ff28ab8f-25cd-433a-9e5d-c69c8abb2557 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-435-513/2022 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01126-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 5 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G.

P. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieÅ¡kovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kretingos rajone ieÅ¡kinį atsakovui G. P., trečiajam asmeniui T. T. dėl vaiko L. P. atskyrimo nuo tėvo, iÅ¡laikymo ir teismo iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kretingos rajone (toliau – Skyrius) prašė atskirti nepilnametę L.

P. nuo tėvo G. P. bei priteisti iÅ¡ G. P. iÅ¡laikymÄ dukrai L. P. po 225 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas, L. P., gim. (duomenys neskelbtini), atskirta nuo tėvo G. P., taip pat iÅ¡ G. P. priteistas iÅ¡laikymas dukrai L. P. po 225 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2021 m. lapkričio 26 d. iki jos pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

3. Teismas nustatė, kad nepilnametės L. P. motina J. S. mirė (duomenys neskelbtini), vaiko tėvas atsakovas G. P. tuo metu gyveno ir dirbo Å vedijoje, į LietuvÄ grįžo 2020 m. gegužės 1 d., tačiau dvi savaites privalėjo bÅ«ti saviizoliacijoje. Nepilnametėmis L. P. ir jos seserimi N. S. rÅ«pinasi mirusios vaikų motinos brolis T. T. Skyrius 2020 m. gegužės 15 d. organizavo tėvo ir dukters L. P. susitikimÄ , vaiko tėvas informavo, kad mergaitę laikinai paliks savo motinai, praÅ¡ys nustatyti laikinÄ jÄ priežiÅ«rÄ tėvų praÅ¡ymu, iÅ¡važiuos į Å vedijÄ 6–7 savaitėms, susitvarkys dokumentus ir pasiims mergaitę su savimi.

Susitikimo metu mergaitė buvo įsitempusi, emociÅ¡kai sutrikusi, tėvo kalbinama į kontaktÄ nėjo, buvo apsikabinusi globėjo sugyventinę, noro bendrauti su tėvu nerodė, tėvas nepasinaudojo psichologės rekomendacijomis žaislais ir knygelėmis palengvinti kontaktÄ , sėdėjo nuoÅ¡aliai, prie vaiko nepriėjo. Buvo nuspręsta susitikimÄ nutraukti. Specialistai nusprendė, kad mergaitė nepasiruoÅ¡usi bendravimui ir juo labiau bÅ«ti grÄ Å¾intai tėvui, atsižvelgiant į vaiko interesus, mergaitė buvo laikinai apgyvendinta T.

T. namuose. Skyrius nusprendė, kad G. P. stokoja tėvystė įgÅ«džių, apie savo vaiko fizinius, emocinius bei specialiuosius poreikius žino pavirÅ¡utiniÅ¡kai, negeba atliepti mergaitės jausmų, nuvertina vaiko iÅ¡gyvenamÄ motinos netektį bei artimo ryÅ¡io su seserimi reikÅ¡mę. Vaiko ir dėdės santykiai artimi, jo Å¡eimoje vaikas jaučiasi saugus, juo rÅ«pinamasi, Å¡eimoje apgyvendinta ir vaiko sesuo, tarp jų yra susiformavęs ypač stiprus ryÅ¡ys.

4. Teismas nustatė, kad G. P. Å iaulių miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. sprendimu buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia jo sÅ«naus E. P. atžvilgiu, Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu 2017 m. lapkričio 8 d. atsakovas buvo nuteistas padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes smurtavo prieÅ¡ dukters motinÄ . Smurtauta aplinkoje, kurioje gyveno nepilnametė L. P., todėl ji taip pat laikoma patyrusia smurtÄ .

5. Teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 6 d. buvo sudaryta mobili komanda teikti intensyviÄ pagalbÄ vaikui, tėvas jam siÅ«lytos pagalbos nepriėmė. 2020 m. gegužės 22 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje (Nr. 5VSV-492) nustatytas vaiko apsaugos poreikis, Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2191-666/2020 leista paimti L. P. iÅ¡ tėvo G. P. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista, konstatuota, kad vaiko grÄ Å¾inimas tėvui neatitiktų geriausių vaiko interesų, galėtų sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymu A1-633 vaikui nuo 2020 m. birželio 16 d. nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėju paskirtas T. T., kitų asmenų, iÅ¡reiÅ¡kusių norÄ globoti L. P., nebuvo.

6. Teismas nustatė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. globėjo T. T. Å¡eimai buvo teikiama pagalbos globėjams paslauga Gargždų socialinių paslaugų centro padalinyje Globos centre (toliau – Centras). Centras padėjo sudaryti sÄ lygas vaikui palaikyti ryšį su tėvu ir seneliais iÅ¡ tėvo pusės, informuodavo tėvÄ dėl bendravimo su dukra tvarkos, tarpininkaudavo ir derindavo tėvo ir dukters susitikimus, tačiau stebėjęs vaiko ir tėvo susitikimus ir bendravimÄ 2020 m. spalio 23 d. Centras pateikė nuomonę, jog G.

P. bendravimas su dukterimi neatitinka geriausių vaiko interesų, pokalbio su tėvu metu mergaitė iÅ¡gyvena stiprias ir neigiamas emocijas ir atsisako bendrauti, nors yra lengvai bendraujanti, draugiÅ¡ka, lengva įgyti jos pasitikėjimÄ . Centre 2021 m. sausio 11 d. buvo suorganizuotas tėvo ir dukters susitikimas, tačiau susitikimo metu mergaitė nerodė noro bendrauti su tėvu, socialinės darbuotojos nuomone, mergaitė, nors ir konsultuota psichologo, dar nėra pasirengusi susitikimams su tėvu, tėvui taip pat pritrÅ«ko žinių užmegzti pokalbį su dukra, tėvas nebuvo pasirengęs bendravimui.

Pats G. P. pritarė, kad jam ir dukrai tikslinga toliau tęsti konsultacijas su psichologu.

7. Globėjui T. T. su Å¡eima ir globojamais vaikais persikėlus gyventi į naujÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Kretingos rajone jiems paslaugas teikia Kretingos socialinių paslaugų centras. Skyrius 2021 m. rugsėjo 8 d. organizavo L. P. globos peržiÅ«rÄ , konstatuota, kad priežastys, dėl kurių nustatyta globa, neiÅ¡nyko, tėvas stokoja tėvystės įgÅ«džių, žinios apie vaiko emocinius, fizinius ir specialiuosius poreikius yra pavirÅ¡utiniÅ¡kos, negeba atliepti dukters jausmų, ryÅ¡io su dukterimi neatkÅ«rė, dukrai rodė minimalų dėmesį, nepakankamai domėjosi vaiko gyvenimu, iÅ¡laikymo dukrai neteikė.

Specialistų duomenimis, nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 8 d. G. P. su dukra bendravo nuotoliniu bÅ«du vaizdo skambučiais 2 kartus per savaitę, globėjas sudarė sÄ lygas tėvui bendrauti su dukra pagal nustatytÄ tvarkÄ , bet tėvas skambindavo nereguliariai, pokalbio su dukra neinicijuodavo, bÅ«davo nusiteikęs prieÅ¡ globėjÄ . Specialistai pastebėjo, kad tėvo ir dukters ryÅ¡ys nėra artimas, vaikas vengia su tėvu pasilikti kambaryje, jaučiasi geriau, kai greta bÅ«na globėjai, tėvo ir dukters bendravimas yra komplikuotas, nes mergaitė atsisako su juo bendrauti, skambučių metu bÅ«na susigūžusi, slepiasi, bėga į kitÄ kambarį.

Konstatuota, kad Å¡iuo metu tėvas savarankiÅ¡kai mergaitės auginti negali, nes nėra ryÅ¡io su dukra. Atsižvelgiant į tai, kad laikinoji globa vaikui nustatyta nuo 2020 m. birželio 16 d. ir pagal CK 3.253 straipsnio 2 dalį gali trukti ne ilgiau kaip 12 mėn., iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių gali bÅ«ti pratęsta, tačiau ne ilgiau negu 6 mėn., nuspręsta kreiptis į teismÄ dėl tėvo valdžios ribojimo.

8. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaikÄ nuo tėvų (tėvo ar motinos), t. y. vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas iÅ¡nykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas, t. y. tėvų ir vaiko atskyrimas yra laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol iÅ¡nyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų.

9. Teismas nurodė, kad susiklostė situacija, jog mirus nepilnametės L. P. motinai, tėvo G. P. santykiai su dukterimi jau buvo nutrÅ«kę, santykiai persmelkti prisiminimų apie buvusį smurtÄ Å¡eimoje. Nors G. P. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ pasiimti dukrÄ , bandė atkurti santykius vaizdo skambučiais, bet nuotoliniu bÅ«du iÅ¡ užsienio to padaryti nepavyko. 2021 rugpjūčio mėnesį G. P. su drauge ir jos vaikais grįžo gyventi į LietuvÄ , tačiau specialistų nuomone, atsakovas stokoja tėvystės įgÅ«džių, vaiko poreikius žino tik pavirÅ¡utiniÅ¡kai, vaiku domisi nepakankamai, negeba atliepti mergaitės jausmų, nesutaria su jai artimais globėju ir jo Å¡eima, susitikimų metu bendravimas su vaiku monotoniÅ¡kas, be emocijų.

Atsakovas dalyvavo dviejuose mokymuose, kitus pasiÅ«lytus pasiÅ«lymus ir specialistų pagalbÄ atmetė. Teismas pritarė specialistų iÅ¡vadoms, kad Å¡iuo metu tėvas dukterimi savarankiÅ¡kai rÅ«pintis negali, nes mergaitė vis dar nenori su juo bendrauti. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas tėvo valdžios dukteriai įgyvendinti negali bÅ«tent dėl nutrÅ«kusių jų santykių ir negebėjimo juos atkurti, nors pastangas tėvas deda, bet, specialistų teigimu, jos yra nepakankamos, tėvas Å¡iuo metu yra nepajėgus atliepti vaiko emocinių poreikių, užtikrinti reikalingo auklėjimo ir vaiko vystymosi.

Siekdamas užtikrinti ir apsaugoti geriausius vaiko interesus, sudaryti jam tinkamas sÄ lygas sveikai vystytis, augti bei tobulėti, teismas konstatavo, kad L. P. turi bÅ«ti atskirta nuo tėvo.

10. Teismas taip pat nurodė, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus, iki jie sulauks pilnametystės, o vadovaujantis CK 3.195 straipsniu pareiga iÅ¡laikyti vaikus tėvams iÅ¡lieka ir apribojus tėvų valdžiÄ , todėl, atskyrus dukrÄ , iÅ¡ tėvo priteistinas iÅ¡laikymas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 11. Atsakovas G. P. (apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

12. Atsakovas praÅ¡o priimti naujus įrodymus: Å iaulių lopÅ¡elio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažymÄ ir fotonuotraukas, kurios, jo teigimu, patvirtina jo dalyvavimÄ dukters gyvenime, domėjimÄ si dukros užsiėmimais, taip pat praÅ¡o paskirti L. P. teismo ambulatorinę psichologijos ekspertizę, pavesti jÄ atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar vaikas gali iÅ¡reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ nuomonę bylai svarbiais klausimais, koks emocinis tėvo ir dukters ryÅ¡ys, ar Å¡iam ryÅ¡iui daro įtakÄ kiti asmenys, ar tėvo ir dukters emociniam ryÅ¡iui turėjo įtakos tai, kad vaikas po motinos mirties (duomenys neskelbtini) nebuvo perduotas tėvui, kokiÄ Ä¯takÄ tėvo ir dukters emociniam ryÅ¡iui daro bendravimas kitų asmenų akivaizdoje, ar atskyrimas nuo tėvo, negalėjimas palaikyti pilnavertiÅ¡ko santykio su tėvu gali padaryti žalÄ dukters raidai, vystymuisi, emocinei bÅ«klei, ar gali bÅ«ti priežastis tėvo atstÅ«mimo sindromo iÅ¡sivystymui, ar Å¡iuo metu yra požymių, kad vaikui formuojasi tėvo atstÅ«mimo sindromas, kiek tas atstÅ«mimas stiprus, ar tuo padaryta žala vaikui.

13. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 3.179 straipsnio l dalies nuostatas, netinkamai iÅ¡tyrė ginčui reikÅ¡mingas aplinkybes, o bÅ«tent – vaiko ir tėvo ryšį bei jam įtakÄ darančias aplinkybes, teismo sprendimas pažeidžia vaiko prigimtinę teisę turėti tėvÄ , teisę į giminystės ryÅ¡ius bei jų iÅ¡saugojimÄ (CK 3.161 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7, 9, 12 straipsniai), pažeidžia tėvo teisę auginti savo vaikÄ (CK 3.155 straipsnis).

Mano, kad yra teisinis pagrindas konstatuoti ir procesinių teisių pažeidimÄ , nes teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino jo procesines teises, neiÅ¡siaiÅ¡kino, ar jis supranta savo teises procese ir ieÅ¡kinio esmę, galimas ieÅ¡kinio tenkinimo pasekmes, nepasiÅ«lė pasirÅ«pinti atstovavimu, labai formaliai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, nes iÅ¡ esmės tik atkartojo ieÅ¡kovo pozicijÄ , t. y. bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas, iÅ¡ankstinę nuomonę turintis teismas.

14. Nurodo, kad su vaiko motina faktiÅ¡kai gyveno beveik 10 metų jos tėvų bute, jis dirbo užsienyje ir namuose bÅ«davo periodiÅ¡kai, tačiau visÄ laikÄ prisidėjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, kitÄ J. S. dukterį N. S. augino kaip savÄ , nes jos tėvas nedalyvavo vaiko gyvenime. Dukterį L. P. augino ir ja rÅ«pinosi nuo gimimo, jų ryÅ¡ys visuomet buvo geras ir niekada nebuvo nutrÅ«kęs. Teigia, kad ieÅ¡kovo akcentuojama bÅ«tinybė atkurti jo ir dukters ryšį kilo ne be paties ieÅ¡kovo veiksmų ir įtakos.

Teigia, kad mergaitės motinai mirus jis negalėjo dalyvauti laidotuvėse dėl privalomos saviizoliacijos ir pasiimti dukterį, dėl to sutiko, kad dukra laikinai liktų pas trečiÄ jį asmenį, kuris vėliau dukters neatidavė ir prasidėjo procesas dėl vaiko laikino paėmimo, o vėliau ir dėl atskyrimo. Teigia, kad Skyriui atvirai paaiÅ¡kino, jog turi grįžti į Å vedijÄ susitvarkyti dokumentų, tačiau Å¡i aplinkybė buvo panaudota prieÅ¡ jį teigiant, kad jis neturi noro ir nesugeba pats auginti dukters, nesiaiÅ¡kintas vaiko ir močiutės (atsakovo motinos) ryÅ¡ys.

Po to, kai Skyrius dukterį perdavė trečiojo asmens globai, jis turėjo ribotÄ galimybę tiesiogiai bendrauti su dukra, nes buvo užsienyje, bendravimas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis su tokio amžiaus vaiku pasunkėjęs, o jam grįžus nuolat gyventi į Å iaulius taip pat neturėjo galimybės pabÅ«ti tik su dukra, mano, kad bendravimui Tarnybos specialistų, trečiojo asmens ir jo sugyventinės akivaizdoje nėra geriausios sÄ lygos, iÅ¡ to ir kyla nepagrįstos iÅ¡vados, kad vaikas nenori bendrauti, o jam trÅ«ksta įgÅ«džių.

15. Argumentuoja, kad teismo iÅ¡vada, jog jo ir dukters santykiai yra persmelkti prisiminimų apie buvusį smurtÄ Å¡eimoje, yra tik nepagrįsta prielaida, byloje nėra duomenų, kad bÅ«tų smurtavęs prieÅ¡ dukterį ar jos akivaizdoje, o su mergaitės motina kilo konfliktas, jis nesusivaldė, du kartus ranka sudavė į skruostÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ , gailėjosi, savo kaltę pripažino, abejotina, kad tuo metu dvejų metų buvusi dukra galėtų kÄ nors prisiminti. Nurodo, kad 2020 m. spalio l d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, taigi jis buvo apkalbėtas ir Å¡is nepagrįstas kaltinimas buvo panaudotas prieÅ¡ jį. Teigia, kad ir kokių įstatymų pažeidimų yra padaręs praeityje, tai tolima praeitis, jis iÅ¡vadas padarė, savo dukterį myli ir yra psirengęs jÄ auginti.

16. Teigia, kad trečiasis asmuo su Skyriaus palaikymu faktiÅ¡kai atskyrė dukterį ir sukÅ«rė aplinkybes, kuriomis remiasi ieÅ¡kovas, be to, nuo jo net slepiama vaiko gyvenamoji vieta akivaizdžiai turint tikslÄ atimti dukterį, o Skyrius nuolat jam patarė nekovoti dėl dukters globos. IeÅ¡kovas apibÅ«dino jį kaip įmanoma blogiau ir ignoravo aplinkybę, kad trečiasis asmuo iki sesers mirties iÅ¡ esmės jokio ryÅ¡io su jo dukra neturėjo, pats savo vaikų neaugina, jo dukra gyvena ne tik su seserimi, bet ir su jai svetimais trečiojo asmens sugyventinės vaikais, trečiojo asmens sugyventinė iÅ¡ vieÅ¡o informavimo priemonių žinoma kaip turinti rimtų finansinių problemų, teista už sukčiavimÄ . Pažymi, kad trečiasis asmuo vaiko gyvenime atsirado tik po motinos mirties.

17. Nurodo, kad dėl Skyriaus veiksmų kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos kontrolierių, kuris 2021 m. lapkričio 17 d. pažymoje nurodė institucijoms – Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, Kretingos socialinių paslaugų centrui ir Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namams – bendradarbiaujant imtis aktyvių veiksmų bei priemonių vaiko ir tėvo ryšiui atkurti, tačiau Skyrius 2021 m. lapkričio 26 d. pareiškė ieškinį teismui dėl dukters atskyrimo, t. y. atsakomybę dėl savo netinkamo, vaiko ir tėvo interesus pažeidžiančio veikimo ar neveikimo perkėlė teismui.

Teigia, kad Skyriaus pateiktos anketos, aktai, protokolai yra tik formalizuotos formos, patvirtinančios, kad jam nebuvo sudaryta galimybė tiesiogiai, be kitų asmenų įtakos pabendrauti su dukra, jis nejaukiai jaučiasi, kai vertinamas kiekvienas jo judesys, žodis ir, akivaizdu, kad toks stebėjimas neigiamai veikia vaikÄ , nes dukra niekada anksčiau nėra taip Å¡altai elgusis su juo. Teigia, kad ieÅ¡kovas ir teismas akcentuoja vaiko nenorÄ bendrauti, tačiau dukra dar per maža, kad galėtų iÅ¡sakytų savo motyvuotÄ nuomonę, suprasti savo interesus, vaikui gali daryti įtakÄ dabartiniai globėjai bei vyresnė sesuo.

Dėl to byloje turėtų būti atliktas specialus tyrimas – teismo psichologijos ekspertizė, nes išvados apie jo ir dukters emocinį ryšį tendencingos, grįstos prielaidomis.

18. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ne tik jo, kaip tėvo, bet ir kaip proceso dalyvio, teises. Jis neturi teisinio iÅ¡silavinimo, ieÅ¡kinio reikÅ¡mės nesuprato, tikėjosi teisme aiÅ¡kumo ir pasimetė dėl bylos nagrinėjimo tempo, posėdžio pradžioje jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos visos teisės, teismas tik paklausė, ar jis reikÅ¡ nuÅ¡alinimÄ , ir, jam atsakius teigiamai, buvo sutrikdytas bylÄ nagrinėjančio teisėjo reakcijos, teismas net nebandė aiÅ¡kintis priežasčių, vėliau nurodė sutinkantis, kad byla bÅ«tų nagrinėjama.

Mano, kad ši situacija pagrindžia, jog nesugebėjo veiksmingai įgyvendinti procesinių teisių, teismas, nurodęs, kad jis nėra pateikęs atsiliepimo, nesiaiškino, ar jis supranta šio procesinio dokumento reikšmę ir kodėl jis nepateikė atsiliepimo, nepasiūlė pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 161 straipsnio 1 dalis), mano, kad šiuo klausimu teismas privalėjo būti aktyvus, nes ieškinį pareiškė specializuota institucija. Taigi jis buvo nelygiavertėje procesinėje padėtyje, akivaizdžiai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Teigia, kad procesinių teisių pažeidimai sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeista ir jo teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .

19. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai iÅ¡ jo priteisė žyminį mokestį už reikalavimÄ dėl vaiko atskyrimo (75,00 Eur), nes Å¡alys bylose dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

20. IeÅ¡kovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kretingos rajone atsiliepimu atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

21. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiems proceso dalyviams užtikrino teisę ir galimybę iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ byloje ir tinkamai pasirengė bylos nagrinėjimui, nutartimi paskyrė terminÄ Å¡alims pateikti atsiliepimus, atsakovas 2022 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu buvo tinkamai supažindintas su jo teisėmis ir pareigomis, nuÅ¡alinimų teismui nereiÅ¡kė, sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais ir praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo dukrai dydžiu, visiems proceso dalyviams buvo suteikta galimybė pasisakyti, iÅ¡dėstyti savo nuomones, argumentus, teikti praÅ¡ymus ir įrodymus.

Pažymi, kad kitoje byloje dėl teismo leidimo paimti vaikÄ atsakovui atstovavo advokatas, todėl atsakovui yra žinoma jo teisė savo interesus byloje ginti profesionalaus teisininko pagalba.

22. Nurodo, kad, Skyriaus turimais duomenimis, sunkiai sergančiÄ J. S. slaugė ir ir jos dukteris prižiÅ«rėjo jos tėvas ir brolis, dar gyva bÅ«dama ji Skyrių informavo, kad atsakovas dukrai iÅ¡laikymo neteikia, su dukra nebendrauja ir pasibaigus karantinui ji ruošėsi kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dukrai priteisimo.

23. Pažymi, kad atsakovas nepateikė nė vienos nuotraukos, kurioje jis bÅ«tų su dukra ar visa Å¡eima, jo pateiktose nuotraukose yra tik L. P., nors psichoterapeutė rekomendavo tėvui atvežti dukrai nuotraukų, kuriose jie yra kartu, kurios padėtų mergaitei prisiminti ir atkurti jų ryšį, bet tokių nuotraukų atsakovas nepateikė. Taip pat nesutinka su atsakovo teiginiais, kad augino N. S. kaip savo dukterį, prieÅ¡ingai, Å iaulių apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-867-882/2017 medžiagoje yra nepilnametės N. S. paaiÅ¡kinimas, kad jos patėvis G. P. yra blogas žmogus, nes jÄ mušė, spardė, trenkė per veidÄ , tampė už plaukų, smurtavo ir prieÅ¡ jos seserį L. P. Atsakovas Å¡ioje baudžiamojoje byloje 2017 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1, 3 dalis, nustatyta, kad smurtavo prieÅ¡ J. S. ir N. S., smurtavo L. P. akivaizdoje, todėl laikoma, kad mergaitė taip pat patyrė psichologinį smurtÄ .

24. Pažymi, kad bendraujant su apeliantu sunkumų patyrė tiek Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilios komandos specialistai, nurodę, kad užmegzti kontakto nepavyko, jis nerodė iniciatyvos bendrauti ir bendradarbiauti, tiek Gargždų socialinių paslaugų centro specialistai, kurie teikdami jam paslaugas pastebėjo, jog jam trūksta atsakomybės, pastovumo ir pozityvumo, nėra linkęs bendradarbiauti su specialistais, yra konfliktiškas, greitai netenka kantrybės, dėl esamos situacijos kaltina specialistus.

Nurodo, kad atsakovas du kartus kreipėsi dėl dukrai konsultacijas teikiančio psichologo pakeitimo, yra linkęs iÅ¡kraipyti iÅ¡girstÄ informacijÄ arba jam kyla sunkumų jÄ suvokiant, globėjas, jo sugyventinė ir Globos centro specialistai ne kartÄ sulaukė atsakovo nepagrįstų skundų, kaltinimų, įžeidinėjimų ir grasinimų, tačiau negali paaiÅ¡kinti, kodėl dukrai neteikia iÅ¡laikymo, neįvardija, kur gyventų su dukra. Pažymi, kad vaiko gyvenamoji vieta nėra slepiama, tačiau Skyrius jos pateikti negali, nes tai asmens duomenis sudaranti informacija, o atsakovui grasinant globėjas nesutiko, kad jo gyvenamosios vietos adresas bÅ«tų atskleistas apeliantui.

AtsakovÄ Skyrius informavo, kad lankėsi jo dukters gyvenamojoje vietoje, nustatė, kad gyvenimo sÄ lygos yra tinkamos mergaitės poilsiui, laisvalaikiui ir ugdymuisi.

25. Akcentuoja, kad atsakovas savo laisva valia iÅ¡vyko dirbti ir gyventi į Å vedijÄ , nusiÅ¡alino nuo dukters priežiÅ«ros, gyvenimo, auklėjimo ir iÅ¡laikymo. NutrÅ«kus tėvÄ ir dukrÄ siejusiems ryÅ¡iams, mergaitė nepageidauja bendrauti su juo, atsisako kartu gyventi nepaisant ilgo ir nuoseklaus specialistų darbo su Å¡eima. Specialistų vertinimu, santykių atkÅ«rimas yra ilgas procesas, o atsakovas nedėjo pakankamai pastangų, todėl negeba atkurti santykių, nesupranta dukters emocinių poreikių, negali užtikrinti reikalingo auklėjimo ir vaiko vystymosi.

26. Pažymi, kad tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol iÅ¡nyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų. Skyriaus vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atskyręs L. P. nuo jos tėvo, užtikrino geriausius vaiko interesus, bÅ«tent – turėti stabilias, tinkamas, saugias gyvenimo sÄ lygas. Teisėjų kolegija konstatuoja: Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 27.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

28. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ ir apelianto nurodytų kitų procesinių pažeidimų 29. Apeliantas argumentuoja, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo pažeista jo teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , nes, apelianto teigimu, buvo pažeistos jo procesinės teisės, t. y. jis nesuprato ieÅ¡kinio reikÅ¡mės, dėl greito bylos nagrinėjimo tempo pasimetė, posėdžio pradžioje jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos visos teisės, teigiamai atsakęs į teismo klausimÄ dėl nuÅ¡alinimo buvo sutrikdytas bylÄ nagrinėjančio teisėjo reakcijos, tačiau teismas nebandė aiÅ¡kintis nuÅ¡alinimo priežasčių, teismas nesiaiÅ¡kino, kodėl jis nepateikė atsiliepimo ir ar jis supranta Å¡io procesinio dokumento reikÅ¡mę, nepasiÅ«lė pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, taigi, jis atsidÅ«rė nelygiavertėje procesinėje padėtyje su ieÅ¡kovu, kuris yra specializuota institucija, dėl to buvo pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su procesiniais bylos dokumentais, iÅ¡klausiusi 2022 m. sausio 13 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , su apelianto argumentais nesutinka.

30. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo argumentus, visų pirma pažymi, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas – tai esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sÄ lyga, kuri yra įtvirtinta nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimÄ ).

31. Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusiÅ¡alinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Tačiau kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai. Nesant konkrečių teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais. Juo labiau neÅ¡aliÅ¡kumo principo (ne)įgyvendinimas negali bÅ«ti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos iÅ¡vados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiÅ¡kai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2021). Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , privalo bÅ«ti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iÅ¡Â CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu.

32. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡klausius pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , nustatyta, kad į teismo klausimÄ , ar bus nuÅ¡alinimų atsakovui atsakius teigiamai, bylÄ nagrinėjantis teisėjas iÅ¡aiÅ¡kino atsakovui, kad nuÅ¡alinimas turi bÅ«ti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, duomenimis ir įrodymais taip, kaip reikalaujama pagal CPK normas, teismo nuÅ¡alinimui nepakanka tik pareikÅ¡ti „nuÅ¡alinu“, iÅ¡aiÅ¡kinęs nuÅ¡alinimo teismui pareiÅ¡kimo tvarkÄ pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pasiÅ«lė atsakovui iÅ¡dėstyti, kokiu pagrindu jis reiÅ¡kia nuÅ¡alinimÄ , kodėl mano, kad teismas negali nagrinėti bylos.

Atsakovas jokio pagrindo nenurodė, savo pozicijÄ pakeitė ir sutiko, kad teismas toliau nagrinėtų bylÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pareikÅ¡ti teismui nuÅ¡alinimÄ , kad jis buvo sutrikdytas bylÄ nagrinėjančio teisėjo reakcijos, nes, kaip minėta, teismas, reaguodamas į atakovo teiginį, jog nori nuÅ¡alinti teismÄ , iÅ¡aiÅ¡kino atsakovui nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo tvarkÄ . Pažymėtina, jog ir apeliaciniame skunde teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, apeliantas jokių savo teiginių teisinių pagrindų ir aplinkybių nenurodo ir nekonkretizuoja.

33. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog teismas paskelbė ieškovo ieškinio reikalavimus ir atsakovui išaiškino reikalavimo dėl vaiko atskyrimo teisines pasekmes, prieš išklausydamas atsakovo paaiškinimus teismas išaiškino jo procesines teises, atsakovas patvirtino jas supratęs, teismas pasidomėjo, ar atsakovas nuo pareikšto ieškinio ginsis pats, be advokato, atsakovas tai patvirtino. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas nurodė sutinkantis su pareikštu ieškiniu, dėl to bylos nagrinėjimas vyko greičiau, nuspręsta neapklausti atvykusių liudytojų, šalys sutiko, kad nebūtų skelbiama ir bylos medžiaga. Taigi nėra teisinio pagrindo apelianto teiginiams, kad buvo pažeistos kokios nors jo procesinės teisės.

34. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat matyti, jog teisminiai procesai atsakovui nėra naujiena, teismuose yra nemažai civilinių bylų, kuriose jis dalyvavo, taip pat 2020 m. iÅ¡nagrinėta civilinė byla dėl teismo leidimo paimti vaikÄ (L. P.) iÅ¡ tėvo (G. P.) iÅ¡davimo, kurioje atsakovui atstovavo profesonalus teisininkas advokatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme sÄ moningai pasirinko savo procesines teises įgyvendinti pats, nesikreipdamas į advokatÄ ir bylos duomenys nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas nesugebėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių.

Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje atsakovas yra atstovaujamas profesionalios advokatės, taigi jo procesinės teisės yra užtikrintos. EŽTT praktikoje pažymima, kad Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, kuris yra teisės į teisingÄ teismÄ sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos Å¡aliai bÅ«tų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo pozicijÄ tokiomis sÄ lygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu prieÅ¡inga bylos Å¡alis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ GruzijÄ , peticijos Nr. 30459/13, par. 32).

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme vertinama proceso, įskaitant ir apeliacinius procesus, visuma, todėl Å¡alies teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai gali bÅ«ti įgyvendinta pateikiant argumentus aukÅ¡tesnėje instancijoje (žr., pvz., 2011 m. birželio 18 d. sprendimÄ byloje A. prieÅ¡ AzerbaidžanÄ , peticijos Nr. 25512/06). Vertindama pirmosios instancijos teismo posėdžio eigÄ pagal byloje esantį garso įraÅ¡Ä teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neturėjo galimybės iÅ¡dėstyti savo pozicijos. Taip pat atsakovui buvo sudaryta galimybė užduoti ieÅ¡kovui klausimus. Teisėjo vadovavimas teismo posėdžiui atitiko CPK 159, 255, 378 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Atsakovas, abejodamas teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, turėjo galimybę pareikÅ¡ti teisėjui nuÅ¡alimÄ , tačiau ja nepasinaudojo (CPK 68 straipsnio 1 dalis). Taigi byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam ar kitos jo procesinės teisės buvo pažeistos.

35. Asmuo, teigdamas, jog byla buvo iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, Å¡iÄ aplinkybę turi pagrįsti, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisėjo asmeninis neÅ¡aliÅ¡kumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008).

Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ , reikalaujantį, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka bÅ«tent apeliantams (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apelianto argumentai dėl bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumo, proceso normų pažeidimų yra paremti vien tik apelianto nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu. Kaip minėta, tai, kad teismas priėmė atsakovui nepalankų sprendimÄ , procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

Atsakovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas (teisėjas) galbÅ«t elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs iÅ¡ankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nuÅ¡alinimo pagrindas. Pažymėtina, jog Å¡alys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo klausimas negali bÅ«ti naudojamas kaip apeliacinio skundo argumentas dėl nepalankaus teismo sprendimo.

Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo remiantis vien tik apelianto subjektyviais teiginiais konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar pažeidė civilinio proceso teisės normas.

36. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Å iuo atveju byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas. Teismas turi nustatyti ne tik proceso teisės pažeidimÄ , bet ir aplinkybę, ar toks pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui, t. y. bÅ«tina konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp proceso teisės pažeidimo ir sprendimo ar nutarties neteisėtumo. Taigi aptartos teisės normos įtvirtina draudimÄ naikinti procesinį sprendimÄ vien tik dėl formalių, neesminių proceso teisės pažeidimų, o nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė tokių procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai.

Ä®vertinus nagrinėjamos bylos kategorijÄ , aplinkybę, kad byloje keliamas vaiko saugumo ir interesų užtikrinio klausimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat neatitiktų teisingumo ir protingumo reikalavimų bei sudarytų galimybę vilkinti procesÄ ginčijamo sprendimo panaikinimas ir bylos grÄ Å¾inimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo vien formaliais, atsakovo nurodytais pagrindais, ypač kai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatas yra teisingas.

Dėl naujų įrodymų ir ekspertizės 37. Atsakovas praÅ¡o priimti naujus įrodymus: Å iaulių lopÅ¡elio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažymÄ ir fotonuotraukas, kurios, jo teigimu, patvirtina jo dalyvavimÄ dukters gyvenime, domėjimÄ si jos užsiėmimais.

38. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar bÅ«tinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sÄ lyga, kurios egzistavimÄ visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022).

Pažymėtina, kad apeliantas, deklaratyviai nurodęs, jog neturėjo galimybės įrodymų pateikti anksčiau, nenurodo jokių objektyvių tai padaryti sukliudžiusių aplinkybių ir priežasčių.

39. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamÄ , bet turintį bylai tokiÄ svarbiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę, nuo kurios priklausytų bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatas, įrodymÄ bÅ«tų nepateisinamas protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo požiÅ«riu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013). Taigi pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ Â CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų bÅ«ti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. 40.

Nors nagrinėjamu atveju byloje yra viešasis interesas, teismas turi būti aktyvus ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, o vaiko laikino atskyrimo nuo tėvo klausimas sprendžiamas vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, tačiau tai savaime nereiškia, kad šioje byloje apeliacija yra neribota. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teikiami įrodymai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes, jų įrodomoji reikšmė bylai nėra esminė. Apelianto pateikta lopšelio-darželio pažyma ir fotonuotraukos nepagrindžia jokių naujų itin svarbių aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos ir vertintos pirmosios instancijos teisme.

PrieÅ¡ingai, lopÅ¡elio-darželio pažyma, kurioje nurodyta, jog retkarčiais, grįžęs iÅ¡ užsienio, dukrÄ iÅ¡ darželio pasiimdavo ar į jį atvesdavo tėvas, kuris susidomėjimo vaiko ugdymu nerodė, bei nuotraukos, kuriose matyti apelianto dukra, liudija epizodinį tėvo dalyvavimÄ dukters gyvenime, nes, kaip ir buvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, jis ilgÄ laikÄ gyveno užsienio valstybėse. Taip pat pažymėtina, jog nėra galimybės identifikuoti nuotraukų padarymo aplinkybių, galbÅ«t atsakovui jas siuntė dar gyva bÅ«dama mergaitės motina ar jos globėjas, juo labiau, kai nė vienoje iÅ¡ pateiktų nuotraukų atsakovas nėra nufotografuotas kartu su vaiku. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nenurodė jokių priežasčių, sutrukdžiusių aptartus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, taip pat į tai, kad pateikti įrodymai neturi esminės įrodomosios reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.

41. Apeliantas taip pat praÅ¡o paskirti dukters L. P. teismo ambulatorinę psichologijos ekspertizę, pavesti jÄ atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams, kadangi, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apie jo ir dukters emocinį ryšį tendencingos, grįstos prielaidomis.

42. Kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212  straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobÅ«dį, taip pat įvertina galimÄ Ä¯takÄ teisingam bylos iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-2014). Tokiu atveju, kai praÅ¡ymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, jog tam tikrų byloje kilusių klausimų iÅ¡siaiÅ¡kinimui yra bÅ«tinos specialios žinios, teismas turi pagrindÄ praÅ¡ymo skirti ekspertizę netenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013).

43. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas iÅ¡ vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, t. y. vaiko nuomonės iÅ¡klausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama, jeigu tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Vaiko teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam taip pat reglamentuojama CK 3.164 straipsnyje ir minėto įstatymo 11 straipsnyje, pagal kurį vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi bÅ«ti atsižvelgiama, jeigu tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Vaikas turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovÄ pagal įstatymÄ ar per įstatymo nurodytus asmenis (1 dalis). Vaiko teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam garantuojama sukuriant aplinkÄ , leidžiančiÄ vaikui pasinaudoti Å¡ia teise, suteikiant bÅ«tinÄ informacijÄ , patarimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandÄ , pagal galimybes pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, kai tai bÅ«tina (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019).

Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Tai reiÅ¡kia, kad dėl ekspertizės skyrimo poreikio kiekvienu atveju sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016).

44. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo duktė yra mažametė, pirmosios instancijos teismas apie vaiko nuomonę, poreikius ir ryšį su tėvu sprendė remdamasis kompetentingų specialistų iÅ¡vadomis, kurios iÅ¡dėstytos byloje esančiuose vaiko teisių apsaugos institucijų suraÅ¡ytuose dokumentuose stebint atsakovo ir dukters susitikimus, teikiant atsakovui ir mergaitės globėjo Å¡eimai socialines paslaugas, mergaitę konsultuojant psichologams, kurie atsakovo praÅ¡ymu ne kartÄ buvo pakeisti.

Pažymėtina, kad institucijų ir specialistų iÅ¡vados nuoseklios, nutrÅ«kusį tėvo ir dukters emocinį ryšį, vaiko baimę, nenorÄ bendrauti su tėvu nustatė ne tik ieÅ¡kovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kretingos rajone, bet ir Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone, Gargždų socialinių paslaugų centras, Kretingos socialinių paslaugų centras, psichologai psichoterapeutai, mobiliųjų komandų specialistai, Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Taip pat 2020 m. gegužės 2 d., 2021 m. balandžio 22 d. ir 2021 m. lapkričio 11 d. suraÅ¡yti Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktai, iÅ¡ kurių matyti, jog vaiko nuomonė taip pat nuosekli. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylÄ nagrinėjęs teismas nepažeidė įstatyme įtvirtintos pareigos atsižvelgti į vaiko nuomonę sprendžiant su juo susijusius klausimus – Å¡i nuomonė buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta įstatymų leidžiamu bÅ«du. Atsakovas taip pat nepagrindžia savo teiginių dėl ekspertizės poreikio apeliacinėje instancijoje, neįvardija, kurie iÅ¡ byloje esančių įrodymų lemtų tokį poreikį, jį motyvuoja tik nepalankiu teismo sprendimu, nors pirmosios instancijos teisme skirti ekspertizės neprašė, įrodymų neteikė, o, prieÅ¡ingai, su ieÅ¡kiniu sutiko.

45. Byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡skyrus paties apelianto teiginius apeliaciniame skunde, sudarančių pagrįstÄ Ä¯sitikinimÄ ekspertizės reikalingumu. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliacinės instancijos teismui pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl psichologinės ekspertizės skyrimo. PrieÅ¡ingai, praÅ¡ymo patenkinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , neatitiktų nei mažamečio vaiko interesų, nei sÄ Å¾iningumo reikalavimų.

Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamai pagrįstų duomenų, kad būtų galima nustatyti ir patikrinti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su ginčio dalyku, teisiškai jas kvalifikuoti, todėl apeliantui tinkamai nepagrindus būtinumo skirti byloje psichologinę ekspertizę, nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl ekspertizės skyrimo apeliacinėje instancijoje (CPK 185 straipsnis). Dėl ginčo esmės 46. Ginčijamu sprendimu patenkintas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kretingos rajone (toliau – Skyrius) ieškinys dėl nepilnametės L.

P. atskyrimo nuo tėvo G. P. ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo. Nors apeliantas praÅ¡o panaikinti visÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų ir turinio matyti, jog apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį dėl vaiko atskyrimo, o dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo jokių argumentų nedėsto ir Å¡ios sprendimo dalies neginčija. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieÅ¡kovo Skyriaus ieÅ¡kinys dėl nepilnametės L.

P. atskyrimo nuo tėvo G. P., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, toliau teisėjų kolegija skundžiamo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ vertins apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį iÅ¡dėstytų motyvų kontekste, o dėl neapskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisakys.

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir įrodymų vertinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

48. Nustatyta, kad nepilnametės L. P., gim. (duomenys neskelbtini), motina J. S. mirė (duomenys neskelbtini), vaiko tėvas atsakovas G. P. tuo metu gyveno ir dirbo Švedijoje. Nepilnametėmis L. P. ir jos seserimi N. S. sutiko rūpintis mirusios vaikų motinos brolis T. T., todėl be tėvų globos likusios mergaitės laikinai apgyvendintos dėdės šeimoje. Atsakovui grįžus iš Švedijos buvo taikoma privaloma 14 dienų saviizoliacija, todėl jis sutiko, kad laikinai dukra rūpintųsi trečiasis asmuo. 2020 m. gegužės 2 d. užpildytas vaiko nuomonės išklausymo aktas, jame nurodyta, kad L.

P. kalba mažai, neriÅ¡liai, jai nustatytas vystymosi sutrikimas, bendrauti padėjo jos vyresnė sesuo N. S., gim. (duomenys neskelbtini). Mergaitės paaiÅ¡kino, kad žino, jog mama mirė, todėl jos gyvena pas dėdę, joms labai patinka, turi savo komabarį, nori gyventi kartu. 2020 m. gegužės 5 d. suraÅ¡yta vaiko situacijos vertinimo anketa, nustatytas vaiko apsaugos poreikis bei organizuota vaiko laikinoji priežiÅ«ra pas trečiÄ jį asmenį T. T., 2020 m. gegužės 8 d. laikinosios globos vietoje vaikams pradėta teikti Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos pagalba, tuo tarpu atsakovas žodžiu mobiliosios komandos pagalbos ir paslaugų atsisakė. 2020 m. gegužės 15 d. organizuotas atsakovo susitikimas su dukterimi, tačiau nuspręsta jį nutraukti, nes mergaitė buvo įsitempusi, emociÅ¡kai sutrikusi, tėvo kalbinama į kontaktÄ nėjo, buvo apsikabinusi globėjo sugyventinę, noro bendrauti su tėvu nerodė, o tėvas nepasinaudojo psichologės rekomendacijomis žaislais ir knygelėmis palengvinti kontaktÄ , sėdėjo nuoÅ¡aliai, prie vaiko nepriėjo.

Specialistai nusprendė, kad mergaitė nepasiruoÅ¡usi bendravimui su tėvu ir juo labiau bÅ«ti grÄ Å¾inta tėvui, atsižvelgiant į vaiko interesus mergaitė buvo laikinai apgyvendinta T. T. namuose. 2020 m. gegužės 19 d. susitikimo su Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais metu atsakovas kategoriÅ¡kai nesutiko tęsti vaiko laikinÄ jÄ priežiÅ«rÄ pas trečiÄ jį asmenį, siekė tuojau pat pasiimti vaikÄ , laikinai dukterį palikti su savo motina, susitvarkyti dokumentus ir iÅ¡sivežti į Å vedijÄ , 2020 m. gegužės 22 d. suraÅ¡yta vaiko situacijos vertinimo anketa, nustatytas vaiko apsaugos poreikis.

Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2191-666/2020 leista paimti L. P. iÅ¡ tėvo G. P., Kretingos ragojo savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-633 vaikui nuo 2020 m. birželio 16 d. nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėju paskirtas T. T. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista, konstatuota, kad vaiko grÄ Å¾inimas tėvui neatitiktų geriausių vaiko interesų.

Nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. globėjo T. T. Å¡eimai buvo teikiama pagalbos globėjams paslauga Gargždų socialinių paslaugų centro padalinyje Globos centre siekiant sudaryti sÄ lygas vaikui palaikyti ryšį su tėvu.

49. Nustatyta, kad 2020 m. spalio 7 d. suraÅ¡ytas vaiko globos (rÅ«pybos) peržiÅ«ros aktas, suderintas laikas, kada tėvas gali skambinti dukteriai, nuspręsta, kad T. T. savo pareigas vykdo tinkamai ir tikslinga tęsti globÄ . Gargždų socialinių paslaugų centras 2020 m. spalio 23 d. pateikė informacijÄ apie vaiko ir tėvo bendravimÄ , Centro nuomone, G. P. bendravimas su dukra neatitinka geriausių vaiko interesų, nes pokalbio su tėvu metu mergaitė iÅ¡gyvena stiprias neigiamas emocijas, bendrauti atsisako.

Centre 2021 m. sausio 11 d. suorganizuotas tėvo ir dukters susitikimas, tačiau mergaitė, nors ir konsultuota psichologo, į tėvo atvežtas dovanas dėmesio nekreipė, bendrauti nenorėjo, socialinė darbuotoja pastebėjo, kad vaikas dar nėra pasirengęs susitikimams su tėvu, taip pat, kad tėvui pritrÅ«ko žinių užmezti pokalbį su dukra, reaguoti į jos elgesį, tėvas taip pat nebuvo pasirengęs bendravimui, pritarė, kad tikslinga jam pačiam ir dukrai toliau tęsti konsultacijas su psichologu, pritarė, kad reikia atidėti 2021 m. sausio 14 d. numatytÄ susitikimÄ ir nuotoliu bandyti kurti ryšį su dukra. 2021 m. balandžio 13 d. ir 15 d. susitikimų metu vaikas su tėvu bendrauti taip pat nepanoro, slėpėsi, vėliau Å¡iek tiek įsidrasino ir pabendravo. 2021 m. balandžio 22 d. suraÅ¡ytas vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktas, mergaitė sakė, kad tėtis piktas, ji pavargo, nenori su juo bÅ«ti, jai patiktų, kad dovanų atvežtų ne tik jai, bet ir seseriai, globėjus vadina mama ir tėčiu, žino, kad turi tėvÄ , jis jai skambina neįsijungęs kameros. 2021 m. gegužės 6 d. suraÅ¡ytas vaiko globos (rÅ«pybos) peržiÅ«ros aktas, nuspręsta, kad T.

T. savo pareigas vykdo tinkamai, tėvui G. P. rekomenduoti dėti maksimalias pastangas atkurti ryšį su dukra, derinti laikÄ dėl susitikimų. 2021 m. gegužės 7 d. suraÅ¡ytas vaiko laikinosios globos peržiÅ«ros apibendrinimas (protokolas), nutarta pratęsti laikinÄ jÄ globÄ L. P. ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, atsakovui rekomenduota dėti visas pastangas, kad bÅ«tų atkurtas ryÅ¡ys su vaiku bei galimybė pačiam auginti dukterį, derinti kontaktinių susitikimų laikÄ . 50. 2021 m. birželio 30 d. planuotas susitikimas su dukterimi neįvyko paties atsakovo praÅ¡ymu, tačiau netenkinus jo praÅ¡ymo susitikimÄ suorganizuoti 2021 m. liepos 2 d. jis pradėjo reikalauti susitikti su dukra, grasinti žurnalistais ir policija. 2021 m. rugpjūčio 29 d. pateikta psichologės psichoterapeutės iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog vaiko nenoras bendrauti su tėvu, jos baimė yra ne dėl kitų asmenų poveikio, o nulemta tėvo gyvenimo užsienyje, kai vaikas tėvÄ mato tik keletÄ kartų per metus, taip pat to, kad tėvas, nors ir raginamas, vaizdo skambučių dukrai metu neįsijungia vaizdo kameros, bendrauja monotoniÅ¡kai, be emocijų, nesidomi dukters gyvenimu, nors paprastai mergaitė yra linksma, kalbi, su ja lengva užmegzti kontaktÄ ir įgyti pasitikėjimÄ .

Psichologė nurodė, kad tėvas kaltina aplinkinius, institucijÄ , jÄ pačiÄ ir kitus jo dukterį konsultavusius psichologus, jo pozicijai trÅ«ksta nuoseklumo, atsakomybės, jo teiginiai neatitinka realybės, jis deda minimalias pastangas bendrauti su dukterimi, ignoruoja jos ryšį su seserimi. 51. 2021 m. rugsėjo 8 d. suraÅ¡ytas vaiko globos (rÅ«pybos) peržiÅ«ros aktas, jame nurodyta, kad atsakovas stokoja tėvystės įgÅ«džių, apie savo vaiko emocinius ir fizinius bei specialiuosius poreikius žino tik pavirÅ¡utiniÅ¡kai, negeba atliepti dukters jausmų, pokalbių neinicijuoja, ryÅ¡ys nėra atkurtas, psichologų rekomendacijų nevykdo, nusiteikęs prieÅ¡iÅ¡kai.

Po paskutinės peržiÅ«ros tėvas rodė tik minimalų dėmesį vaikui, nepakankamai domėjosi vaiko gyvenimu, iÅ¡laikymo neteikė. Vaikas nurodė, kad tėtis kartais paskambina, bet jai nepatinka kalbėti, užsidengia veidÄ , slepiasi, bėga į kitÄ kambarį. SuraÅ¡yta iÅ¡vada, jog situacija nėra pasikeitusi, tėvas savarankiÅ¡kai vaiku rÅ«pintis dar nėra pasirengęs. 2021 m. spalio 7 d. laikinosios globos peržiÅ«ros protokole nurodyta, jog, atsižvelgiant į tai, kad laikinoji globa nustatyta nuo 2020 m. birželio 16 d., rekomenduojama kreiptis į teismÄ dėl laikino tėvo valdžios ribojimo, taip pat sutarta organizuoti reguliarius kassavaitinius vaiko ir tėvo susitikimus. 52. 2021 m. rugsėjo 6, 13, 20, 27 d., 2021 m. spalio 4, 25 d., 2021 m. lapkričio 22 d., 2021 m. gruodžio 6, 20 d. vyko atsakovo susitikimai su dukterimi, suraÅ¡yti susitikimo su globojamu vaiku stebėjimo protokolai.

Visuose juose nurodyta, kad mergaitė jautėsi nejaukiai, bendrauti su tėvu nenorėjo, buvo sunerimusi, skatinama bendrauti klausdavo, kodėl, kai kada atsisakydavo tėvo atvežtų dovanų, kai kada įsidrÄ sindavo ir paimdavo, bendraudavo, tačiau trumpai, vengdavo akių kontakto, 2021 m. lapkritį–gruodį vykusių susitikimų metu jaučiama pažanga iÅ¡ atsakovo pusės, nurodyta, kad jis buvo dėmesingas vaikui, priėmė Å¡iltai, nekofliktavo su aplinkiniais ir bendradarbiavo, rÅ«pinosi, kad vaikas jo neiÅ¡sigÄ stų, drÄ sino, atliepė vaiko poreikius, tačiau dukra vis tiek susitikimo pradžioje buvo sunerimusi, susigūžusi, su tėvu bendravo per globėjus, jautėsi saugi tik Å¡alia esant jiems ir pan.

Nors apeliantas teigia, kad susitikimus su dukterimi stebint institucijos atstovams ir mergaitės globėjams negali atsipalaiduoti, jaustis normaliai, vienas pabÅ«ti su dukterimi, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje svarbus ir reikÅ¡mingas yra ne tėvo, suaugusio žmogaus, bet mažamečio vaiko emocinis saugumas ir pojūčiai. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina ir apelianto teiginius, kad tendencingos iÅ¡vados apie jo ir dukters ryšį (jo nebuvimÄ ), apie tai, kad jam trÅ«ksta tėvystės ir bendravimo su vaiku įgÅ«džių.

Kaip jau minėta, institucijų ir specialistų iÅ¡vados nuoseklios, padarytos tiesiogiai stebint atsakovo dukterį ir su ja bendraujant, nutrÅ«kusį tėvo ir dukters emocinį ryšį, vaiko baimę, nenorÄ bendrauti su tėvu nustatė ne tik ieÅ¡kovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kretingos rajone, bet ir Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone, Gargždų socialinių paslaugų centras, Kretingos socialinių paslaugų centras, ne kartÄ atsakovo praÅ¡ymu keisti jo dukterį konsultavę psichologai psichoterapeutai, mobiliųjų komandų specialistai, Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. 2021 m. lapkričio 11 d. taip pat suraÅ¡ytas vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktas, iÅ¡ kurio matyti, jog mergaitė buvo linksma, paaiÅ¡kino, kad jÄ atvežė tėvai (t. y. globėjai), tačiau paklausus apie tėtį mergaitės nuotaika pasikeitė, ji pasakė, kad nenori su juo susitikti, nepasiilgo, nenorėjo kalbėti, nuleido galvÄ , pasidomėjus, kaip sekasi namuose, nuotaika pasikeitė, noriai pasakojo, kad turi Å¡uniukÄ , gyvena su sese ir pan.

53. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju gali atsirasti panaÅ¡ių interesų arba prieÅ¡ingų interesų derinimo poreikis, todėl visais atvejais yra aktuali intereso turinio nustatymo problema. Vaiko interesai ir vaiko teisės yra glaudžiai susiję, nes vienokių ar kitokių teisių įgyvendinimas užtikrina vaiko interesus.

Remiantis Konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebÅ«tų iÅ¡skirtas su savo tėvais prieÅ¡ jų norÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra bÅ«tinas vaiko interesams. 54. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, CK 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenustato ko kita. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai prigimtinė žmogaus teisė, kuri atitinka pagrindinę tėvų pareigÄ ir teisę iÅ¡auginti savo vaikus. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į Å¡eimos bei kitus giminystės ir su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ , o 12 straipsnis nurodo, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su savo tėvais, bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais. Atlikdami savo pareigas, tėvai, lyginant su kitais asmenimis, turi pirmumo teisę. Vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius priskiriama prie pagrindinių vaiko teisių kaip teisė, garantuojanti jo fundamentalių interesų ir poreikių patenkinimÄ .

Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko teisė žinoti savo tėvus, bÅ«ti jų auklėjamam ir vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius ne visada reiÅ¡kia tÄ patį. Nors Lietuvos Respublikos teisinis reguliavimas vaikui leidžia turėti ne daugiau kaip du tėvus, t. y. motinÄ ir tėvÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad vaiko Å¡eimÄ visada sudarys tik vaiko tėvas ir motina. Konstitucinė Å¡eimos samprata grindžiama Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o Å¡ių santykių iÅ¡raiÅ¡kos forma konstitucinei Å¡eimos sampratai esminės reikÅ¡mės neturi (žr.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugpjūčio 28 d. nutarimÄ ). Dėl galinčių kilti įvairių situacijų (tėvų negyvenimas kartu, tėvų negalėjimas rÅ«pintis vaiku ir t. t.) vaiko Å¡eimÄ gali sudaryti ir kiti asmenys nei biologiniai vaiko tėvai, pavyzdžiui, vaiko patėvis, pamotė, vaiko seneliai, globėjai ir pan., kurie rÅ«pinasi vaiku, turi su juo emocinį kontaktÄ ir užtikrina jo kaip savarankiÅ¡kos asmenybės ugdymÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „šeimos gyvenimo“ egzistavimas ar nebuvimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio tikslais iÅ¡ esmės yra fakto klausimas, priklausantis nuo to, ar praktikoje egzistuoja glaudÅ«s asmeniniai ryÅ¡iai (žr. sprendimo K. ir T. prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 25702/94, 150 punktÄ ).

55. Kaip minėta, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, svarbiausia yra tinkamai nustatyti vaiko interesų turinį, nes priklausomai nuo to gali kisti ginamų teisių pusiausvyra. Sutiktina, kad vaiko teisė žinoti savo tėvus, kurti su jais ryšį ir jį iÅ¡saugoti yra pamatinė vaiko asmenybės vystymuisi, tačiau ryÅ¡ys yra dviejų asmenų sÄ veika, o kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant iÅ¡silygina Å¡ių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už Å¡io ryÅ¡io puoselėjimÄ . 56.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nors apeliantas teigia, kad trečiasis asmuo ir jo Å¡eima dukrai yra svetimi žmonės, atsiradę jos gyvenime tik po dukters motinos mirties, o jis pats visada dalyvavo dukters gyvenime ir auklėjime, jų ryÅ¡ys buvo Å¡iltas ir nenutrÅ«kęs, Å¡iuos apelianto teiginius paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės. IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių matyti, jog mirusiosios brolis ja ir jos dukterimis rÅ«pinosi dar esant gyvai, slaugė seserį ir prižiÅ«rėjo mergaites, apeliantas pats nurodė, kad trečiasis asmuo 2020 m. vasarį pardavė tėvų butÄ ir iÅ¡sivežė seserį su dukterimis į (duomenys neskelbtini).

Taigi trečiasis asmuo ir jo Å¡eima mergaitei nėra svetimi žmonės, o iÅ¡ esmės vienintelė jos Å¡eima, kuriÄ ji pažįsta, su kuria jaučiasi saugi, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, vaikas savo globėjus vadina mama ir tėčiu, nors ir žino, kad turi kitÄ tėtį. Informacinės teismų sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-867-882/2017 atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 ir 3 dalyse, t. y. 2017 m. spalio 7 d. sukėlęs fizinį skausmÄ nukentėjusiosioms J.

S. ir mažametei N. S. Apeliantui teigiant, kad su mergaitės motina ir vaikais gyveno iki 2020 m. sausio, kai iÅ¡vyko dirbti ir gyventi į užsienį, iÅ¡ nurodyto nuosprendžio matyti, jog atsakovas kartu su J. S. ir jos dukterimis nebegyveno nuo 2017 m. vasario, kai iÅ¡vyko gyventi ir dirbti į AirijÄ , taigi tuo metu L. P. tebuvo pusantrų metų. IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių taip pat matyti, jog atsakovas dukters gyvenime dalyvavo tik epizodiÅ¡kai, prie dukters iÅ¡laikymo neprisidėjo, mergaitės motina planavo kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo.

Apeliantas ir pats nurodė, kad nuolat gyveno ir dirbo užsienyje, dėl to vaikÄ matė retai, tÄ patį nurodė ir 2020 m. gegužės 19 d. susitikime Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams. Teisėjų kolegijos vertinimu, daugiau tikėtina, kad trečiojo asmens teiginiai, jog vaikas tėvo nepažįsta, yra pagrįsti ir Å¡i situacija nulemta objektyvių aplinkybių – vaiko motinos ir tėvo bendro gyvenimo nutrÅ«kimo ir tėvo nuolatinio gyvenimo ir darbo užsienio valstybėse.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nepilnamečio vaiko teisų įgyvendinimÄ bei jo interesų tenkinimÄ iÅ¡ esmės užtikrina trečiojo asmens Å¡eima, atsakovo vaidmuo dukters gyvenime buvo epizodinis, dėl to susiklostė situacija, kad vaikas Å¡iuo metu neturi ryÅ¡io su tėvu. Mirus vaiko motinai atsakovas pareiÅ¡kė norÄ , kad vaikas gyventų su juo. Tuo tarpu vaikas jaučiasi nesaugiai, bijo, savo tėvo iÅ¡ esmės nepažįsta. Apeliantui akcentuojant savo teises ir interesus, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje esminis yra klausimas, kaip geriausiai užtikrinti vaiko interesus ir pasiekti vaiko intereso bÅ«ti auginamam jo tėvo ir vaiko intereso į saugiÄ aplinkÄ , kuriÄ iÅ¡reiÅ¡kia susiklostę Å¡eimos ryÅ¡iai su trečiuoju asmeniu, pusiausvyrÄ .

57. Vaiko bei tėvų teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra užtikrinama Konvencijos 8 straipsniu, kuriame įtvirtinta, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo privatus bei Å¡eimos gyvenimas bÅ«tų gerbiamas. Tačiau EŽTT yra pažymėjęs, kad asmens teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius nėra absoliuti ir jos ribojimas galimas, jei jis atliktas „pagal įstatymÄ â€œ, juo siekiama vieno iÅ¡ teisėtų tikslų pagal 8 straipsnio 2 dalį ir jis gali bÅ«ti laikomas bÅ«tinu demokratinėje visuomenėje (be kita ko, žr. 2015 m. spalio 22 d. sprendimo J. prieÅ¡ Å vedijÄ , peticijos Nr. 10592/12, 74 punktÄ ).

Nacionalinės valdžios institucijų pareiga imtis priemonių susivienijimui palengvinti nėra absoliuti, nes tėvų su vaikais, kurie kurį laikÄ gyveno su kitais asmenimis, suvienijimas gali bÅ«ti neįmanomas iÅ¡kart ir gali reikėti parengiamųjų priemonių. Nors nacionalinės valdžios institucijos turi dėti visas pastangas, kad palengvintų tokį bendradarbiavimÄ , bet koks įpareigojimas Å¡ioje srityje taikyti prievartÄ turi bÅ«ti ribotas, nes turi bÅ«ti atsižvelgiama į visų susijusių asmenų interesus, teises ir laisves, ypač į geriausius vaiko interesus ir teises pagal Konvencijos 8 straipsnį. Tais atvejais, kai kontaktas su tėvu gali kelti grėsmę Å¡iems vaiko interesams ar pažeisti tas teises, nacionalinės valdžios institucijos turi rasti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp jų (EŽTT 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje K. ir X. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 76598/12, par. 80), o balansavimo procese pirmiausia turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus, kurie, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį ir rimtumÄ , gali bÅ«ti svarbesni už tėvus (žr.

Didžiosios kolegijos sprendimo S. prieÅ¡ VokietijÄ , peticijos Nr. 30943/96, 66 punktÄ ; 2011 m. sausio 25 d. sprendimo P. prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 18830/07, 71 punktÄ ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

58. Nagrinėjamu atveju vaikas bent nuo tada, kai jam suėjo pusantrų metų, gyveno skyrium nuo tėvo dėl susiklosčiusių Å¡eiminių aplinkybių, t. y. tėvo ir motinos tarpusavio santykių, tėvo gyvenimo užsienio valstybėse, tačiau byloje nenustatyta, kad motina ar Å¡iuo metu trečiasis asmuo bÅ«tų kliudę atsakovui palaikyti ryÅ¡ius su vaiku. PrieÅ¡ingai, atsakovas, nors ir skatinamas, tai darė epizodiÅ¡kai, be to, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, tik retsykiais susitikdamas su vaiku ar jam skambindamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas dėl socialinių įgÅ«džių stokos (nebando įsijausti į motinos netekusios mažos mergaitės norus, baimes, ryšį su seserimi ir globėjais, o iÅ¡ vaiko teisių apsaugos institucijų dokumentų matyti, kad atsakovas nekalba apie vaiko interesus, kaip stengsis atkurti vaiko ir savo tarpusavio ryšį, kokiu bÅ«du palaikys bendravimÄ , kaltina tik institucijas ir teismÄ , konfliktuoja su mergaitės globėjais, tačiau neįžvelgia savo atsakomybės už ryÅ¡io su dukterimi atkÅ«rimÄ ) tėvo pareigų Å¡iuo metu tinkamai negali vykdyti.

59. Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaikÄ nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų taikomas nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas iÅ¡nykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol iÅ¡nyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020). Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirÅ«pinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sÄ lygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi bÅ«ti perkeltas į kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant Å¡ių kaltės, tėvams iÅ¡saugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti iÅ¡laikymÄ savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan.

Atskyrus vaikÄ nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grÄ Å¾inti iÅ¡ kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sÄ lygomis ir juo bÅ«tų rÅ«pinamasi.

60. Vaiko atskyrimas nuo vieno iÅ¡ tėvų gali bÅ«ti ir viena iÅ¡ laikinų priemonių, kuri leistų veiksmingai suderinti prieÅ¡taringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sÄ lygas, ginti vaiko Å¡eimos gyvenimÄ su socialiniais tėvais ir kartu nenutraukti ar bereikalingai nesilpninti vaiko ir jo biologinių tėvų ryÅ¡io. Dėl to, siekiant tinkamai ir veiksmingai taikyti nurodytÄ teisės normÄ , CK 3.179 straipsnyje įtvirtintÄ objektyvių aplinkybių kriterijų reikėtų aiÅ¡kinti plačiai – tėvo ir vaiko ryÅ¡io praradimas dėl vaiko ilgalaikio gyvenimo ne su tėvu gali atitikti objektyvių aplinkybių kriterijų pagal CK 3.179 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

Nagrinėjamoje byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tokiomis objektyviomis aplinkybėmis pripažintinas nepilnamečio vaiko susvetimėjimas su tėvu, ryÅ¡io su juo praradimas, kurį iÅ¡ dalies lėmė tai, jog vaiko tėvai kartu negyveno ilgÄ laikÄ , atsakovas gyveno užsienyje ir nei materialiai, nei emociÅ¡kai dukterimi nesirÅ«pino. Susiklosčius tokiai situacijai atsakovas nesugebėjo visapusiÅ¡kai dalyvauti vaiko gyvenime, puoselėti socialinius dvasinius ryÅ¡ius su vaiku, tokiu bÅ«du sudarydamas sÄ lygas, jog nepilnamečio vaiko teisių įgyvendinimÄ bei jo interesų tenkinimÄ iÅ¡ esmės užtikrino vaiko motina, o po jos mirties – trečiojo asmens Å¡eima. Tačiau tokia situacija nereiÅ¡kia, kad atsakovui buvo uždrausta bendrauti su dukterimi ar teikti jai iÅ¡laikymÄ , ir nepateisina vaiko apleidimo, o tai padaręs tėvas turi suvokti natÅ«ralias tokio veiksmo (neveikimo) pasekmes – susvetimėjimÄ .

Atsakovui poreikis bendrauti su dukra ir ja rūpintis bei auginti atsirado tik po vaiko motinos mirties, nors atsakovas su dukterimi bendravo epizodiškai, neprisidėjo prie jos išlaikymo, taip pat neprisideda ir šiuo metu, normalus bendravimas su dukterimi nevyksta ir šiuo metu, vaikas vengia bendrauti su tėvu, jo bijo, jam esant jaučiasi nesaugus. Dėl to šiuo metu vaiko gyvenimas kartu su tėvu negalimas dėl paties vaiko interesų – nors tėvas objektyviai galėtų vaiku pasirūpinti, tačiau vaikas to nepriima.

Kaip matyti iÅ¡ vaiko ir tėvo susitikimų metu užfiksuotų aplinkybių tarp tėvo ir dukros nėra ryÅ¡io, atsakovas iÅ¡ esmės įgÅ«džių bendrauti su tokio amžiaus vaiku neturi. Nesant tėvo ir vaiko ryÅ¡io jų abiejų gyvenimas kartu yra negalimas, kol emocinis ryÅ¡ys nebus atkurtas. 61. Nors apelianto teigimu, dukra dar per maža suvokti savo poreikius ir interesus, iÅ¡sakyti savo nuomonę, jai daro įtakÄ aplinkiniai, t. y. trečiasis asmuo ir vyresnė sesuo, teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka.

CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Pagal CPK 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ . Priimant sprendimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko iÅ¡reikÅ¡tas noras gyventi su trečiuoju asmeniu (dėde) buvo paremtas natÅ«raliu tokio amžiaus (5–6 metų) vaikui saugumo ir stabilumo poreikiu, o ne kitomis, iÅ¡imtinai su buvimu pas trečiÄ jį asmenį ar kitų asmenų įtaka susijusiomis aplinkybėmis. Tokio amžiaus mergaitei reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, emocinis stabilumas ir saugumas, stabili psichologinė bÅ«sena.

Teisėjų kolegija nurodo, kad teismas gali neatsižvelgti į vaiko norus, jeigu jie prieštarauja vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju iš institucijos specialistų parengtuose dokumentuose užfiksuotų vaiko susitikimų su tėvu aplinkybių, vaiko elgesio, ypač neverbalinės kalbos, ryškiai išreikštų neigiamų emocijų (baimės, sutrikimo, nesaugumo, nenoro bendrauti, akivaizdaus elgesio ir emocijų skirtumo, kai šalia yra globėjai ir kai jų nėra), 2020 m. gegužės 2 d., 2021 m. balandžio 22 d., 2021 m. lapkričio 11 d. vaiko nuomonės išklausymo aktų, akivaizdu, kad vaiko norai atitinka saugumo, stabilumo ir meilės poreikį. Vaiko norai įgyvendinti tokius poreikius yra labiau nei brandūs ir adekvatūs, jie atitinka geriausius vaiko interesus.

62. Situacija, kai tėvas ir dukra sunkiai bendrauja, gali bÅ«ti ir laikina, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovas deda pastangas ryÅ¡iui su vaiku atkurti, tačiau kol kas jų nepakanka. Akcentuota, jog tokioje situacijoje reikia laiko, kad užsimegztų vaiko artimesnis bendravimas su tėvu, ir tėvo pastangų. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, ieÅ¡kovas jo neapkalba ir nesiekia parodyti iÅ¡ kuo blogesnės pusės, ieÅ¡kovas nurodė, kad apeliantas deda pastangas atkurti ryšį su dukterimi, tačiau jos nepakankamos, jis nepriima institucijos ir psichologų pagalbos, kaltina specialistus neprisiimdamas savo atsakomybės, pažymėtina, jog tai akivaizdu ir iÅ¡ apelianto praÅ¡yme dėl ekspertizės paskyrimo suformuluotų klausimų, kurie nukreipti į neva egzistuojančiÄ vaiko teisių apsaugos institucijos kaltę ir veiksmus dėl atsakovo ir dukters ryÅ¡io nutrÅ«kimo, neatsižvelgia į dukters poreikius ir norus akcentuodamas tik savo teises ir interesus bei teigdamas, kad vaikas dar nesuvokia, kas jam geriausia, ir negali iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės. Dėl to teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė laikinai atskirti nepilnametę dukterį nuo atsakovo (tėvo), įvertinant tai, kad tokio teisinio statuso nustatymas nekomplikuotų Å¡alių bendravimo, palengva suartintų tėvÄ ir dukterį.

Teisėjų kolegija Å¡ioje byloje neneigia vaiko teisės į biologinę Å¡eimÄ , tik pažymi, kad tokia vaiko teisė turi bÅ«ti užtikrinama nedarant žalos pačiam vaikui.

63. Atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiÅ¡kia ne naujÄ arba pakartotinį bylos nagrinėjimÄ kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iÅ¡ viso nevertinti.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos. Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jos manymu, prieÅ¡tarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė teisinių argumentų, sudarančių pagrindÄ naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iÅ¡ esmės siekia, kad byloje bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. 64.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog, priimdamas skundžiamÄ procesinį sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir nustatė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, bÅ«tinas sprendžiant dėl CK 3.179 straipsnio taikymo, tinkamai aiÅ¡kino Å¡iame straipsnyje apibrėžtas objektyvias aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti dėl vaiko atskyrimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

65. Apeliantas taip pat argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė 75 Eur žyminį mokestį. Sutiktina su šiuo apelianto argumentu.

66. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93, 96 straipsniai) ir priteisė iÅ¡ atsakovo 146 Eur žyminio mokesčio valstybei, t. y. 61 Eur už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir 75 Eur už reikalavimÄ dėl vaiko atskyrimo.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos Å¡alys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo. Taigi iÅ¡ atsakovo nepagrįstai priteistas 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimÄ dėl vaiko atskyrimo, todėl Å¡i teismo sprendimo dalis keistina ir rezoliucinė dalis atitinkamai tikslintina, tačiau tai nelaikytina apeliacinio skundo patenkinimu iÅ¡ dalies.

67. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

68. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu ieÅ¡kovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba nagrinėjamoje byloje, tačiau apeliacinį skundÄ atmetus iÅ¡laidos neatlyginamos. Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje ir jų atlyginti nepraÅ¡o.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija, n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Sumažinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimu iÅ¡ atsakovo G. P. valstybei priteistÄ 146 Eur žyminį mokestį iki 61 Eur. Teisėjai Irma Čuchraj Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis