonominę disfunkcijÄ bÅ«tų atlikęs papildomus tyrimus, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti kraujo pH pakitimo priežastis. Pažymėtina, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme atsakovė neginčija fakto, kad minėtas rodiklis virÅ¡ijo nustatytas normas ir tokio pakitimo viena iÅ¡ priežasčių gali bÅ«ti cukraus kiekio kraujyje padidėjimas. Gydytojo veiksmai, kuomet pagal objektyvius tyrimų duomenis egzistuoja indikacijos papildomiems tyrimams atlikti, bet jų nėra skiriama ir/ar atliekama, nenustatoma tokio pakitimo priežastis ir pacientė iÅ¡raÅ¡oma namo, negali bÅ«ti vertinami kaip pakankamai rÅ«pestingi bei atitinkantys jam keliamus reikalavimus.

36. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės administracijos atstovų ir Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus gydytojų 2013-08-07 posėdyje iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovės 2013-07-11 skundÄ dėl teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės bei žalos atlyginimo taip pat buvo pripažinta, kad ieÅ¡kovei teikiant asmens priežiÅ«ros paslaugas įvyko žmogiÅ¡ka klaida (t. 1, b. l. 16). Tokia iÅ¡vada taipogi vertintina kaip aukščiau nurodytų aplinkybių, kad nagrinėjamu atveju nebuvo dedamos maksimalios pastangos tinkamai diagnozei nustatyti, patvirtinimas.

37. Atsakovė savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo ir tokius argumentus, kad teismas nepagrįstai vadovavosi straipsniu, esančiu vieÅ¡oje erdvėje, o ne eksperto iÅ¡vada. Atmesdama kaip nepagrįstus ir Å¡iuos skundo argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktikoje teikiamus iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad bylÄ nagrinėjančiam teismui nėra draudžiama pradinę informacijÄ apie specialiųjų žinių reikalaujančias teisinių santykių sritis, tarp jų – ir medicinos, rinkti pasinaudojant įvairiais Å¡altiniais, specialiÄ ja literatÅ«ra, vadinais, ir interneto Å¡altiniais.

Tokie Å¡altiniai negali tik pakeisti specialiųjų žinių turinčių asmenų (ekspertų) iÅ¡vadų, kurios yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių procese, t. y. teismas negali paneigti eksperto iÅ¡vados remdamasis vien internetiniu Å¡altiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis byloje Nr. 3K-3-603-701/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime pacitavo internetinį specializuotÄ Å¡altinių, kita vertus, savo iÅ¡vadÄ dėl atsakovės darbuotojo veiksmų neteisėtumo pagrindė duomenimis, gautais atlikus reikalingus atitinkamos srities specialistų tyrimus ir pritaikius specialiÄ sias žinias.

Todėl atsakovės skundo argumentas, kad teismas savo išvadas iš esmės grindė nepatvirtintais internetinių tinklalapių duomenimis, faktiškai nepagrįsta.

38. Atsakovė savo skunde taip pat laikosi pozicijos, kad vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ gydymo įstaigos iÅ¡vyko stabilios bÅ«klės, eliminuoja bet kokias abejones dėl atliktų veiksmų teisėtumo ir suteiktų paslaugų kokybės. Kaip teisėjų kolegija pasisakė pirmiau, tiek ekspertizę atlikęs specialistas nurodė, tiek atsakovės sudaryta komisija iÅ¡ esmės pripažino, jog Å¡iuo konkrečiu atveju buvo indikacijos dar ir papildomiems tyrimams atlikti, nepaisant to, kokia stabili bebuvo ieÅ¡kovės bÅ«klė, juolab kad iÅ¡rašų iÅ¡ jos medicininių dokumentų duomenys leidžia įsitikinti, kad po iÅ¡raÅ¡ymo namo tyrimų rodikliai ženkliai kito – pH sumažėjęs nuo 7,003 iki 6,687; HCO3 nuo 6,4 iki 1,5 mmol/l ir kt. Todėl dar ir dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės bÅ«klė atsakovės gydymo įstaigoje buvo stabilizuota, suteikus reikiamÄ medicininę pagalbÄ .

39. Tokiu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , padarė teisingÄ ir įrodymais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, teikdama sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ieÅ¡kovei, pažeidė pareigÄ elgtis atidžiai, rÅ«pestingai ir apdairiai (CK 6.246 str.). Dėl žalos ir priežastinio ryÅ¡io 40. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

41. Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys bÅ«tų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryÅ¡iui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryÅ¡ys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigÄ kÄ nors atlikti, kokiu nors bÅ«du veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sÄ lygas tokiems padariniams atsirasti.

Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

42. Nagrinėjamoje byloje nėra prielaidų vertinimui, kad Santaros klinikų medikų neteisėtas neveikimas apskritai nėra susijęs su ieÅ¡kovės patirtais iÅ¡gyvenimais, kai, nenustačius tikrosios jos sveikatos bÅ«klės pablogėjimo priežasties, serganti ji buvo nukreipta gydytis namuose. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad ieÅ¡kovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog bÅ«tent dėl vėliau, nei faktiÅ¡kai buvo galima, nustatytos jos ligos priežasties ji prarado darbingumÄ ar atsirado kitų ilgalaikių padarinių jos sveikatai. Taip pat sutiktina su atsakove, kad pagal bylos duomenis (ekspertizės iÅ¡vadų 4 p.; t. 2, b. l.

82) net ir tuo atveju, jei pirminę apžiÅ«rÄ atlikęs gydytojas bÅ«tų skyręs visus reikiamus tyrimus ir nustatęs cukrinį diabetÄ bei skyręs atitinkamÄ gydymÄ , tai visiÅ¡kai neeliminuoja komos ar tam tikrų kitų padarinių atsiradimo tikimybės (galimybės). Todėl negalima pritarti ieÅ¡kovei, kad neteisėti atsakovės veiksmai yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su ja iÅ¡tikusia koma ir dėl to atsiradusiais ilgalaikiais neigiamais padariniais sveikatai, kurie iÅ¡samiai aptarti procesiniuose dokumentuose.

43. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju neturtinė žala padaryta dėl ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimų, kuriuos ji patyrė po pirminės apžiÅ«ros iÅ¡leista namo, kai jos sveikatos bÅ«klė, kaip matyti iÅ¡ bylos, tik blogėjo ir antrÄ kartÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ ji buvo pristatyta jau be sÄ monės. Kiekvienas asmuo atsidÅ«ręs tokioje situacijoje, kuomet po apžiÅ«ros pas specialistÄ jo bÅ«klė ne pagerėja, o sparčiai blogėja, patirtų neigiamus iÅ¡gyvenimus su dėl to atsiradusiu nesaugumo jausmu ir baime, nepasitikėjimu gydymo įstaigomis.

Be to, visuotinai žinoma ir net neįrodinėtina aplinkybė, kad, siekiant kuo mažesnių neigiamų padarinių asmens sveikatai, bÅ«tinas kuo ankstyvesnis susirgimo diagnozavimas ir kuo skubesnis reikiamų medicininių intervencijų atlikimas. Tuo atveju, jeigu atlikus pradinius tyrimus ieÅ¡kovė nebÅ«tų iÅ¡raÅ¡yta, bet hospitalizuota tolimesniems tyrimams ir gydymui, automatiÅ¡kai bÅ«tų eliminuotas minėtų iÅ¡gyvenimų dėl neaiÅ¡kių priežasčių blogėjančios sveikatos bÅ«klės atsiradimas, t. y. ieÅ¡kovė tokios žalos, kuriÄ teismas įpareigojo atsakovę jai kompensuoti, nebÅ«tų patyrusi.

44. Atsižvelgiant ir į tai, kad gydytojams yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rÅ«pestingumo reikalavimai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Santaros klinikose teikiant ieÅ¡kovei sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, nebuvo dėta tam reikalingų maksimalių pastangų, dėl ko ieÅ¡kovė patyrė iÅ¡gyvenimų ir neturtinę žalÄ (priežastinis ryÅ¡ys). Kartu atsakovėms nepaneigus jų kaltės prezumpcijos – neįrodžius, kad savalaikiai buvo atlikti visi bÅ«tini tyrimai ir pasirinktas gydymo bÅ«das buvo tinkamas – pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovių atžvilgiu taikė civilinės atsakomybės institutÄ .

