ff201b74-9bf1-47ac-9560-4b1be7bae1dd · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1869-653/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10266-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.13.; 3.3.1.18.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) L.

T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų J. N. (J. N.) ir E. N. ieÅ¡kinį atsakovui L. T. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį įpareigojimo atlikti veiksmus bei atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai J. N. ir E. N. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami: 1) atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant ieÅ¡kovams nuosavybės teisę į gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) patalpas, kurios pažymėtos gyvenamojo namo plane ženklais 1-1 (9,60 kv. m); 1-2 (12,44 kv. m); 1-3 (11,44 kv. m); 1-4 (20,14 kv. m); 1-5 (2,60 kv. m); 1-6 (1-61 kv. m), t.y. 57,83 kv. m bendro ploto; 2) atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant ieÅ¡kovams nuosavybės teisę į žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) dalį, plane pažymėtÄ indeksu 1, koordinatėmis 6-4-10-9-8-7-6, 492 kv. m ploto; 3) pripažinti atsakovui L.

T. nuosavybės teisę į pradėtos rekonstrukcijos gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) patalpas, pažymėtas gyvenamojo namo plane ženklais 2-l (93,38 kv. m), 2-2 (13,12 kv. m); 2-3 (6,46 kv. m); 2-4 (5,02 kv. m), viso 27,98 kv. m ploto; 4) atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant atsakovui L. T. nuosavybės teisę į žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) dalį, plane pažymėtÄ indeksu 2, koordinatėmis 3-6-7-8-9-10-5-1-2-3, 773 kv. m ploto.

5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su atsakovu yra bendraturčiai, nes bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro duomenimis turintį 85,81 kv. m bendro ploto bei namo valdos žemės sklypÄ , 0,1265 ha bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas turto dalies savininku tapo dar 2011 metais ir jam priklausančia dalimi tiek gyvenamojo namo, tiek žemės sklypo nesinaudoja.

3. Nurodo, kad pateikiamas žemės sklypo atsidalijimo projektas yra pagrįstas dar 2006 m. birželio 7 d. buvusių savininkų sudarytu Susitarimu, kuris yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Gyvenamojo namo patalpomis naudojimosi tvarka buvo nustatyta dar 1992 metais, privatizuojant gyvenamojo namo dalis (tuo metu butÄ Nr. l ir butÄ Nr. 2). Faktinis naudojimasis patalpomis visiÅ¡kai atitiko privatizavimo dokumentuose nustatyta tvarka ir pirkdami gyvenamojo namo dalį iÅ¡ M. J. ieÅ¡kovai gavo visus dokumentus, kuriuose aiÅ¡kiai nurodyta, kokios patalpos priklausė buvusiems savininkams ir kokios patalpos yra perleidžiamos.

BÅ«tent dokumentuose nurodytas patalpas natÅ«ra jiems perdavė M. J.. Kitam bendraturčiui priklausančioje dalyje buvo pradėta rekonstrukcija, kuriai sutikimÄ davė M. J.. ButÄ Nr. l, kurį sudarė patalpos, pažymėtos gyvenamojo namo plane ženklais nuo 1- 1 iki 1-6, atitinkamai 9,60 kv. m (1-1); 12,44 kv. m (1-2); 11,44 kv. m (1-3); 20,14 kv. m (1-4); 2,60 kv. m (1-5) ir 1,61 kv. m (1-6) ploto, sudariusias 67/100 dalis gyvenamojo namo 1992 m. liepos 23 d. privatizavo M. A.. M. A. savo butÄ Nr. l, kuris sudarė 67/100 dalį gyvenamojo namo 1995 m. liepos 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido M.

J., o M. J. 2014 m. gruodžio 30 d. Pirkimo pardavimo sutartimi perleido ieškovams.

4. ButÄ Nr. 2, kurį sudarė patalpos, pažymėtos gyvenamojo namo plane ženklais nuo 2- 1 iki 2-4, atitinkamai 3,38 kv. m (2-1); 13,12 kv. m (2-2); 6,46 kv. m (2-3) ir 5,02 kv. m (2-4) ploto, sudariusias 67/100 dalis gyvenamojo namo 1992 m. rugpjūčio 6d. privatizavo S. V., kuris 1997 m. liepos 8 d. butÄ Nr. 2, kuris sudarė 33/100 dalį gyvenamojo namo, pardavė V. A. T., pastarajam mirus, jo dalį paveldėjo A. T., kuri 2007 m. rugsėjo 14 d. dalį gyvenamojo namo, kurį sudarė buto Nr. 2 patalpos, pažymėtos ženklais nuo 2-1 iki 2-4 pardavė UAB „Idėjų oazė“.

Ši įmonė gyvenamojo namo dalį įkeitė AB DnB bankui, o įmonei bankrutavus, 33/100 dalių gyvenamojo namo bankroto administratorius pardavė atsakovui L. T.. 1997 m. liepos 8 d. sudarytoje tarp pardavėjo S. V. ir pirkėjo V. A. T. sutartyje analogiškai yra nurodyta, kad pirkėjas naudosis kambariais 13,12 ir 6,46 kv m ploto, virtuve 3,38 kv m ploto ir priestatu 5,02 kv m ploto, t.y. naudojimosi tvarka perkelta iš 1992 m. rugpjūčio 6 d. gyvenamojo namo dalies privatizavimo sutarties ir visuose dokumentuose nurodoma, jog perleidžiamas butas Nr. 2.

5. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo paruošta buto Nr. 2 įkeitimo DNB bankui metu, patvirtina, jog atsakovui 2011 m. gegužės 18 d. Turto pardavimo be varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perleistas UAB „Idėjų oazė“ priklausantis bei įkeistas DNB bankas turtas, kuriam jau buvo pradėti rekonstrukcijos darbai. Būtent šis turtas ir vadovaujantis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto sprendiniais atitenka atsakovui, t.y. atsakovui tenka gyvenamoji namo 33/100 dalis - buto Nr. 2 patalpos, pažymėtos ženklais nuo 2-1 iki 2-4, kurių rekonstrukcijos darbai pradėti iki 2007 metų, o nebaigtos rekonstrukcijos patalpos perleistos atsakovui 2011 m. gegužės 18 d.

6. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Pažymėjo, kad jokia naudojimosi namu tvarka neegzistavo; kad atsakovas iÅ¡ varžytinių įsigijo namo dalį, o ne atskirÄ butÄ (pastatÄ ), kaip nurodo ieÅ¡kovai. Mano, kad atsakovas įgijo namo idealiÄ jÄ , o ne realiÄ jÄ dalį. Su atsakovu jokia namo naudojimosi tvarka nebuvo sudaryta, todėl negali bÅ«ti vadovaujamasi ankstesnių savininkų susitarimais. Mano, kad ieÅ¡kovai be teisėto pagrindo užėmė pagrindinę namo dalį, nes atsakovui priskirtas pastatas yra be stogo ir netinkamas gyventi.

7. Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo:

1) įpareigoti ieÅ¡kovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Å¡ioje byloje, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir įteisinti esamus gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastatytus priestatus pagal 2019 m. spalio 1 d. matininkės R. U. – M. parengtÄ Esamų patalpų planÄ , juos įregistruojant Nekilnojamojo turto registre. IÅ¡laidas už projektinės dokumentacijos parengimÄ ir įteisinimÄ esamų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priestatų, paskirstyti ieÅ¡kovams ir atsakovui proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalimi, t. y. ieÅ¡kovams padengiant 67 procentų iÅ¡laidų, o atsakovui – 33 procentus;

2) ieÅ¡kovams teisės aktų nustatyta tvarka įteisinus ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastatytus priestatus, teismo sprendimu atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tokia tvarka: 2.1. ieÅ¡kovams atidalyti Å¡ias patalpas pagal 2019 m. spalio 1 d. pateiktÄ matininkės R. U. – M. parengtÄ Esamų patalpų planÄ : 1-1 – 28,74 kv. m.; 1-2 - 8,90 kv. m.; 1-3 – 10,03 kv. m.; 1-7 – 7,63 kv. m.; 1-8 – 4,31 kv. m.; 1-9 – 4,96 kv. m., viso: 64,57 kv. m.; 2.2. atsakovui atidalyti Å¡ias patalpas pagal 2019 m. spalio 1 d. pateiktÄ matininkės R.

U. – M. parengtÄ esamų patalpų planÄ : 1-4 – 6,90 kv. m.; 1-5 – 18,08 kv. m.; 1-6 – 35,59 kv. m.; viso: 60,57 kv. m. 2.3. atidalijus gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. spalio 1 d. matininkės R. U. – M. parengtÄ esamų patalpų planÄ , atitinkamai perskirstyti pagal bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomÄ idealiÄ jÄ dalį;

3) IeÅ¡kovams per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Å¡ioje byloje teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus esamų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastatytus priestatus pagal 2019 m. spalio 1 d. matininkės R. U. – M. parengtÄ Esamų patalpų planÄ , juos įregistruojant Nekilnojamojo turto registre, įpareigoti ieÅ¡kovus per 3 mėnesius nugriauti priestatus ir atstatyti gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) į 1995 m. liepos 13 d. pastato inventorinėje byloje nustatytus duomenis, gyvenamojo namo, Vilniuje atstatymo į 1995-07-13 inventorinėje byloje nustatytus duomenis.

Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atstatymo į 1995 m. liepos 13 d. inventorinėje byloje nustatytus duomenis, iÅ¡laidas paskirstant proporcingai ieÅ¡kovams ir atsakovui pagal jų valdomas idealiÄ sias nuosavybės dalis, t. y. ieÅ¡kovams padengiant 67 procentus iÅ¡laidų, o atsakovui – 33 procentus;

4) ieÅ¡kovams paÅ¡alinus neteisėtų statybų padarinius, teismo sprendimu atidalinti gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal IeÅ¡kovų 2017 m. liepos mėnesio pateiktÄ gyvenamojo namo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektÄ .

5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovų į bylÄ pateiktas Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo atidalinimo projektas yra parengtas nekvalifikuoto asmens (V. O.), kuris neturi nei architekto laipsnio, nei matininko kvalifikacinio pažymėjimo. Be to, ieÅ¡kovai neteisėtai prie gyvenamojo namo pastatę priestatus, dėl kurių gyvenamojo namo faktinis plotas yra 125,14 kv. m., kai tuo tarpu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik 85,81 kv. m. gyvenamojo namo plotas. Tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo nėra patvirtinta jokia naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka.

IeÅ¡kovų siÅ«lomas gyvenamojo namo atidalijimo planas visiÅ¡kai neatitinka faktinės situacijos, atsakovui nesuteikiama teisė naudotis gyvenamojo namo dalimi pagal tikslinę jos paskirtį. Å iuo atveju, po rekonstrukcijos pastatytų gyvenamojo namo priestatai nebuvo pagal teisės aktus įteisinti, todėl jų neįregistravimas Nekilnojamo turto registre yra kliÅ«tis įgyvendinti bendraturčių (ieÅ¡kovų ir atsakovo) teises atidalinti šį turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių.

IeÅ¡kovų pasiÅ«lytas atidalijimo projektas akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo bei pažeidžia kito bendraturčio – atsakovo teises ir teisėtus interesus (CK 4.82 str. 7 d., 4.83 str. 1 d.). Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai pateikė ieÅ¡kinį ir atidalijimo projektÄ , kurio pagrindu ieÅ¡kovams tektų geresnioji ir Å¡iuo metu neteisėtai faktiÅ¡kai jų užvaldyta gyvenamojo namo dalis.

9. IeÅ¡kovai atsiliepime į atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė su juo nesutinka ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai praÅ¡o bÅ«stÄ atidalinti pagal gyvenamojo namo parametrus ir kadastro duomenis. Atsakovui buvo žinoma, kokiÄ pastato dalį įsigyja. Butai turėjo atskirus įėjimus, komunalinių inžinerinių tinklų įvadus ir teikiamų paslaugų apskaitÄ . Atsakovas įsigijo pastatÄ su pradėta rekonstrukcija. Be to, ieÅ¡kovai neatliko jokių neteisėtų statybos darbų, todėl jiems negali bÅ«ti perkeliama prievolė įteisinti 2005-2006 m. pradėtos rekonstrukcijos statybos darbų.

Pretenzijos dėl įsigyto turto turi bÅ«ti reiÅ¡kiamos bankroto administratoriui, o ne ieÅ¡kovams. Be to, atsakovas nė karto nesiekė gražiuoju susitarti ar bendradarbiauti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu ieÅ¡kovų E. N. ir J. N. ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir nustatė ieÅ¡kovų nuosavybės teisę į gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) patalpas, pažymėtas gyvenamojo namo plane ženklais 1-1 (9,60 kv. m); 1-2 (12,44 kv. m); 1-3 (11,44 kv. m); 1-4 (20,14 kv. m); 1-5 (2,60 kv. m); 1-6 (1-61 kv. m), t.y. 57,83 kv. m bendro ploto; atidalino iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pripažindamas ieÅ¡kovams nuosavybės teisę į žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) dalį, plane pažymėtÄ indeksu 1, koordinatėmis 6-4-10-9-8-7-6, 492 kv. m ploto; pripažino atsakovui L.

T. nuosavybės teisę į pradėtos rekonstrukcijos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) patalpas, pažymėtas gyvenamojo namo plane ženklais 2-l (93,38 kv. m), 2-2 (13,12 kv. m); 2-3 (6,46 kv. m); 2-4 (5,02 kv. m), iÅ¡ viso 27,98 kv. m ploto; atidalino iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pripažindamas atsakovui L. T. nuosavybės teisę į žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) dalį, plane pažymėtÄ indeksu 2, koordinatėmis 3-6-7-8-9-10-5-1-2-3, 773 kv. m ploto; atsakovo L.

T. priešieškinį atmesti visiškai; priteisė ieškovams E. N. ir J. N. iš atsakovo L. T. 1 496 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo L. T. 13,44 Eur pašto išlaidų valstybei.

11. Teismas nurodė, kad byloje nekyla ginčas dėl žemės sklypo padalijimo, todėl teismas Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo reikalavimÄ tenkina visiÅ¡kai, atskirai jo nemotyvuodamas.

12. IÅ¡vykstamojo teismo posėdžio metu teismas apžiÅ«rėjo praÅ¡omÄ atidalinti turtÄ ir nustatė, kad ieÅ¡kovai naudojasi gyvenamojo namo dalimi, kuriÄ ir praÅ¡o atidalinti jų naudai. Å i gyvenamojo pastato dalis aiÅ¡kiai atskirta nuo atsakovo varžytinėse įsigyto turto (nebaigto rekonstruoti pastato). IeÅ¡kovai turi atskirÄ Ä¯važiavimÄ , atkirti inžineriniai tinklai. Atsakovui priklausanti įsigyta turto dalis apleista, be stogo, priÅ¡iukÅ¡linta ir netinka naudoti; kad patalpos, pažymėtos indeksais 1-1 (9,60 kv. m); 1-2 (12,44 kv. m); 1-3 (11,44 kv. m); 1-4 (20,14 kv. m); 1-5 (2,60 kv. m); 1-6 (1-61 kv.

m) turi atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ , jomis galima naudotis.

13. Teismas iÅ¡analizavęs atsakovo turto įsigijimo dokumentus nustatė, kad jis įsigijo bÅ«tent nebaigtÄ statyti pastatÄ , kuriam pradėta rekonstrukcija, o ne ieÅ¡kovų Å¡iuo metu valdomÄ gyvenamojo namo dalį. Teismas nurodė, kad sutiktina, kad atsakovo įsigytų patalpų bÅ«klė nėra gera (bylos nagrinėjimo metu), jos neturi patogumų, neįrengtos, apleistos, tačiau atsidalinus nuosavybę iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir bendraturčiams nustačius jų dalis, Å¡ias patalpas turės galimybę tvarkyti savininkas, t.y. atsakovas, t.y. atlikti remontÄ ir taip patalpas padaryti tinkamomis gyventi ar naudotis.

14. Teismas nurodė, kad iÅ¡ bylos medžiagos, pridėtų įrodymų ir teismo posėdžio metu iÅ¡klausytų paaiÅ¡kinimų aiÅ¡kiai matyti, kad ieÅ¡kovai įsigijo bÅ«tent jų naudojamÄ gyvenamojo namo dalį, sudarytos atskiros sutartys dėl paslaugų teikimo. III. Apeliacinio skundo argumentai 15. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) L. T. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimÄ už akių ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

16. Nurodo, kad : 16.1. teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nekyla ginčas dėl žemės sklypo padalijimo, todėl tenkino ieÅ¡kovų reikalavimÄ . Pabrėžė, kad atsakovas nei viename procesiniame dokumente nesutiko su ieÅ¡kovų siÅ«lomu žemės sklypo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«du; atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad kol nebus tiksliai nustatyti gyvenamojo namo parametrai, atitinkamai perskirstytos idealiosios dalys ieÅ¡kovams ir atsakovui, tol negali bÅ«ti sprendžiamas žemės sklypo atidalijimo klausimas.

Tinkamai neiÅ¡sprendus klausimo dėl gyvenamojo namo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, susidarė situacija, kad žemės sklypas atidalintas tokiu bÅ«du, kad atidalintų žemės sklypų riba kerta gyvenamÄ jį namÄ , kuris suformuotas kaip vienas nekilnojamasis objektas. 16.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad idealiosios bendraturčių dalys yra aiÅ¡kios ir nustatytos. Teismas neįvertino atsakovo nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų ir tokiu bÅ«du pažeidė ne tik materialiosios, bet ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ .

Teismas visiÅ¡kai nepasisakė ir nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su bÅ«tinybe naujai atlikti viso gyvenamojo namo inventorizacijÄ tiek iÅ¡ iÅ¡orės, tiek iÅ¡ vidaus, patenkant į visas patalpas, nes faktinis gyvenamojo namo plotas yra žymiai pakitęs, ir perskirstyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomÄ idealiÄ jÄ dalį. 16.3. Skundžiamu sprendimu gyvenamojo namo atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovų nurodytu bÅ«du buvo ir yra negalimas, kadangi yra ieÅ¡kovų atidalijimo projekte nurodyti gyvenamojo namo parametrai iÅ¡ esmės nesutampa su faktiniais gyvenamojo namo duomenimis; gyvenamojo namo faktiniai matmenys neatitinka gyvenamojo namo inventorinės bylos duomenų.

IeÅ¡kovų pateiktas gyvenamojo namo projektas yra parengtas vadovaujantis 1995 m. liepos 10 d. namų bylos planais ir inventorizacijos dokumentais, kurie neatitinka faktinės padėties, tačiau teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė ir skundžiamÄ sprendimÄ grindė ieÅ¡kovų pateiktais dokumentais. Pažymėjo, kad faktiniai gyvenamojo namo parametrų pokyčiai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad faktiÅ¡kai pakitus gyvenamojo namo patalpoms, pakitimai turėjo bÅ«ti įteisinti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o bendrosios dalinės nuosavybės idealiosios dalys atitinkamai perskirstytos. 16.4.

Teismas skundžiamu sprendimu atmesdamas priešieškinį nukrypo nuo teismų praktikos, nurodančios, kad nenustatyta idealioji kiekvienam bendraturčiui priklausanti daikto dalis, nėra pagrindo spręsti dėl realių šio daikto dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018). 16.5. Nustatęs, kad gyvenamojo namo patalpos padidėjo, teismas turėjo nustatyti, kurios šalies ir kokia apimtimi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas turtas padidėjo, ar buvo kito bendraturčio sutikimas, ar bendroji dalinė nuosavybė padidinta teisėtai, tačiau to nepadarė, todėl liko neatskleista bylos esmė. 16.6.

Teismas skundžiamu sprendimu turtÄ atidalijo vadovaudamasis ieÅ¡kovų pateiktu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės į du turtinius vienetus projektu, kuris parengtas nekvalifikuoto asmens. 16.7. Skundžiamas sprendimas grindžiamas tik ieÅ¡kovų faktinio gyvenamojo namo dalies valdymo aplinkybe. 16.8. Teismas visiÅ¡kai nevertino Å¡ioje byloje prejudicinę galiÄ turinčios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2117-502/2018, kurioje konstatuota, kad tarp Å¡alių nėra nustatytos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos.

17. IeÅ¡kovai J. N. ir E. N. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad su apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nesutinka bei praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Pagal ieÅ¡kovų pasiÅ«lytÄ atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektÄ atidalijama ne tik žemės sklypo, bet ir gyvenamojo namo dalis ir ji yra formuojama kaip savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto objektas. 17.2.

Apeliantas 2011 metais įgijo gyvenamojo namo dalį, kurioje nuo 2005 metų buvusio savininko V. T. pradėta rekonstrukcija. 17.3. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , vadovavosi įrodymais, kurie patvirtina kiekvieno iÅ¡ bendraturčių dalių įsigijimo aplinkybes, naudojimosi turtu faktines aplinkybes ir pan. 17.4. Gyvenamojo namo dalis, kuria faktiÅ¡kai nuo įsigijimo momento naudojasi ieÅ¡kovai, nėra pakitusi. Vidinių pertvarų iÅ¡ardymas nedaro įtakos atsakovo 2011 metais įsigyto turto masei. 17.5. Apeliantas pirkdamas turtÄ iÅ¡ varžytinių, kai parduodamas konkrečiai įkeistas bankui turtas, negalėjo nežinoti, kokį konkrečiai turtÄ jis įsigyja.

Pažymėjo, kad atsakovas gyvenamojo namo dalį su žemės sklypo dalimi įsigijo 2011 metais, o ieÅ¡kovai savo gyvenamojo namo dalį pirko 2014 metais. 17.6. Teismas pagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovų pateiktais ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotais duomenimis. 17.7. Apeliantui pagal atidalijimo projektÄ atitenka realiai 2011 m. gegužės 18 d. Turto pardavimo be varžytinių akto pagrindu parduotas turtas. 17.8. Apelianto argumentas, kad dėl pradėtos rekonstrukcijos gyvenamojo namo plotas yra padidėjęs 39,33 kv.m., o naudingas plotas 48,56 kv.m., visiÅ¡kai neturi esmės teisingam bylos iÅ¡sprendimui, nes ieÅ¡kovams po atidalijimo atitenkanti dalis nepadidėja, prieÅ¡ingai nei apelianto, o tai reiÅ¡kia, kad apelianto turtiniai interesai nėra pažeisti. 17.9.

Apeliantas teigia, kad teismas vadovavosi nekvalifikuoto architekto pateiktu planu, tačiau tai yra vienintelis į bylÄ pateiktas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės variantas, pats apeliantas nepateikė jokio siÅ«lymo dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės. 17.10. Apeliantas teigia, kad nėra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir sutinka, kad Å¡is faktas yra patvirtintas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, tačiau nurodo, kad nepateikė į bylÄ nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kokiu turtu faktiÅ¡kai jis naudojasi nuo turto įsigijimo. 17.11.

Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų ieškovų teiginį, kad jų siūlomas atidalijimo variantas neleidžia procedūriškai bei techniškai suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus. Apeliacinis skundas tenkinamas IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

19. Nekilnojamo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovai ir atsakovai yra ginčo gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčiai, šie objektai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise: 2011 m. gegužės 18 d. turto pardavimo be varžytynių aktu atsakovas įsigijo 773/1265 dalis žemės sklypo ir 33/100 dalis gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini); 2014 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis 492/1265 dalis žemės sklypo ir 67 /100 dalis gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių (duomenys neskelbtini).

20. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad jie bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo aukščiau nurodytų nekilnojamųjų daiktų idealiÄ sias dalis.

21. Siekiant baigti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į daiktÄ ir sukurti savarankiÅ¡kus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.) bei pateikė jų siÅ«lomus atidalijimo planus pagal 1995 m. gyvenamojo namo inventorizavimo duomenis. Byloje atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame pareiÅ¡kė reikalavimus, iÅ¡vardintus Å¡ios nutarties 7 p. Taip pat, atsikirsdamas į ieÅ¡kinį, atsakovas pateikė gyvenamojo namo matininkės R. U.-M. parengtÄ esamų patalpų planÄ 2019-09-16 datai bei matininko M. G. aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ . Dėl žemės sklypo padalinimo 22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nekyla ginčas dėl žemės sklypo padalijimo, todėl Å¡ioje dalyje tenkindamas ieÅ¡kinį sprendimo nemotyvavo.

23. Bylos duomenimis atsakovas nebuvo pripažinęs ieškinio dalyje dėl žemės sklypo atidalinimo. Procesiniuose dokumentuose - 2019-07-15 rašytiniuose paaiškinimuose - atsakovas nurodė tuos pačius nesutikimo su ieškinio reikalavimu dėl žemės sklypo atidalijimo, argumentus, kuriuos nurodė ir apeliaciniame skunde. Taigi, šioje dalyje teismo sprendimas yra be motyvų (be sutrumpintų motyvų), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nurodytoje dalyje panaikinamas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 4 p.).

Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje reiÅ¡kė tarpusavyje susijusius reikalavimus, todėl visi Å¡alių nurodyti argumentai Å¡ioje byloje turi bÅ«ti sprendžiami kartu. Dėl gyvenamojo namo padalinimo 24. IeÅ¡kovai siekia atidalinti gyvenamojo namo dalį pagal planÄ , kurį parengė asmuo (V. O.), kuris nėra įraÅ¡ytas į atestuotų matininkų sÄ raÅ¡Ä . Å is planas parengtas pagal 1995-07-10 Namų bylos planais ir inventorizacijos dokumentais, kurie nebuvo pagrįsti tiksliais kadastriniais matavimais.

IÅ¡ atsakovo pateikto matininkės R. U.-M. esamų patalpų plano 2019-09-16 dienai matyti, kad, lyginant su 1996 m. situacija, Å¡iuo metu ir patalpų iÅ¡dėstymas, ir gyvenamojo namo plotas akivaizdžiai skiriasi. IeÅ¡kovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ neginčijo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (skundo 15 p.), kad, lyginant su 1996 m. situacija, pasikeitė gyvenamojo namo ir bendras, ir naudingas plotas. Tai, kad gyvenamojo namo parametrai iÅ¡ esmės nesutampa su faktiniais duomenimis patvirtina ir atsakovo pateiktas matininko M.

G. aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas. Taigi, bylos duomenimis 1996 m. duomenys yra neaktualÅ«s, akivaizdžiai netikslÅ«s, neatitinka dabartinės situacijos, todėl nebuvo pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡ie duomenys yra teisingi. Byloje nebuvo tiriamos aplinkybės kokie veiksniai sÄ lygojo gyvenamojo namo ploto padidėjimÄ . IeÅ¡kovų 2019-12-18 pateikti įrodymai (kurių pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino) – projektinė dokumentacija apie įėjimo į gyvenamÄ jį namÄ rekonstravimÄ pagal 2003 m. projektÄ â€“ taip pat patalpų iÅ¡dėstymo (planuose nurodytos patalpų konfigÅ«racijos) skirtumai sudaro pagrindÄ abejoti, jog gyvenamojo namo ploto padidėjimÄ sÄ lygojo tik ginčo priestato neužbaigta rekonstrukcija.

Pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriamos aplinkybės apie dabartinį patalpų plotÄ ir gyvenamojo namo ploto padidėjimo priežastis.

25. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Nuosavybės objektai turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant baigti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į daiktÄ ir sukurti savarankiÅ¡kus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus, teismui teiktini projektai turi bÅ«ti paruoÅ¡ti laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, LR statybos įstatymo, bei atitinkamų Statybos techninių reglamentų reikalavimų, taip pat turi bÅ«ti iÅ¡spręsti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, Å¡ildymo sistemų) klausimai, t. y.

Å¡ios komunikacijos suformavus atskirus objektus negali likti bendros.

26. Pagal byloje esančius duomenis nėra aišku ar ieškovų pasiūlytas variantas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės apskritai galimas pagal teisės aktų reikalavimus ir ar po atidalijimo bus galima naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį.

27. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡io kadastro objektais laikoma patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje, nustatančiame nekilnojamųjų daiktų formavimo bÅ«dus, yra nustatytas vienas jų – atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas). Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti laikomasi Å¡io įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimÄ taip pat reglamentuoja Statybos techninio reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.

28. IeÅ¡kovų pateiktas planas neatitinka teisės aktuose numatytų naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo, schemos parengimo reikalavimų, ieÅ¡kovų pateiktÄ planÄ parengė neatestuotas matininkas, pagal byloje esančius duomenis nėra aiÅ¡ku ar ieÅ¡kovo pasiÅ«lytas variantas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės apskritai galimas pagal teisės aktų reikalavimus, ar atidalyti siÅ«lomos dalys atitinka esminius statinio reikalavimus, ar po atidalijimo bus galima naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad gyvenamasis namas gali būti atidalintas ieškovų nurodytų būdu, kad namo dalys ir inžinierinės sistemos yra atskirtos, savo išvadas grindė ne specialių žinių turinčių asmenų parengtais dokumentais, o išvykstamojo teismo posėdžio metu gyvenamojo mano apžiūros duomenimis. Dėl aukščiau nurodytų imperatyvių reikalavimų atidalijimo projektams vien teismo apžiūros duomenys negali pagrįsti bylai reikšmingų aplinkybių.

Byloje nesant procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtino, teisės aktų nustatyta tvarka parengto atidalijimo plano, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl gyvenamojo namo atidalijimo galimybės, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto vienetus pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ planÄ , negali bÅ«ti pripažintos pagrįstomis ir teisėtomis.

29. Pažymėtina tai, kad bendraturčio naudojimasis realia daikto dalimi (patalpa) negali nulemti jo idealiosios dalies dydžio – idealioji dalis turi bÅ«ti nustatyta pagal nuosavybės teisės atsiradimo pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018). NeiÅ¡sprendus ginčo dėl kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui tenkančios bendrosios nuosavybės dalies, nepasiekus kiekvieno bendraturčio teisių apsaugos, negalima spręsti klausimo dėl bendraturčio tam tikros dalies atidalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011).

30. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik faktinio naudojimosi patalpomis fakto nustatymu. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju tarp bendraturčių nebuvo raÅ¡ytinio susitarimo naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos. Kitoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių asmenų, buvo konstatuota, kad vieÅ¡ame registre neįregistruotas susitarimas netapo privalomas vėlesniems namo savininkams, o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas Nekilnojamojo turto registro duomenis papildyti įraÅ¡u apie naudojimosi namu tvarkÄ iÅ¡ esmės reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ Nekilnojamojo turto registre įregistruoti prieÅ¡ 25 metus buvusį juridinį faktÄ . (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2117-502/2018).

31. Kaip buvo minėta, Å¡ioje byloje nėra ginčo dėl to, kad Å¡alys įsigijo idealiÄ sias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje (ieÅ¡kovai -67/100, atsakovai – 33/100 gyvenamojo namo dalį). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad idealiosios bendraturčių dalys yra aiÅ¡kios ir nustatytos. Tačiau Å¡i iÅ¡vada nėra pagrįsta objektyviais duomenimis. Esant duomenimis, kad 1996 m. inventorizacijos duomenys yra netikslÅ«s ir neatitinka faktinės situacijos, byloje nebuvo tiriama dėl konkrečios dalies dydžio, t. y. kokio konkretaus dydžio namo dalį turi kiekvienas bendraturtis, kokia konkrečia dalimi padidinta kiekvieno bendraturčio idealioji dalis, nes tik nustačius Å¡ias esmines aplinkybes galima pakeisti Å¡iuo metu įregistruotas bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teises ir jų pagrindu spręsti dėl realiųjų dalių.

32. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad atsakovas įsigijo bÅ«tent nebaigtÄ statyti pastatÄ prieÅ¡tarauja nekilnojamojo turto registro duomenims. Turto įsigijimo aplinkybės neturi įtakos idealiosios dalies dydžiui (kaip buvo minėta, idealioji dalis turi bÅ«ti nustatyta pagal nuosavybės teisės atsiradimo pagrindÄ ); Å¡ios aplinkybės yra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl faktinio naudojimosi gyvenamojo namo dalimi, sprendžiant ar pateiktas atidalijimo projektas nepažeidžia atsakovo teisių r teisėtų interesų. Tačiau, tik po to, kai nustatyta kokio dydžio yra kiekvieno bendraturčio idealioji dalis, gali bÅ«ti sprendžiama kokiu bÅ«du gyvenamasis namas gali bÅ«ti atidalintas.

33. Civiliniame procese galioja šalių rungimosi principas. Tačiau, kaip buvo konstatuota, sprendžiant dėl ieškovo pateikto atidalijimo plano tinkamumo ir jo realaus įgyvendinimo, turi būti atsižvelgta ir į imperatyvias viešosios teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamųjų daiktų formavimo taisykles.

34. Tarp šalių nėra ginčo, kad bendroji dalinė nuosavybė padidėjo, bet byloje nebuvo sprendžiama kokia konkrečia dalimi padidinta kiekvieno bendraturčio dalis. Tarp šalių kilo ginčas dėl priestato statybos teisėtumo, kuri iš šalių yra atsakinga už neteisėtos statybos padarinius. Pažymėtina, kad su tuo susiję reikalavimai buvo pareikšti ir atsakovo priešieškinyje. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį atmetė visa apimtimi, bet tokio sprendimo nemotyvavo.

35. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ , bÅ«tų ieÅ¡kovams pasiÅ«lęs pateikti tinkamÄ planÄ . Nors tai ir prailgintų bylos nagrinėjimo procesÄ , tačiau teismas turi siekti interesų pusiausvyros tarp Å¡alių bei galimų ginčų ir konfliktų paÅ¡alinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. ir kt. v.R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007 ir kt.). Kadangi ieÅ¡kovų reikalavimui tinkamai iÅ¡spręsti bÅ«tina rinkti papildomus įrodymus, be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino esminių bylos aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės, nemotyvavo sprendimo atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį, tenkinti ieÅ¡kinio dalį dėl žemės sklypo atidalijimo, todėl teismo sprendimas panaikinamas ir byla grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalis).

36. BylÄ grÄ Å¾inus naujam nagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų nepaskirsto, kadangi Å¡ioje proceso stadijoje nėra aiÅ¡kus bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatas. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 p. punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Jelena Å iÅ¡kina