ff2227fc-aff8-450d-a18d-e5e977f0ee39 · Vilniaus apygardos teismas

?Vestuviu programaCivilinė byla Nr. 2A-454-640/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08344-2022-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos skundÄ suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros nutarimo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2022 m. kovo 3 d. nutarimÄ Nr. 13.12-14, kuriuo buvo atmestas skundas ir paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2VI-105, kuriuo atsisakyta taikyti vieÅ¡o intereso gynimo priemones, ir įpareigoti atsakovÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros nutarimo nagrinėti iÅ¡ naujo.

2. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡o intereso gynimo statytojui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Deltos NT“ vykdžius neteisėtus statybos darbus kultÅ«ros paveldo objekte be tai leidžiančio dokumento bei neteisėtai užvaldžius žemės sklypÄ . Nesutiko su aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimu, nes jame neaptariami skunde nurodyti atskiri aspektai, mano, kad nebuvo nagrinėjami skunde nurodyti teisiniai argumentai, o pasisakyta bendromis trumpomis frazėmis tik dėl to, dėl ko prokurorui buvo palanku skundÄ atmesti.

Dėl argumentų, kuriais pareiÅ¡kėjas iÅ¡samiai ir pilnai pagrindė skundžiamo nutarimo neteisėtumÄ nebuvo pasisakyta, nurodžius, kad argumentai pertekliniai. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, aukÅ¡tesnysis prokuroras turėjo pasisakyti dėl žemesnio prokuroro neteisingo vertinimo, kas yra valstybinės žemės užėmimas nelegaliu statiniu, taip pat dėl senaties, dėl statybos darbų kultÅ«ros paveldo objekte pagal savivaldybės iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , jai virÅ¡ijant suteiktÄ kompetencijÄ (tvarkybos darbams savivaldybė apskritai neturi teisės iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , nes tam numatyta speciali tvarka, o leidimus iÅ¡duoda KultÅ«ros paveldo departamentas), tai pat dėl savivaldybės iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumo (jo iÅ¡davimo tvarkos nevieÅ¡inant projektinių dokumentų neorganizuojant vieÅ¡o aptarimo, neinformuojant esančių tame pačiame žemės sklype pastatų bendrasavininkų apie plataus masto statybos darbus, neorganizuojant teritorijos planavimo proceso, kai didelėje apimtyje keičiama pastatų ir jų dalies faktinė paskirtis juos pertvarkant iÅ¡ administracinių į gyvenamuosius).

Pažymėjo, kad apygardos prokuroro, nagrinėjusio pareiÅ¡kėjos skundÄ , sprendimas neatitiko surinktų įrodymų, įstatyme nurodyto teisinio pagrindo bei pareiÅ¡kėjos nurodytų faktinių aplinkybių. Prokuroras skundžiamÄ nutarimÄ grindė iÅ¡imtinai skundžiamų institucijų iÅ¡vadomis, pats nevertinęs iÅ¡vadų pagrįstumo bei teisėtumo, savų iÅ¡vadų nutarime iÅ¡ esmės nepateikė, o perrašė institucijų pateiktÄ neteisingÄ informacijÄ . Nors prokuroras nustatė, kad (i) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – VTPSI) pateikė neteisingÄ iÅ¡vadÄ apie silikatinio priestato statybÄ (metus, teisinio pagrindo buvimÄ /nebuvimÄ , kitas aplinkybes); (ii) KultÅ«ros paveldo departamentas (toliau - KPD) pripažino padarytas klaidas derinant techninį projektÄ ir iÅ¡duodant statybos leidimÄ (dėl jų nurodomo “žmogiÅ¡kojo elemento”), bei konstatavo, jog statybos darbai kultÅ«ros paveldo objektuose, tvarkant saugotinus elementus turi bÅ«ti atliekami pagal su KPD (o ne Vilniaus miesto savivaldybe) derintinÄ Tvarkybos projektÄ (o ne Statybos leidimu patvirtintÄ techninį projektÄ ), dėl ko savivaldybei iÅ¡davus statybos leidimÄ kultÅ«ros paveldo objektuose atlikti statybos darbus buvo padarytas esminis Nekilnojamo kultÅ«ros paveldo apsaugos ir Statybos įstatymo pažeidimas, nes leidimas statybos darbams negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas; (iii) vieÅ¡as techninio projekto svarstymas ir supažindinimas yra privalomas prieÅ¡ atliekant bet kokius darbus ypatinguose ir visuomenei svarbiuose (kokiais yra kultÅ«ros paveldo objektai) pastatuose, tačiau nepadarė jokių iÅ¡vadų dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo tvarkos, kultÅ«ros paveldo objektų apsaugos bei žemės tvarkymo jÄ užstatant įstatymų pažeidimo.

Prokuroras be pagrindo nesivadovavo ir nevertino su skundu pateiktu ekspertizės aktu, akte pateiktomis iÅ¡vadomis dėl prieÅ¡projektinių statytojo pasiÅ«lymų prieÅ¡ iÅ¡duodant sÄ lygas statybos techninio projekto rengimui vieÅ¡o svarstymo privalomumo, techninio projekto derinimo procedÅ«ros pažeidimo ir kitų aplinkybių, dėl to nutarime apskritai nepasisakė. Prokuroras taip pat nevertino, jog Valstybės institucijos, pritarusios techniniam projektui statybos leidimui gauti, tyčia neatliko statytojo pateiktos informacijos tikrumo ir aktualumo kontrolės, bei neįvertino, jog kreipiantis su praÅ¡ymu dėl statybos leidimo statytojas pateikė pasenusius ir neaktualius duomenis apie pastatus nurodydamas, neva Å¡ie nėra saugomi, todėl klaidingai buvo iÅ¡duotas leidimas statybos darbams, o ne Tvarkybos darbams atlikti.

Statytojas UAB „Deltos NT“ dėl leidimo darbams saugomame objekte atlikti nesikreipė į KultÅ«ros paveldo departamentÄ gauti Tvarkybos projektÄ , o kreipėsi ne pagal nustatytÄ tvarkÄ ne į tÄ institucijÄ - Vilniaus miesto savivaldybę, kuri neturėjo kompetencijos iÅ¡duoti leidimÄ darbams atlikti. Be to, prieÅ¡ priimdama bet kokį statytojo praÅ¡ymÄ statybos darbams atlikti Vilniaus m. savivaldybė, privalėjo vadovautis tinkamai parengtu ir suderintu Tvarkybos projektu. Statytojas Tvarkybos darbus pradėjo neturėdamas įstatymo nustatyta tvarka suderinto tinkamo statybÄ leidžiančio dokumento - Tvarkybos projekto, kurį gavo tik 2020 metais.

Iki tol atlikti statybos vertintini kaip neteisėti. Nurodė, kad prokuroras neatliko tinkamo ir pakankamo statybos leidimu daromo poveikio/žalos visam kultÅ«ros paveldo objektui (kompleksui) saugomoms vertybėms vertinimo, bei nepagrįstai apsiribojo vertindamas daromÄ poveikį žalai atsirasti tik dėl vienos vertybės – pastato (duomenys neskelbtini). Nesutiko su prokuroro vertinimu, kad KultÅ«ros paveldo departamento savo kompetencijos ribose ėmėsi veiksmų užkirsti keliÄ statytojui toliau daryti žalÄ kultÅ«ros vertybės vertingosioms savybėms.

PareiÅ¡kėjos nuomone turėjo bÅ«ti rengiamas visos saugomų pastatų komplekso teritorijos tvarkymui parengtas Tvarkybos projektas, dėl ko mano, kad statybos leidimas ir juo patvirtintas techninis projektas negalioja. PareiÅ¡kėja nurodė, kad skųsdama 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimÄ Generalinei prokuratÅ«rai, ji prašė įpareigoti institucijas atlikti veiksmus bei duoti pilnas iÅ¡vadas – (i) KultÅ«ros paveldo departamentÄ Ä¯pareigoti sudaryti Vertinimo komisijÄ ginčo objekte pažeidimams įvertinti ir žalai nustatyti; (ii) VTPSI įpareigoti pateikti informacijÄ dėl silikatinių plytų statinio prie pastato (duomenys neskelbtini), statybos pagrindo, pateikti jo statybai iÅ¡duotÄ leidimÄ , projektÄ , bÅ«tinus leidimus, jo pripažinimo tinkamu naudotis aktÄ ir kitus jo statybos teisėtumÄ patvirtinančius dokumentus;

įvertinti, ar kiekio ir kokybės pasikeitimas teritorijoje įrengiant didelį kiekį naujų objektų, įskaitant ir gyvenamųjų, pakeičiant pastatų dallies paskirtį į gyvenamÄ jÄ , nereikalavo teritorijos planavimo procedÅ«ros atlikimo nustatant/tikslinant planavimo sprendinius; įvertinti ar techninio projekto privalomų dalių nerengimas buvo pateisinamas; įvertinti ar techniniu projektu buvo įvykdyti reikalavimai dėl parkavimo vietų suformavimo, prieÅ¡gaisrosauginiu reikalavimų užtikrinimo gretimų pastatų apsaugai, trečiųjų asmenų sveikatos ir higienos užtikrinimo reikalavimus; vertinti kitus projekto sprendiniu paminėtais skunde aspektais; (iii) Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrių įpareigoti duoti iÅ¡vadÄ dėl 143,74 kvadratinių metrų valstybinės žemės užstatymo silikatinių plytų statiniu, statybos pagrindo, leidimo ir kitų privalomų žemės panaudojimo statybai dokumentų buvimo, juos pateikti; (iv) Vilniaus miesto savivaldybę įpareigoti pateikti visÄ medžiagÄ , susijusiÄ su UAB „Deltos NT” statyba teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini) (papildomi adresai (duomenys neskelbtini)), pateikiant visus statytojo į InfostatybÄ Ä¯keltus praÅ¡ymus, bei jų sprendimo rezultatus (kaip minėta tokių buvo septyni, Å¡eÅ¡i iÅ¡ kurių buvo atmesti), bei nurodyti, dėl ko statytojui pateikus dokumentus derinimui 2018 m. liepos 2 dd. (po pastatų įtraukimo į saugomus) derinimo procedÅ«ra nebuvo nutraukta.

Dėl nurodytų praÅ¡ymų aukÅ¡tesnysis prokuroras nepasisakė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė.

4. Nurodė, kad prokuroras, tyręs pareiÅ¡kėjos 2021 m. rugsėjo 2 d. pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes praÅ¡ant taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, reikalavo medžiagos iÅ¡ atitinkamų institucijų (VMSA, NŽT, Statybos inspekcijos, KPD), vertino ne tik pateiktÄ , bet paties iniciatyva kompetencijos ribose nuspręstÄ surinkti medžiagÄ (įskaitant, bet ne apsiribojant informacija iÅ¡ VÄ® Registrų centras, KPD, Statybos inspekcijos, savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos).

5. Pažymėjo, kad medžiagoje esami duomenys patvirtina, kad prokuroras susipažino su pareiÅ¡kėjos 2021 m. rugsėjo 2 d. pareiÅ¡kime nurodytoms aplinkybėms aktualiais dokumentais, įvertino tyrimo metu nustatytus duomenis, Å¡iuo atveju taikytinas teisės aktų nuostatas bei aktualiÄ teismų praktikÄ , ir padarė iÅ¡vadÄ , kad surinkta medžiaga bei jos analizė patvirtino prokuroro sprendimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones nesant tam pagrindo. Teismas pažymėjo, kad pateikta tyrimo medžiaga patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimÄ priėmęs prokuroras, rinkdamas bei surinkęs bÅ«tinÄ medžiagÄ , pasinaudojo ProkuratÅ«ros įstatymo (toliau-PÄ®) 19 straipsnio 4 dalies 2 punkte jam suteikta teise reikalauti iÅ¡ valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo (pavyzdžiui, dėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių tyrimo metu pasitvirtinusių aplinkybių buvo inicijuota statybÄ leidžiančių dokumentų korekcijos procedÅ«ra).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėja teismui nurodė tuos pačius argumentus, kuriais grindė 2021 m. rugsėjo 2 d. pareiÅ¡kimÄ prokuratÅ«rai dėl galimo vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, tuo aiÅ¡kiai siekdama kitokio prokuroro atlikto nustatytų aplinkybių vertinimo taikant PÄ® 19 straipsnio 4 dalyje prokurorui suteiktus alternatyvius sprendimus (kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, nustatyti terminÄ paÅ¡alinti nustatytus pažeidimus ir t.t.).

6. Teismui pateikta tyrimo medžiaga ir aukÅ¡tesniojo prokuroro 2022 m. kovo 3 d. nutarime nustatytos aplinkybės ir iÅ¡dėstyti argumentai sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad kai kurios pareiÅ¡kėjo 2021 m., rugsėjo 2 d. pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės tyrimo metu pasitvirtino, dėl ko buvo imtasi atitinkamų veiksmų nustatytus pažeidimus Å¡alinti. Dėl nurodyto prokuroras atitinkamai turi teisę vertinti, ar pagal gautÄ informacijÄ dėl pažeidimų Å¡alinimo dar yra pagrindas ir jei yra, kokia teise jam naudotis – reikÅ¡ti ieÅ¡kinį, nustatyti terminÄ pažeidimams Å¡alinti ir spręsti, kaip reaguoti, jei pažeidimai neÅ¡alinami, ir t.t.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad tam tikri nustatyti pažeidimai buvo paÅ¡alinti ir prokurorui nebuvo pagrindo taikyti PÄ® 19 straipsnio 4 dalyje nurodytų alternatyvių imperatyvių reagavimo priemonių. Aplinkybės, kad pareiÅ¡kėja nesutinka su galutiniu prokuroro vertinimu, turi bÅ«ti analizuojamos tik proceso normų pažeidimo aspektu ir teismas negali nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ priimti.

7. Generalinė prokuratÅ«ra, nagrinėdama pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, rinko faktinius duomenis, juos pakankamai analizavo, vertino ir nutarimÄ (iÅ¡vadÄ ), kuriuo paliko galioti prokuroro nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, pakankamai argumentavo. Pažymėjo, kad VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, priimdamas 2022 m. kovo 3 d. nutarimÄ , proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rÄ , nepažeidė.