Å io instituto taikymo atsakovės atžvilgiu negali paneigti ir tokie deklaratyvÅ«s skundo argumentai, kad teismo sprendimas neatitinka valstybės sveikatos priežiÅ«ros politikos ir prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikoje garantuojamos medicinos pagalbos teikimo sÄ lygoms. Dėl neturtinės žalos dydžio 45. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovės kvestionuoja teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas ieÅ¡kovei priteistinos neturtinės žalos dydis, teisingumÄ bei pagrįstumÄ . IeÅ¡kovė mano, kad teismas neįvertino visų bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių (jos patirtų iÅ¡gyvenimų dėl kilusios komos), todėl turėjo bÅ«ti priteistas didesnis žalos atlyginimas – 10 000 Eur.

Tuo tarpu atsakovė yra tos nuomonės, kad apskritai neegzistuoja ir yra neįrodytos sÄ lygos jis deliktinei civilinei atsakomybei kilti, todėl nėra teisinio pagrindo žalai priteisti.

46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas yra viena iš asmens teisių, garantuojamų Konstitucijos (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas, teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas neturtinės žalos dydį nustato, atsižvelgdamas į jos padarinius, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, visuomet yra svarbu iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimÄ . Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis visiÅ¡kai atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl jo mažinti arba didinti Å¡alių apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

48. Teismo sprendimo turinys leidžia įsitikinti, kad buvo atsižvelgta iÅ¡ esmės į visas ieÅ¡kovės nurodytas faktines aplinkybes, jos patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, be to, kaip minėta, byloje nėra įrodymų apie liekamuosius ligos reiÅ¡kinius. PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, nustatant priteistinos žalos dydį svarbi yra ir aplinkybė, susijusi su dar 2006-10-26 jai buvo nustatytu cukraus kiekio padidėjimu, o dėl tolimesnių tyrimų ir gydymo skyrimo ji nesikreipė (tokių duomenų į nagrinėjamÄ bylÄ nepateikė).

Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad, prieÅ¡ingai nei savo apeliaciniame skunde tvirtina atsakovė, tai, kad ieÅ¡kovė Å¡ios aplinkybės neįvardijo pirminę apžiÅ«rÄ atlikusiam gydytojui, neeliminuoja gydymo įstaigos atsakomybės ar jos darbuotojo veiksmų neteisėtais įvertinimo. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ ligoniui. Atsakomybė už Å¡ios pareigos netinkamÄ vykdymÄ negali bÅ«ti perkeliama pacientui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-59/2011).

Visuotinai žinoma, kad bÅ«tent gydytojas, kaip savo srities profesionalas, vykdydamas jam pavestas pareigas privalo surinkti iÅ¡samiai paciento ligos ir gyvenimo anamnezę, juolab kad ieÅ¡kovės kraujo pH, bikarbonato (HCO3) bei eksceso (SBE) koncentracija kraujyje pagal eksperto iÅ¡vadÄ (t. y. nepriklausomai nuo (ne)informavimo) suponavo bÅ«tinybę atlikti dar ir kitus tyrimus, tokius, kaip gliukozės, elektrolitų koncentracijos kraujyje nustatymas.

49. Jeigu atsakovės darbuotojas bÅ«tų elgęsis atidžiai ir rÅ«pestingai, egzistuoja tikimybė, kad ieÅ¡kovė nebÅ«tų patyrusi tiek iÅ¡gyvenimų bei netikrumo jausmo dėl jÄ užklupusios ligos eigos ir jos prognozės. Be to, atsakovė, vien nesutikdama su priteistos žalos dydžiu, nenurodo, koks, jos nuomone, žalos dydis bÅ«tų protinga ir pagrįsta satisfakcija ieÅ¡kovei už neturtinę žalÄ .

50. Tokiu atveju, kartu atsižvelgiant ir į nustatytÄ faktÄ , kad žala atsirado ne dėl atsakovės (jos darbuotojo) grubių klaidų, o dėl nepakankamo jų, kaip savo srities profesionalų, rÅ«pestingumo ir atidumo, nededant maksimalių pastangų ieÅ¡kovės diagnozei nustatyti, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytam neturtinės žalos dydžiui, jo nei mažindama, nei didindama. Dėl procesinių palÅ«kanų deliktinės atsakomybės taikymo atveju 51. CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai; skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

52. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga mokėti procesines palÅ«kanas atsiranda iÅ¡ įstatymo; jų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę; be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis. Procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos, kai yra pareikÅ¡tas kreditoriaus praÅ¡ymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, jei Å¡alys nėra sutarusios kitaip arba iÅ¡ieÅ¡kotojas bendru sutarimu ar savo pareiÅ¡kimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palÅ«kanų skaičiavimo. Aptariamos palÅ«kanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kuriÄ sudaro pagrindinė skola kreditoriui, taip pat papildomi reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-223/2011).

53. Nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė, be kita ko, prašė priteisti procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimus, nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje skundžiamo sprendimo dalyje nesprendė dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo / nepriteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, bÅ«damas ne tik teisės, bet ir fakto teismu, Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo klaidÄ iÅ¡taiso.

54. Taigi nustačiusi pagrindÄ iÅ¡ dalies patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir atsižvelgdama į jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , sprendžia, kad, tenkinant ieÅ¡kinio reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo, kartu tenkintinas ir su jais susijęs (iÅ¡vestinis) ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Å¡alys nebuvo susitarusios dėl konkrečių palÅ«kanų dydžio ir kad jos (Å¡alys) nėra verslininkės ar privatÅ«s juridiniai asmenys (CK 6.210 str. 2 d.), ieÅ¡kovės naudai priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos nuo priteistos 2 500 Eur sumos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

55. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip absoliučiai nepagrįstus atsakovės atsiliepimo teiginius, kad procesinės palÅ«kanos priteistinos tik tuo atveju, jeigu reikalavimas susijęs su pinginių prievolių vykdymu, o kai ieÅ¡kinio pagrindas yra deliktas, palÅ«kanos negali bÅ«ti priteisiamos. Prievolė, iÅ¡reikÅ¡ta atitinkama pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, taip pat ir neturtinės žalos atlyginimo atveju yra tokia pati piniginė prievolė, kaip ir atsirandanti kitu pagrindu piniginė prievolė. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, palÅ«kanų funkcija yra skatinti skolininkÄ kuo greičiau jÄ Ä¯vykdyti ir visai nėra svarbu tokios prievolės teisinis pagrindas.

Tai, kad teisę į procesines palÅ«kanas turi ir asmenys, kurie savo reikalavimÄ kildina iÅ¡ delikto, patvirtina nuosekli teismų praktika. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad procesinės palÅ«kanos nėra įskaičiuojamos į nukentėjusiojo patirtos žalos dydį, tai yra atskiras civilinės teisės institutas, skatinantis skolininkÄ greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).

56. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ dalies pakeistinas, jį papildant, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos ir 5 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos už priteistÄ 2 500 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 57. Atsakovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos Å¡alių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Teigia, kad teismas nepagrįstai ignoravo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ taisyklę, jog ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ir iÅ¡ atsakovės priteisė per dideles iÅ¡laidas, o atsakovės iÅ¡laidų nekompensavo.

58. Teisėjų kolegija tik iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iais atsakovės skundo argumentais. Viena vertus, įstatyme numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos, gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų Å¡ių iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, t. y. žalos, kuri susijusi su jos patirtu fiziniu skausmu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais ir kt. Tiek tokia žala, tiek jai kompensuoti pakankama suma yra subjektyvÅ«s dalykai, kurie priklauso nuo kiekvieno asmens individualių savybių.

59. Å ioje byloje pagrįstai konstatuota, kad ieÅ¡kovė įrodė visas atsakovės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas, o aplinkybė, kad priteista tik dalis jos praÅ¡ytos kompensacijos už žalÄ neleidžia daryti iÅ¡vados, jog turėtų bÅ«ti atlyginta tik nedidelė dalis jos pagrįstai patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes tokių iÅ¡laidų ji patyrė siekdama apginti atsakovės pažeistas jos teises. Dėl Å¡ių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistų iÅ¡laidų, patirtų už byloje atliktÄ ekspertizę, dydžio. Juo labiau kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai Å¡ia įrodinėjimo priemone, kaip specialiu žinių Å¡altiniu, vadovavosi (CPK 177 str. 3 d.). Be to, poreikis atlikti ekspertizę bet kuriuo atveju egzistuotų nepriklausomai nuo praÅ¡omo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio, taigi Å¡ios iÅ¡laidos yra bÅ«tinos.

60. Kita vertus, negali bÅ«ti ignoruojam ir ta aplinkybė, kad dalis reikalavimo visgi buvo atmesta, todėl, kaip teisingai nurodė savo apeliaciniame skunde atsakovė, pagal įstatymÄ jai atlygintina jos patirtų iÅ¡laidų dalis proporcinga atmestų reikalavimų daliai. Nėra prielaidų vertinti ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ kaip netinkamo jos procesinio elgesio (CPK 93 str. 4 d.), be to, apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė dalies reikalavimo atsisakanti ir palaikanti jo dalį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Tai leidžia teisėjų kolegijai iÅ¡ dalies nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir tenkintų bei atmestų reikalavimų proporcijÄ apskaičiuoti pagal galutinį reikalavimÄ . Kadangi priteista buvo 2 500 Eur ir Å¡i sprendimo dalis paliekama nepakeista, pripažintina, kad patenkinta 25 proc., atitinkamai, atmesta 75 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų. Taigi pagal Å¡iÄ proporcijÄ atsakovei iÅ¡ jos pirmosios instancijos teisme patirtų 1 000 Eur (t. 2, b. l. 134-135) iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti pagal minėtÄ proporcijÄ atlygintina 750 Eur (1 000 Eur x 75 proc.).

61. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Å¡alims viena iÅ¡ kitos priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiai yra iÅ¡ esmės vienodi, sprendžia, jog atsižvelgiant į byloje priimtÄ procesinį sprendimÄ , nagrinėjamos bylos kategorijÄ bei siekiant užtikrinti proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo principų įgyvendinimÄ , atliktinas bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymas. Tokiu atveju iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisiama 15,46 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų (765,46 Eur – 750 Eur).

62. Atsakovė Santaros klinikos praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jos apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 556,25 Eur iÅ¡laidas, kurias sudaro 56,25 Eur žyminis mokestis, 1 000 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ ir 500 Eur už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ parengimÄ (t. 2, b. l. 171-172, 180-181). Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad pagrindinis atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas buvo atmestas ir patenkinta tik jo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo sprendžia, jog jos patirtos iÅ¡laidos, susijusios su žyminiu mokesčiu, neatlygintinos, o už skundo parengimÄ proporcingai priteistinas deÅ¡imtadalis sumos – 100 Eur (CPK 98 str.).

63. IeÅ¡kovės, kaip ir atsakovės, pagrindiniai apeliacinio skundo reikalavimai buvo atmesti ir patenkintas tik iÅ¡vestinis – procesinių palÅ«kanų priteisimo reikalavimas. Tokiu atveju atsakovei atlygintinos ir jos patirtos 500 Eur iÅ¡laidos, rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ . PraÅ¡omos priteisti minėtos atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nurodytų maksimalaus priteistino už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ užmokesčio dydžio.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : priimti ieÅ¡kovės B. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dalies dėl reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (j. a. k. 124364561) 63 197,40 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria minėtas ieÅ¡kinio reikalavimas atmestas, ir civilinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei B. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (j. a. k. 124364561) 2 500 Eur (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 500 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-04-25) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (j. a. k. 124364561) ieškovei B. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15,46 Eur (penkiolika eurų 46 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms (j. a. k. 124364561) iš ieškovės B. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Romualda Janovičienė Dalia Kačinskienė Kazys Kailiūnas