ff2027dd-e6dd-4bc5-b1f2-1ae9441be1bc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                               Administracinė byla Nr. I-3808-580/2014                                                                     Proceso Nr. 3-61-3-06645-2013-0                  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 21, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, dalyvaujant pareiškėjui V.

Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. Å . praÅ¡o atlyginti 31 000 Lt neturtinę žalÄ , patirtÄ dėl neteisėtų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) veiksmų. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K yra laikomas nuo 2013-03-21.

Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 buvo nustatyta, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. Pažymėjo, kad nuo 2013-03-21 LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 200, Nr. 283, Nr. 287, Nr. 337 ir Nr. 342 buvo laikomas su 3 suimtaisiais. Kamerų plotai yra apie 8 kv. m, taigi, leistina plotų norma buvo virÅ¡yta dvigubai. Dėl to jautėsi pažemintas. Kamerose esantys stalai yra pritaikyti dviems asmenims, o maistas paduodamas keturiems. Dėl vietos prie stalo trÅ«kumo tenka kovoti su kitais asmenimis. Pateiktas Å¡iltas maistas atÅ¡Ä la, tačiau nėra galimybių jo pasiÅ¡ildyti.

Kamerose yra tarakonų ir parazitų, kurie vaikÅ¡to ant indų bei miegančių suimtųjų. Sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų. PareigÅ«nams atidarius duris, matomas gamtinių reikalų atlikimas. Duodama patalynė ir čiužiniai yra taip nudėvėti, purvini ir pilni bakterijų, kad sukelia niežėjimÄ ir bėrimus. Gydytojai žemina dėl higienos reikalavimų nesilaikymo ir apsileidimo, nors tinkamos sÄ lygos laikytis higienos reikalavimų nėra sudaromos.

Dėl to V. Å . jaučiasi nepilnaverčiu, jam tenka gydytis bėrimus, depresijÄ . Pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės yra tik maža dalis laikymo įkalinimo įstaigoje sÄ lygų pažeidimų. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Nurodė, kad 2013-04-24, nuo 2013-05-23 iki 2013-06-05 ryto, 2013-06-13 ryte, 2013-07-19, 2013-08-01 ir 2013-08-02, nuo 2013-08-04 iki 2013-08-06, 2013-10-10 ir 2013-10-15 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjo žodžius apie atsiradusius sveikatos sutrikimus bei patirtus psichologinius nepatogumus, sprendžia, kad yra pagrindas nepriteisti V. Å . neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 625, o didžiausias areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius neturi virÅ¡yti 29.

Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias LukiÅ¡kių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima virÅ¡yti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1 000 asmenų. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti Å«kio darbus.

Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie laikomi po vienÄ (tik retais atvejais jų pačių praÅ¡ymu jie gali bÅ«ti laikomi po 2 asmenis). Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei  suimtiesiems. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį.

Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, taip pat laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , atsiradus galimybei, jie perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.Atkreipė dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, jog jie palaikytų tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius pristatomas į kameras, kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti iÅ¡duodama kalcinuota soda. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Å i sutartis kiekvienais metais pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. LukiÅ¡kių TI-K miegui skirtas inventorius dezinfekuojamas LukiÅ¡kių TI-K patalpose įrengtoje dezinfekcinėje kameroje.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013 m. rugsėjo mėnesį atliko patikrinimus ir pažymėjo, kad minkÅ¡tojo inventoriaus patalynės laikymo patalpose minkÅ¡tasis inventorius ir patalynė buvo vizualiai geros bÅ«klės, tinkama naudoti. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ LukiÅ¡kių TI-K buvo praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 48). Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo atstovo atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje V. Å . reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trÅ«kumų ir kalinimo sÄ lygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ vertina 31 000 Lt. Dėl kamerų plotų reikalavimųNuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiÅ¡kėjÄ LukiÅ¡kių TI-K kamerose 2013-03-21, nuo 2013-04-25 iki 2013-05-22, nuo 2013-06-05 vakaro iki 2013-06-12, nuo 2013-06-13 vakaro iki 2013-07-18, nuo 2013-07-20 iki 2013-07-29, 2013-07-31, nuo 2013-08-07 iki 2013-10-09, nuo 2013-10-11 iki 2013-10-14 ir nuo 2013-10-16 iki 2013-11-05 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai. V.

Š. nuo 2013-03-21 iki 2013-11-05 Lukiškių TI-K buvo laikomas 197 dienas (buvimas Lukiškių TI-K kamerose pusę dienos skaičiuotas kaip visa diena, praleista šioje įkalinimo įstaigoje, atskirai neišskiriant, kad pavyzdžiui pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko vakare ar iš jo išvyko ryte). Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, pareiškėjas buvo laikomas tik 24 dienas ir 2 rytus.

Apibendrinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas kamerose nepažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytų reikalavimų buvo laikomas pakankamai trumpÄ laikÄ , lyginant jį su visu buvimo LukiÅ¡kių TI-K laiku. Dėl tualeto neatskyrimo nuo gyvenamųjų patalpųPareiÅ¡kėjas nurodė, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų. PareigÅ«nams atidarius duris, matomas gamtinių reikalų atlikimas.

Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Å i patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara. Teismo nuomone, tualetÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį. Dėl baldų ir patalynėsPažymėtina, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nereglamentuoja patalpų aprÅ«pinimo baldais, baldų dydžio ir matmenų, todėl visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu Å¡ios aplinkybės pagrįstai nebuvo vertintos.

Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad stalo plotas visose Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra 30 kv. m ploto (b. l. 55). Kadangi teisės aktuose baldų išmatavimai nėra reglamentuojami, turi būti vertinamas baldų pakankamumas, jų tinkamumas kamerai. Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad baldai labai nedideli ir prie jų vienu metu negali valgyti visi patalpoje kalinami asmenys. Kadangi maistas išduodamas vienu metu, tai kiti turi laukti eilės pavalgyti. Laukimo metu maistas atvėsta.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 3 skyriuje, reglamentuojančiame tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ , nėra nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti buitiniai prietaisai maistui paÅ¡ildyti. Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentas pateiktas teisingai, tačiau kalinimo sÄ lygų pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstamas tik neteisėtas elgesys, tai yra toks elgesys, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai ar kuris gali bÅ«ti pripažįstamas nežmoniÅ¡ku ar žeminančiu elgesiu Konvencijos 3 straipsnio prasme.Atsižvelgiant į kamerų plotus stalų plotai laikytini pakankamais, kadangi didesnių baldų nebÅ«tų galima laikyti teisės aktų nustatyto dydžio kameroje.

Valgymas nėra ilgas procesas, todėl per tÄ laikÄ , kurį reikalinga palaukti norint pavalgyti prie stalo maistas itin neatÅ¡Ä la ir gali bÅ«ti valgomas. Todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybė dėl netinkamų maitinimosi sÄ lygų nepripažįstama pažeidimu pagal Konvencijos 3 straipsnį, o kituose teisės aktuose, Å¡i kalinamojo teisė nėra reglamentuojama ir negali sÄ lygoti neteisėtų veiksmų.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, esančio miegui skirto inventoriaus bÅ«klė nebuvo vertinta.

Tačiau Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. balandžio mėnesio bei rugsėjo mėnesio patikrinimo aktuose, sudarytuose pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K metu, nurodyta, kad Lukiškių TI-K švarus, išduoti paruoštas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) ir patalynė laikomas tam skirtose patalpose įrengtose lentynose, kurių apatinėse dalyse yra sudėtas minkštasis inventorius, viršutinės lentynų dalys yra skirtos švariems lovų skalbiniams ir rankšluosčiams laikyti.

Miegui skirtas minkÅ¡tasis inventorius yra dezinfekuojamas LukiÅ¡kių TI-K patalpose įrengtoje dezinfekcinėje kameroje. Dezinfekcijos kameros darbo žurnale registruojama: dezinfekcijos data, dezinfekuojamo inventoriaus pavadinimas, kiekis, dezinfekcijos trukmė, pateikusio ir priėmusio minkÅ¡tÄ jį inventorių dezinfekcijai paraÅ¡as ir atsakingo vykdytojo paraÅ¡as. MinkÅ¡tojo inventoriaus ir patalynės laikymo patalpose laikomas minkÅ¡tasis inventorius ir patalynė buvo vizualiai geros bÅ«klės, tinkami naudoti bei pritaikyti dezinfekuoti dezinfekcijos kameroje ir atitiko Lietuvos higienos normos HN76:2010 66 punkto reikalavimus (b. l. 11–12, 13–14, 15–17).

Patalynė yra lengvai perneÅ¡amas daiktas, todėl Å¡iuo metu nėra galimybių nustatyti, jog pareiÅ¡kėjo kamerose buvo laikoma kitokia nei tirta patalynė. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad patalynės bÅ«klė jam sukėlė niežėjimÄ , tačiau iÅ¡ jo asmens sveikatos istorijos (b. l.

32) matyti, kad jam odos liga buvo diagnozuota vienÄ kartÄ 2013-07-11 ir daugiau nesikartojo. Ä®vairiaspalvės dedervinės atsiradimas nėra susijęs su higienos nesilaikymu (http://www.pasveik.lt/ligos-ir-sindromai/dedervine-/60511/). Kitų duomenų nepateikta, todėl V. Å . teiginiai, kad patalynė ir čiužiniai yra nudėvėti, purvini ir pilni bakterijų, nepasitvirtino. Dėl parazitų kameroseByloje esantys duomenys patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K dėl deratizacijos ir dezinsekcijos yra sudaręs sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi (2012-05-18 pavadinimas pakeistas į UAB Kenkėjų kontrolės tarnybÄ ; b. l. 37–40, 41, 42).

Taigi, darytina išvada, kad graužikai ir buitiniai parazitai buvo naikinami pagal sutartį su šiuos darbus atliekančia įmone. Dėl Lukiškių TI-K perpildymoKalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyta, kad 1.1.3 Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų.

LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugiÄ aplinkÄ , pažeidimÄ , nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprÅ«pinimas, trumpėja maudymosi duÅ¡e galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas.

Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ Asmenų laikymo areÅ¡tinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Å io komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymÄ , laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sÄ lygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo.

To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl LukiÅ¡kių TI-K, Komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sÄ lygos gali bÅ«ti laikomos nežmoniÅ¡ku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laikÄ â€“ keletÄ mėnesių. Dėl neturtinės žalos atlyginimoIÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto ir kitų reikalavimų.

LukiÅ¡kių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Å i aplinkybė teisinės reikÅ¡mės neturi, nes ja gali bÅ«ti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalÄ pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnis nustato, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .PareiÅ¡kėjas prašė priteisti 31 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .Nors V. Å . nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas kamerose neįgyvendinimas ar Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų nesilaikymas. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad jis turėjo gydytis odos ligas ir depresijas, tačiau iÅ¡ jo asmens sveikatos istorijos (b. l. 20-36) nėra galima spręsti, jog Å¡is teiginys yra teisingas.

PareiÅ¡kėjui nustatyta odos liga jau buvo įvertinta kaip atsiradusi ne dėl higienos pažeidimų. PareiÅ¡kėjui tik atvykus į LukiÅ¡kių TI-K jam buvo diagnozuotas sutrikimas, susijęs su narkotikų vartojimu, kuris vėliau buvo stebimas ir gydomas. Asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų pastebėta depresinė bÅ«klė, susijusi su kalinimo sÄ lygomis.Sutinkamai su susiklosčiusia teismų praktika kalinimo sÄ lygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes.

LukiÅ¡kių TI-K pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas ir tuo sukėlus pareiÅ¡kėjui nepatogumus bei emocinį sukrėtimÄ , jam buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį, V. Å . subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamam tinkamomis sÄ lygomis, atitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, – pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 1 200 Lt.

V. Å . reikalavimas priteisti 31 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V. Å . iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 200 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus litų) neturtinės žalos atlyginimÄ . KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                        Jūra Marija Strumskienė