2013-04-26 Nr. CB-1206-2-01-3-18122-2011-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-251/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18122-2011-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 45.5; 116.5.3

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei S. V. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, prievolės mokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį bei mokesčio apskaičiavimo klausimai.

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iš atsakovės S. V. 19 198,92 Lt skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį už laikotarpius nuo 2003 m. rugpjūčio 5 d. iki 2005 m. balandžio 30 d. ir nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d., 2638,16 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. sausio 6 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovės 19 198,92 Lt skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį už laikotarpius nuo 2003 m. rugpjūčio 5 d. iki nuo 2005 m. balandžio 30 d. ir 2006 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d., 2638,16 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad ieškovas tiekė šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini). Šis butas nuo 1992 m. vasario 5 d. priklausė atsakovei, 2003 m. rugpjūčio 26 d. iš varžytynių buvo parduotas A. B. , tačiau Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimu turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo pripažintas negaliojančiu ir pritaikyta restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-377/2011). Taigi, visą įsiskolinimo laikotarpį buto savininkė buvo atsakovė, su kuria konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta neterminuota energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovei atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumos energiją; atsakovės įsiskolinimas ieškovui už laikotarpius nuo 2003 m. rugpjūčio 5 d. iki 2005 m. balandžio 30 d. ir nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. už šilumos energiją ir karštą vandenį – 19 198,92 Lt (duomenų apie atsiskaitymą byloje nėra). Vadovaudamasis CK 6.2, 6.38 straipsniais, 6.383 straipsnio 1 dalimi, 6.384 straipsnio 1 dalimi teismas priteisė iš atsakovės 19 198,92 Lt skolos, CK 6.37, 6.210 straipsnių pagrindu – 2638,16 Lt palūkanų už piniginės prievolės mokėjimo termino praleidimą bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. lapkričio 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovė nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nes nėra kvalifikuota teisininkė, gauna nedideles pajamas, todėl neturi lėšų advokato paslaugoms. Taigi sunki materialinė padėtis sutrukdė atsakovei ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Atsakovė ginčijo teismo sprendimu už akių ieškovui priteistas 2638,16 Lt palūkanas nurodydama, kad sutartinės palūkanos negalėjo būti priteisiamos, nes šalys nebuvo sudariusios sutarties.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 13 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

Teismas nurodė, kad įstatymai garantuoja teisę kiekvienam asmeniui savo pažeistas teises ir interesus ginti savarankiškai (CPK 51 straipsnio 1 dalis), todėl procesinių pareigų nevykdymas negali būti pateisinamas advokato neturėjimu. Teismas atmetė atsakovės argumentą dėl 2638,16 Lt ieškovui priteistų palūkanų nepagrįstumo. Atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto šilumos tiekimo–vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl šalys konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė, praleidusi terminą atsiskaityti už šilumos energiją, pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį turi mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį (nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 4 d.) sudaro 2638,16 Lt. Teismas laikė, kad nebuvo įrodyta nė viena iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 5, 7, 13, 285 straipsniais, nurodė, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų reikalavimų, nustatytų CPK 287 straipsnio 2 dalyje, turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios šiuo atveju atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Taigi teismo sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės tik tuo atveju, kai yra abi įstatyme nustatytos sąlygos (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Vien procesinis pasyvumas (procesinio dokumento nepateikimas ar kt.) nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu ir teisinės valstybės principu tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, patvirtinančius, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo atvykta į teismą, svarbos.

Atsakovės nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis teismas gali tik padaręs išvadą, kad jos realiai sutrukdė ar atėmė galimybę pateikti atsiliepimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. ir kt. v. antstolio Žygimanto Malinausko kontora ir kt., bylos Nr. 3K-3-673/2004). Bloga atsakovės materialinė padėtis negali būti laikoma svarbia, t. y. realiai sutrukdžiusia ar atėmusia galimybę pateikti atsiliepimą į ieškinį. Remiantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi atsakovė, net ir neturėdama teisinio išsilavinimo, galėjo vesti savo bylą pati ir pateikti atsiliepimą į ieškinį. Be to, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis); teismo sprendimo už akių institutas yra susijęs su šalies pareiga rūpintis proceso koncentracija ir ekonomiškumu.

Dėl 2638,16 Lt palūkanų priteisimo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad su atsakove nėra sudarytos individualios šilumos pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau jos buto šilumos tiekimo–vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl, remiantis CK 1.71, 6.384 straipsniais, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų, patvirtintų ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu, 11 punktu, laikytina, kad šalys konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi atsakovė praleido terminą sumokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį, tai teismo sprendimu už akių pagrįstai ieškovui iš atsakovės priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį (nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 4 d.) sudaro 2638,16 Lt (CK 6.37 straipsnis). Atsakovė, pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, patvirtinančių įrodymų, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį, perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl teismų procesinių sprendimų absoliutaus negaliojimo pagrindo. Remiantis kasacinio teismo praktika energijos vartotoju pripažintinas nekilnojamojo turto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. G. J. , bylos Nr. 3K-3-411/2001; 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-3-1311/2002; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008). Ginčo laikotarpiu atsakovė nebuvo patalpų savininkė, jais buvo į bylą neįtraukti tretieji asmenys A. B. ir D. B. , turėję būti atsakovai šioje byloje. Atsakovė šioje byloje galėjo būti įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas turėjo informuoti ieškovą apie galimybę pakeisti atsakovą; tai atitiktų kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. viešoji įstaiga „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-161/2009). Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-343/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-378/2011). Taigi A. ir D. B. pareigos sumokėti skolą perkėlimas atsakovei reiškia nusprendimą dėl nurodytų asmenų teisių ir pareigų, nes jų pareiga sumokėti skolą panaikinama (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Atsakovė nurodo, kad ji gyveno A. B. ir D. B. vardu įregistruotame bute ir naudojosi tam butui teikiamomis paslaugomis ne sutarties su nurodytais asmenimis pagrindu, o kaip buvusi šio buto savininkė iki 2003 m. rugpjūčio 26 d. ir vėl ja tapo po 2011 m. lapkričio 8 d. Tokiu atveju atsakovės atsakomybė A. B. ir D. B. grįstina nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 straipsnio 2, 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. B. M. U. , bylos Nr. 3K-3-1318/2002) ir žalos atlyginimo teisės normomis (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.262 straipsnio 3 dalis). Dėl to atsakovė ir nurodyti asmenys bylinėjosi kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1281-465/2011. Kadangi atsakovė buto savininke nustojo būti prieš savo valią, tai jos įgyta nauda dėl naudojimosi šiluma ir karštu vandeniu bute gali būti teismo nepripažinta nepagrįstu praturtėjimu, o trečiųjų asmenų patirta žala dėl negalėjimo naudotis butu ir jam teikiamais patarnavimais gali būti teismo sumažinta ar visai nepriteista. Dėl nurodytų priežasčių taip pat laikytina, kad nagrinėjamoje byloje nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą A. B. ir D. B. materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

2. Dėl šilumos ir karšto vandens vartojimo sutarties šalių. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 26 d. iki 2011 m. lapkričio 8 d. buto (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre savininkais buvo įregistruoti A. B. ir D. B. . Tuo laikotarpiu ieškovas su atsakove nebuvo sudaręs šilumos ir karšto vandens tiekimo nurodytam butui sutarties. Taigi tinkamais atsakovais byloje buvo nurodyti asmenys, kaip buto savininkai. Tai nustatytina remiantis kasaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika, Šilumos įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties šilumos vartotojo sąvoka, Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 31, 32 dalyse nustatyta šilumos vartotojo ir šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sąvokomis. Teismai neturėjo teisinio pagrindo nukrypti nuo pirmiau suformuotos teismų praktikos dėl pripažinimo energijos vartotoju statinių savininko, o ne nuomininko, kai sutartis su energijos tiekėju nesudaryta. Tai atitinka Europos Teisingumo Teismo nuosekliai formuojamą teismų praktiką, nepripažįstančią plečiamojo vartotojo sąvokos aiškinimo (žr.: Europos Teisingumo Teismo 1993 m. sausio 19 d. sprendimą byloje C-89/91, Sherson Lehman Hutton Inc. v. TVB Treuhandgesellschaft fur Vermogensverwaltung und Beteiligungen GmbH (1993); 2002 m. liepos 11 d. sprendimą byloje C-96/00 Rudolf Gabriel, ECR 1-06367; 2005 m. sausio 20 d. sprendimą byloje C-464/01 Johan Gruber v. Bay Wa AG (2005).

3. Dėl viešojo intereso ir vartotojų teisių gynimo. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. ir kt. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt. v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008). Atsakovė, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimu, teisės doktrina (Viešojo intereso gynimas civiliniame procese: monografija, Vilnius, Mykolo Riomerio universiteto Leidybos centras, 2009), nurodo, kad ji priklauso labai plačiai visuomenės grupei – vartotojams, kurių gynimo prioritetas yra įtvirtintas ir Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje. Vartotojų gynimą, kaip viešąjį interesą, pripažįsta ir teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-185/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-272/2011; teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Latvijos banko AS Parex banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-392/2012). Sutarties laisvės principas gali būti ribojamas siekiant apginti silpnesnės šalies teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tele2“ v. IĮ „Rogrinta“, bylos Nr. 3K-3-579/2008).

Nagrinėjamu atveju esant viešajam interesui, nepriklausomai nuo to, kokioje stadijoje yra civilinė byla, teismai turėjo ginti vartotojo teises (Konstitucijos 109,112 straipsniai), rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nors atsakovė nėra šilumos ir karšto vandens vartotoja, tačiau per buto savininkais buvusius A. B. ir D. B. tampa susijusi su ieškovu (stipresne bylos šalimi) vartojimo teisiniais santykiais. Ieškovo veiksmų teisėtumas vertintinas ypač atidžiai, atsižvelgiant į tai, kokią rinkos dalį jis užima ir kaip jis elgiasi su kitais rinkos dalyviais. Ieškovas reikalavimus yra pareiškęs nesąžiningai, du kartus padidindamas skolą už karštą vandenį (ieškovas skaičiavo karšto vandens tiekimą dviem asmenims, nors bute gyveno ir karštą vandenį naudojo tik atsakovė). Ieškovo rengta pažyma–įsiskolinimo skaičiuoklė vartotojui (duomenys neskelbtini) negali būti tinkamu įrodymu, suteikiančiu teisę reikalauti iš vartotojo–savininko dvigubos sumos už karštą vandenį. Tai atitiktų ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-348/2012). Bendra suma, kuria padidinta sąskaita už karštą vandenį laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d., yra 2832,44 Lt. CPK 353 straipsnio 2 dalies pagrindu, nepaisant to, kad įrodymai, susiję su sąskaitų vartotojui už šildymą ir karštą vandenį padidinimu nebuvo tiriami žemesniųjų instancijų teismuose, prašoma kasacinio teismo išeiti už ieškinio ir atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir pasisakyti dėl teismų pareigos ginti viešąjį šilumos ir karšto vandens vartotojo interesą (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 2 dalis) ir įpareigoti teismus patikrinti pateikiamų vartotojams sąskaitų už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį pagrįstumą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Teismas sprendimu už akių konstatavo, kad įsiskolinimo laikotarpiu buto savininkė buvo atsakovė, nes, pripažinus buto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, buvo pritaikytas civilinių teisių gynimo būdas – abišalė restitucija, kai šalys yra grąžinamos į pradinę padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad energijos vartotoju pripažintinas nekilnojamojo turto savininkas. Atsakovė, teikdama teismui prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, nurodė, kad ji pirmiau nurodytu laikotarpiu nebuvo ginčijamo buto savininkė, tačiau daugiau paaiškinimų ir (ar) įrodymų nepateikė (CPK 58 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovė ginčo laikotarpiu gyveno bute (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuomone, atsakovė šioje byloje yra tinkama. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu aplinkybė, kad teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju teismai nusprendė tik dėl atsakovės teisių ir pareigų.

2. Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo sutarties šalių. Su atsakove nėra sudarytos individualios šilumos pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau jos buto šilumos tiekimo–vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl šalys konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą pirkimo–pardavimo sutartį. Tai atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2012). Atsakovė nepateikė įrodymų apie susiklosčiusius nuomos teisinius santykius.

Prašymą perskaičiuoti mokesčius už karštą vandenį atsakovė pateikė ieškovui po teismų procesinių sprendimų, kuriais ieškovui priteista iš atsakovės skola, priėmimo. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarčiai, įsiteisėjo ir teismo sprendimas už akių, kuris yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ieškovas negali keisti šio sprendimo. Be to, atsakovės argumentas dėl neteisingai apskaičiuotų mokesčių nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovo teigimu, priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė teismui atsikirtimų į ieškovo reikalavimus, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovo pateiktais įrodymais.

3. Dėl viešojo intereso gynimo. Ieškovas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu, nurodo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju yra pažeistas viešasis interesas, nes atsakovė, nevykdydama savo procesinių pareigų, prisiėmė neigiamus padarinius ir didelės visuomenės dalies teisėtas interesas konkrečiu atveju nėra pažeistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl byloje priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo

Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Pareiga šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikiant pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, nurodyti svarbias neatvykimo į teismą priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas) nustatyta tam, kad jos įvykdymas yra reikšmingas dėl CPK 288 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių taikymo – jeigu teismas nustato, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą, ji gali gauti tik 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris priklausytų pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, taip pat jai gali būti paskirta iki vieno tūkstančio litų bauda. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (1 punktas); byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (2 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju yra aktualus CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymas.

Atsižvelgiant į teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 35/03-11/06) teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2008; 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. ir kt. v. UAB „JPSF“, bylos Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB lizingas v. UAB „Gintarinė plunksna“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis“ v. I. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2012).

Bylos duomenimis, atsakovė, pateikdama teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (ir šalindama šio procesinio dokumento trūkumus), be kita ko, remdamasi ir Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu, priimtu byloje Nr. 35/03-11/06, nurodė termino atsiliepimui į ieškinį pateikti praleidimo priežastis, taip pat argumentavo, jog laikotarpiais nuo 2003 m. rugpjūčio 5 d. iki 2005 m. balandžio 30 d. ir nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. ji nebuvo buto (duomenys neskelbtini) savininkė, su ieškovu nebuvo sudariusi šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, todėl teismo sprendimu už akių iš jos negalėjo būti priteistos palūkanos. Bylą nagrinėję teismai netenkino atsakovės pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nenustatę CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų aplinkybių, būtent: atsakovė nenurodė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių buvo priimtas padarius akivaizdžią teisės klaidą, kad šis sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kad juo akivaizdžiai pažeistos atsakovės teisės ar teisėti interesai.

Pateikdama kasacinį skundą atsakovė, ginčydama prievolę mokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį už laikotarpius nuo 2003 m. rugpjūčio 5 d. iki 2005 m. balandžio 30 d. ir nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d., nurodo, kad ji šiais laikotarpiais nebuvo buto savininkė, be to, ieškovas netinkamai apskaičiavo mokestį už karštą vandenį – apskaičiavo karšto vandens tiekimą dviem asmenims, nors bute gyveno ir karštą vandenį vartojo tik atsakovė. Atsakovė nurodė Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. spalio 11 d. pažymą Nr. 15A-01-3190, pagal kurią nuo 2004 m. gegužės 18 d. atsakovės sūnus J.

V. yra registruotas ne bute (duomenys neskelbtini), o kitu adresu – (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovo 2012 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. 008-04-15459/3686, kuriuo sutinkama perskaičiuoti atsakovei karšto vandens mokestį už ankstesnį laikotarpį, jai pateikus duomenis dėl bute atitinkamu laikotarpiu gyvenusių asmenų skaičiaus, ir ieškovo 2012 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. 008-04-17977r, patvirtinantį, kad atsakovei jau perskaičiuotas mokestis už tolimesnį naudojimąsi karštu vandeniu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteista skola ne tik už šilumos energiją, bet ir už tiektą karštą vandenį, teisėtumui ir pagrįstumui.

Aplinkybė, kad šie įrodymai atsakovės nurodomi tik su kasaciniu skundu (ieškovo siųsti atsakovei raštai jau po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo), lemia išvadą, kad atsakovės veiksmai neatitinka proceso teisės normose įtvirtintų reikalavimų. CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, taip pat CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla, turi būti nurodomi pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodyto Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimo, priimto byloje Nr. 35/03-11/06, išaiškinimais, sprendžia, kad nustatytos CPK proceso teisės normos negali lemti teismo sprendimo už akių palikimo galiojančiu tuo atveju, kai nustatomas materialiosios teisės normų pažeidimas, galėjęs turėti įtakos neteisėto sprendimo už akių priėmimui civilinėje byloje, susijusioje su vartotojų teisių gynimu, t. y. turinčioje viešojo intereso požymį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Galiojantys teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, kad ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v.

AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-185/2009; 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-272/2011; kt.).

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje kilusi ginčą dėl atsakovės kaip vartotojos prievolės mokėti mokestį už butui tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, į sprendimo už akių instituto specifiką, sprendžia, kad prieš tai nurodytas atsakovės nukrypimas nuo proceso teisės normų reikalavimų negali lemti sprendimo už akių palikimo galioti, jei būtų nustatytas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Dėl prievolės mokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį bei mokesčio apskaičiavimo

Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip šilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar šilumos vartotojo, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (panaikintas ūkio ministro 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 4-825) 203 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma tarp šilumos tiekėjo ir butų bei kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų; karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma tarp karšto vandens tiekėjo ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų – buitinių karšto vandens vartotojų (295 punktas). Pagal ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų (panaikintas ūkio ministro 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 4-818) 8 punktą šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių pagal šias standartines sąlygas šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas. Taigi šilumos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos ir karšto vandens tiekėjas ir pastato butų, kitų patalpų savininkas–buitinis šilumos vartotojas. Tačiau savininko pareiga atlyginti už į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas tiekiamą šilumą negali būti a priori siejama tik su jų priklausymo nuosavybės teise faktu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 1992 m. vasario 5 d. butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė atsakovei, 2003 m. rugpjūčio 26 d. iš varžytynių buvo parduotas A. B. , tačiau Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimu 2003 m. liepos 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo pripažintas negaliojančiu, taikyta restitucija – butas priteistas atsakovei, A. B. – 64 238,40 Lt; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje S. V. v.

A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-377/2011, šis teismo sprendimas paliktas galioti. Bylos duomenimis, laikotarpiais nuo 2003 m. rugpjūčio 5 d. iki 2005 m. balandžio 30 d. ir nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d., už kuriuos šioje byloje prašoma priteisti iš atsakovės skolą už tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, nurodytame bute gyveno atsakovė, ji neperdavė buto A. B. , naudojosi juo kaip savininkė, nesutiko su buto pardavimu iš varžytynių ir skundė antstolio veiksmus dėl buto pardavimo iš varžytynių teisėtumo.

Nurodytais laikotarpiais ieškovas tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį butui; ieškovo paslaugomis naudojosi atsakovė, laikydama save teisėta buto savininke; kaip nustatyta šioje byloje, konkliudentiniais veiksmais buvo sudariusi su ieškovu neterminuotą pirkimo–pardavimo sutartį (CPK 353 straipsnio 1 dalis, CK 1.71 straipsnis). Minėta, pardavimo iš varžytynių aktas pripažintas negaliojančiu ir butas grąžintas atsakovės nuosavybėn. Be to, nors, atsakovės manymu, už paslaugas turėtų sumokėti buvęs savininkas A. B., tačiau ji pati pripažįsta, kad tokiu atveju jis įgytų reikalavimo teisę į atsakovę.

Taigi, atsakovė iš esmės pripažįsta savo pareigą mokėti už tiektą šilumą ir karštą vandenį, tačiau nesutinka su jos nustatymu šiame teismo procese. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovės siūlomas sprendimo būdas neracionalus, neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis). Atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad laikotarpiais nuo 2003 m. rugpjūčio 5 d. iki 2005 m. balandžio 30 d. ir nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. atsakovė turėjo prievolę mokėti už butui tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį, ir nurodo, kad atsakovė kasaciniame skunde nepagrįstai remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v.

G. J., bylos Nr. 3K-3-411/2001; 2002 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-3-1311/2002; 2008 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008. Nurodytose kasacinio teismo nutartyse nebuvo ginčo dėl nuosavybės teisės į butą, į kurį buvo tiekiama šilumos energija ir karštas vanduo, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje; skiriasi subjektų teisinis statusas.

Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, pateikti konkrečiose bylose, taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-185; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tikroji vaivorykštė“ v.

AB „Lesto“, bylos Nr. 3K-3-122/2013; kt.). Nagrinėjamos bylos atveju susiklosčius pirmiau išdėstytai teisinei situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimas, jog atsakovė turėjo apmokėti už tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį ieškovui, yra pagrįstas. Tačiau, kaip jau minėta, atsižvelgiant į ieškovės nurodomus įrodymus bei galiojantį teisinį reglamentavimą, yra pagrindas išvadai, jog mokestis už karštą vandenį atsakovei galėjo būti apskaičiuotas pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojai daugiabučiuose namuose gali CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį; pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų.

Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas. Pagal ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 322.3 punktą visas ties karšto vandens pirkimo–pardavimo vieta ir (ar) tiekimo–vartojimo riboje karštam vandeniui ruošti patiektas ir suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal šilumos tiekėjo įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, arba Taisyklėse nustatyta tvarka negalima naudotis jo rodmenimis – skaičiavimais pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas ir suvartoto karšto vandens kiekį (Taisyklių 1 priedo 54, 59, 60, 61, 63, 64 punktai).

Vilniaus miesto valdybos 2001 m. sprendimo Nr. 356V „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“ 6.3 punkte nustatyta, kad buto savininkas, jeigu bute nėra registruotų asmenų ir jame niekas negyvena, moka mokestį už karštą vandenį pagal nustatytą normą vienam asmeniui; o 6.4 punkte – kad buto savininkas (arba nuomininkas), jeigu bute gyvena neregistruoti asmenys ilgiau negu vieną mėnesį, mokestį už karštą vandenį moka už visus buto gyventojus pagal nustatytas normas (jeigu bute neįrengti karšto vandens skaitikliai); gyventojų skaičius bute nustatomas pagal seniūnijų UAB ir SP AB Vilniaus šilumos tinklų atstovų surašytus aktus, Policijos komisariato duomenis arba gyventojų surašytus aktus.

Atsakovė nurodo, kad Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. spalio 11 d. pažyma Nr. 15A-01-3190 patvirtina, jog nuo 2004 m. gegužės 18 d. jos sūnus J. V. yra registruotas ne bute (duomenys neskelbtini), o kitu adresu: (duomenys neskelbtini). Remiantis ieškovo 2012 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 008-04-17977r atsakovei yra perskaičiuotas mokestis už karštą vandenį pagal nustatytą normą vienam asmeniui Vilniaus miesto valdybos 2001 m. sprendimo Nr. 356V „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“ 6.3 punkto pagrindu. Dėl to nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl ieškovo pareikšto reikalavimo priteisti iš atsakovės skolą už karštą vandenį pagrįstumo, būtina nustatyti faktines aplinkybes, kiek asmenų gyveno bute (duomenys neskelbtini), laikotarpiais nuo 2003 m. rugpjūčio 5 d. iki 2005 m. balandžio 30 d. ir nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d., kokia turėjo būti taikoma mokesčio už suvartotą karštą vandenį šiam butui apskaičiavimo tvarka, mokesčio dydis ir atitinkamai susidariusi skola, priteistina iš atsakovės ieškovui už tiektą karštą vandenį. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis, 360 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 34,59 Lt tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Birutė Janavičiūtė

Česlovas Jokūbauskas