IÅ¡ byloje esančių Generalinės prokuratÅ«ros nutarimų nustatyta, kad prokuratÅ«ra, nagrinėdama pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, patikrino ir iÅ¡analizavo visas skunde nurodytas aplinkybes ir atitinkamai jas įvertino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Apeliantė 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrija apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti pilnai, t. y. panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2022 m. kovo 3 d. nutarimÄ Nr. 13.12-14, kuriuo buvo atmestas skundas ir paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2VI-105, kuriuo atsisakyta taikyti vieÅ¡o intereso gynimo priemones, ir įpareigoti atsakovÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros nutarimo nagrinėti iÅ¡ naujo.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais: 9.1. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Esminis skundžiamo sprendimo trÅ«kumas yra tai, jog sprendimas be motyvų, dėl to neatitinka imperatyvių CPK reikalavimų. Pažymėjo, kad teismas nei dėl vieno pareiÅ¡kėjos skunde nurodomų argumentų nepasisakė. Skunde buvo iÅ¡dėstyta bei pagrįsta, jog prokuroras skundÄ dėl žemesniojo prokuroro nagrinėjo netinkamai, nesilaikydamas ProkuratÅ«ros įstatyme nustatytų reikalavimų, tačiau teismas dėl to apskritai nepasisakė.

Sprendime, vertinant skundžiamÄ nutarimÄ , teapsiribojama bendro pobÅ«džio frazėmis. 9.2. Pažymėjo, kad teismas standartinėmis frazėmis, nesiremdamas jokia faktine medžiaga ar konkrečiomis nustatytomis aplinkybėmis, net nesiėmė iÅ¡ esmės nagrinėti skunde keliamų argumentų dėl prokuroro nutarimo neteisėtumo. Teismas neiÅ¡nagrinėjo nei vieno argumento, nurodomo, kaip prokurorų sprendimo neteisėtumo pagrindo. 9.3. Pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė, kokį procesinį prokuratÅ«ros aktÄ jis nagrinėja.

Ir pasisakė dėl akto, kuris teismui nebuvo skundžiamas. Teismo nurodomi argumentai susieti vien su žemesniojo prokuroro atliktu tyrimu ir jo priimtu 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2VI-105. Tačiau pareiÅ¡kėjas teismui skundė ne žemesnio prokuroro nutarimÄ , o aukÅ¡tesnio prokuroro, kuris nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl žemesniojo prokuroro veiksmų. Bylos teisme nagrinėjimo objektu teismas netinkamai pasirinko Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡o intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2VI-105 teisėtumo vertinimÄ , kai skundo objektas pagal įstatymÄ gali bÅ«ti tik 2022 m. kovo 3 d. prokuroro E. Vaino nutarimas Nr. 13.12-14.

Todėl teismo pasisakymai dėl Vilniaus apygardos prokuratūros viešo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. dienos nutarimo Nr. 2VI-105 teisėtumo visiškai nesusieti su byla ir neturi reikšmės aukštesnio prokuroro nutarimo vertinimui. 9.4. Teismas vien tik abstrakčiai ir netiriant nurodė, neva prokuroras susipažino, įvertino, ėmėsi atitinkamų veiksmų pažeidimamas pašalinti, analizavo ir vertino faktinius duomenis, pakankamai argumentavo, patikrino ir išanalizavo visas skunde nurodytas aplinkybes, ir t. t.

Tačiau skundžiame prokuroro sprendime nenurodoma, kÄ konkrečiai prokuroras vertino, kokių konkrečiai veiksmų ėmėsi, kÄ konkrečiai analizavo, kaip argumentavo (kokius konkrečiai argumentus, kurioje nutarimo dalyje nurodė), kÄ konkrečiai patikrino, o kokių aplinkybių nevertino. Todėl nėra jokio pagrindo teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas nustatė kokias nors aplinkybės, o tuo labiau teismas negalėjo iÅ¡dėstyti motyvų, paneigiančių pareiÅ¡kėjos teiginius, įskaitant ir pagrindinį - jog skundžiamame nutarime padaryta iÅ¡vada apie vieÅ¡o intereso pažeidimo nebuvimÄ yra neargumentuota. 9.5.

Pažymėjo, kad nutarime visiÅ¡kai nepasisakyta dėl skunde keliamų argumentų ir įrodymų. Jis priimtas jo nenagrinėjant pilnai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai, faktiÅ¡kai nenurodyta jokių motyvų dėl ko jis netenkinamas. Nepasisakyta nei dėl vieno iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo argumento faktinio ir teisinio pagrindo, neįvertinti skundžiamo prokuroro nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo įrodymai. Nutarimo turinys deklaratyvus, paremtas bendro pobÅ«džio pasisakymais apie skundžiamÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡o intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimÄ 2VI-105 - tik deklaratyviai teigiama, neva skundžiamas nutarimas pagrįstas, skundas nepasitvirtino, skundžiamame nutarime argumentų pakanka, tyrimo metu reikÅ¡mingi dokumentai buvo gauti, nutarime aptartos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės. Nutarime iÅ¡ kelių lapų yra vos kelios pastraipos apie Vilniaus apygardos prokuroro nutarimo turinį, nors tiek skundžiamas nutarimas tiek ir skundas yra nepalyginamai didesnės apimties - nurodyti padarytų pažeidimų faktinės aplinkybės bei motyvuoti teisiniai argumentai.

VisÄ skundžiamo nutarimo tekstÄ sudaro faktinių aplinkybių dėl skundo dėstymas, nesusijusios su skundu nuorodos į įstatymÄ bei vos kelios užuominos apie skundo argumentus, apie kurias ir tai konkrečiai (kuo skundo argumentai pagrįsti/nepagrįsti) nepasisakoma. Pats E. Vainas nutarime patvirtina, jog jis nenagrinėjo visų pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, laikydamas juos pertekliniais. 9.6. Skundžiamas nutarimas neatitinka ir jame nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų. VieÅ¡o intereso pažeidimo buvimui įvertinti svarbu iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti tirtinas aplinkybes.

Å iuo atveju prokuroro E. Vaino ne tik nebuvo skundas iÅ¡nagrinėtas pilnai ir visapusiÅ¡kai, bet ir nebuvo niekaip pasisakyta dėl aplinkybių, kurios nurodomas pareiÅ¡kėjo skunde dėl žemesnio prokuroro. Skundo neiÅ¡nagrinėjus pilnai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai, pasisakyti dėl jame nurodomų argumentų neįmanoma, tad nėra pagrindo konstatuoti buvo ar ne vieÅ¡o intereso pažeidimas, bei ar jis gintinas. 9.7. Prokuroras E. Vainas nepasisakė nei dėl vieno skunde nurodomo argumento, praÅ¡ymų netenkino ir nenurodė dėl ko jie netenkintini, bei surašė abstraktaus pobÅ«džio, niekuo neparemtus samprotavimus apie esÄ teisėtÄ Å¾emesnio prokuroro nutarimÄ .

10. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

11. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas žemiau nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais: 11.1. Pažymėjo, kad Generalinėje prokuratÅ«roje nagrinėjant pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro nutarimo panaikinimo, buvo iÅ¡reikalauta pirminio skundo tyrimo ir nagrinėjimo medžiaga, ji buvo pateikta aukÅ¡tesniajam prokurorui 2022 m. vasario 22 d. lydraščiu Nr. 17.9.-1907 (grÄ Å¾inta 2022 m. kovo 7 d. lydraščiu Nr. 17.9.-2516), skaitmeninė medžiagos dalis pasiekta susipažinimui per interneto nuorodÄ Ä¯ „We Transfer“ duomenų saugyklÄ .

Atlikus patikrinimÄ nustatyta ir skundžiamame aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarime konstatuota, kad nagrinėdamas pirminį pareiÅ¡kėjų skundÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras kompleksiÅ¡kai, iÅ¡samiai, pakankama apimtimi iÅ¡tyrė ir savarankiÅ¡kai, teisiÅ¡kai kvalifikuotai įvertino visus sprendimo priėmimui reikÅ¡mingus duomenis, t. y. atliko realų faktinių aplinkybių tyrimÄ , atsižvelgė į galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir suformuotÄ teismų praktikÄ bei padarė teisingas ir motyvuotas iÅ¡vadas pasisakydamas esminiais klausimais, susijusiais su galimybėmis taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones.

Pareiškimo nagrinėjimo metu buvo išanalizuoti ir nutarime išsamiai aptarti bei įvertinti tiek kartu su skundu pateikti duomenys, tiek ir prokuroro iniciatyva atlikto tyrimo metu surinkta informacija iš kitų institucijų. Tyrimui reikšmingi duomenys surinkti ir gaunant atsakymus iš kompetentingų institucijų, pateikusių savo išvadas - pareiškimo nagrinėjimo metu buvo gauta papildoma informacija iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kt.

PareiÅ¡kėjas savo skunde dėl prokuroro nutarimo pateikia savÄ , subjektyvų nustatytų faktinių aplinkybių, taikytų ar taikytinų teisės aktų nuostatų bei prokuroro nutarime padarytų iÅ¡vadų vertinimÄ , kuris savaime nesudaro savarankiÅ¡ko pagrindo prokurorui inicijuoti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių taikymÄ ar toliau tęsti tyrimÄ . Atkreipė dėmesį ir į tai, kad tyrimo metu duomenų rinkimas negali tęstis be galo, privalu vadovautis duomenų pakankamumo, protingumo, ekonomiÅ¡kumo, efektyvumo principais.

Nagrinėjamu atveju, visos esminės, galimÄ vieÅ¡ojo intereso pažeidimo faktÄ patvirtinančios ar paneigiančios aplinkybės buvo patikrintos, prokuroras motyvuotai konstatavo, kad įvertinus įvairių institucijų pateiktÄ papildomÄ informacijÄ bei specialistų paaiÅ¡kinimus, valstybės institucijos, pagal savo kompetencijÄ Ä¯gyvendinančios tam tikrÄ statybos priežiÅ«rÄ , savo veiklos srityje nustačiusios teisės aktų pažeidimus, taikė tinkamas ir pakankamas priemones nustatytiems teisės pažeidimams paÅ¡alinti, todėl prokuratÅ«rai nėra pagrindo taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių. 11.2.

Pažymėjo, kad prokuroro nutarimo, kuriuo priimamas procesinis sprendimas, motyvavimas yra bÅ«tinas, tačiau pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , patikrinęs skundo nagrinėjimo eigÄ , surinktus duomenis ir padarytas iÅ¡vadas, aukÅ¡tesnysis prokuroras gali sutikti su skundžiamame nutarime daromomis iÅ¡vadomis. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas, skunduose nurodydamas įvairias, jo manymu, tirtinas ir nagrinėtinas aplinkybes bei subjektyviai sau palankiai interpretuodamas teisės aktų nuostatas ir atitinkamai kritiÅ¡kai vertindamas procesinę prokuroro veiklÄ , iÅ¡ esmės siekia laike ir apimtyje neapibrėžto, akivaizdžiai perteklinio tyrimo, papildomos galimybės pasibylinėti. 11.3.

PareiÅ¡kėjos teiginiai apie tai, kad skundų argumentai nebuvo nagrinėjami, o tyrimai atlikti formaliai, neįvertinant visų sprendimo priėmimui reikÅ¡mingų aplinkybių, neatitinka tikrovės – į tai nurodo ir tyrimo metu surinktų duomenų kiekis bei pobÅ«dis, procesiniuose dokumentuose (nutarimuose) pateikta savarankiÅ¡ka jų analizė, įvertinimas ir padarytų iÅ¡vadų argumentacija. Vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja nesutinka su prokurorų padarytomis iÅ¡vadomis nepatvirtina skundo teiginių ir negali bÅ«ti pagrindu naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ , iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus visas ginčo sprendimui reikÅ¡mingas teisines ir faktines aplinkybes, priimtÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ . 11.4.

Pažymėjo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog gautoje pareiÅ¡kimo nagrinėjimo medžiagoje esami duomenys patvirtina, kad prokuroras susipažino su pareiÅ¡kėjos nurodytoms aplinkybėms aktualiais dokumentais, įvertino tyrimo metu nustatytus duomenis, Å¡iuo atveju taikytinas teisės aktų nuostatas bei aktualiÄ teismų praktikÄ , ir padarė iÅ¡vadÄ , kad surinkta medžiaga bei jos analizė patvirtino prokuroro sprendimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones nesant tam pagrindo. Teismas pažymėjo, kad pateikta tyrimo medžiaga patvirtina, kad nutarimÄ priėmęs prokuroras, rinkdamas bei surinkęs bÅ«tinÄ medžiagÄ , pasinaudojo ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punkte jam suteikta teise reikalauti iÅ¡ valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo (pvz., dėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių tyrimo metu pasitvirtinusių aplinkybių buvo inicijuota statybÄ leidžiančių dokumentų korekcijos procedÅ«ra). 11.5.

Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pareiÅ¡kėjos skundo argumentai neįrodo jokių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindu Å¡io sprendimo panaikinimui. ProkuratÅ«ra neturi jokio teisinio pagrindo taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones dėl skundžiamame nutarime aptartų ir įvertintų klausimų. Generalinės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimas atmesti skundÄ priimtas aukÅ¡tesniajam prokurorui susipažinus su visa skundo nagrinėjimo medžiaga bei patikrinus apskųsto Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro nutarimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , įvertinus atlikto tyrimo iÅ¡samumÄ ir pakankamumÄ , pasisakius dėl Å¡ių aplinkybių bei nepadarius jokių proceso normų pažeidimų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

13. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiÅ¡kėjos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2022 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 13.12-147 panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ne(buvimo) 14. Apeliantė nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, teismas nepasisakė nei dėl vieno pareiÅ¡kėjos skunde nurodomų argumentų, todėl tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindÄ .

15. Teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Å ie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamÄ sprendimÄ , t.y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t.y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besÄ lyginį, su galima Å¡io pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietinÄ , priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas).

Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien tai, kad nesutinkama su teismo padarytomis iÅ¡vadomis, nėra pagrindas pripažinti teismo procesinį sprendimÄ esančiu be motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 42 punktas).

