ff29ca29-aa38-4de9-9fac-0889d8dd3f27 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                         Civilinė byla Nr. 2A-190-210/2014                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00058-2013-9                                                      Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.; 35.5.;36.1.; (S) 40. 2.;42.9.;42.10.;44.2.;50.5.;121.21.                          ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 19 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),            teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. L. ir atsakovo UAB „Vižerana“ apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-141-446/2013 pagal ieÅ¡kovo P. L. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Vižerana“ dėl skolos, palÅ«kanų ir nuostolių priteisimo bei atsakovo UAB „Vižerana“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui P. L. dėl nuostolių atlyginimo, ir     n u s t a t ė:                                                                  I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas P. L. ieÅ¡kiniu kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 14140 Lt nesumokėtų nuompinigių už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomÄ , 1549,81 Lt palÅ«kanų, 11970,33 nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, pripažinti atsakovo 2011-08-30 atliktÄ Ä¯skaitymÄ neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2006-11-01 tarp jo ir UAB „Vižerana“ buvo sudaryta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos nutartis. Atsakovas įsipareigojo mokėti kiekvienÄ mėnesį 1415 Lt nuomos mokestį, o 2009-07-01 abiejų Å¡alių susitarimu nuomos mokestis buvo sumažintas iki 707 Lt per mėnesį. Nuo 2010 m. sausio mėnesio atsakovas pradėjo nebemokėti sulygto nuomos mokesčio, nors patalpomis naudojosi. Kadangi atsakovas dvejus metus nebemokėjo nuomos mokesčio, ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė nuomos sutartį ir pareikalavo sumokėti 14140 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimÄ . 2011-08-31 priėmimo perdavimo aktu atsakovas grÄ Å¾ino jam nuomotas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

Atsakovas perdavė netvarkingas ir apgadintas patalpas. Patalpos buvo užkrautos padėklais su malkomis, grindys suardytos, patalpose nedegė Å¡viestuvai, nesutvarkytas kiemas. Atsakovas iÅ¡sinuomotose patalpose atliko patalpų pertvarkymo darbus, iÅ¡griovė dvi patalpas skiriančiÄ sienÄ , tokiu bÅ«du atsakovas pablogino pastato bÅ«klę. Kadangi po atsakovo iÅ¡sikėlimo iÅ¡ patalpų buvo bÅ«tinas Å¡ių patalpų remontas, kad bÅ«tų galima toliau eksploatuoti Å¡ias patalpas, jas naudoti pagal paskirtį, todėl ieÅ¡kovas patalpas remontavęs savo lėšomis, patyrė 11970,33 Lt nuostolių, kuriuos jis praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.

Atsakovo 2011-08-30 įskaitymÄ praÅ¡o pripažinti neteisėtu, nes ieÅ¡kovui apie tokį įskaitymÄ nebuvo žinoma, jis ieÅ¡kovui nebuvo siųstas, apie jį sužinojo tik gavęs atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, o, esant ginčui dėl vieno iÅ¡ reikalavimų, jo taikymas yra draudžiamas, atsakovas neturi jokio galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieÅ¡kovui, kadangi su ieÅ¡kovu nieko nederino ir jokio sutikimo dėl remonto darbų ieÅ¡kovas atsakovui nedavė. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovo vienaÅ¡alis įskaitymas yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu.

Atsakovas neturi teisės reikalauti kompensacijos už patalpų pagerinimÄ , dėl to atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti. Atsakovas UAB „Vižerana“ pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 15553,50 Lt nuostolių atlyginimui, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.Nurodė, kad atsakovas ieÅ¡kovo leidimu nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įrengė biurÄ , kurio įrengimo iÅ¡laidas ieÅ¡kovas buvo žadėjęs kompensuoti. IeÅ¡kovo sutikimu patalpos buvo pagerintos, nors raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo iÅ¡ ieÅ¡kovo nereikalavo.

Teigia, kad nuomos sutartis nutraukta atsakovo reikalavimu, ieÅ¡kovui neatlikus stogo dangos remonto. Kadangi nuomos sutartis nutraukta dėl ieÅ¡kovo kaltės, todėl ieÅ¡kovas turi kompensuoti atsakovui nuostolius, kurie atsirado pagerinus ieÅ¡kovo patalpas. Remonto darbai atsakovui kainavo 123949,59 Lt, kadangi atsakovas pats naudojosi Å¡iomis patalpomis, reikalaujamų nuostolių atlyginimÄ sumažino iki 30000 Lt. Atsakovas Å¡ias patalpų remonto iÅ¡laidas įskaitė už nesumokėtÄ nuomos mokestį, o neįskaitytÄ dalį nuostolių – 15553,50 Lt praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo.

UAB ,,Vižerana“ nutraukė nuomos sutartį remdamasi sutarties 8.5.1 ir 8.5.2 p.                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino dalinai. Priteisė iÅ¡ UAB „Vižerana“ P. L. 14140 Lt nesumokėtų nuompinigių už negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomÄ , 1549,81 Lt palÅ«kanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos – 2013-01-30 – iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Pripažino UAB „Vižerana“ 2011-08-30 atliktÄ Ä¯skaitymÄ neteisėtu.

P. L. ieškinį dalyje dėl 11970,33 Lt nuotolių atlyginimo atmetė. UAB „Vižerana“ priešieškinį P. L. dėl nuostolių atlyginimo atmetė. Priteisė iš UAB „Vižerana“ P. L. 2471 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš UAB „Vižerana“ 31 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.Priteisė iš P. L. 23 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.Byloje nustatyta, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis pasirašyta 2006-11-01 tarp ieškovo ir atsakovo, dešimčiai metų, valdyti ir naudotis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini).

Å alys susitarė dėl 1415 Lt mėnesinio nuomos mokesčio. 2009-07-01 Å¡alys sumažino nuomos mokestį iki 707 Lt. Atsakovas nuo 2010 m. sausio mėnesio nuomos mokesčio nemokėjo, todėl iki 2011-08-31, t. y. tos dienos, kai nuomojamas patalpas atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui, susidarė 14140 Lt įsiskolinimas. Ginčo dėl to, kad atsakovas nuo ieÅ¡kovo nurodytos dienos nuomos mokesčio nemokėjo, tarp Å¡alių nekilo, atsakovas pripažino Å¡iÄ aplinkybę, ieÅ¡kovo nurodytos įsiskolinimo sumos neginčijo.

Todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti nesumokėtÄ Å¡alių sulygtÄ nuomos mokestį už laikotarpį, kuriuo jis nebuvo sumokėtas - 2010 m. sausio - 2011 m. rugpjūčio mėnesius, teismas laikė pagrįstu ir teisėtu.Å alių sutarties 7.1. punkte numatyta, jog laiku nesumokėjus sutartyje numatytų mokėjimų, nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Esant įstatymo nuostatoms, pagrįstu ir teisėtu teismas lakė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti mažesnes nei numatyta sutartyje, įstatymo nurodyto dydžio (penkių procentų) palÅ«kanas už prievolės nevykdymÄ â€“ nuomos mokesčio nemokėjimÄ - ir procesines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), po nuomos sutarties su atsakovu nutraukimo suremontuoti jis patyrė 11970,33 Lt nuostolių: elektros instaliacijos sutvarkymas kainavo 771,58 Lt, atsakovo suardytų grindų bei išardytų sienų pertvarų remontas – 11198,75 Lt. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovui priklauso pastatas - garažas, esantis (duomenys neskelbtini), statybos baigimo metai yra 1993 m. Patalpos, esančios šiame pastate atsakovui išnuomotos 2006 m. Nuomos sutartyje nurodyta atsakovo vykdoma veika – medienos gamyba.

Taigi teismas laikė, kad veiklos, atsakovo vykdomos ieÅ¡kovui priklausančiose patalpose, sritis ieÅ¡kovui buvo žinoma. Patalpų perdavimo atsakovui momentu priėmimo-perdavimo aktas nebuvo suraÅ¡ytas, nei elektros instaliacijos, nei betoninių garažo grindų bÅ«klė nebuvo aptarta, Å¡viestuvų skaičius, garaže buvusios pertvaros nebuvo fiksuoti. Ä®vertinus pastato statybos metus, atsakovo Å¡iame pastate vykdomÄ veiklÄ , teismas sprendė, kad betoninės grindys susidėvėjo natÅ«raliai. Ä®rodymų, kad elektros instaliacija pastato grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui momentu buvo blogesnės bÅ«klės nei jos perdavimo naudotis atsakovui metu, nepateikta.

Duomenų, kad atsakovas iÅ¡sinuomotose patalpose vykdytų kitokiÄ veiklÄ , nei buvo nurodyta sutartyje ir žinoma ieÅ¡kovui, taip pat nėra. Teismas laikė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas netinkamai naudotų patalpas, tyčia jas gadintų ar ardytų. Be to, teismas atsižvelgė ir į tÄ aplinkybę, kad patalpų perdavimo nuomotojui metu patalpos buvo užkrautos ne atsakovui priklausančiomis malkomis. Taigi, nenustačius priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo nurodytos žalos ir atsakovo veiksmų, ieÅ¡kinį dalyje dėl 11970,33 Lt nuotolių atlyginimo, teismas atmetė.   Teismas įvertinęs Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties turinį pažymėjo, kad nors atsakovas ir nurodė, kad jis atliko nuomojamų patalpų remonto pagerinimo darbų už 129756,30 Lt, tačiau nepateikė Å¡iuose sutarties punktuose nurodyto raÅ¡tiÅ¡ko ieÅ¡kovo (nuomotojo) sutikimo dėl tokių darbų atlikimo ieÅ¡kovui priklausančiose patalpose. Atsakovas, atlikdamas nuomojamų patalpų remonto darbus, nesilaikė įstatymo nuostatų, nevykdė sutarties sÄ lygų, numatančių bÅ«tinÄ nuomotojo raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ remonto darbų atlikimui, todėl jo reikalavimÄ ieÅ¡kovui padengti dalį (30000 Lt) remonto darbų iÅ¡laidų, teismas laikė nepagrįstu.

Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Vižerana“ 2011-08-30 reikalavimu dėl atlikto turto pagerinimo pareikalavo ieÅ¡kovo kompensuoti atlikto turto pagerinimo iÅ¡laidas – 30000 Lt, tos pačios dienos įskaitymu įskaitė ieÅ¡kovo reikalavimÄ 14446,50 Lt sumai, reikalaudamas iÅ¡ ieÅ¡kovo kompensuoti 15553,50 Lt vertės patalpų pagerinimus. Teismas akcentavo, kad atsakovo pateikto įskaitymo dienÄ â€“ 2011-08-30 - ieÅ¡kovas nebuvo atsakovo skolininku, atsakovo nurodyta suma – jo iÅ¡laidos dėl atlikto remonto darbų – nebuvo patvirtinta Å¡alių susitarimu, nebuvo Å¡alių sutarties objektu ar teismo priteista suma, įskaitymo pateikimo dienÄ atsakovo reikalavimas nebuvo galiojantis ir vykdytinas, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas nepatenkintas ir Å¡ioje byloje, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo 2011-08-30 atliktas įskaitymas neatitinka įstatymo reikalavimų, ir jį pripažino neteisėtu.

Esant tokioms aplinkybėms, prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 15553,50 Lt priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo už atliktus nuomojamų patalpų remonto darbus, teismas atmetė ir paskirstė Å¡alims bylinėjimosi iÅ¡laidas.                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vižerana“ praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimÄ dalyje, kurioje teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui tenkino dalinai; priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 14140 Lt nesumokėtų nuompinigių už negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomÄ , 1549,81 Lt palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos – 2013-01-30 - iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; taip pat pripažino atsakovo 2011-08-30 atliktÄ Ä¯skaitymÄ neteisėtu; bei atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Apeliantas nurodo, kad teismas nustatydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir iÅ¡vadas parėmė prieÅ¡taringais, nepatikimais įrodymais, dėl to priėmė nemotyvuotÄ , nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .2. Teismas iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nurodė, kad jis atliko nuomojamų patalpų remonto, pagerinimo darbų už 129756,30 Lt, tačiau nepateikė Å¡iuose sutarties punktuose nurodyto raÅ¡tiÅ¡ko ieÅ¡kovo sutikimo dėl tokių darbų atlikimo ieÅ¡kovui priklausančiose patalpose, apeliantas laiko nepagrįsta.

Taip nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovas, atlikdamas nuomojamų patalpų remonto darbus, nesilaikė įstatymo nuostatų, nevykdė sutarties sÄ lygų, numatančių bÅ«tinÄ nuomotojo raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ remonto darbų atlikimui. Teismas nesiaiÅ¡kino sutarties sÄ lygų ir nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų sprendžiant sutikimo davimo klausimÄ .3. Skundžiamu sprendimu teismas nevertino ir neaptarė atsakovo nesutikimo su ieÅ¡kiniu vieno iÅ¡ pagrindų– patalpų netinkamumo naudoti aplinkybės, kaip pagrindo nutraukti nuomos sutartį dėl ieÅ¡kovo kaltės. Apeliantas laiko, kad Å¡ios aplinkybės yra esminės vertinant atsakovo teisę reikalauti atlyginti nuostolius dėl patalpų pagerinimo, todėl Å¡iuo aspektu teismas neatskleidė bylos esmės.4.

Teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties aiÅ¡kinimÄ , pažeidė materialinės teisės normas, numatytas CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., nustatančias civilinės atsakomybės pagrindus, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos. Apeliantas teismo iÅ¡vadÄ , kad CK 6.501 str. įtvirtintos nuostatos, kad nuomotojo leidimas reikalingas bet kokiems iÅ¡nuomoto turto pagerinimams, todėl pats atsakovas elgiasi neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai ir veikia savo rizika, ir kad atsakovas, atlikdamas nuomojamų patalpų remonto darbus, nesilaikė įstatymo nuostatų, nevykdė sutarties sÄ lygų, numatančių bÅ«tinÄ nuomotojo raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ remonto darbų atlikimui, laiko nepagrįsta.

5. Apeliantas mano, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, numatytas CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., kadangi nepripažino pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir atsakovo teisių gynimo bÅ«dus, nustačius, kad ieÅ¡kovas pažeidė nuomos sutarties 5.1.1 ir 5.1.2 punktus, nevykdydamas pareigos užtikrinti tinkamÄ patalpų bÅ«klę. Teismas pažeidė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, civilinės atsakomybės pagrindus ir draudimÄ apriboti civilinę atsakomybę darydamas iÅ¡vadÄ , kad nuomotojas neprivalo atlyginti nuomininko nuostolių, jei nuomininkas buvo priverstas nutraukti sutartį dėl paties nuomotojo kaltės.

6. Teismas nepagrįstai priteisė nuomos mokesčio sumÄ neatskaičius mokesčių, neatsižvelgdamas į tai, kad pagal teisės aktus pareiga sumokėti gyventojų pajamų mokestį tenka atsakovui.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas P. L. praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimÄ â€“ panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesta pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalis, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė nuostatas, reglamentuojančias nuomininko atsakomybę už daikto pabloginimÄ : apeliantui buvo nepagrįstai perkelta įrodinėjimo pareiga už nuomojamų patalpų pabloginimÄ , teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vieningos teismų praktikos. Dėl to, atmesdamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 11970,33 Lt nuostolių atlyginimo, priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .2. Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino ir aiÅ¡kino byloje pateiktus įrodymus.

Teismas klaidingai nustatė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas netinkamai naudotų patalpas, tyčia jas gadintų ar ardytų ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui. Pagal sutarties 4 straipsnio 1 punktÄ â€“ sutartis yra ir patalpų perdavimo-priėmimo aktas. Todėl laikytina, kad patalpų perdavimo-priėmimo metu pertvara, pavaizduota 1 aukÅ¡to plane, skirianti 1-1 ir 1-12 patalpas buvo, iÅ¡nuomotose patalpose. Esanti elektros instaliacija buvo tvarkinga, patalpų grindys neiÅ¡laužytos, o sienos neiÅ¡daužytos.

Gamybinių patalpų pabloginimai akivaizdžiai negali bÅ«ti prilyginami normaliam pastato nusidėvėjimui, todėl apeliantas įsitikinęs, jog atsakovas pablogino jam perduoto naudoti ir valdyti patalpų bÅ«klę. Å ioje byloje apeliantas yra pateikęs tiesioginius įrodymus jo patirtiems nuostoliams pagrįsti, kurie vertintini, kaip ieÅ¡kovo patirti tiesioginiai nuostoliai. Todėl atsakovas pagal CK 6.500 str. įtvirtintÄ nuostatÄ , privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas P. L. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti.Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Negyvenamųjų patalpų sutarties esmė buvo ne Å¡ildymo sistemos ir buitinių patalpų darbuotojams įrengimas, bet negyvenamųjų patalpų nuoma.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo nuomojamoms patalpoms atlikti pagerinimai buvo, tiek su tikslu vykdyti jo veiklÄ , tiek be ieÅ¡kovo sutikimo, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas, kaip tai numato negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, turėjo teisę atlikti paprastÄ jį remontÄ savo sÄ skaita, o nutrÅ«kus ar pasibaigus sutarčiai, neturėjo teisės praÅ¡yti ieÅ¡kovo Å¡ias iÅ¡laidas už pagerinimus padengti. Nuomininkas ne tik nebuvo gavęs raÅ¡tiÅ¡ko nuomotojo sutikimo, tačiau niekada nederino tokių darbų projektų bei sÄ matų su nuomotoju, kas dar kartÄ patvirtina, kad atlikdamas paprastÄ jį remontÄ nuomininkas veikė neteisėtai, pažeidė nuomos sutarties sÄ lygas bei veikė savo rizika.

Atsakovas neturėjo jokio pagrindo nutraukti nuomos sutartį ir tokiu bÅ«du tik nesÄ Å¾iningai siekė paveikti nuomotojÄ ir iÅ¡vengti atsakovui tenkančios prievolės mokėti nuomos mokestį. Nesant jokios ieÅ¡kovo prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės atsakovui, t.y. atsakovas neturėjo teisės reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo atlyginti patalpų pagerinimo iÅ¡laidų, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo atlikti įskaitymÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliaciniai skundai atmestini.

             Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.            Šioje byloje ginčas kilęs dėl šalių sudarytos nuomos sutarties aiškinimo, vykdymo, nutraukimo, įskaitymo ir atitinkamai iš to kylančių padarinių.

Å ioje byloje nustatyta, kad 2006 m. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, pasiraÅ¡yta 2006-11-01, ieÅ¡kovas įsipareigojo deÅ¡imčiai metų perduoti atsakovui valdyti ir naudotis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo priimti patalpas ir mokėti nuomos mokestį. 2011-08-31 patalpų priėmimo-perdavimo aktu, nuomos sutarčiai nutrÅ«kus, nuomininkas grÄ Å¾ino nuomotojui jo turtÄ . IeÅ¡kovas įsitikinimu, kad gamybinių patalpų perdavimo-grÄ Å¾inimo dienÄ â€“ 2011-08-31, kai atsakovas perėmė 2006-11-01 iÅ¡sinuomotas patalpas, ženkliai pablogėjo minėtų patalpų bÅ«klė: todėl iÅ¡nuomotos patalpos prarado dalį savo funkcionalumo ir dalį turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Ginčo dėl nesumokėto nuomos mokesčio dydžio nekilo, atsakovas Å¡iÄ aplinkybę pripažino.

IeÅ¡kovas po nuomos sutarties su atsakovu nutraukimo, dėl elektros instaliacijos sutvarkymo, suardytų grindų bei iÅ¡ardytų sienų pertvarų remonto patyrė 11970,33 Lt nuostolių. Kadangi nuomos sutartis nutraukta dėl ieÅ¡kovo kaltės, todėl atsakovo įsitikinimu ieÅ¡kovas turi kompensuoti jam nuostolius, kurie atsirado pagerinus ieÅ¡kovo patalpas. Remonto darbai atsakovui kainavo 123949,59 Lt, kadangi atsakovė pati naudojosi Å¡iomis patalpomis, reikalaujamų nuostolių atlyginimÄ sumažino iki 30000 Lt.

Atsakovas Å¡ias patalpų remonto iÅ¡laidas įskaitė už nesumokėtÄ nuomos mokestį, o neįskaitytÄ dalį nuostolių – 15553,50 Lt prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo. Dėl atsakovo apeliacinio skundoDėl sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių taikymo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties aiÅ¡kinimÄ , pažeidė materialinės teisės normas, numatytas CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., nustatančias civilinės atsakomybės pagrindus, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos.Pagal CK 6.193 str. 1 d. nuostatÄ , sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai.

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties tekstu, kad svarbiausia yra tai, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2002; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Be to, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes. AiÅ¡kinant sutartį taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; kt.).Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, jog Å¡alys sutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo susitarę, kad ieÅ¡kovas, kaip nuomojamų patalpų savininkas, privalo kompensuoti nuomininkui biuro įrengimo patalpų ir patalpų pritaikytų medienos apdirbimui įrengimo kaÅ¡tus, o atsakovas privalo už netinkamÄ patalpų naudojimÄ si atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius suremontavus patalpas.

Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų neatkartoja, bei pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams. Laikytina, kad teismas teisingai įvertino teisių ir pareigų, kylančių iš ginčo sutarties turinį ir prievolių apimtį bei teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Teismas pagrįstai laikė, kad sutarties šalys nebuvo susitarę dėl specialių reikalavimų nuomojamoms patalpoms ir tai nebuvo įtvirtinta nei pačioje sutartyje nei jos prieduose.

Minėtų susitarimų nepatvirtina ir Å¡alių elgesys iki ir po sutarties pasiraÅ¡ymo, bei nėra į bylÄ pateikta tai patvirtinančių įrodymų. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v.

E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010;2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v.

A. Å ., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, negalima sutikti su apelianto argumentu, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ (CPK 176, 185 str.) ir jų pakankamumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, todėl teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir iÅ¡vadas parėmė prieÅ¡taringais, nepatikimais įrodymais, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Teismo nuomone, teisminės praktikos kontekste bei vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinių skundų motyvais turėtų bÅ«ti keičiamas. Dėl raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo remonto darbams atlikti Apelianto įsitikinimu, remiantis Å¡alių sudarytos nuomos sutarties 1.3 ir 5.2.10 punktais, atsakovui suteikta teisė, be iÅ¡ankstinio ieÅ¡kovo sutikimo, papildomai įrengti biuro patalpas ir pritaikyti jas atsakovo vykdomai veiklai – medienos apdirbimui, todėl atsižvelgiant į tai, atsakovas be atskiro ieÅ¡kovo sutikimo įrengęs biurÄ , Å¡ildymo sistemÄ ir buitines patalpas darbuotojams, turi teisę į nuomojamų patalpų remonto pagerinimo iÅ¡laidas, kurias sudaro 129756,30 Lt.

Be to, apelianto manymu teismas nesiaiÅ¡kino sutarties sÄ lygų ir nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų sprendžiant sutikimo davimo klausimÄ .Kai nuomininkas nuomotojo leidimu iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato kÄ kita (CK 6.501 str. 1 d.). Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos iÅ¡sinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK 6.501 str. 3 d.).Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nuomos sutartį, viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktÄ laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita Å¡alis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d., 6.530 str. 1d.).

Byloje esanti Å¡alių pasiraÅ¡yta 2006-11-01 negyvenamųjų patalpų sutartis yra sudaryta dėl negyvenamųjų 879,31 m2 bendro ploto patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos. Taigi Å¡alių susitarimu nustatytas sutarties tikslas yra patalpų, skirtų atsakovo vykdomai veiklai, nuoma mokant sulygtÄ mokestį, o ne Å¡ildymo sistemos ir buitinių patalpų darbuotojams įrengimo kaÅ¡tų kompensavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties sÄ lygos nesuteikė teisės atsakovui, be atskiro ieÅ¡kovo sutikimo, atlikti biuro, Å¡ildymo sistemos patalpų įrengimÄ .

Nagrinėjamu atveju akcentuotinas nuomos sutarties 4.1 punktas, kuriuo pasiraÅ¡ydamas atsakovas patvirtino, jog sutartis yra patalpų perdavimo - priėmimo aktas ir, kad gavo iÅ¡ nuomotojo patalpas, kurios yra tvarkingos, geros bÅ«klės, atitinka atsakovo keliamus reikalavimus ir yra tinkamos naudoti Å¡ios Sutarties 1.3 punkte nurodytiems tikslams ir veiklai. Antra, teisėjų kolegija vertina nuomos sutarties 5.2.13. punktÄ , kuriame numatyta, kad nepriklausomai dėl kokių priežasčių nutrÅ«kus sutarčiai ar jai pasibaigus, nuomininkas neturi teisės reikalauti kompensacijos už patalpų pagerinimÄ (patobulinimÄ ), jeigu pagerinimas (patobulinimas) buvo padarytas sutarties 1.3 punkte numatytai veiklai vykdyti ir/ar be Nuomotojo žinios ir sutikimo.

Teisėjų kolegija vertina ir Å¡ios sutarties 5.2.5. punktÄ , kuris aiÅ¡kiai įvardija, kÄ nuomininkas turi teisę įsirengti savo lėšomis. Pagal Å¡alių sudarytos sutarties 5.2.10 punktÄ , nuomininkas turi teisę be iÅ¡ankstinio nuomotojo (ieÅ¡kovo) sutikimo savo sÄ skaita atlikti patalpų patobulinimus ir pertvarkymus, reikalingus tam, kad patalpas bÅ«tų galima panaudoti tikslams, nurodytiems sutarties 1.3. punkte, su sÄ lyga, kad tokie patobulinimai ir pertvarkymai nėra susiję su patalpų rekonstrukcija, kapitaliniu ar paprastuoju remontu (1 t., 10-20 b. l.).

Atsakovas nuomos sutartį pasirašė, byloje nėra duomenų, kad nuomos sÄ lygos bÅ«tų ginčijamos, todėl apelianto argumentas dėl nuomos sutarčių sÄ lygų prieÅ¡taravimo viena kitai, vertinant ieÅ¡kovo iÅ¡ankstinį sutikimÄ remonto darbams atlikti, laikytinas nepagrįstu. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų raÅ¡tiÅ¡kÄ ieÅ¡kovo sutikimÄ darbams atlikti, ar kad tokie darbai, ar sÄ matos buvo Å¡alių derintos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nuomojamų patalpų pagerinimai susiję su jo vykdoma veikla, atlikti nesant ieÅ¡kovo sutikimui, todėl atsakovas neturi teisės į iÅ¡laidų už pagerinimus padengimÄ .

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo sutarties sÄ lygas, pagrįstai taikė CK 6.501 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su iÅ¡vada, kad apeliantas, atlikdamas patalpų remontÄ be iÅ¡ankstinio ieÅ¡kovo sutikimo veikė savo rizika, pažeidė įstatymo bei sutarties nuostatas, todėl jo reikalavimas atlyginti 30000 Lt sumÄ patalpų pagerinimui atlikti, atmestas pagrįstai.Dėl civilinės atsakomybės pagrindųApeliantas mano, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, numatytas CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., kadangi nepripažino pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir atsakovo teisių gynimo bÅ«dus, nustačius, kad ieÅ¡kovas pažeidė nuomos sutarties 5.1.1 ir 5.1.2 punktus, nevykdydamas pareigos užtikrinti tinkamÄ patalpų bÅ«klę.

Sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo svarbu nustatyti, kam pagal nuomos sutartį kilo civilinė atsakomybė už Å¡ios sutarties nevykdymÄ , vadinasi, svarbu nustatyti visas CPK 6.246 – 6.249 str. nustatytas civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalÄ bei nuostolius.Byloje esanti 2011-08-18 atsakovo pretenzija, pradėjus skverbtis vandeniui pro sienas ir stogÄ , leidžia spręsti apie pretenzijÄ nuomotojui dėl perduotų patalpų netinkamumo jomis naudoti pagal paskirtį (1 t., 50 b. l.).

Tačiau pretenzija, kurioje skirtas 30 dienų terminas trūkumams pašalinti, negali patvirtinti atsakovo vienašališko sutarties nutraukimo fakto. Byloje nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuomos mokesčio nemokėjo jau 20 mėnesių, ieškovas vadovaudamasis sutarties 8.3.3. punktu 2011-08-23 nutraukė nuomos sutartį dėl apelianto kaltės (1 t., 21 b. l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje atsakovas neneigia aplinkybės dėl nuomos mokesčio nesumokėjimo, todėl nuomos sutarties nutraukimas dėl atsakovo kaltės lieka nepaneigtas.

Visgi, 5 dienų terminas skiriantis pretenzijos pareiÅ¡kimÄ ir sutarties nutraukimÄ , bei 2011-08-30 atsakovo įsikaitymas, teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie kilusius Å¡alių nesutarimus, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Å¡alys, kaip nuomos sutarčių subjektai, bÅ«tų tinkamai vykdę bendradarbiavimo pareigÄ , pagal kuriÄ Å¡alys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, t. y. dėti visas pastangas, kad bÅ«tų pasiektas sutarties tikslas (CK 6.200 str. 2 d.).

Vertindama Å¡alių elgesį ir santykius nuomos sutarčių vykdymo metu teisėjų kolegija nurodo, jog visgi aplinkybes, lėmusias savalaikį nuomos mokesčio nemokėjimÄ , teisėjų kolegija laiko esminėmis sprendžiant atsakovo kaltę, tai yra teisę reikalauti atlyginti nuostolius dėl patalpų pagerinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuomos sutarties 7.3. punkte ir numatyta nuomotojo pareiga atlyginti nuomininkui visus nuostolius, kuriuos nuomininkas patiria dėl sutartyje numatytų nuomotojo įsipareigojimų nevykdymo, ar netinkamo vykdomo, tačiau byloje nėra duomenų, kad po pretenzijos pareiÅ¡kimo atsakovas bÅ«tų patyręs stogo remonto iÅ¡laidų.

Dėl įskaitymo neteisėtumo Apeliantas nesutikdamas su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada dėl įskaitymo neteisėtumo iÅ¡ esmės nenurodo jokių teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumų aplinkybių. Ä®skaitymo teisėtumÄ grindžia aplinkybe, kad turėjo ieÅ¡kovo sutikimÄ negyvenamųjų patalpų pagerinimams atlikti. Tačiau apeliantui neįrodžius Å¡ios aplinkybės, nėra pagrindo iÅ¡vadai dėl ieÅ¡kovo prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės įgijimo atsakovui, todėl neturėdamas teisės reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo atlyginti patalpų pagerinimo iÅ¡laidų, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo atlikti įskaitymÄ .

Teisėjų kolegija įvertinusi Å¡alių nuomos sutarties sÄ lygas, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo pateikto įskaitymo dienÄ , tai yra 2011-08-30, ieÅ¡kovas nebuvo atsakovo skolininku, atsakovo nurodyta suma dėl iÅ¡laidų už atliktus remonto darbus nebuvo patvirtinta Å¡alių susitarimu, nebuvo Å¡alių sutarties objektu ar teismo priteista suma, todėl įskaitymo pateikimo dienÄ atsakovo reikalavimas nebuvo galiojantis ir vykdytinas. Dėl gyventojų pajamų mokesčio Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai priteisė nuomos mokesčio sumÄ neatskaičius mokesčių, neatsižvelgdamas į tai, kad pagal teisės aktus pareiga sumokėti gyventojų pajamų mokestį tenka atsakovui.

Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutina. Visų pirma, apeliantas savo apeliaciniame skunde pats pripažįsta, kad mokėdamas nuomos mokestį yra sumokėjęs gyventojų pajamų mokestį nuo ieškovui tekusių pajamų, kadangi pagal teises aktus pareiga sumokėti gyventojų pajamų mokestį tenka atsakovui. Byloje nustatyta, kad šalys sudarydamos negyvenamų patalpų nuomos sutartį susitarė, kad mėnesinis nuomos mokestis yra 1415 Lt, vėliau susitarė šį mokestį sumažinti iki 707 Lt.

Taigi, iÅ¡ esmės P. L. ir UAB „Vižerana“ susitarė, kad nuomos mokestį sudaro 707 Lt suma, kuriÄ kas mėnesį UAB „Vižerana“ įsipareigojo mokėti P. L. bei gyventojų pajamų mokestis nuo minėtos sumos mokesčių administratoriui, kurį sumokėti turėjo UAB „Vižerana“. Antra, pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo nesumokėto nuomos mokesčio už 20 mėnesių po 707 Lt, kas sudaro 14140 Lt sumÄ , taigi mokesčių suma nėra įskaityta į priteistÄ sumÄ .

Aplinkybę, kad gyventojų pajamų mokestį už ieÅ¡kovÄ mokėjo bÅ«tent UAB „Vižerana“, kuris laikytinas nuomos sutarties mokesčio dalimi, patvirtina paties apelianto UAB „Vižerana“ 2011-09-14 pateikta mėnesinė pajamų mokesčių ir PSD įmokų nuo A klasės deklaracija (3 t., 8-9 b. l.). Todėl apeliantas mokėdamas ieÅ¡kovui teismo priteistų 14140 Lt nesumokėtų nuompinigių už negyvenamųjų patalpų nuomÄ , privalės sumokėti ir gyventojų pajamų mokestį.

Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundoDėl nuomininko atsakomybės už daikto pabloginimÄ CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ , jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Ä®statyme įvardytas iÅ¡sinuomoto daikto pabloginimas reiÅ¡kia daikto vertės sumažėjimÄ arba daikto funkcionalumo dalies netekimÄ , dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto bÅ«klė pablogėja dėl jo natÅ«ralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sÄ lygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje bÅ«tų nustatyta kitaip (CK 6.499 str. 1 d.).

Nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iÅ¡ anksto numatyti iÅ¡nuomojamo daikto pabloginimÄ , taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimÄ nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Colibri“ v. UAB „Stilsena“; bylos Nr. 3K-3-493/2007). Skundžiamu sprendimu teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 11970,33 Lt nuostolių atlyginimo dėl to, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kad elektros instaliacija pastato grÄ Å¾inimo apeliantui momentu buvo blogesnės bÅ«klės nei jos perdavimo naudotis atsakovui metu, taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas netinkamai naudotų patalpas.Pažymėtina, kad 2006-11-01 sudarytos nuomos sutarties 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad Å¡alių sudaryta sutartis kartu yra ir patalpų perdavimo-priėmimo aktas, o pasiraÅ¡ydami Å¡iÄ sutarti nuomininkas patvirtino, kad gavo iÅ¡ nuomotojo patalpas, kurios yra tvarkingos, geros bÅ«klės, atitinka atsakovo keliamus reikalavimus ir yra tinkamos naudoti Å¡ios Sutarties 1.3 punkte nurodytiems tikslams ir veiklai.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, kad gamybinių patalpų perdavimo-grÄ Å¾inimo dienÄ â€“ 2011-08-31, kai atsakovas perėmė 2006-11-01 iÅ¡sinuomotas patalpas, ženkliai buvo pablogėjusi minėtų patalpų bÅ«klė: buvo iÅ¡griauta 12 (dvylikos) metrų vidinė pagrindinė siena, iÅ¡laužytos grindys, iÅ¡daužytos sienos, sugadinta elektros instaliacija, todėl iÅ¡nuomotos patalpos prarado dalį savo funkcionalumo ir dalį turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės.Byloje nustatyta, kad ginčo patalpų savininkas P. L., nutraukus nuomos sutartį ir perėmęs patalpas, konstatavo jų bÅ«klę: patalpos perduotos užkrautos padėklais su suskaldytomis malkomis, patalpų grindys yra iÅ¡griaustos ir suardytos, nedega patalpose Å¡viestuvai, nesutvarkyta aplinka (1 t., 22 b. l.).

Su pateiktomis pretenzijomis atsakovas nesutiko ir Å¡io akto nepasirašė. Visų pirma, byloje neįrodyta aplinkybė, kad sukrauti padėklai su malkomis priklauso atsakovui, tai patvirtino ir liudytojas V. N.. Todėl nepagrįstu laikytinas ieÅ¡kovo argumentas, kad aplinka prie nuomojamų patalpų atsakovo liko nesutvarkyta. Teismas vertina tai, kad negyvenamų patalpų nuomos santykiai tarp Å¡alių tęsėsi beveik 5 metus, o apie atsakovo vykdomÄ veiklÄ , ieÅ¡kovui priklausančiose patalpose, buvo žinoma.

Byloje nėra duomenų apie tai, kokios tiksliai bÅ«klės buvo nuomojamų patalpų grindys ir kiek buvo degančių Å¡viestuvų, perduodant 2006 m. patalpas atsakovui. IeÅ¡kovas apie elektros instaliacijÄ ir garaže buvusių pertvarų pakeitimo vietÄ jokių pastabų 2011-08-31 patalpų perdavimo-priėmimo nenurodė. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad betoninės grindys susidėvėjo dėl atsakovo vykdomos veiklos, ar netinkamos jų priežiÅ«ros. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vertino pastato statybos metus, atsakovo Å¡iame pastate vykdomÄ veiklÄ , natÅ«ralų nuomojamo daikto nusidėvėjimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2011-08-31 patalpų perdavimo-priėmimo akte nurodyti trÅ«kumai, negali bÅ«ti vertinami kaip patalpų pabloginimas. IeÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡ytas ir jo kviestinių asmenų paraÅ¡ytas 2011-08-31 gamybinių patalpų įvertinimo aktas, kuriame atsakovas nedalyvavo, teismo vertintinas kritiÅ¡kai, todėl negali bÅ«ti laikomas patikimu ir objektyviu ieÅ¡kinį (žalos padarymo faktÄ ) pagrindžiančiu įrodymu (2 t., 18 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimÄ yra siejama su nuomininko kalte, kuri nagrinėjamu atveju neįrodyta.

Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodytos žalos ir atsakovo veiksmų nebuvimo ir atmeta apelianto argumentus, jog nepriteisdamas minėtų išlaidų teismas pažeidė apelianto turtines teises. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad abiejų šalių apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl jie atmestini, o Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.Apeliacinius skundus atmetus, šalims vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                                                                                                                                                     Teisėjai                                                                                 Vytautas Kursevičius                                                                                                                                                                                                             Danutė Burbulienė                                                                                                            Birutė Simonaitienė                                                                                               Â