ff25bdab-ba8a-4a1b-9acb-c666b6290ca4 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1664-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08234-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.1.5.; 2.5.18.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BS Technika“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-632-752/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kadakas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BS Technika“ dėl skolos priteisimo.

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „BS Technika“ 281,05 Eur (970,42 Lt) skolÄ už automobilio remontÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad teikia krovininių ir lengvųjų automobilių remonto bei prekybos automobiliais paslaugas. 2014-02-27 atsakovės direktorius K. P. su vairuotoju V. S. pristatė transporto priemonę MAN TGA, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbams atlikti, nurodydamas, jog reikia suremontuoti transporto priemonę privalomajai transporto priemonės techninei apžiÅ«rai. Transporto priemonės remonto darbus buvo pavesta atlikti ieÅ¡kovo darbuotojui M. B.. 2014-02-28 ieÅ¡kovės direktorius S. G. susisiekė su K. P. telefonu, nurodydamas, jog transporto priemonėje aptikta labai daug gedimų, todėl K. P. pats atvyko pas atsakovę, praÅ¡ydamas pateikti transporto priemonės remontui komercinį pasiÅ«lymÄ , o ant užsakymo remontui savo ranka užrašė savo elektroninį paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovei pateikus detalių ir darbų preliminariÄ sÄ matÄ 7 985 Lt plius PVM sumai, atsakovės atstovas susisiekė su ieÅ¡kove telefonu, nurodydamas, kad pateikta preliminari detalių ir darbų sÄ mata yra per didelė, todėl paprašė pakeisti transporto priemonės kairės pusės vidurinio tilto stebulę, kuriÄ Ä¯sigis pats ir pateiks ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė atsakovės praÅ¡omus atlikti transporto priemonės remonto darbus su atsakovės pateikta remontui reikalinga transporto priemonės detale atliko ir už atliktus darbus 2014-03-14 pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KAD Nr. 0052 970,42 Lt sumai.

Kartu su pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra atsakovei buvo pateiktos pastabos apie rekomenduojamÄ tolimesnį transporto priemonės remontÄ . Nepaisant to, kad ieÅ¡kovė transporto priemonės remonto darbus atliko, atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų ir 2014-03-14 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros laiku (iki 2014-03-14) neapmokėjo. 2014-04-02 praneÅ¡imu Nr. 45 atsakovė nurodė, jog PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ pasirašęs V. S. 2014-03-14 UAB „BS Technika“ neva nedirbo, todėl minėtÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ prašė laikyti negaliojančia.

Tačiau tokie atsakovės teiginiai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, kadangi PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ pasirašė atsakovės atstovas V. S. ir ieÅ¡kovei dėl to nekilo jokių abejonių, nes 2014-02-28 transporto priemonę remontui pristatė direktorius K. P. kartu su sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ pasiraÅ¡iusiu asmeniu V. S.. IeÅ¡kovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, atsakovė dėl atlikto transporto priemonės remonto jokių pretenzijų nepareiÅ¡kė, su reikalaujama apmokėti suma sutiko, kuomet pildė remonto užsakymo lapÄ bei pasirašė apmokėjimui pateiktÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , tačiau už suteiktas transporto priemonės remonto paslaugas laiku neatsiskaitė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė ieÅ¡kovei UAB „Kadakas“ iÅ¡ atsakovės UAB „BS Technika“ 281,05 Eur skolÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (281,05 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-05-12) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 379,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas byloje nustatė, kad ieÅ¡kovė 2014-03-14 iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , pagal kuriÄ atsakovė turėjo sumokėti 970,42 Lt už transporto priemonės MAN TGA, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoklės ir kitų agregatų patikrÄ , kairės pusės antro tilto rato guolio, salnikų keitimo darbus, galinio tilto ratų, bÅ«gnų nuėmimÄ , uždėjimÄ , gedimo nustatymÄ , tepalo keitimÄ antrame tilte, preliminariÄ remonto ir dalių sÄ matÄ , bei stebulės žiedÄ , kuriÄ pasirašė ieÅ¡kovės direktorius S. G., o prekes (darbus) priėmė ir pasirašė V. S.. V. S. pasirašė ir Å¡ios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros priedÄ â€“ ieÅ¡kovės suraÅ¡ytas pastabas apie minėtai transporto priemonei reikalingÄ remontÄ .

IeÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros atsakovė neapmokėjo, į antstolės S. V. atsiųstÄ raginimÄ sumokėti skolÄ 2014-04-02 praneÅ¡ime nurodė, kad PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ pasirašęs asmuo V. S. 2014-03-14 atsakovės bendrovėje nedirbo, todėl minėtÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ prašė laikyti negaliojančia. Atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovės atstovai nurodė, jog PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytų darbų, susijusių su nurodytos transporto priemonės remontu, ieÅ¡kovė neatliko ir atsakovė jų neužsakė, tarp jų nebuvo aptarta darbų apimtis, kaina, tarpusavio įsipareigojimai.

Todėl PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas negali bÅ«ti laikomas susitarimu dėl remonto darbų atlikimo ar atliktų darbų priėmimo aktu bei atsakovės įsipareigojimu už juos apmokėti. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas nustatė, jog automobilio remonto darbų ar kitokių paslaugų sutartis (dėl techninės bÅ«klės patikrinimo) tarp Å¡alių nebuvo pasiraÅ¡yta, byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad transporto priemonė MAN TGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei buvo pristatyta, tačiau atsakovė pripažino, jog su ieÅ¡kovės direktoriumi tarėsi dėl transporto priemonės patikrinimo, tikslu įvertinti, kokie remonto darbai yra reikalingi ruoÅ¡iant automobilį techninei apžiÅ«rai, prašė parengti reikalingų remonto darbų ir detalių sÄ matÄ .

Neigė aplinkybę, kad transporto priemonę pristatė su V. S., neigė, kad ieÅ¡kovei patikrinus automobilio bÅ«klę tarėsi dėl rato guolio remonto atlikimo ir kad ieÅ¡kovė tuos darbus atliko. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog 2014-03-07 UAB „Baltema“ pateikė atsakovei komercinį pasiÅ«lymÄ dėl transporto priemonės MAN TGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų – kabinos įvorių RMK keitimo, tam reikalingų detalių (sÄ varžų) ir papildomų darbų. 2014-03-21 UAB „BS Technika“ pateikė Å¡iai bendrovei užsakymÄ atlikti transporto priemonės MAN, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kabinos įvorių RMK keitimo ir stabilizatoriaus galų restauravimo darbus. Užsakymas tÄ pačiÄ dienÄ buvo atliktas, 2014-03-25 iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra 522 Lt sumai, kuriÄ atsakovė apmokėjo. Tačiau teismas vertino, jog ta aplinkybė, kad 2014-03-07 UAB „Baltema“ pateikė komercinį pasiÅ«lymÄ atsakovei dėl transporto priemonės kabinos įvorių RMK keitimo, o 2014-03-21 Å¡iuos darbus atliko, nepaneigia, jog minėtas automobilis nuo 2014 m. vasario pabaigos iki 2014-03-14 buvo paliktas ieÅ¡kovės įmonėje ir buvo ieÅ¡kovės remontuojamas.

UAB „Baltema“ atliko visai kitus darbus nei ieÅ¡kovės nurodyti atlikti darbai. UAB „Baltema“ ir UAB „Vabana“ pateikti komerciniai pasiÅ«lymai taip pat neįrodo, jog tų pasiÅ«lymų pateikimo metu atsakovė jau buvo pasiėmusi iÅ¡ ieÅ¡kovės automobilį, nes komerciniuose pasiÅ«lymuose nenurodyta, kad transporto priemonė buvo apžiÅ«rėta. Kitų tai patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė. Teismas vertino, jog labiau tikėtina, kad PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytus darbus ieÅ¡kovė atliko.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra savaime nėra sutartis, tačiau pagal kasacinio teismo bylų praktikÄ PVM sÄ skaita faktÅ«ra vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, kuris vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų (M. B., L. Č.) parodymų nustatė, jog ieÅ¡kovės įmonėje atsakovės transporto priemonė stovėjo ne vienÄ ar kelias dienas, o daugiau kaip savaitę, kol atsakovės atstovas gavo reikiamÄ detalę ir buvo sutvarkytas rato guolis.

Tai, kad atsakovės direktorius nupirko ieÅ¡kovės sudarytoje sÄ matoje nurodytÄ transporto priemonės remontui reikalingÄ detalę (paketÄ guolių, kodas 81934200324), taip pat patvirtina UAB „Adampolis“ 2014-03-12 pirkėjui UAB „BS technika“ iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija KNA Nr. 01129237. Nors PVM sÄ skaita faktÅ«ra nepasiraÅ¡yta, teismas sprendė, jog iÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , paraÅ¡as nėra bÅ«tinas, o joje yra visi privalomi rekvizitai. Todėl Å¡is apskaitos dokumentas (jo kopija) yra tinkamas įrodymas, patvirtinantis, jog transporto priemonės MAN TGA, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) remontui reikalinga detalė buvo nupirkta. Kadangi nupirkus minėtÄ detalę, po dviejų dienų buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra už atliktus remonto darbus, akivaizdu, kad atsakovės direktoriui nupirkus detalę ieÅ¡kovei paliktas automobilis buvo suremontuotas. Taigi, nors automobilio remonto darbų sutartis tarp Å¡alių nebuvo pasiraÅ¡yta, tačiau teismas sprendė, jog aptarti įrodymai patvirtina, kad Å¡alis siejo automobilio remonto rangos teisiniai santykiai. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog tarp Å¡alių buvo žodinis susitarimas dėl konkrečių automobilio remonto darbų – rato guolio bei su tuo susijusių papildomų darbų atlikimo.

Be to, teismas vertino, jog nors pagal Sodros pateiktus duomenis PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pasiraÅ¡ymo metu V. S. UAB „BS technika“ nedirbo, tačiau tai, kad 2014-03-17 (pirmadienį) Sodrai buvo perduoti duomenys apie jo įdarbinimÄ ir kad iÅ¡ darbo ankstesnėje darbovietėje V. S. buvo atleistas 2014-03-12, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis 2014-03-14 (penktadienį) dėl darbo atsakovės įmonėje jau buvo susitaręs, žinojo savo darbo funkcijas, todėl ir buvo atsiųstas į ieÅ¡kovės bendrovę paimti tÄ transporto priemonę, su kuria vėliau dirbo.

Kadangi atsakovė už suteiktas autoserviso darbų paslaugas neatsiskaitė, teismas ieÅ¡kovės reikalavimus patenkino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo spendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrįsdama savo reikalavimus nurodo Å¡iuos skundo argumentus:Pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyviÄ nuostatÄ , kad teismo procesinis sprendimas turi bÅ«ti grindžiamas įstatymo nustatytos formos ir turinio įrodinėjimo priemonių visetu, o ne pavieniais selektyviai atrinktais dokumentais, kurie civilinio proceso prasme nelaikytini įrodymais, taikė įstatymÄ , kurio taikyti neturėjo, ir nesivadovavo teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimais.

Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, sudarančias ginčo dalykÄ , netinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, dėl ko suklydo vertindamas raÅ¡ytinius įrodymus ir jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.Pirmosios instancijos teismas pažeidė neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ . Skundžiamo sprendimo motyvų teisinis vertinimas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių atžvilgiu teismas kėlė nevienodus reikalavimus, ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo itin Å¡aliÅ¡kas ir atlaidus:

į bylÄ priėmė dokumentus, kurie netenkino CPK 113 str. l d., 114 str., 198 str. 2 d. reikalavimų ir Å¡iomis neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis grindė sprendimÄ (pvz., UAB „Kadakas“ užsakymo remontui kopija, UAB „Adampolis“ 2014-03-12 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros kompiuterinio teksto iÅ¡raÅ¡u, detalės specifikacijos Å¡viesokopija, fotonuotraukų Å¡viesokopijomis), be to, Å¡iurkščiai pažeisdamas CPK 212 str. nuostatas, vienasmeniÅ¡kai ir savo nuožiÅ«ra atliko liudytojo V.

S. raÅ¡ysenos/paraÅ¡o autentiÅ¡kumo tyrimÄ , teikė iÅ¡vadÄ dėl Å¡io liudytojo paraÅ¡o tikrumo, savo iniciatyva ir nuožiÅ«ra ėmėsi ginčyti oficialaus raÅ¡ytinio įrodymo VSDFV 2014-05-26 raÅ¡to ir Sodros pažymos pagrįstumÄ , dėl ko netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ Å¡alims, atmetė iÅ¡ esmės visus atsakovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, tame tarpe ir oficialius, ir nenurodė argumentų dėl tokio vertinimo.Teismas be pagrindo tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl skolos priteisimo, kadangi UAB „Kadakas“ užsakyme remontui, kuriuo ieÅ¡kovė grindė savo materialinį reikalavimÄ , nėra duomenų nei kokiai konkrečiai transporto priemonei Å¡is užsakymo lapas buvo užpildytas, nei koks klientas šį užsakymÄ teikia, Å¡is užsakymo lapas nėra pasiraÅ¡ytas atsakovės. Be to, užsakymo lape grafoje PaÅ¡alinti gedimai, ieÅ¡kovės parengtoje sÄ matoje ir ginčo PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyti remonto darbai ir paslaugos, jų apimtys ir trukmė (valandinis tarifas) ženkliai skiriasi/nėra tapatÅ«s. Remiantis nurodytu, teismas neturėjo pagrindo iÅ¡vadai jog tarp Å¡alių žodinio susitarimo pagrindu buvo susitarta dėl konkrečių darbų.Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių sudarymÄ , vykdymÄ ir aiÅ¡kinimÄ .

Teismo iÅ¡vada, kad Å¡alis siejo žodiniu susitarimu grįsti prievoliniai automobilio remonto rangos teisiniai santykiai, yra nepagrįsta, kadangi ieÅ¡kovė UAB „Kadakas“ pati teikė į bylÄ dokumentus, kurie įrodo, jog priimdami iÅ¡ UAB „BS Technika“ užsakymÄ automobilio remonto paslaugai, raÅ¡tu įformina reikiamus dokumentus, t. y. UAB „BS Technika“ atstovas asmeniÅ¡kai užpildė užsakymo lapo grafÄ â€žSuremontuoti Å¡iuos gedimus“ (pildo klientas), rankraÅ¡tiniu įraÅ¡u ir paraÅ¡u patvirtino užsakymo tikrumÄ , o atsiimdamas suremontuotÄ transporto priemonę, pasirašė UAB „Kadakas“ iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, kurios pagrindu atlieka mokėjimÄ .

Žodiniam susitarimui pagrįsti teismas privalėjo nustatyti juridinių faktų visumÄ ir konstatuoti šį juridinį faktÄ (žodinį susitarimÄ dėl prievolinių teisinių santykių) pagrindžiančius duomenis, kurie pagal galiojančius teisės aktus sukuria prievolinius teisinius santykius. UAB „Kadakas“ direktoriaus S. G. elektroninis praneÅ¡imas, kur nurodyta, jog bet kokie remonto darbai bus atliekami tik po to, kai bus pateiktas raÅ¡tiÅ¡kas UAB ,,BS Technika užsakymas“ ir konkrečiai bus nurodyta, kÄ reikėtų remontuoti, patvirtina, kad jokio žodinio susitarimo nebuvo, nes pati ieÅ¡kovė įpareigojo atsakovę prieÅ¡ pradedant bet kokius automobilio remonto darbus pateikti užsakymÄ .

Teismas nepagrįstai nustatė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo susitarimas, kuris patvirtino, jog UAB „BS Technika“ prašė UAB „Kadakas“ kaip rangovo suremontuoti transporto priemonę, o ieÅ¡kovė sutiko ar pasisiÅ«lė suremontuoti sugedusį automobilį kaip rangovas. Todėl nesant susitarimo dėl automobilio remonto rangos sutarties, ieÅ¡kovė negalėjo atlikti remonto darbus nesant atsakovės valios tokiam užsakymui (ofertai). Atsakovė nesitarė su ieÅ¡kove dėl remonto darbų atlikimo pagrindinių sÄ lygų (remonto darbų pobÅ«džio, atlikimo termino, kainos) ir nesudarė rangos ar kitos sutarties, kuria ieÅ¡kovė bÅ«tų prisiėmusi pareigÄ suremontuoti automobilį sutartomis sÄ lygomis.Teismo iÅ¡vada, jog PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytus darbus ieÅ¡kovė atliko, yra nepagrįsta ir neįrodyta.

Ginčo PVM sÄ skaita faktÅ«ra, nesant joje atsakovės atstovo/pirkėjo paraÅ¡o ir nesant jokių kitų juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu dėl atsakovės įsipareigojimo apmokėti už Å¡iame dokumente nurodytas nesuteiktas remonto paslaugas. Vien tik PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas nepatvirtina darbų atlikimo ar paslaugos suteikimo fakto, nes tarp Å¡alių turi egzistuoti atlygintinio prekių (paslaugų) perleidimo santykiai.

IeÅ¡kovei neįrodžius darbų atlikimo, prekių pardavimo ar paslaugos suteikimo fakto, įsiskolinimas iÅ¡raÅ¡yto mokėjimo dokumento pagrindu neatsiranda.Teismo iÅ¡vada, kad į bylÄ pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog transporto priemonė buvo suremontuota ieÅ¡kovės autoservise yra nepagrįsta, kadangi fotonuotraukų Å¡viesokopijose esantis vaizdas neturi jokio ryÅ¡io su byla – nieko nepatvirtina ir neįrodo, foto vaizdas, kuriame yra fiksuojamas tik automobilio valstybinis numeris, niekaip nepatvirtina ir neįrodo remonto paslaugos atsakovei suteikimo fakto, rangos sutarties sudarymo, darbų apimties ar/ir atsakovės pareigos apmokėti už nesuteiktas paslaugas pagal ginčo PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad liudytojų UAB „Kadakas“ autoÅ¡altkalvio M.

B. ir liudytojos L. Č. paaiÅ¡kinimai įrodo, jog „atsakovo atstovas gavo reikiamÄ detalę ir buvo sutvarkytas rato guolis“. Teismas sprendime padarė iÅ¡vadas, kurių liudytojų parodymai niekaip nepatvirtino. Liudytojo M. B. paaiÅ¡kinimai prieÅ¡taravo tiek bylos raÅ¡ytinei medžiagai (ginčo PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje ir užsakymo lape fiksuotiems įraÅ¡ams), tiek ir ieÅ¡kovės direktoriaus S. G. paaiÅ¡kinimams. Liudytojo M. B. paaiÅ¡kinimus teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai arba Å¡alinti akivaizdžius prieÅ¡taravimus.

Nepagrįsta yra ir liudytojos L. Č. paaiÅ¡kinimus iÅ¡kraipanti teismo iÅ¡vada, kad L. Č. patvirtino, jog „maÅ¡ina iÅ¡ kurios rato bėgo tepalas, stovėjo aikÅ¡telėje apie porÄ savaičių“. Liudytoja tokios informacijos nepatvirtino, apie tai net nekalbėjo.Teismo iÅ¡vada, kad UAB „Adampolis“ 2014-03-12 pirkėjui UAB „BS Technika“ iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra patvirtina, jog atsakovės direktorius nupirko ieÅ¡kovės sudarytoje sÄ matoje nurodytÄ transporto priemonei reikalingÄ detalę yra nepagrįsta.

Pirmiausia, UAB „Adampolis“ 2014-03-12 PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra netinkama įrodinėjimo priemonė, į bylÄ nebuvo pateiktas Å¡io mokėjimo dokumento originalas, PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nėra nei pirkėjo, nei pardavėjo paraÅ¡o, nors grafoje Pardavėjas ir Pirkėjas, yra nurodyta, jog yra bÅ«tini ir reikalingi Å¡alių paraÅ¡ai ir tvirtinamieji įraÅ¡ai. Todėl teismas 2014-03-12 PVM sÄ skaita faktÅ«ra negalėjo grįsti sprendimo iÅ¡vadų. Pasisakydamas dėl Å¡io įrodymo teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylÄ asmens UAB „Adampolis“ teisių ir pareigų, nes pripažino, kad tarp UAB „Adampolis“ ir atsakovės buvo susiklostę pirkimo–pardavimo santykiai.

Nepagrįsta ir teismo iÅ¡vada, kad ginčo PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ pasirašė V. S. ir tokiu bÅ«du atsakovės vardu prisiėmė pareigÄ apmokėti už suteiktas paslaugas. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti asmens rankraÅ¡tinio įraÅ¡o, paraÅ¡o autentiÅ¡kumÄ , ar jo tapatumÄ , skiriama raÅ¡ysenos/grafologinė ekspertizė. Todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai padarė iÅ¡vadÄ , kad vizualiai matyti jog PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje ir jos priede bei kituose dokumentuose V. S. braižas yra labai panaÅ¡us į liudytojo pasižadėjime V.

S. braiÅ¾Ä . Klausimas dėl liudytojo V. S. paraÅ¡o tikrumo ginčo PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme iÅ¡ viso nebuvo keliamas, nes byloje esantys oficialÅ«s įrodymai patvirtino, kad V. S., nebÅ«damas UAB „BS Technika“ darbuotoju, apskritai negalėjo ginčo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pasiraÅ¡yti. Ä® bylÄ pateikta Sodros pažyma dėl V. S. įdarbinimo 2014-01-01–2014-10-30 ir VSDFV 2014-05-26 raÅ¡tas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014-02-28 iki 2014-03-14 d.

V. S. bendrovėje UAB ,,BS Technika“ nebuvo draustas. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad V. S. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo momentu buvo UAB „BS Technika“ darbuotojas, t. y. nepaneigė fakto, kad VSDFV 2014-05-26 raÅ¡tas Nr. (7.27) S-36215 ir Sodros pažyma, neatitinka tikrovės, o Å¡ie įrodymai yra oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Kadakas“ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog teismas, motyvuodamas savo sprendimÄ , tinkamai ir nuosekliai paaiÅ¡kino tokio sprendimo priežastis, remdamasis įrodymais, kurie gauti nepažeidžiant CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesÄ , vadovaudamasis teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimais, įtvirtintais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas ginčo dalykÄ sudarančias faktines aplinkybes, objektyviai įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ bei tinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, o apelianto argumentai dėl minėtų teismo veiksmų ir sprendimo nepagrįstumo yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Pažymi, kad įstatymas nereikalauja, jog civilinėje byloje teismas bÅ«tų visiÅ¡kai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo; pagal teismų praktikoje taikomÄ tikėtinumo taisyklę faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei byloje pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant nei jo nesant. Teismas, remdamasis tuo, jog PVM sÄ skaita faktÅ«ra savaime nėra sutartis ir remiantis ja galima tik patvirtinti patį Å¡alių sutartinių santykių faktÄ , tačiau negalima nustatyti santykių pobÅ«džio, vėliau tinkamai įvertino PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ kartu su kitų byloje esančių įrodymų visuma ir teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, kaip rangÄ .

Taip pat nepagrįsti yra apelianto argumentai, jog PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytų darbų ieÅ¡kovė neatliko, kadangi teismo nustatytos aplinkybės ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Be to, apeliantas neteisingai interpretuoja teismo sprendimo dalį dėl liudytojų parodymų. Teismo sprendime teigiama, jog iÅ¡ liudytojų L. Č. ir M. B. parodymų matyti, kad ieÅ¡kovės įmonėje atsakovės transporto priemonė stovėjo ilgiau nei vienÄ ar kelias dienas, o daugiau kaip savaitę, kol atsakovės atstovas gavo reikiamÄ detalę ir buvo sutvarkytas rato guolis.

Tačiau tokį sprendimÄ apsprendžia ne tik Å¡ių liudytojų parodymų bet ir kitų įrodymų visuma (UAB „Adampolis“ 2014-03-12 iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra ir kt.), t. y. jie savaime dar neįrodo, jog atsakovės atstovas gavo reikiamÄ detalę ir buvo sutvarkytas rato guolis, taip neteigiama ir teismo sprendime. Apelianto argumentas, jog L. Č. atvyko į teismÄ turėdama tikslÄ ir nurodymÄ pasakyti, kad UAB „Kadakas“ serviso aikÅ¡telėje matė „tamsiai žaliÄ maÅ¡inÄ ir aukÅ¡tÄ vyrÄ â€œ, o paklausta, kokiÄ konkrečiai transporto priemonę ji matė – negalėjo paaiÅ¡kinti, yra nepagrįstas.

Sandėlio darbuotoja dirbanti liudytoja neturi specialių žinių apie sunkiasvorį transportÄ , todėl neprisiminė jo markės ar modelio bei negalėjo jo identifikuoti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas, ar Å¡alys buvo susitarę dėl automobilio remonto darbų atlikimo ir ar tokie darbai atsakovės užsakymu buvo atlikti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad Å¡alys žodžiu buvo susitarę dėl 2014-03-14 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytų darbų atlikimo ir kad ieÅ¡kovė Å¡iuos darbus atliko, o atsakovė už juos nesumokėjo.

Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendime iÅ¡dėstytomis iÅ¡vadomis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl nepagrįstai nustatė, kad Å¡alys buvo susitarę dėl nurodytų remonto darbų atlikimo ir kad tie darbai buvo atlikti. Teigdama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kartu teigia, kad toks įrodymų vertinimo pažeidimas akivaizdžiai patvirtina apylinkės teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo               Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ , kadangi Å¡alių atžvilgiu kėlė nevienodus reikalavimus, ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo itin Å¡aliÅ¡kas ir atlaidus, kadangi priėmė į bylÄ Ä¯rodymus, kurie neatitiko įstatymų reikalavimų, ir remdamasis Å¡iomis neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis grindė sprendimÄ .

Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu nereiÅ¡kė nuÅ¡alinimo bylÄ nagrinėjusiai teisėjai, tačiau mano, kad nurodyti teisėjos procesiniai veiksmai rodo jos Å¡aliÅ¡kumÄ . CPK 65 ir 66 straipsniai nustato pagrindus, kuriems esant teisėjas privalo nusiÅ¡alinti arba jam gali bÅ«ti pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas. Taigi teisėjui (teisėjams) pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas ir visos abejonės dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo laikomi pagrįstais tuomet, kai egzistuoja įstatymo nurodyti pagrindai teisėjui nuÅ¡alinti, t. y. kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66 str.).

Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Remiantis EŽTT praktika, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Gautrin and Others v. France, nos. 21257/93; 21258/93; 21259/93, judgment of 20 May 1998, par. 58). LemiamÄ reikÅ¡mę turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, par. 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Atsakovė nėra pateikusi jokių objektyviai pagrįstų duomenų, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vien tai, jog teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankÅ«s vienai Å¡aliai, negali bÅ«ti vertinama kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi ir bÅ«ti pagrindu teisėjo nuÅ¡alinimui, o tuo pačiu ir jo Å¡aliÅ¡kumui pagrįsti.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiÅ¡kimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, aplinkybė, jog Å¡alis nesutinka su bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti Å¡io teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-63/2012; 2012 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-54/2012; 2012 m. balandžio mėn. 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-49/2012).

Nesutikdamas su pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukÅ¡tesnės instancijos teismui. Todėl apeliantės nurodyti įstatymo nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai vertintini, nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, tačiau tai nevertintina, kaip bylÄ iÅ¡nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumas, priimant atsakovei nepalankų sprendimÄ .              Dėl įrodinėjimo priemonių tinkamumo, jų vertinimo pažeidimų Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, sudarančias ginčo dalykÄ , ir todėl netinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius.

Kaip jau nurodyta, apeliantė, grįsdama savo prielaidas dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, kaip vienÄ tokio Å¡aliÅ¡kumo įrodymų nurodė tai, kad apylinkės teismas priėmė į bylÄ netinkamus įrodymus, o bÅ«tent UAB „Kadakas“ užsakymo remontui kopijÄ (b. l. 9–10), UAB „Adampolis“ 2014-03-12 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros kompiuterinio teksto iÅ¡raÅ¡Ä (b. l. 110), detalės specifikacijos Å¡viesokopijÄ (b. l. 13–14), fotonuotraukų Å¡viesokopijas (b. l. 51–58), kadangi Å¡ie įrodymai neatitinka CPK 113 straipsnio 1 dalies, 114, 220 straipsnių reikalavimų.

Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atliko V. S. paraÅ¡o autentiÅ¡kumo tyrimÄ ir nepagrįstai ėmėsi ginčyti oficialių raÅ¡ytinių įrodymų – VSDFV 2014-05-26 raÅ¡to ir pažymos (b. l. 28, 66) – pagrįstumÄ . Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais. Civiliniame procese galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai) suteikia teisę bylos Å¡alims spręsti, kokias aplinkybes ir kokiais įrodymais remdamosi jos įrodinės, siekdamos pagrįsti byloje pareikÅ¡tus reikalavimus ar atsikirtimus į juos.

Taigi įrodinėjimo pareiga tenka bylos Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodymai – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir vėliau tenkindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymus, priėmė į bylÄ ir ieÅ¡kovės pateiktus nurodytus dokumentus, pripažindamas, kad jie turi įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir yra susiję su byloje įrodinėtomis aplinkybėmis.

Atsakovė, pateikdama atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (b. l. 24–25), nereiÅ¡kė jokių atsikirtimų dėl paminėtų įrodymų netinkamumo, abejones reiÅ¡kia tik dėl 2014-03-14 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (b. l.

15) įrodomosios vertės, 2014-02-20 d. posėdyje sprendžiant klausimÄ dėl nuotraukų prijungimo, atsakovės atstovė prašė jų neprijungti, kadangi ginčo automobilis buvo pateiktas ieÅ¡kovei apžiÅ«rai, bet ne remontui, todėl nuotraukose užfiksuotas automobilis nepatvirtina reikÅ¡mingų bylai aplinkybių. Tokiu bÅ«du prijungiant nuotraukas nebuvo pažeisti CPK 220 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes jais nustatyta, kad nuotraukos, vaizdo ir garso įraÅ¡ai, pateikti teismui kaip įrodymai, iÅ¡tiriami teismo posėdyje, dalyvaujantys byloje asmenys, liudytojai ar ekspertai, kuriems parodyti ar paskelbti minėti įrodymai, gali duoti paaiÅ¡kinimus, daryti pareiÅ¡kimus, atkreipti teismo dėmesį į bet kurias pastebėtas ar iÅ¡girstas aplinkybes, visa tai įraÅ¡oma į teismo posėdžio protokolÄ .

Å alims teisė duoti paaiÅ¡kinimus dėl nuotraukose užfiksuotų aplinkybių buvo suteikta, o pirmosios instancijos teismas Å¡iuos įrodymus įvertino, vertindamas įrodymų visumÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl 2014-03-12 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros kompiuterinio teksto iÅ¡raÅ¡o (b. l. 110) prijungimo ir jo įrodomosios reikÅ¡mės, atsakovės atstovė 2015-03-26 teismo posėdyje iÅ¡sakė savo argumentus dėl Å¡io įrodymo, kaip nesusijusio su ginčo laikotarpiu, ir atkreipė dėmesį į tai, kad jis nepasiraÅ¡ytas, tačiau teismas iÅ¡siaiÅ¡kinęs jo gavimo aplinkybes įrodymÄ priėmė į bylÄ ir jį vertino, remdamasis įrodymų visuma, kartu pasisakydamas ir dėl parašų joje nebuvimo.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡ie ieÅ¡kovės pateikti įrodymai yra visiÅ¡kai netinkami ir neturi įrodomosios reikÅ¡mės, Å¡ių įrodomoji reikÅ¡mė nustatyta sugretinus visus įrodymus ir iÅ¡ jų visumas padarius labiausiai tikėtinas iÅ¡vadas dėl bylai reikÅ¡mingų faktų konstatavimo. Be to, pažymėtina, kad atsakovė CPK 184 straipsnyje numatyta tvarka nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovės pateiktos dokumentų kopijos neatitiktų originalių dokumentų ar bÅ«tų suklastotos.

Tai, kad detalės specifikacija (b. l. 13–14) buvo pateikta ne valstybine kalba, pažeidžiant CPK 198 straipsnio 2 dalies reikalavimus, neteikia pagrindo pripažinti, kad tai turėjo įtakos neteisingam bylos iÅ¡sprendimui. Å iame raÅ¡ytiniame įrodyme faktiÅ¡kai pateikta tik vizualinė informacija, o įrodomosios reikÅ¡mės turinti informacija 9 p. pateikta skaitmenine forma (81.93420-0324), leidžianti nustatyti, kad atsakovė iÅ¡ UAB „Adampolis“ pirko bÅ«tent Å¡iÄ detalę (PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytas tas pat kodas), kuri ir panaudota automobilio remonto darbams atlikti.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieÅ¡kovė 2014-03-14 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytus darbus atliko, rėmėsi nustatytu faktu, kad jÄ pasirašė V. S., kuris nuo 2014-03-17 d. pradėjo dirbti pas atsakovę. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai atlikto V. S. paraÅ¡o autentiÅ¡kumo tyrimÄ , kadangi tai galėjo nustatyti tik ekspertizė (CPK 212 straipsnio tvarka). Tačiau Å¡iuo atveju teismas ne atliko V. S. paraÅ¡o PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje ekspertizę, bet faktiÅ¡kai nesuabejojo paraÅ¡o tikrumu.

Nors liudytojas V. S. ir teigė, kad tai ne jo paraÅ¡as, tačiau atsakovė neprašė byloje skirti Å¡io asmens paraÅ¡o ekspertizės ir nustatyti dokumento suklastojimÄ CPK 184 straipsnyje numatyta tvarka. Teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ , liudytojo V. S. parodymus apie paraÅ¡o netikrumÄ , laikė nepakankamai pagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad iÅ¡ įrodymų visumos, vien Å¡io asmens parodymai, kad tai ne jo paraÅ¡as, nepripažintinas pakankamu Å¡io dokumento suklastojimo įrodymu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į byloje oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais – VSDFV 2014-05-26 raÅ¡tu ir pažyma (b. l. 28, 66) – nustatytÄ aplinkybę, kad S. nuo 2014-03-17 (pirmadienio) dirbo pas atsakovę, todėl visiÅ¡kai pagrįstai tikėtina, kad 2014-03-14 (vos prieÅ¡ 3 dienas iki darbo pradžios, kurių 2 dienos – savaitgalio poilsio dienos) jis atvyko paimti automobilio, su kuriuo vėliau dirbo. Tokia apylinkės teismo iÅ¡vada yra labiausiai tikėtina iÅ¡ visos įrodymų visumos, ir tai nereiÅ¡kia, kad teismas tokiu bÅ«du nepagrįstai ėmėsi ginčyti oficialių raÅ¡ytinių įrodymų – VSDFV 2014-05-26 raÅ¡to ir pažymos (b. l. 28, 66) – duomenų pagrįstumÄ .

Pirmosios instancijos teismas neteigė, kad 2014-03-14 V. S. jau dirbo pas atsakovę, tik sprendė, kad vis tik jis pasirašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir pasiėmė suremontuotÄ automobilį, su kuriuo vėliau ir dirbo pas atsakovę. Pirmosios instancijos teismo atliktas byloje pateiktų įrodymų vertinimas atitinka įstatymų ir teismų praktikoje suformuotus reikalavimus. EŽTT savo jurisprudencijoje dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ ) yra ne kartÄ nurodęs, kad pirmiausia nacionaliniai teismai turi vertinti visų įrodymų byloje svarbÄ ir įrodomÄ jÄ vertę (žr., pvz., Khrabova v.

Russia, no. 18498/04, 2 October 2012, par. 40; Mirilashvili v. Russia, no. 6293/04, par. 174, 11 December 2008 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse taip pat yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v.

UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprÅ«pinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v.

UAB „Marių žvejys“; bylos Nr. 3K-3–416/2007; ir kt.).Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir iš įrodymų visumos padarė labiausiai tikėtinas ir pagrįstas išvadas dėl šalis siejusių sutartinių santykių ir automobilio remonto darbų atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadas esant pagrįstomis ir argumentuotomis, kurios buvo padarytos tinkamai įvertinus įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl nekartoja pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir padarytų išvadų.

Atsakovė, be jau nurodytų įrodymų trÅ«kumų ir netinkamo jų įvertinimo, atskirai nurodo, kad teismo iÅ¡vadas, jog atsakovė susitarė dėl 2014-03-14 PVM sÄ skaitoje nurodytų automobilio remonto darbų, paneigia tai, kad užsakymas remontui (b. l. 9–10) atsakovės yra nepasiraÅ¡ytas, jame nenurodytas kliento pavadinimas ir transporto priemonę apibÅ«dinantys duomenys, o jame nurodyti paÅ¡alinti gedimai ir atlikti remonto darbai (jų apimtys ir trukmė) skiriasi nuo PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytų darbų (jų apimties ir trukmės).

Tačiau, kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ visų įrodymų visumos, o ne vien Å¡io įrodymo pagrindu, nustatė tam tikras faktines bylos aplinkybes, todėl tam tikras Å¡iek tiek skirtingas atliktų remonto darbų įvardijimas Å¡iuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Ginčijamų automobilio remonto darbų užsakymÄ patvirtina ne tik nurodytas užsakymas remontui (b. l. 9–10), 2014-03-14 PVM sÄ skaita faktÅ«ra, pasiraÅ¡yta V.

S. (b. l. 15–16), dėl kurios vertinimo jau pasisakyta, bet ir pačios atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b. l. 24–25) pripažinta aplinkybė, kad ji kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl transporto priemonės remonto darbų, bÅ«tinų transporto priemonę paruoÅ¡ti techninei apžiÅ«rai, iÅ¡ dalies ieÅ¡kovės pateiktos fotonuotraukos (b. l. 51–58), taip pat UAB „Adampolis“ 2014-03-12 PVM sÄ skaita faktÅ«ra (b. l. 110), patvirtinanti, kad ieÅ¡kovės nurodomu remonto laikotarpiu atsakovė įgijo detalę, reikalingÄ PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytiems darbams atlikti, bÅ«tent kurios specifikacijÄ pateikė ieÅ¡kovė (b. l. 13–14) su nurodytu tapačiu prekės kodu (81.93420-0324), liudytojų M.

B., atlikusio remontÄ , ir paÅ¡alinės liudytojos L. Č. parodymai. Å iuos liudytojų parodymus apylinkės teismas įvertino tinkamai ir remdamasis jais pagrįstai nustatė, kad atsakovės automobilis pas ieÅ¡kovę autoservise stovėjo daugiau kaip savaitę, kol atsakovė gavo reikalingÄ detalę ir buvo sutvarkytas rato guolis. Negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad liudytojo M. B. parodymai prieÅ¡taravo raÅ¡ytiniams įrodymams ar ieÅ¡kovės direktoriaus S. G. paaiÅ¡kinimams, kadangi jo parodymai aiÅ¡kÅ«s, nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡tarauja nurodytiems raÅ¡ytiniams įrodymams, o liudytojos L.

Č. parodymai atitinka teisimo nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo iÅ¡vadas nurodytais įrodymais, taip pat pasisakė ir dėl atsakovės pateiktų įrodymų, kuriais atsakovė grindė savo pozicijÄ (b. l. 18–38, 93–95), ir pagrįstai juos vertino, kaip nepaneigiančiais teismo nustatytų aplinkybių Dėl remonto darbų rangos sutarties sudarymo Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė tarp Å¡alių buvus žodiniam susitarimui dėl transporto priemonės remonto darbų atlikimo.

Kadangi Å¡i teismo iÅ¡vada yra susijusi su faktinių aplinkybių nustatymu, o apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad faktinės aplinkybės buvo nustatytos tinkamai ir pagrįstai, įvertinus įrodymų visumÄ , todėl teismo iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių buvo žodinis susitarimas dėl konkrečių automobilio remonto darbų, taip pat yra visiÅ¡kai pagrįsta, nes tai patvirtina surinkti įrodymai. Å alių žodinį susitarimÄ patvirtina visi įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo iÅ¡vadas,.

Atsakovės pateiktas į bylÄ elektroninis susiraÅ¡inėjimas (b. l. 92), kuriame ieÅ¡kovės direktorius prašė atsakovės pateikti užsakymÄ konkrečiam remontui, nepaneigia, kad toks žodinis užsakymas buvo, dėl ko ir buvo atlikti PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyti darbai. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.644 straipsnio 1 dalimi, 1.64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 1.71 straipsniu, nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatavo buvus sudarytÄ remonto darbų rangos sutartį, kuria remdamasi ieÅ¡kovė ir atliko darbus.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Kadangi apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti priimtÄ teismo sprendimÄ , sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymu iÅ¡ atsakovės priteistinos atstovavimo iÅ¡laidos, kurias ieÅ¡kovė turėjo dėl atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymo – 121 Eur (b. 158–160, CPK 93 straipsnio 1 dalis), o valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos – 3,50 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :              Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „BS Technika“ (įmonės kodas 300651829) ieÅ¡kovei UAB „Kadakas“ (įmonės kodas 303054675) 121 Eur atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „BS Technika“ (įmonės kodas 300651829) valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) 3,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas.

Teisėja                                                                                                                              Nijolia Indreikienė                                                                                                                                                                                                                                                           Â