18. Pažymėtina, jog, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas atsižvelgė ir įvertino tiek Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 2VI-105 nurodytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas, tiek ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 13.12.-14 padarytas iÅ¡vadas, taip pat pirmosios instancijos teismas patikrino prokurorų veiksmų teisėtumÄ proceso normų pažeidimo aspektu.

Taigi nėra pagrindo vertinti, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nenustatyta. Dėl apeliacinio skundo argumentų 19. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Rolandas Kruopis 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2VI-105 atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones pagal pareiÅ¡kėjos 2021 m. rugsėjo 2 d. pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl galimo vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, imantis priemonių panaikinti 2018 m. rugpjūčio 1 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. LSKR-01-180801-00087 bei jo iÅ¡davimÄ sÄ lygojusius administracinius aktus (LR statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiÅ«ros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2018 m. balandžio 27 d. KPD Vilniaus skyriaus techninio projekto suderinimÄ Nr. CP-01-180411-07499); taip pat imantis priemonių atlaisvinti 143,74 kv. m. ploto be NŽT sutikimo silikatinių plytų priestatu užimtÄ valstybinę žemę; atliekant Vilniaus miesto savivaldybės ir KPD Vilniaus skyriaus darbuotojų, suderinusių nurodytÄ projektÄ ir iÅ¡davusių nurodytÄ statybos leidimÄ , veiksmų vertinimÄ (dėl galimo piktnaudžiavimo ar įgaliojimų virÅ¡ijimo) bei taikyti jų atžvilgiu įstatymuose nustatytÄ atsakomybę.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2022 m. vasario 2 d. pateikė skundÄ Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriui „Dėl atsisakymo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2VI-105“, kuriuo prašė panaikinti nurodytÄ prokuroro nutarimÄ ir įpareigoti prokuratÅ«rÄ taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2022 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 13.12.-14 paliko galioti 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimÄ Nr. 2VI-105 (b. l. 73-77).

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos 2021 m. rugsėjo 2 d. pareiÅ¡kimÄ nagrinėjęs prokuroras, sprendimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, priėmė patikrinęs tiek pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, tiek patikrinęs ir savo iniciatyva surinkęs papildomos informacijos bei pasinaudojęs PÄ® 19 straipsnio 3 dalyje prokurorui suteiktais įgaliojimais, ir tik po to atlikęs surinktos medžiagos vertinimÄ pareiÅ¡kėjos nurodytų aplinkybių kontekste vadovaujantis PÄ® 19 straipsnio 4 dalyje suteiktų įgalinimų atžvilgiu.

PareiÅ¡kėja nesutikdama su minėtu nutarimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2022 m. kovo 3 d. nutarimÄ Nr. 13.12-14, kuriuo buvo atmestas skundas ir paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2VI-105, kuriuo atsisakyta taikyti vieÅ¡o intereso gynimo priemones, ir įpareigoti atsakovÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros nutarimo nagrinėti iÅ¡ naujo.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu (toliau – skundžiamss sprendimas) pareiÅ¡kėjos skundo netenkino. Nurodė, kad prokuroras detaliai surinko medžiagÄ , bÅ«tinÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡vadai padaryti, taip pat prokuroras tinkamai įvykdė jam ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnyje numatytÄ pareigÄ .

21. Apeliantė nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes, jos nuomone, nutarime visiÅ¡kai nepasisakyta dėl skunde keliamų argumentų ir įrodymų. Nutarimo turinys deklaratyvus, paremtas bendro pobÅ«džio pasisakymais apie skundžiamÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡o intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimÄ 2VI-105 - tik deklaratyviai teigiama, neva skundžiamas nutarimas pagrįstas, skundas nepasitvirtino, skundžiamame nutarime argumentų pakanka, tyrimo metu reikÅ¡mingi dokumentai buvo gauti, nutarime aptartos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės. Nurodė, jog skundo neiÅ¡nagrinėjus pilnai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai, pasisakyti dėl jame nurodomų argumentų neįmanoma, tad nėra pagrindo konstatuoti buvo ar ne vieÅ¡o intereso pažeidimas, bei ar jis gintinas.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2-3 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį vieÅ¡ajam interesui ginti. Nurodytos nuostatos detalizuotos, be kita ko, ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai nustato teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam paÅ¡alinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

23. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigÅ«nų, įgaliojimai teisės aktuose negali bÅ«ti apibÅ«dinami kaip jų subjektinė teisė, kuriÄ jie gali įgyvendinti savo nuožiÅ«ra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sÄ lygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigÅ«nas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskrecijÄ priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

Prokuroras, gavęs informacijÄ apie galimai pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ ir atlikęs tyrimÄ , gali priimti sprendimÄ taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones arba atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones (ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. I-25 patvirtintų Rekomendacijų dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo 31-40 punktai). Pagal ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 4 dalį prokuroras, nenustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, priima nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones.

Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones paduodamas aukÅ¡tesniajam prokurorui. Taigi prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones visais atvejais gali bÅ«ti skundžiamas aukÅ¡tesniajam prokurorui. AukÅ¡tesnysis prokuroras, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ dėl prokuroro nutarimo, priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių nutarimų: palikti galioti nutarimÄ arba panaikinti nutarimÄ (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. I-25 patvirtintų Rekomendacijų dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo 44 punktas).

Asmuo, pateikęs informacijÄ dėl galimai pažeisto vieÅ¡ojo intereso ir nesutinkantis su aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimu, kuriuo paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, gali skųsti šį aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimÄ teismui.

24. Kasacinės instancijos teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ yra konstatuota, jog ProkuratÅ«ros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ . Ä®statyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

25. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti prokuroro veiksmų teisėtumÄ proceso normų pažeidimo aspektu, kÄ Å¡iuo konkrečiu atveju teismas ir padarė, tačiau neprivalo nagrinėti pareiÅ¡kėjos argumentų dėl materialiosios teisės pažeidimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos skunde nurodyti argumentai, dėl jos nuomone egzistuojančios bÅ«tinybės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , buvo detaliai iÅ¡analizuoti prokurorių nutarimuose.

Matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra, nagrinėdama pareiÅ¡kėjos skundÄ , rinko jame nurodytoms aplinkybėms iÅ¡nagrinėti reikalingus duomenis, juos analizavo ir vertino aktualių teisės aktų nuostatų kontekste. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros nutarimo konstatavo, kad nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedÅ«ras, kadangi buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie analizuoti bei vertinti ir pateiktos argumentuotos iÅ¡vados dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo.

Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad apeliantė argumentais, kuriais ji ginčija skundžiamÄ nutartį, iÅ¡ esmės nesutinka su prokurorų nutarimuose atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytų iÅ¡vadų, tačiau pažymėtina, kad teismui nesuteikta teisė vertinti prokuratÅ«ros iÅ¡vadų, padarytų įvertinus surinktus įrodymus.

26. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad iÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad Generalinė prokuratÅ«ra, nagrinėdama pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, rinko faktinius duomenis, juos pakankamai analizavo, vertino ir nutarimÄ (iÅ¡vadÄ ), kuriuo paliko galioti prokuroro nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, pakankamai argumentavo. IÅ¡ byloje esančių Generalinės prokuratÅ«ros nutarimo nustatyta, kad prokuratÅ«ra, nagrinėdama pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, patikrino ir iÅ¡analizavo visas skunde nurodytas aplinkybes ir atitinkamai jas įvertino. Pažymėtina, kad prokuroro atliktas tinkamas ir visapusiÅ¡kas vertinimas neturi bÅ«ti suprantamas kaip pareiÅ¡kėjos visų nurodytų aplinkybių vertinimas, o tik tų, kurių vertinimas bÅ«tinas vykdant PÄ® 19 straipsnyje numatytus reikalavimus.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti klausimo (ginčo), kurį nagrinėjo prokuroras iÅ¡ esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ . Apeliantė siekia, kad teismas įvertintų ir pasisakytų dėl faktinių ginčo aplinkybių, iÅ¡tirtų ir įvertintų patikrinimo prokuratÅ«roje metu surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes.

Tačiau tyrimÄ dėl galimo vieÅ¡ojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Ir bÅ«tent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. Iki prokuroras pagal savo kompetencijÄ nenustatė vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismÄ dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas vieÅ¡asis interesas.

Teismas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės. PrieÅ¡ingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tirtų ir spręstu dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismÄ ar taikyti kitas vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, pasisakytų dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka nėra pradėtas nagrinėti teisme, esmės, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę bei teismų kompetencijÄ .

28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad skundžiamame nutarime padaryta iÅ¡vada apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimÄ yra argumentuota, Å¡i iÅ¡vada padaryta detaliai surinkus reikalingÄ medžiagÄ . Todėl nėra pagrindo laikyti, jog faktinės situacijos tyrimas atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime absoliučiai nevertino pareiÅ¡kėjos argumentų.

29. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog prokurorai nevertino apeliantės įrodymų ar argumentų taip, jog teisinis rezultatas būtų palankus pareiškėjai, nesudaro pagrindo laikyti, jog skundžiamas nutarimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįsti.

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino skundžiamÄ prokuroro nutarimÄ , padarė motyvuotas ir bylos medžiaga pagrįstas iÅ¡vadas, vertindamas prokuroro nutarimÄ teisingai taikė procesinės teisės normas. Esant nurodytam, apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniu n u t a r i a : PareiÅ¡kėjos 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė