ff218137-aa1f-4e2f-90ae-abd9ed2e08c1 · Vilniaus apygardos teismas

VILNIAUS MIESTO 1

Civilinė byla Nr. 2A-8-302/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.10; 45.5; 121.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. kovo 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės, kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Neringos Švedienės, sekretoriaujant Margaritai Armalienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei Ingai Morkvėnienei, trečiajam asmeniui S. V. ,

vertėjai Olgai Vostrenkovai,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys A. M. , S. V. , dėl įsiskolinimo už Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 53-54; 129-130), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 5 292,06 Lt įsiskolinimo už Å¡ildymÄ bei karÅ¡tÄ vandenį, tiektÄ atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas nurodė, kad tiekė Å¡ilumos energijÄ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Bute gyvena tretieji asmenys A. M. ir S. V. , jie už tiekiamÄ butui centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ bei karÅ¡tÄ vandenį mokėjo nepilnai ir nereguliariai. Už laikotarpį nuo 1999-01-01 iki 2007-11-30 susidarė įsiskolinimas 5 292,06 Lt sumai. IÅ¡ Å¡ios sumos A. M. nesumokėjo

2 945,87 Lt už centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, o S. V. – 2 346,19 Lt. Kadangi nurodyto buto Å¡ilumos

tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl pagal Civilinio kodekso 6.384 str. ir 1.71 str. tarp ieškovo ir atsakovo konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta neterminuota energijos pirkimo-pardavimo sutartis.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pareiga atsakyti kyla faktiniams buto nuomininkams, t.y. A. M. ir S. V. , nes bÅ«tent su jais konkliudentiniais veiksmais sudaroma sutartis dėl Å¡ilumos energijos tiekimo. Pagal CK 6.584 str. 1 d. mokestis už Å¡iluminę energijÄ , kai nuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už Å¡ilumos energijÄ mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 2002 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 658 patvirtintos Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas, Å¡iluminę energijÄ ir komunalines paslaugas tvarkos (toliau – Tvarka) 2 punktas numato, kad Å¡iluminės energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiÅ¡kai sunaudotÄ Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas ir Å¡iluminę energijÄ atsiskaito pagal nustatytÄ ja tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis butų nuomininkai. Tvarkoje nustatyta speciali nuomininkų atsiskaitymo su tiekėjais tvarka, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojimai Å¡iuo atveju tenka vartotojui, o ne atsakovui. Taigi ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ sudaryti su nuomininku Å¡ilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau to nepadarė. IeÅ¡kinys buto savininkui reiÅ¡kiamas nepagrįstai. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, prieÅ¡taraujančių teisės aktų nuostatoms, ir negali bÅ«ti atsakingas už nuomininko skolas, todėl nėra pagrindo iÅ¡ atsakovo priteisti įsiskolinimÄ vien tik nuosavybės teisės pagrindu (b.l. 79-81).

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. birželio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovui UAB „Vilniaus energija“ iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2 945,87 Lt skolos už Å¡ildymÄ . Priėmė ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinio ir civilinę bylÄ dalyje dėl 2 346,19 Lt priteisimo nutraukė.

Teismas, laikydamas, kad tarp šalių konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta sutartis dėl šilumos energijos tiekimo, nes gyvenamųjų

patalpų, esančių Kalvarijų g. 159-89, Vilniuje, šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio

namo Å¡ilumos energijos tiekimo tinklų, Å¡ilumos energija faktiÅ¡kai buvo patiekta į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butÄ , sprendė, kad atsakomybė už tiektÄ ir sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ tenka patalpų savininkui Vilniaus miesto savivaldybei, todėl jis privalo atsiskaityti su ieÅ¡kovu už Å¡ioms patalpoms tiektÄ Å¡ilumos energijÄ .

Teismas nenustatė, kad tiekėjas ir buto savininkas bei nuomininkai bÅ«tų sudarę raÅ¡ytinį susitarimÄ dėl individualiai aptartų sutarties sÄ lygų, todėl sprendė, kad nuomininkai netapo Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties dalyviais. Pareiga Å¡iuo atveju atsakyti kyla buto savininkui.Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ atsakovo atsiliepimo argumentÄ , kad jis, nuomodamas socialinį bÅ«stÄ , veikia nekomerciniais tikslais, nesiekia ir negauna pelno, vykdo įstatymų jam priskirtÄ funkcijÄ , todėl negali bÅ«ti atsakingas už trečiųjų asmenų skolas, motyvuodamas tuo, kad pagal CK 2.36 str. 1 d. savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra Å¡ių santykių dalyvė lygiais pagrindais, kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai, todėl sudarydama, vykdydama ar nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, veikia ne kaip vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis vieÅ¡asis juridinis asmuo. BÅ«tent atsakovui, o ne ieÅ¡kovui kyla pareiga domėtis savo turtu, prižiÅ«rėti, kaip ir kokiu pagrindu yra naudojamas atsakovui priklausantis turtas, ir ar tvarkingai yra mokami mokesčiai (t. y. ar nepažeidžiamos paslaugų tiekėjų teisės), ar vykdomi savivaldybės priimti įsakymai dėl nuomos sutarčių sudarymo ir pan. Atsakovas yra vieÅ¡as juridinis asmuo, yra atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų, jam keliami padidinto budrumo reikalavimai, todėl jis, tvarkydamas tiek viso miesto Å«kį, tiek ir socialinio bÅ«sto fondÄ , privalo bÅ«ti itin budrus ir rÅ«pestingas (CK 1.5 str.).Teismas, priėmęs ieÅ¡kovo atsisakymÄ dalyje dėl 2 346,19 Lt priteisimo, bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė.

Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo santykius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ bei faktines bylos aplinkybes.

Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008, kadangi Å¡ioje byloje teismas nustatė, kad nuomininkas per visÄ laikÄ nemokėjo už ieÅ¡kovui suteiktas paslaugas, o Å¡iuo atveju teismas pripažino, kad tretieji asmenys iÅ¡ dalies mokėjo ieÅ¡kovui už jo teikiamas paslaugas, taigi skiriasi bylos faktinės aplinkybės.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi Vilniaus apygardos teismo nutartimis, palankiomis ieÅ¡kovui, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2009-06-09 priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2A-587-492/2009, kuris palankus atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas siekiant nesudaryti prielaidų skirtingos praktikos formavimuisi ir bÅ«tų priimtas sprendimas, atitinkantis aukÅ¡tesnės instancijos teismo suformuotÄ praktikÄ .

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčo santykių nereguliuoja Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalis ir Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr.876 nuostatos. Teismas neatsižvelgė į tai, kas yra galutinis energijos vartotojas, neanalizavo konkrečios faktinės situacijos, neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobūdžio bylose nėra vienareikšmiška.

Atsižvelgiant į sutarties laisvės principÄ Å¡ilumos energijos vartojimo pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyviu gali bÅ«ti ne tik patalpų savininkas, bet ir nuomininkas. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog Å¡alių veiksmai rodo, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, nes ieÅ¡kovas konkliudentiniais veiksmais sudarė susitarimÄ , pagal kurį Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimi laikytini buto nuomininkai, kurie ir turi sumokėti už faktiÅ¡kai sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ (Civilinio kodekso 6.388 str.), kadangi pats ieÅ¡kovas įsiskolinimÄ paskaičiuodamas fiziniam asmeniui, sÄ skaitas pateikdamas buto nuomininkams, tam tikrÄ laikotarpį buto nuomininkams apmokant sÄ skaitas už Å¡ilumos energijÄ ir kt., savo veiksmais pripažino, kad Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo santykių Å¡alimi yra ne atsakovas, bet buto nuomininkai.

Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog savivaldybė, nuomodama bÅ«stÄ , dalyvauja civiliniuose santykiuose lygiais pagrindais kaip ir kiti Å¡ių santykių dalyviai, nes savivaldybė, vykdydama LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas, vykdo nekomercinę veiklÄ .

Atsakovas, palaikydamas pirmosios instancijos teisme pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ , praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo kreiptis į šį teismÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė tokį jo praÅ¡ymÄ , nes jis yra susijęs su teisės aktų aiÅ¡kinimu ir jų taikymu.

IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ , skundÄ atmesti. Nurodo, kad Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalis ir Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr.876 nuostatos reglamentuoja valstybės ar savivaldybės ir jų patalpų nuomininko tarpusavio teisinius santykius ir nereglamentuoja Å¡ilumos tiekėjo ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininko tarpusavio santykių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-30 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-3/2008 yra suformavęs precedentÄ , jog, nesudarius raÅ¡ytinės individualios Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties, už Å¡ilumos energijos paslaugas turi atsiskaityti patalpų savininkas. Teismas pagrįstai priteisė skolÄ iÅ¡ atsakovo, nes tretieji asmenys nesikreipė į ieÅ¡kovÄ ir nesudarė individualios Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties. Naudojimosi ieÅ¡kovo teikiamomis paslaugomis fakto nepakanka tam, kad nuomininkus bÅ«tų galima pripažinti Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimi bei iÅ¡ jo reikalauti atsiskaityti su Å¡ilumos tiekėju. 1999-12-02 Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo Nr.2105V negalima laikyti susitarimu vien todėl, kad pats patalpų nuomininkas nėra iÅ¡reiÅ¡kęs valios sudaryti raÅ¡ytinės sutarties, joks asmuo nėra kreipęsis į ieÅ¡kovÄ dėl sutarties sudarymo.

Teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl

kreipimosi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ , nes Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu

Nr.876 patvirtinta tvarka nekonkuruoja su Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių normomis, nes jos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius ir nėra pagrindo tvirtinti, kad ginčijamuose ūkio ministro įsakymuose turėjo būti nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nuo

1999-12-31 nuosavybės teise priklauso butas, esantis Kalvarijų g. 159-89, Vilniuje (b.l. 34-35). Pagal UAB „Verkių ūkis“

2007-07-05 pažymos duomenis nurodytu butu naudojasi nuomos pagrindais A. M. ir S. V. , registracijos data 1985-10-22 (b.l. 31). Už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ laikotarpiu nuo 1999-01-01 iki 2007-11-30 susidarė 5 292,06 Lt įsiskolinimas (b.l. 5-6). Tretysis asmuo S. V. 2 346,19 Lt įsiskolinimÄ padengė (b.l. 136, 143). IeÅ¡kovas atsisakė nuo reikalavimo priteisti 2 346,19 Lt (b.l. 146-147). RaÅ¡ytinė Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ir buto savininko ar bute gyvenusių nuomininkų laikotarpiu nuo 1999-01-01 iki 2007-11-30 nebuvo sudaryta.

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad atsakovas kaip buto savininkas yra atsakingas už butui tiektos Å¡ilumos energijos apmokėjimÄ už laikotarpį nuo 1999-01-01 iki 2007-11-30, ir tenkino Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies.

Apeliantas skunde teigia, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias Å¡ilumos pirkimo–pardavimo teisinius santykius, dėl to nepagrįstai pripažino Å¡ilumos vartotoju ir asmeniu, turinčiu pareigÄ atsiskaityti su Å¡ilumos tiekėju, buto savininkę – savivaldybę, t.y. skunde keliamas teisės normų, reglamentuojančių Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo ir atsiskaitymo už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ teisinius santykius, aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai.

Å ilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių (Civilinio kodekso 6.383-6.391 straipsniai),  šilumos energijos pirkimÄ -pardavimÄ reglamentuojančios teisės normos - Å ilumos Å«kio įstatymas, Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos Å ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sÄ lygos.

Pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip Å¡ilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio Å¡ilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Pagal Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 62 punktÄ Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma Å¡ilumos tiekėjo ir pastato savininko – Å¡ilumos vartotojo; 52.1 punkte nustatyta, kad Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma Å¡ilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų – buitinių Å¡ilumos vartotojų.

Pagal Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Å ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sÄ lygų 8 punktÄ Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių pagal Å¡ias standartines sÄ lygas Å¡alys yra Å¡ilumos tiekėjas ir pastato savininkas – Å¡ilumos vartotojas. Tokiu bÅ«du, Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių Å¡alys yra Å¡ilumos tiekėjas ir pastato savininkas - Å¡ilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas - buitinis Å¡ilumos vartotojas, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama Å¡ilumos energija.

Tokia išvada padaryta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. AB ,,VST“ byloje Nr. 3K-3-3/2008, 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009 UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė).

Minėtoje teismų praktikoje pripažįstama, jog šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu nėra tokio susitarimo, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas. Nagrinėjamos bylos atveju buvęs nuomininkas netapo šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, nes nesudarė šios sutarties ir neprisiėmė tokių sutartinių įsipareigojimų.

Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad Å¡ilumos vartotoju gali bÅ«ti tik fizinis asmuo, nes pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 2 str. 32 d. Å¡ilumos vartotojas – tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami Å¡ildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie Å¡ilumos perdavimo tinklų ar pastatų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų; Å¡io straipsnio 31 d. Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip Å¡ilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio Å¡ilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad Å¡ilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimi, o jeigu nėra tokio susitarimo, Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties

šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 30).

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas su buto nuomininkais buvo sudaręs šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį konkliudentiniais veiksmais.

Å ilumos Å«kio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sÄ lygų, o pagal Å¡io straipsnio 2 dalį standartinės sÄ lygos galioja Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡alių individualiai aptartoms sÄ lygoms ir įstatymams. Nurodytų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 56 punkte nustatyta, kad Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartines sÄ lygas, iÅ¡skyrus Å¡alių individualiai aptartas sÄ lygas; standartinės sÄ lygos galioja iki Å¡alys individualiai susitaria dėl Å¡ių sÄ lygų (Taisyklių 57 punktas). Aptariamų Taisyklių 65 punkte nustatyta, kad Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sÄ lygas, iÅ¡skyrus Å¡alių individualiai aptartas sÄ lygas, ir standartinės sÄ lygos galioja tol, kol Å¡alys individualiai susitaria dėl sutarčių sÄ lygų (Taisyklių 66 punktas).

Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ ir komunalines paslaugas tvarka reglamentuoja valstybės ar savivaldybės ir jų patalpų nuomininkų tarpusavio teisinius santykius ir nereglamentuoja Å¡ilumos tiekėjo ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio santykių. Pažymėtina, kad Å¡is teisės aktas nekeičia Å¡ilumos pirkimÄ -pardavimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos tokių sutarčių subjektų sudėties, nurodytas Vyriausybės nutarimas nėra speciali teisės norma Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties subjektų prasme ir, remiantis vien Å¡iuo nutarimu, laikyti byloje trečiųjų asmenų (gyvenamųjų patalpų nuomininkų) Å¡ilumos energijos vartotojais, atsakingais tiekėjui, negalima.

Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios raÅ¡ytinės Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas Å¡iose sÄ lygose nurodytų Å¡alių – tiekėjo ir pastato savininko-Å¡ilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai. Nesudarius raÅ¡ytinės sutarties su Å¡ilumos tiekėju dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas Å¡ilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama Å¡iluma, savininko

- Vilniaus miesto savivaldybės nuo pastato Å¡ilumos įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo datos iki Å¡alys sudarys Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sÄ lygas, o ne tarp energijos tiekėjo ir buto nuomininko – faktinio Å¡ilumos vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Â

Apelianto argumentai, kad jis neturi apmokėti už jam nuosavybės teise priklausančiam butui tiektÄ Å¡ilumos energijÄ , nes juo naudojosi buto nuomininkai, ieÅ¡kovas apeliantui niekada nepateikė sÄ skaitų apmokėjimui už Å¡ilumos energijÄ , nepakeičia atsakovo pareigos pagal aukščiau nurodytas įstatymines nuostatas atsakyti už jam nuosavybės teise turimam butui tiektÄ Å¡ilumos energijÄ . Å ilumos energija yra sunaudota (buvo Å¡ildomas atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas), už Å¡ilumos energijÄ nėra apmokėta.

Civilinio kodekso 4.37 str. 1 d. numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Taigi atsakovas, kaip buto savininkas, nuomodamas butÄ , turėjo pareigÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad jam įgyvendinant Å¡iÄ teisę nebÅ«tų pažeidžiami kitų asmenų teisės ir interesai. Atsakovas, nuomodamas socialinį bÅ«stÄ , turi užtikrinti, kad nuomininkai sudarytų pirkimo-pardavimo sutartį su Å¡ilumos energijos tiekėju, kontroliuoti nuomos sutarties vykdymÄ , t. y. ar nuomininkai atsiskaito su Å¡ilumos energijos tiekėju Vyriausybės nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.584 str. 1 d. ir Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas, Å¡ilumos energijÄ ir komunalines paslaugas tvarka, kuriomis grindžiamas apeliacinis skundas, reglamentuoja valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Å¡alių, t. y. valstybės ar savivaldybės – nuomotojo ir valstybės ar savivaldybės - gyvenamųjų patalpų nuomininko tarpusavio teisinius santykius.

Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkcijÄ â€“ nuomodama socialinį bÅ«stÄ , atsako už tinkamÄ tokios funkcijos vykdymÄ ir neturi pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį bÅ«stÄ , veiksmų Å«kio subjektams, tiekiantiems Å¡ilumÄ savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias Å¡i nuomoja kaip socialinį bÅ«stÄ , nes tai prieÅ¡tarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems Å¡ilumos tiekimo

teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-30 nutartis, priimta  civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008).

Remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų įstatymo 23 str.

2 d. nustatyta, kad Aukščiausiais teismas formuoja vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Kadangi nagrinėjama byla yra visiÅ¡kai analogiÅ¡ka bylai, iÅ¡nagrinėtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009 UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, Å¡iÄ bylÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija yra saistoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje iÅ¡dėstytų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių. Dėl nurodyto nėra pagrindo vadovautis apelianto nurodomomis ankstesnėmis kasacinės instancijos teismo nutartimis (2005-04-25 nutartimi byloje Nr. 3K-3-269/2005, 2004-06-23 nutartimi byloje Nr. 3K-3-392/2004), kadangi po nurodomų nutarčių priėmimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pasikeitė, priėmus jau minėtÄ civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008-01-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008 ir vėliau priimtoje 2009-07-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009 Aukščiausiasis Teismas Å¡ios praktikos toliau nuosekliai laikosi. Taip pat pažymėtina, jog teisingumo bei asmenų lygybės įstatymui ir teismui principų įgyvendinimas reikalauja, kad teismai analogiÅ¡kose situacijose kylančius ginčus spręstų vienodai, vienodai aiÅ¡kintų ir taikytų tas pačias teisės normas.

Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Å«kio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių

52 p., 2003-07-10 įsakymu Nr.4-289 patvirtintų Å ilumos pirkimo pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų 8, 43 p. atitinka Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr.876 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas, Å¡ilumos energijÄ ir komunalines paslaugas tvarkos apraÅ¡o 2, 5 p., Å ilumos Å«kio įstatymo 1 str. 7, 25 p., Civilinio kodekso 6.384 str. 1 d., nes įvertinus aukščiau nurodytus argumentus dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, esminių neatitikimų tarp minėtų norminių aktų ir Å ilumos Å«kio įstatymo nuostatų nenustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas ieÅ¡kiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimÄ nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija n u t a r ė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė Romualda Janovičienė

Kolegijos teisėjai

 Algirdas AuruÅ¡kevičius  Â

  Neringa Å vedienė      Â

Â

Â