2020-07-22 Nr. AB-13876-3-64-3-01478-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1328-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01478-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. birželio 28 d. d. iki 2018 m. sausio 24 d. jis buvo kalinamas Šiaulių TI, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nors jis yra nerūkantis, buvo patalpintas į kamerą, su 4–6 asmenimis, kur nėra dirbtinės ventiliacijos, iš jų tik jis vienas nerūkė, tad jam trūko gryno oro, svaigo galva, negalėjo miegoti, jį pykino, jis jautė išsekimą ir nuovargį. Nors pareiškėjas daug kartų kreipėsi į administraciją, kad perkeltų į kamerą su nerūkančiais asmenimis, tai padaryta nebuvo. Tokiu būdu pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių TI taikoma praktika, jog asmuo jo paties pageidavimu paskiriamas į dviejų tipų kameras – rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Pareiškėjas buvo pateikęs prašymą laikyti jį su rūkančiais asmenimis, kitų prašymų pateikęs nebuvo, skundų neteikė. Atsakovo atstovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

,.

5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo G. B. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2018 m. sausio 24 d. (210 dienų) (toliau – ir ginčo laikotarpis), laikomas kamerose Nr. 90, 40, 29, 99, 30, 18. Byloje esančioje Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. pažymoje Nr. 61/04-2201 „Dėl G. B.“ nurodyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė su skundais į Šiaulių TI direktorių su prašymais ar skundais. 2018 m. gruodžio 11 d. pateiktoje pažymoje Nr. 61/04-3012 nurodyta, kad 2017 m. liepos 11 d. pareiškėjas buvo iškviestas pokalbiui dėl laisvės atėmimo bausmės ir bausmės atlikimo vietos, 2017 m. rugsėjo 22 d. uždaru laišku į Šiaulių TI direktorių nesikreipė. Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių TI, apklausos anketoje, pildytoje 2017 m. birželio 29 d., pareiškėjas nurodė, jog sutinka būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Šiaulių TI Psichologinė tarnyba nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. pareiškėjas į ją nesikreipė. Teismas, susipažinęs su asmens sveikatos istorija nustatė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į gydytojus kreipėsi. 2017 m. liepos 3 d. kreipėsi dėl to, jog sunku visą parą įkvėpti per nosį, nustatyta, jog kvėpavimas apsunkintas dėl nosies deformacijos po traumos, 2017 m. spalio 16 d. skundėsi dėl rėmens. Dar dešimties apsilankymų metu buvo nustatinėjama, ar asmenį galima konvojuoti, nusiskundimų nebuvo išreikšta. Pirminės gydytojų apžiūros metu 2017 m. birželio 29 d. pareiškėjas nurodė, kad yra nerūkantis.

7. Teismas aptarė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 7 punktą ir nurodė, kad vertinant, ar į tinkamą kamerą buvo patalpintas pareiškėjas, pažymėtina, jog talpinant asmenį į kamerą, yra vykdoma pačių nuteistųjų ar suimtųjų apklausa, kur jie patys nurodo, ar sutinka būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Teismas pažymėjo, jog šiuo atvejų nėra vadovaujamasi pirminės gydytojų apžiūros rezultatais, ši apžiūra tik fiksuoja žalingus įpročius, tame tarpe ir tai, ar pareiškėjas mano, jog turi žalingą įprotį – rūkymą, tačiau net ir neturint šio įpročio, ar priešingai, jį turint, pareiškėjui išlieka teisė pasirinkti gyventi kameroje kartu su rūkančiais ar nerūkančiais asmenimis. Pareiškėjui išreiškus sutikimą būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, teismas nusprendė, kad Šiaulių TI, apgyvendindamas jį tokioje kameroje, pažeidimo nepadarė.

8. Teismas pareiškėjo argumentus, jog jis ne kartą kreipėsi į atsakovo atstovą, prašydamas jį perkelti į kamerą kartu su nerūkančiais asmenimis, įvertino kaip prieštaringus. Nors pareiškėjas nurodė, jog jau 2017 m. birželio 28 d. du kartus kreipėsi, prašydamas perkelti jį į kamerą su nerūkančiais asmenimis, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog 2017 m. birželio 29 d. jis nurodė, jog sutinka būti kameroje su rūkančiais asmenimis. Nors pareiškėjas nurodė, jog kreipimasis buvo po to, kai jis pasirašė sutikimą būti kameroje su rūkančiais asmenimis, ir jis tą dieną buvo perkeltas į kitą kamerą, bet ir ten buvo rūkantys asmenys, tačiau iš teismui pateiktos pažymos matyti, jog nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. liepos 14 d. pareiškėjas iš kameros į kamerą nebuvo perkeliamas. Teismas pažymėjo, kad vadovautis vien teiginiais, jog buvo taip, o ne kitaip, priimdamas sprendimą, negali. Teismas laikė neįrodytu, jog pareiškėjas teikė žodinius prašymus dėl perkėlimo į kitą kamerą.

9. Aplinkybės, jog kameroje buvo 4–6 asmenys, ir nebuvo dirbtinės ventiliacijos, šioje byloje yra neginčijamos ir nevertinamos kaip padariusios įtaką pareiškėjo sveikatai ir savijautai, šiomis aplinkybėmis pareiškėjas ir negrindžia neturtinės žalos atsiradimo. Teismas įvertino ir tai, kad dar 2018 m. kovo 5 d. teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo, kuriame pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2018 m. sausio 24 d. jis buvo kalinamas Šiaulių ŠI, ir ten, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo laikomas perpildytose kamerose, trūko vietos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, tad reikėjo visą laiką sėdėti ar gulėti, kamerose nepakako natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, dėl ko jam pablogėjo regėjimas, nebuvo ventiliacijos, žema oro temperatūra, buvo didelė santykinė oro drėgmė, lubomis bėgo vanduo, visur pelėsis, nebuvo uždarų spintelių maistui, drabužiams, džiovyklų, kameroje Nr. 99 labai mažas sanitarinis mazgas, iš kurio dvokė, pasivaikščiojimo kiemeliai nešvarūs, kamerose nėra iškvietimo mygtukų, neatliekamas remontas. Šis skundas iš dalies buvo patenkintas.

10. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo, susijusio su laikymu kartu su rūkančiais asmenimis, kreipėsi į teismą praėjus beveik 5 mėnesiams nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių TI, ir 4 mėnesiams nuo tada, kai jis jau kartą dėl to paties laikotarpio kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas pažymėjo, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba beveik 5 mėnesius, bei nors ir kreipėsi į teismą anksčiau, bet aplinkybės, jog buvo laikomas kameroje su rūkančiais asmenimis, iš viso neminėjo, nors prašoma priteisti žala paties pareiškėjo įvertinimu dėl laikymo su rūkančiais asmenimis yra didesnė, nei padaryta visais kitais pareiškėjo nurodytais neteisėtais veiksmais, teismui leido daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma skunde, ar iš viso jos nebuvo. Teismas nusprendė, kad byloje nėra nustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai.

III. 11. Pareiškėjas G. B. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas teigia, jog teismas buvo šališkas, gynė atsakovo atstovo interesus, nors jis sąmoningai klaidino teismą, pateikdamas tikrovės neatitinkančius atsiliepimus, siekdamas išvengti atsakomybės. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog 2019 m. sausio 2 d. papildomuose atsikirtimuose į Šiaulių TI atsiliepimus, pareiškėjas prašė išreikalauti pažymas iš registracijos žurnalų, jų kopijas, buvo nurodęs tikslias datas, kur ir pas kokius pareigūnus ėjo dėl nerūkančiųjų kameros, kada rašė uždarą laišką Šiaulių TI direktoriui, teigia, jog visur ir visada pasirašydavo skundų, prašymų ir pageidavimų žurnale.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, o reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų; pareiškėjo nurodytus valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad tiek pareiškėjo skunde, tiek apeliaciniame skunde lakoniškai dėstomi įrodymais nepagrindžiami pareiškėjo argumentai, reiškiami bendro pobūdžio nusiskundimai, nebūtinai kilę dėl laikymo sąlygų.

15. Atsakovo atstovas nurodė, kad talpinant asmenį į kamerą, yra vykdoma pačių nuteistųjų ar suimtųjų apklausa, kurios metu asmenys savo ranka įrašo, ar sutinka būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Nors asmeniui atvykus į Šiaulių TI pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nurodė nerūkantis, tai nelaikoma pagrindu laikyti tokį asmenį atskirai nuo rūkančiųjų, jei jis pageidauja kitaip. Šiuo atveju savo valią būti laikomu su rūkančiais asmenimis pareiškėjas nurodė pildydamas anketą. Atsakovo atstovas pažymi, kad teismas teisingai pastebėjo, jog pareiškėjo teiginiai prieštarauja bylos medžiagai, kuri taip pat paneigia, kad pareiškėjas laišku kreipėsi į Šiaulių TI direktorių, be to, dėl perkėlimo į kitą kamerą turėjo pokalbį su juo.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad patikrinus Siunčiamų suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų, peticijų apskaitos žurnalus, nurodomu laikotarpiu laiško, skirto Šiaulių TI direktoriui, pareiškėjas nebuvo pateikęs, o 2017 m. liepos 11 d. pareiškėjas buvo pakviestas pokalbiui pas Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininką, laikinai vykdžiusį pavaduotojo funkcijas, kurio metu pareiškėjui išaiškinta, kaip vyksta bausmės vietos paskyrimas po nuosprendžio, o pokalbiui dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas nesikreipė. Kad dėl skunde nagrinėjamų aplinkybių pareiškėjas į administraciją nesikreipė, pagrindžia ir Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. pažyma Nr. 61/04-2201.

17. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, taip pat nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs teismas. Pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas G. B. kildina iš Šiaulių TI veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2018 m. sausio 24 d., atlyginimo.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant dėl nerūkančių nuteistųjų laikymo kartu su rūkančiais, pripažįstama, jog tai pažeidžia Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 punktų (HN 37:2009 6, 13 punkto) nuostatas, iš esmės įtvirtinančias nerūkančių asmenų teisę į jų sveikatai saugią aplinką. Kita vertus, vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3808-575/2018, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017, 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015, 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013 ir kt.).

21. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nenustatytų pažeidimų, teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai ištyrė pareiškėjo nurodytus teiginius, juos išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo motyvus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo nebekartoja.

22. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių TI, 2017 m. birželio 29 d. apklausos anketoje pats įrašė, jog sutinka būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis (b. l. 32). Be kita ko, tą pačią dieną buvo užvesta ir jo sveikatos istorija, kurioje grafoje „žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholis, narkotikai, toksinės medžiagos ir kt.)“ prie įrašų rūkymas ir narkotikai pažymėti minusai. Tačiau jokių įrodymų, kad pareiškėjas oficialiai būtų kreipęsis į šios įstaigos administraciją su prašymu (prašymais) perkelti jį į kitą kamerą, kurioje bausmę atlieka nerūkantys asmenys, byloje nėra. Nors pareiškėjas ne kartą per ginčo laikotarpį kreipėsi į medikus, bet nė karto nebuvo išreiškęs nusiskundimų dėl sveikatos problemų, siejamų dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų bei jam minėtu aspektu padarytos žalos laikytini neįrodytais ir atmestini.

23. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl jo išsakytų paaiškinimų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

24. Įvertinusi visas byloje esančias faktines aplinkybes ir vadovaudamasi tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė