2021-04-07 Nr. AB-7070-3-61-3-00118-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-155-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00118-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nemokumo administratorių rūmų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nemokumo administratorių rūmų skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras (tretieji suinteresuoti asmenys – G. A., R. B., Ž. J., R. K., V. Š., V. K., A. M., V. Č., L. P.-L., I. J., G. A., M. Š., A. B.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Nemokumo administratorių rūmai (toliau – ir Rūmai) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. NS-48593 (15.1 E) „Atsisakyti registruoti dokumentų ir duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti VĮ Registrų centrą Juridinių asmenų registre įregistruoti duomenis apie Rūmų narių susirinkime, prasidėjusiame 2020 m. rugsėjo 4 d. ir pasibaigusiame 2020 m. rugsėjo 24 d., išrinktą prezidiumo pirmininką G. A. ir išrinktus prezidiumo narius G. A., R. B., V. Č., I. J., Ž. J., R. K., A. M., V. Š., M. Š. ir L. P.-L.; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos įpareigoti: 1) UAB Medicinos banką suteikti V. K. prieigą prie pareiškėjo atidarytos banko atsiskaitymo sąskaitos (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę sąskaitą valdyti atliekant mokėjimus; 2) „Swedbank“, AB suteikti V. K. prieigą prie pareiškėjo atidarytos banko atsiskaitymo sąskaitos (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę sąskaitą valdyti atliekant mokėjimus.

Pareiškėjas paaiškino, jog 2019 m. lapkričio 17 d. iš Rūmų administracijos vadovo pareigų buvo atšauktas A. B. ir nauja vadove buvo paskirta V. K.. A. B. nuo 2020 m. lapkričio 11 d. buvo nedarbingas dėl ligos, o ligai pasibaigus, 2021 m. sausio 6 d. su juo buvo nutraukta darbo sutartis. Dėl šios priežasties susidarė tokia situacija, kad Rūmų vardu joks kitas asmuo negali atlikti bankinių mokėjimų (pavedimų), kadangi tol, kol duomenys tiek apie naujus prezidiumo narius, tiek apie jų išrinktą naują vadovę nėra įregistruoti Juridinių asmenų registre, bankai atsisako suteikti prieigą V.

K. prie Rūmų banko sąskaitų bei atlikti mokėjimų pavedimus be teismo įpareigojimo. Kol VĮ Registrų centras neįregistruoja Rūmų prezidiumo primininko ir prezidiumo narių pasikeitusių duomenų, tol V. K. nėra registruojama Rūmų vadove ir dėl to bankai negali matyti jos išviešintų duomenų Juridinių asmenų registre. Pareiškėjo teigimu, negalėjimas atlikti bankinių mokėjimų (pavedimų) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, sumokėti darbo užmokesčius, atlikti mokėjimus už patalpų nuomą ir komunalinius mokesčius, mokėjimus kitiems tretiesiems asmenims – buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, kvalifikacinių egzaminų testus ir užduotis ruošiančiai įstaigai, teisines paslaugas teikiantiems teisininkams ir pan. nulems Rūmų negalėjimą pasinaudoti savo teisėmis į teisminę gynybą, pareigą organizuoti ir vykdyti kvalifikacinių egzaminų laikymą, tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Negalėjimas disponuoti sąskaitose turimomis lėšomis lemia visišką įprastinės veiklos sutrikdymą ir valstybės deleguotų funkcijų neįvykdymą, netesybų priskaičiavimą, galimą priverstinį iškraustymą iš buveinės patalpų, darbo ginčų kilimą dėl laiku nemokamo darbo užmokesčio bei mokesčius ir įmokas administruojančių valstybinių institucijų galimus taikyti priverstinius veiksmus, kaip, pvz., banko sąskaitų areštą. Be to, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus pažeistas laisvės jungtis į asociacijas principas, o teisė jungtis į asociaciją yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, patvirtinta tarptautiniuose teisės aktuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (35 str.), nes Rūmų sutrikusi veikla gali šią teisę be pagrindo apriboti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo Nemokumo administratorių rūmų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas grindžiamas tuo, jog dėl Sprendimo, kuriuo atsisakoma įregistruoti Juridinių asmenų registre prezidiumo pirmininką ir narius, pareiškėjo veikla yra apribota ir ateityje dėl to jam gali kilti didelė neatitaisoma žala, pasireiškianti galimų netesybų priskaičiavimu, priverstiniu iškraustymu iš buveinės patalpų, darbo ginčų kilimu dėl laiku nemokamo darbo užmokesčio, mokesčius ir įmokas administruojančių valstybinių institucijų galimais priverstiniais veiksmais.

Teismas pažymėjo, kad paprastai galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Todėl aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se (liet. pats savaime) nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, pareiškėjas neįrodė, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, kaip nustatyta, pirmiausia, siejamas su tuo, kad tokių priemonių netaikymas padarytų neatitaisomą arba sunkiai atitaisoma didelę žalą. Dėl to pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas prie prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kiek pareiškėjas turi darbuotojų, kuriems turi būti mokamas atlyginimas, ar nuomojamos patalpos, ar sudarytos sutartys, kurios nevykdomos ir pan. Tai reiškia, pareiškėjo pateiktas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra grindžiamas prielaidomis, bet ne realiomis galimai ateityje kilsiančiomis neigiamomis teisinėmis (finansinėmis) pasekmėmis. Nors pagal savo prasmę reikalavimo užtikrinimo priemonė yra taikoma tik esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje, tačiau tai nereiškia, kad tokia grėsmė gali būti nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių tai, kad dėl galiojančio Sprendimo prašyme nurodomų neigiamų teisinių (finansinių) pasekmių pašalinimas būtų taip apsunkintas, jog nebūtų įmanomas.

Teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog nurodyti bankai atsisako atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, sudaro pagrindą pripažinti, kad toks prašymas taikyti tokias reikalavimo užtikrinimo priemonę yra nepagrįstas, todėl negali būti patenkintas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašoma reikalavimo užtikrinimo priemone siekiama ne užtikrinti nepertraukiamą savo veiklą. Tai reiškia, kad pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė skirta pareiškėjo teisinių santykių su trečiaisiais asmenimis tęstinumui ir stabilumui užtikrinti, o ne administracinėje byloje priimto nagrinėti reikalavimo užtikrinimui.

Teismas nurodė, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl pareiškėjo teiginys, kad Sprendimas tikėtina bus panaikintas, savaime nėra teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog šioje proceso stadijoje pareiškėjas nepateikė teismui argumentų, patvirtinančių teisinį pagrindą, ir įrodymų, patvirtinančių faktinį pagrindą, kuriais remiantis būtų galima tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas Nemokumo administratorių rūmai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, jog jo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė skirta jo teisinių santykių su trečiaisiais asmenimis tęstinumui ir stabilumui užtikrinti, o ne administracinėje byloje priimto nagrinėti reikalavimo užtikrinimui. Pareiškėjas nurodo, kad jis neturi jokių ketinimu, jog teismas modifikuotų ar keistų tarp pareiškėjo ir trečiųjų asmenų sudarytas sutartis, kurių įgyvendinimui yra būtina banko sąskaitų valdymo galimybė. Pareiškėjas siekia, kad vadovė V. K. galėtų vykdyti visas jai pavestas funkcijas, kurios priskirtos vadovui pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą bei Rūmų įstatus.

Pareiškėjas yra įsitikinęs, jog pagal teismų praktiką, remiantis jau realiai patirtos žalos faktais, nėra būtina įrodyti grėsmę. Dėl to su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė duomenis apie pastovius mėnesinius mokėjimus, kuriuose nurodomos pareiškėjo išlaidos. Minėtus duomenis pareiškėjas pateikė tik su atskiruoju skundu, nes jų pateikimo būtinybė atsirado po ginčijamos teismo nutarties priėmimo.

Pareiškėjo teigimu, negalėjimas atlikti bankinių mokėjimų (pavedimų) valstybinėms institucijoms, sumokėti darbo užmokesčius, atlikti mokėjimus už patalpų nuomą ir komunalinius mokesčius, mokėjimus kitiems tretiesiems asmenims – buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, kvalifikacinių egzaminų testus ir užduotis ruošiančiai įstaigai, teisines paslaugas teikiantiems teisininkams ir pan. nulems jo negalėjimą pasinaudoti savo teisėmis į teisminę gynybą, pareigą organizuoti ir vykdyti kvalifikacinių egzaminų laikymą, tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą. Negalėjimas disponuoti sąskaitose turimomis lėšomis lemia visišką įprastinės veiklos sutrikdymą ir valstybės deleguotų funkcijų neįvykdymą, netesybų priskaičiavimą, galimą priverstinį iškraustymą iš buveinės patalpų, darbo ginčų kilimą dėl laiku nemokamo darbo užmokesčio bei mokesčius ir įmokas administruojančių valstybinių institucijų galimus taikyti priverstinius veiksmus.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas ar jos netaikymas jam nesukelia jokių tiesioginių pasekmių, todėl neturėdamas teisinio intereso, atskirojo skundo pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsakovas kartu pažymi, kad šioje byloje keliamas ginčas dėl registro tvarkytojo sprendimo, kuriuo atsisakyta įregistruoti pakeistus duomenis apie Rūmų prezidiumo narius ir Rūmų prezidiumo pirmininką teisėtumo, tačiau šioje byloje nėra ginčijamas registro tvarkytojo sprendimas dėl atsisakymo įregistruoti pakeistus duomenis apie Rūmų vadovę V. K.. VĮ Registrų centro vertinimu, ginčijama nutarties dalimi teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai pareiškėjo teisiniai santykiai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo skunde bei atskirajame skunde nurodyti motyvai tikėtinai patvirtina pareiškėjo pateiktų reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą. Šią išvadą patvirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo protokolinė nutartis administracinėje byloje Nr. eI2-1173-860/2021, pagrindžianti, kad V. K. pagal galiojančius teisės aktus teisėtai buvo išrinkta Rūmų vadove ir ji atstovauja pareiškėją, tačiau jai visapusiškai veikti pareiškėjo vardu trukdo neteisėtas bei nepagrįstas VĮ Registrų centro Sprendimas.

Dėl atsakovo atsisakymo registruoti V. K. Nemokumo administratorių rūmų vadove nėra galimybės užtikrinti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 141 ir 142 straipsniuose įtvirtintų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Be to, vadovas negali atlikti JANĮ 146 straipsnyje nustatytų pareigų ir funkcijų. Negalint Rūmų vadovui disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, nesumokant atlyginimų darbuotojams, neapmokant nuomos už nuomojamas patalpas, neapmokant komunalinių mokesčių ir kitų mokėjimų žala bus didelė ir neatitaisoma, nes yra reali grėsmė, kad Rūmų darbuotojai išeis iš darbo dėl nemokamų atlyginimų, o priimti naujų darbuotojų nebus galimybės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 15 d. nutarties dalies, kurioje buvo atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir kol įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje įpareigoti: 1) UAB Medicinos banką suteikti V. K. prieigą prie pareiškėjo atidarytos banko atsiskaitymo sąskaitos (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę sąskaitą valdyti, atliekant mokėjimus; 2) „Swedbank“, AB suteikti V. K. prieigą prie pareiškėjo atidarytos banko atsiskaitymo sąskaitos (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę sąskaitą valdyti, atliekant mokėjimus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą bei ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-498-520/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-520/2019; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-498-520/2018). Negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-227-822/2019). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog tokios prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kaip įpareigoti instituciją sustabdyti tam tikrus aktus, neginčijant tokių aktų teisėtumo, administraciniame teisme iš viso negali būti nagrinėjamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-999-756/2015; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-614-520/2015).

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. NS-48593 (15.1 E), kuriuo buvo atsisakyta registruoti Juridinių asmenų registre Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių ir prezidiumo primininko duomenų pakeitimus, bei VĮ Registrų centro įpareigojimo Juridinių asmenų registre įregistruoti duomenis apie išrinktą prezidiumo primininką ir prezidiumo narius.

Įvertinus skundo reikalavimus bei prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę aplinkybes, darytina išvada, kad prašymas įpareigoti UAB medicinos banką ir „Swedbank“, AB suteikti V. K. prieigą prie banko sąskaitų nėra tiesiogiai susijęs su pirmosios instancijos teismo priimto skundo dalyku – panaikinti VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. NS-48593 (15.1 E) „Atsisakyti registruoti dokumentų ir duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre“ bei įpareigoti VĮ Registrų centrą Juridinių asmenų registre įregistruoti duomenis apie išrinktą prezidiumo primininką ir prezidiumo narius. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovo veiksmų teisėtumo įvertinimas, o prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra susijusi su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra šio administracinio ginčo šalys. Be to, kaip teisingai atsiliepime nurodė atsakovas, šioje byloje nėra ginčijamas VĮ Registrų centro sprendimas dėl atsisakymo įregistruoti pakeistus duomenis apie Nemokumo administratorių rūmų vadovę V. K., o sprendžiamas Sprendimo, kuriuo atsisakyta registruoti Juridinių asmenų registre Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių ir prezidiumo primininko duomenų pakeitimus, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nutaria, kad nesant aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, jo prašymas įpareigoti UAB Medicinos banką ir „Swedbank“, AB suteikti V. K. prieigą prie banko sąskaitų kol bus išnagrinėta administracinė byla negali būti tenkinamas. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgus į tai, aptarta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 15 d. nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo Nemokumo administratorių rūmų atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėjas Nemokumo administratorių rūmai prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Nemokumo administratorių rūmų atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys