ff24f577-e094-42c2-a106-5ad3ce41324f · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija MorkÅ«nienė Civilinė byla NrPranešėjas A. Žerlauskas             Civilinė byla Nr. 2A-911-265/2012Teisėja. D. Kurpavičius             Procesinio sprendimo kategorija              121.14;(S)                                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. liepos 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Alonos Romanovienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės UAB „Autotentas“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1325-792/2012 pagal ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Autotentas“ dėl žalos regreso tvarka priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 12483,60 Lt žalos regreso tvarka, 6 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovės. Nurodo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 12 483,60 Lt už atsakovės eismo įvykiuose tretiesiems asmenims sukeltÄ Å¾alÄ .

Teigia, jog atsakovė ir ieÅ¡kovė draudimo sutartimis AYAS Nr. 01 7143770, AYAS Nr. 017396437 bei AYAS Nr. 017396447 susitarė, kad atsakovei draudimo apsauga įsigalioja nuo draudimo sutarčių 1.2 p. nurodytos datos. Taip pat nurodo, jog pagal minėtas draudimo sutartis atsakovė nustatyto dydžio draudimo įmokas turėjo sumokėti draudimo sutarčių 1.5.2 p. nustatyta tvarka, tačiau to neatliko, todėl ieÅ¡kovė turi į draudėjÄ regreso teisę 12483,60 Lt sumai, nes eismo įvykio metu galiojo draudiminė apsauga pagal draudimo sutartis, tačiau atsakovė pagal draudimo sutartis nebuvo laiku įmokėjusi nustatyto dydžio draudimo įmokų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-05 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Autotentas“ ieÅ¡kovės UAB DK „PZU Lietuva“ naudai 12483,60 Lt draudimo iÅ¡mokos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. nuo 2011-06-07 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 4129 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp Å¡alių ginčo, kad atsakovas UAB “Autotentas” laiku nesumokėjo pagal Draudimo sutartis mokėtinų draudimo įmokų dalies ir per tÄ laikotarpį apdraustomis transporto priemonėmis buvo padaryta žala, nekyla, tik Å¡alys skirtingai traktuoja draudimo įmokos dalies nesumokėjimo pasekmes.

Taip pat šalys neginčija aplinkybės, jog Draudimo sutartys ir draudimo apsauga pagal minėtas Draudimo sutartis galiojo eismo įvykių 2009-03-12, 2009-11-10 ir 2009-11-13 metu, todėl pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl draudimo įmokos dalies nesumokėjimo teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad TPVCAPDĮ nuostatos iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas.

Tačiau TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. numatyta viena iÅ¡ iÅ¡imčių, kai draudikas turi teisę pareikÅ¡ti tokį reikalavimÄ â€“ jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ draudikas turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudimo iÅ¡mokėtas sumas. Atsakovas sutartyje nustatytais terminais nesumokėjo draudimo įmokų už teikiamas draudimo apsaugas, o ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokas, todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas.             Atsakovė su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , – ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad teismas neteisingai taikė ir aiÅ¡kino materialines teisės normas, reglamentuojančias draudiko teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudimo iÅ¡mokėtas sumas, t. y. neteisingai vertino TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 d. numatytas teisines pasekmes atsakovo (draudėjo) atžvilgiu. Apeliantė nurodo, kad Å¡i teisės norma nėra imperatyvi, nes dėl joje nurodytų aplinkybių draudikas tik įgyja teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas, tačiau tokia įstatyminė nuostata nėra absoliuti ir jÄ ieÅ¡kovas turi įgyvendinti ne bet kaip, o laikydamasis teisės aktų reikalavimų – standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų.

Kaip nurodo apeliantė, ieÅ¡kinio patenkinimas prieÅ¡tarauja pačiai draudimo sutarties esmei bei protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, kadangi sumokėjęs visas draudimo įmokas draudėjas pats turėtų atlyginti ir draudimo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ . Kaip nurodo atsakovė, ji nors ir pavėluotai, bet su ieÅ¡kovė atsiskaitė, Å¡ias įmokas ji priėmė, draudiminės apsaugos nesustabdė, dėl to jos regreso teisės įgyvendinimas nepagrįstas. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes ignoravo atsakovo argumentus ir įrodymus dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo dalyko nepagrįstumo.

Kaip nurodo atsakovė, teismas priteisė jos praÅ¡omÄ sumÄ nenustatęs visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Be to, apeliantė apeliaciniu skundu kvestionuoja iÅ¡ jos priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį - turėtas ieÅ¡kovės iÅ¡laidas pasitelkiant advokatÄ Â ir praÅ¡o jas sumažinti 70 proc., kadangi jos akivaizdžiai per didelės, nes tarp Å¡alių kilęs ginčas nėra sudėtingas, teismų praktika Å¡ia tema gausi, ieÅ¡kovės atstovas teismo posėdžiuose užtruko tik 40 minučių.IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad su pareikÅ¡tu apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

IeÅ¡kovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, dėl to nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtÄ bei pagrįstÄ teismo sprendimÄ . Taip pat ieÅ¡kovė nurodo, kad priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ iÅ¡ atsakovės nėra per didelės, nes nagrinėjama byla yra sudėtinga ir užtruko ilgÄ laikÄ , teismui buvo parengtas motyvuotas ieÅ¡kinys, kuris buvo paremtas aktualiais teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais, parengtas atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ bei parengta baigiamoji kalba.

Taip pat nurodo, jog ieÅ¡kovės atstovo buveinė yra Vilniuje dėl to jis sugaiÅ¡o daug laiko vykdamas iÅ¡ Vilniaus į KlaipėdÄ .              Apeliacinis skundas atmestinas.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).             Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, vienas iÅ¡ esminių atsakovės apeliacinio skundo argumentų yra tai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/12 iÅ¡aiÅ¡kino TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymÄ .

Kasacinis teismas nurodė, kad TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grÄ Å¾inti draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ ) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sÄ lygų buvimu:

1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ;

2) per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal Å¡io įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Taigi esminės Å¡iai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės, atsižvelgiant į nagrinėjamÄ atvejį, yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmokÄ , atsitikimas.

             Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios aplinkybės byloje nustatytos, jų nė viena iÅ¡ Å¡alių neginčija t. y. kad atsakovas iki draudimo sutartyje nustatyto termino nesumokėjo draudimo įmokos ir per šį laikotarpį atsitiko draudžiamasis įvykis. Å iuo atveju argumentai, kad atsakovas vėliau sumokėjo draudimo įmokÄ , ieÅ¡kovė jÄ priėmė, nenutraukė draudimo sutarties ir pan., neturi teisinės reikÅ¡mės, nes Å¡ios aplinkybės nėra ginčijamos teisės normos taikymo (netaikymo) sÄ lygos.

             Lietuvos Aukščiausias teismas minėtoje nutartyje yra nurodęs, kad prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas neatitiktų ne tik įstatymo nuostatų, bet ir draudimo teisinių santykių reguliavimo esmės. TPVCAPD įstatyme įtvirtinta draudiko pareiga mokėti nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡mokÄ net ir tais atvejais, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, tačiau kartu nustatyta draudiko teisė reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos sumokėtas sumas.

Tokiu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių atlygintinį pobÅ«dį ir draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, prasmę, yra siekiama užtikrinti draudiko teisėtų interesų apsaugÄ bei paÅ¡alinti galimybę draudėjui piktnaudžiauti. Tokiu bÅ«du draudėjas drausminamas, nes draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėdamas draudimo įmokos už teikiamÄ draudimo apsaugÄ jis prisiima su tuo susijusiÄ rizikÄ , kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, iÅ¡mokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , įgis į draudėjÄ atgręžtinio reikalavimo teisę.             Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir apdrausta transporto priemone padarius žalos, draudikas turi teisę susigrÄ Å¾inti jai atlyginti iÅ¡mokėtas draudimo sumas iÅ¡ draudėjo, nepaisant to, kad draudėjas sumokėjo draudimo įmokÄ po draudžiamojo įvykio.

Dėl to pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.             Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes ignoravo atsakovo argumentus ir įrodymus dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo dalyko nepagrįstumo. Å iuo apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip deklaratyvius, kadangi nenurodo, kokių konkrečiai jo pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas nevertino.

Tuo tarpu atsakovės argumentai dėl ieÅ¡kovės nepagrįsto reikalavimo pirmosios instancijos teismo buvo atmesti tenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir dėl to pateikiant iÅ¡samius bei aiÅ¡kius motyvus.Taip pat nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes ieÅ¡kovės atstovas parengė ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ bei dalyvavo teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismo priteista suma iÅ¡ atsakovės už ieÅ¡kovės turėtas iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija maksimalių dydžių, nustatytų atsakovės nurodytoje rekomendacijoje.

             Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).             Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, iÅ¡ jos priteistinos ieÅ¡kovės turėtos 532,40 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ .

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Autotentas“ 532,40 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovės UAB DK „PZU Lietuva“ naudai. Kolegijos pirmininkas                                                                    Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjai                                                                              Almantas Padvelskis                                                                                                            Alona Romanovienė