2023-07-26 Nr. AB-13694-3-61-3-03610-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-466-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03610-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Trakų rajono sporto asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Trakų rajono sporto asociacijos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Švietimo mainų paramos fondas) dėl įsakymo dalies panaikinimo ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Trakų rajono sporto asociacija (toliau – ir Asociacija, pareiškėjas) skunde teismo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. V-1685 „Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 „Dėl 2021 metų sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria neskirtas finansavimas Asociacijos projekto įgyvendinimui (iš esmės Įsakymo priedo 111 p.); 2) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovas), 212 349,69 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė paraišką Nr. SRF-FAV-2021-1-0956 finansuoti projektą „Vaikų fizinio aktyvumo skatinimas per kovos menų sportą Trakų rajone“ (toliau – ir Projektas) pagal 2021 m. sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkurso veiklos sritį „Fizinio aktyvumo veiklos, skatinančios fizinio aktyvumo plėtros“ (toliau – ir Paraiška). Skundžiamu Įsakymu finansavimas Projektui nebuvo skirtas, nes buvo padaryta išvada, kad Paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo (Paraiška buvo įvertinta 61 balu) pagal trečiąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ ir ketvirtąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto valdymas“.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras priėmė įsakymą „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo“ Nr. V-1866 (toliau – ir Kvietimas). Pagal Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 (toliau – ir Aprašas), 40 punktą ir Kvietimo 32 punktą paraiška pagal bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus maksimaliai gali surinkti 85 balus, o pagal specialiuosius – 15.

4. Pareiškėjas teigė, kad ekspertas (ekspertai), vertindamas Paraišką, nesivadovavo jam privaloma Kvietimo 3 priede patvirtintoje Sporto rėmimo fondo 2021 metų konkursui teiktos sporto projekto paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo formoje (toliau – ir Forma) pateiktomis bendrųjų ir specialiųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis (toliau – ir Gairės).

5. Pareiškėjas vertino, kad ketvirtojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ ketvirtajam elementui „Partnerystė pagrįsta (jei taikoma), pareiškėjas turi finansinius, administracinius išteklius ir organizacinius gebėjimus tęsti sporto projekto veiklas“ ekspertas (ekspertai) turėjo skirti maksimalius 5 balus, o ne 1,5 balo. Paraiškoje aiškiai aprašomi pareiškėjo finansiniai, administraciniai ištekliai bei organizaciniai gebėjimai tęsti Projekte pradėtas veiklas. Be to, ir Pakartotinio vertinimo lape yra pripažįstama, kad pareiškėjas nurodo, kaip bus ieškoma finansavimo šaltinių veikloms tęsti. Ekspertas, skyręs 1,5 balo, savo įvertinimo nemotyvavo, nepaaiškino Pakartotinio vertinimo lape. Analogiški pažeidimai, nesilaikant Formoje nustatytų sporto projektų vertinimo gairių, yra padaryti Pakartotinio vertinimo lape ir vertinant Paraišką pagal kitus bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus. Pakartotinis vertinimas yra atliktas neišsamiai ir subjektyviai bei neįsigilinus tiek į Paraiškoje atskleistą Projektą tikslą, tiek ir į visą Paraiškos ir Projekto turinį.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Paraiškos vertinimą atlikęs ekspertas (ekspertai) nesivadovavo specialiųjų vertinimų kriterijų vertinimo tvarka. Paraiška pagal septintąjį specialųjų vertinimo kriterijų „Sporto projekto veiklas įtraukiami sporto lyderiai (pvz., esami ir buvę aukšto sportinio meistriškumo sportininkai, bendruomenėje ar visuomenėje žinomi asmenys, žurnalistai ir kt.) kaip lektoriai, švietėjai, fizinio aktyvumo veiklų vedėjai; paraiškoje pagrindžiamas jų pasirinkimas“ yra įvertinta 3 balais iš 4 galimų. Pagal aptariamą specialųjį kriterijų, pareiškėjui turėjo būti skirti maksimalūs 4 balai, kadangi ir Pakartotinio vertinimo lape yra pripažįnta, jog „pareiškėja pasirenka ir tinkamai paraiškos turiniu pagrindžia šiuos spec. kriterijus: 1, 3, 7, 8, 9“. Šiuo atveju ekspertai pripažįsta, kad septintasis specialusis kriterijus išsamiai pagrįstas Paraiškoje, tačiau vistiek neskiria maksimalios 4 balų reikšmės. Pakartotinio vertinimo lape pateikti vertinimai yra visiškai nepagrįsti, prieštaringi ir prieštarauja Formoje įtvirtintoms specialių sporto projektų vertinimo kriterijų vertinimo gairėms.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamas Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes nėra pagrįsta, kokiu teisiniu pagrindu remiantis buvo nukrypta nuo Formoje pateiktų bendrųjų ir specialiųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairių ir tvarkos, Paraiška įvertinta nepateikiant aiškių, konkrečių, motyvuotų, pagrįstų ir vienas kitam neprieštaraujančių komentarų. Yra įtarimų, kad Paraišką vertinęs ekspertas (ekspertai) taip pat neatitinka jam keliamų ir Aprašo 42 punkte nustatytų reikalavimų.

8. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad dėl nurodytų Ministerijos neteisėtų veiksmų patyrė tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro Projekto finansavimo suma, kurios pareiškėjas prašė iš Sporto rėmimo fondo – 212 349,69 Eur. Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų Ministerijos veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos negautų pajamų forma: jeigu Ministerija būtų į Įsakymą įtraukusi ir Projektą, kaip finansuotiną, pareiškėjas žalos nebūtų patyręs.

9. Atsakovas Ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybę, atsiliepime prašė skundą atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas siekia prisiteisti žalą negautos paramos suma, t. y. reikalauja visos Paraiškoje nurodytos sumos. Toks pareiškėjo reikalavimas yra ydingas savo esme, kadangi pareiškėjas siekia gauti paramos lėšas išvengdamas įsipareigojimo vykdyti Projekto finansuojamą veiklą. Toks pareiškėjo reikalavimas prieštarauja paramos esmei, nes paramos skyrimas yra viešas interesas, kuris savo esme reiškia, kad paramą gauna tik tie subjektai, kurie atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus ir įgyvendina veiksmus, už kuriuos skiriama parama. Sprendimas neskirti finansavimo Projektui yra pagrįstas, kadangi Paraiška buvo nekokybiška ir neatitiko nustatytų kriterijų.

11. Atsakovas pažymėjo, kad Paraiškos vertinimas ir sprendimas neskirti finansavimo buvo atliktas laikantis visų teisės aktuose numatytų reikalavimų ir procedūrų. Ministerija ir Fondas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. 2021 m. sporto projektų paraiškos yra vertinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sporto įstatymu (toliau – ir Įstatymas), Aprašu, Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui, ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, finansavimo ir administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 (toliau – ir Taisyklės), ir Kvietimu.

12. Atsakovas paaiškino, kad pagal Aprašo 40 ir Taisyklių 53 punktą Paraiškų turinio vertinimas vykdomas vadovaujantis bendraisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (ministras bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir ministro nustatytais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, aktualiais konkrečiam kvietimui. Jei paraiška nesurenka 56 ir daugiau balų (iš 100 galimų), paraiška atmetama. Nesurinkus Aprašo 40 punkto lentelėje kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama. Švietimo mainų paramos fondas, atlikęs antrąjį Paraiškos vertinimą – turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą, nustatė, kad Paraiška neatitiko net dviejų bendrųjų sporto projektų vertinimo kriterijų, t. y. trečiojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ ir ketvirtojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“. Ministerija, įvertinusi išvadas, priėmė Įsakymą neskirti finansavimo pareiškėjo projektui „Vaikų fizinio aktyvumo skatinimas per kovos menų sportą Trakų rajone“. Pareiškėjo Paraiška dėl Projekto buvo įvertinta laikantis Įstatymo, Aprašo ir Taisyklių nuostatų, dėl ko teigti, jog Įsakymas yra neteisėtas, nėra pagrindo.

13. Atsakovas akcentavo, kad Paraiškos vertintojas, vertinęs Paraišką, vadovavosi privalomomis Formoje pateiktomis bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis, pateikė motyvuotus ir pagrįstus komentarus. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Paraiškos vertintojo nurodytais motyvais nereiškia, kad vertintojo nurodyti motyvai yra nepagrįsti. Vertintojo sprendimas pareiškėjo Paraiškai skirti 1,5 balo yra pagrįstas, kadangi vertintojas turėjo pastabų dėl finansinių, administracinių išteklių ir organizacinių gebėjimų tęsti sporto projekto veiklas, t. y. vertintojas iš Paraiškoje pateiktos informacijos padarė išvadą, kad pareiškėjas neketina finansiškai prisidėti prie Projekto vykdymo. Vertintojo sprendimas skirti 1,5 balo yra labai aiškiai motyvuotas. Esant šioms pastaboms dėl finansinių išteklių, tikėtis maksimalaus balo yra neįmanoma.

14. Atsakovas nurodė, jog nesupranta, kodėl pareiškėjas kelia klausimą dėl specialiųjų vertinimo kriterijų, kai specialiųjų kriterijų vertinimas nebuvo pagrindas, dėl kurio priimtas Įsakymas nefinansuoti pareiškėjo Projekto. Kitaip tariant, tarp proceso šalių nėra ginčo dėl specialiųjų kriterijų vertinimo. Šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl trečiojo ir ketvirtojo bendrojo kriterijaus, dėl kurių pareiškėjas nesurinko pereinamojo balo ir atitinkamai, vadovaujantis Aprašo 41 punkto ir Taisyklių 47 punktu, Paraiška buvo atmesta.

15. Atsakovas vertino, kad skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Paraiškos vertinimo etape Paraiška yra vertinama pagal joje išdėstytą informaciją, t. y. kas yra pateikta Paraiškoje ir joje parašyta. Vertintojui nėra keliamas tikslas improvizuoti ir jeigu Paraiškoje yra neaiškiai išdėstytas aprašymas, vertintojas negali peržengti savo įgaliojimų ir prikurti ar sugalvoti, ką pareiškėjas turėjo omenyje. Pareiškėjas, teikdamas Paraišką, turėjo aiškiai ir motyvuotai pagrįsti gebėjimą ir galimybes išlaikyti pasiektų rezultatų tęstinumą ir naudoti rezultatus pasibaigus projekto finansavimo laikotarpiui. Ministerija, įvertinusi Įsakymo bei Vertinamojo lapo, kuris yra sudedamoji Įsakymo dalis, turinį, teigė, kad šie dokumentai yra motyvuoti ir iš jų turinio galima suprasti, kodėl atsakingos institucijos atsisakė finansuoti pareiškėjo Projektą.

16. Atsakovas pažymėjo, kad Švietimo mainų paramos fondas ne visais atvejais pasitelkia ekspertų pagalbą, nes atsakinga institucija turi teisę, bet ne pareigą, pasitelkti konkretų ekspertą. Atsakingos institucijos darbuotojams atliekant paraiškų vertinimą, Aprašo 42 punkto nuostatos nėra taikomos. Šio punkto nuostatų reikalavimai yra išimtinai taikomi tik pasitelktiems ekspertams. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų ir niekaip nepagrindė aplinkybių, kad jo Paraišką vertinę ekspertai neatitiko kvalifikacijai keliamų reikalavimų.

17. Atsakovas dėl prašomos priteisti žalos nurodė, kad pareiškėjas neįrodė fakto, jog Ministerijos, kaip institucijos, veiksmai ar neveikimas buvo / yra neteisėti, nepagrįsti, todėl negali atsirasti ir būtinos viešai atsakomybei kilti kitos sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo, ar tuo labiau kaltė. Pareiškėjo nurodoma žala buvo patirta išimtinai dėl pareiškėjo veiksmų. Pareiškėjo pateikta Paraiška buvo nekokybiška. Pareiškėjo nurodomos negautos pajamos – finansavimo suma – yra nepagrįstos. Finansavimo skyrimas yra visais atvejais susisietas su projekto vykdytojo įsipareigojimų vykdymu, t. y. kad projekto vykdytojas gautų finansavimą, jis turi įgyvendinti finansavimo taisyklėse numatytus įsipareigojimus. Pareiškėjas net nepraėjo Paraiškos vertinimo procedūrų, t. y. pateikė nekokybišką Paraišką, kurios atžvilgiu buvo nuspręsta neskirti finansavimo, tačiau reikalauja atlyginti viso projekto finansavimo sumą. Be to, ši suma yra išmokama keliais etapais projekto vykdytojui įvykdžius įsipareigojimus. Kadangi pareiškėjas net nepraėjo Paraiškos vertinimo procedūros ir Paraiška nebuvo atrinkta ir kvalifikuota kaip finansuotina, pareiškėjo reikalavimas dėl 293 139,54 Eur žalos atlyginimo yra nepagrįstas bei neįrodytas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Švietimo mainų paramos fondas (toliau – ir Fondas) atsiliepime palaikė atsakovo poziciją.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo papildomai nurodė, kad pareiškėjo Paraišką vertino dvi trečiojo suinteresuoto asmens sporto programų skyriaus darbuotojos, kurios Paraišką vertino atskirai, nematydamos viena kitos vertinimų. Įvertinusios Paraišką darbuotojos skyrė 60 ir 62 balus (balų skirtumas, vadovaujantis Taisyklių 60.2 papunkčiu, laikomas tinkamu, galutinis vertinimas nustatytas pagal aritmetinį vidurkį). Aritmetinis vertinimų vidurkis – 61 balas (konsoliduotas vertinimas). Pareiškėjo Paraiška buvo atmesta dėl net dviejų bendrųjų vertinimo kriterijų minimalaus balų nesurinkimo (Sporto projekto finansinio ir ekonominio pagrindimo bei sporto projekto valdymo). Specialiųjų kriterijų vertinimas nebuvo pagrindas, dėl kurio priimtas sprendimas atmesti pareiškėjo Paraišką kaip nekokybišką.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Aprašo 42 punktas, kuriuo remiasi pareiškėjas, yra skirtas ekspertams – trečiojo asmens viešųjų pirkimų būdu įsigytas paslaugas teikiantiems asmenims. Šie reikalavimai nėra taikomi institucijos darbuotojams. Atitinkamai, nesant paskirtų ekspertų, trečiasis suinteresuotas asmuo neturi galimybės pateikti reikalavimų apie ekspertus, patvirtinančių ekspertų atitiktį Aprašo 42 punkto reikalavimams, nes nagrinėjamu atveju nėra paskirta ekspertų.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Paraiška buvo vertinta tinkamai – nebuvo neteisėtų veiksmų, atitinkamai, pareiškėjui negalėjo kilti ir nekilo žalos. Be to, pareiškėjas reikalauja visos Paraiškoje nurodytos sumos, kuri Paraiškos finansavimo atveju pareiškėjui būtų skirta dalimis pareiškėjui tinkamai įgyvendinant projektą. Pareiškėjas reikalauja pelno – sumokėti Paraiškoje nurodytą sumą be pareigos įgyvendinti sporto projektą.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nepasinaudojo teise pasitelkti ekspertus ir Paraišką vertino atsakinga institucija (trečiasis suinteresuotas asmuo), kuris paskyrė trečiojo suinteresuoto asmens sporto programų skyriaus darbuotojas (projektų koordinatores). Aprašo 42 punktas, kuriuo remiasi pareiškėjas, yra skirtas ekspertams – trečiojo suinteresuoto asmens viešųjų pirkimų būdu įsigytas paslaugas teikiantiems asmenims. Šie reikalavimai nėra taikomi institucijos darbuotojams. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė papildomai Švietimo mainų paramos fondo projektų koordinatoriaus pareigybės aprašymą (toliau – ir Pareigybės aprašymas), kuriuo atitinkamų punktų kontekste akcentavo, kad Paraiška, kurią vertino trečiojo suinteresuoto asmens darbuotojai, atitinka Sporto įstatyme įtvirtintą sporto projekto sąvoką, o sportų projektų administravimas, įskaitant, bet neapsiribojant vertinimu, yra projektų koordinatoriaus darbo funkcija. Pabrėžė faktą, kad sporto programų skyriaus vadovas skiria sporto programos skyriaus užduotis pavaldiems darbuotojams.

23. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą iš esmės palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad Ministerija netinkamai atlieka paraiškų vertinimą, vertintojai neatitinka ekspertams keliamų reikalavimų. Atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pirmajame etape fondui reikėjo įvertinti virš 2000 paraiškų, todėl buvo būtina pasitelkti ekspertus iš išorės. Pakartotinai vertinamų paraiškų skaičius buvo nedidelis, todėl pakako fondui savų pajėgumų. Finansavimą gavo mažiausiai 80 balų surinkusi paraiška. Pareiškėjas neginčija trečiojo bendrojo kriterijaus vertinimo (nesurinko minimalaus balų skaičiaus) ir vien dėl to Paraiška turi būti atmesta.

II. 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

25. Teismas nustatė, kad 2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras priėmė įsakymą „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo“ Nr. V-1866, kurio 3.1.3 papunktyje buvo nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintomis Fondo lėšų paskirstymo proporcijomis preliminari šio kvietimo lėšų suma yra 14 847 278,40 Eur, iš jų sporto renginių organizavimui – 2 788 927,20 Eur. Pareiškėjas 2021 m. sausio 5 d. Ministerijai pateikė paraišką Nr. SRF-FAV-2021-1-0956. Ministerija 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-1685, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 9 dalimi, Aprašo 52 punktu, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. V-1464 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 „Dėl 2021 metų Sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ pakeitimo“ ir Trakų rajono sporto asociacijos sporto projekto paraiškos Nr. SRF-FAV-2021-1-0956 pakartotinio vertinimo atlikimo“, pagrindu atliktą paraiškos turinio ir išlaidų tinkamumo pakartotinį vertinimą, neskyrė finansavimo pareiškėjo Projektui, nes Paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo pagal trečiąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ ir ketvirtąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto valdymas“, o iš viso Paraiška surinko 61 balą.

26. Teismas apžvelgė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 2, 5 ir 9 dalyse, Aprašo 1, 4, 30, 38, 39, 40 ir 41 punktuose, Taisyklių 1, 53, 54, 58, 59, 60 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir nustatė, kad pareiškėjo teikta Paraiška surinko 61 balą iš 100 galimų ir buvo pripažinta kaip netinkama finansuoti. Pareiškėjo Paraišką (turinio ir išlaidų pagrįstumą) pakartotinai vertino dvi Švietimo mainų paramos fondo darbuotojos (projektų koordinatorės). Abi vertintojos, savarankiškai atlikusios vertinimą, Paraišką įvertino kaip netinkamą finansuoti. Pagal projektų koordinatoriaus pareigybės aprašymą į šias pareigas gali pretenduoti asmuo, be kita ko, įgijęs aukštąjį išsilavinimą; susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, ES teisės aktais, reglamentuojančiais ES ir kitos finansinės paramos skyrimą ir valdymą; turintis projektų valdymo patirties.

27. Teismas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-1866 patvirtinto Kvietimo 3 priede „Turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapas“ įtvirtintos vertinimo gairės. Paraiška vertintojų buvo įvertinta taip: už sporto projekto finansinį ir ekonominį pagrindimą surinkti 8 balai (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 3 dalyje – 10 balų); už sporto projekto valdymą surinkti 9 balai (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 4 dalyje – 10 balų). Dėl minimalaus balų skaičiaus pagal šiuos bendruosius kriterijus nesurinkimas ir buvo teisinis ir faktinis pagrindas Paraišką atmesti.

28. Teismas akcentavo vertinimui keliamus reikalavimus, įtvirtintus Gairių bendrųjų sporto kriterijų lentelės 3.1 dalyje, skiriant 4–6 balus, ir nustatė, kad vertintojai savo skiriamą balą pagrindė konsoliduotame vertinime: „3.2. Pareiškėja pageidauja įsigyti visą profesionalią kovos menų įrangą, kuri abejotinai turi sąsajų su vaikų treniravimu. Pažymėta, kad projekte siekiama pritraukti sportuoti naujus, niekada nesportavusius asmenis, todėl daugumos inventoriaus būtinumas tokiems asmenims yra visiškai nepagrįstas. Be profesionalios įrangos projekte taip pat norima įsigyti grindų dangą ir veidrodžius, o tai prekės gerinančios infrastruktūrą, todėl negali būti kompensuojamos. Specialistų darbo užmokesčio apskaičiavimas nepagrįstas ir nesusietas su 4.1 dalyje suplanuota veiklų trukme, dalyvių skaičiumi ir užsiėmimų dažnumu. Turinyje nurodoma, kas bus reikalingas vienas asistentas, tačiau darbo užmokestis planuojamas dviem asistentams. Iš biudžeto visiškai šalinamos išlaidos skirtos veiklai „Grapplingo turnyrų organizavimas“, nes šios veiklos aprašyme atskleidžiama, kad dalyvaus visos šalies sportininkai – varžysis tarpusavyje, o šis turnyras neturi jokios tiesioginės sąsajos su vykdomomis treniruotėmis vaikams, nes vaikų turnyras bus organizuojamas projekto pabaigoje. Taip pat yra netinkamų išlaidų vienetų pasirinkimas bei nėra iki galo suprantama planuojama išlaidas ir kas planuojama po ja, kaip pvz.: Reklaminė atributika dalyviams (taurės, medaliai, kitos motyvacinės priemonės), kompl. 1, 500 Eur. Atkreipė dėmesį, kad remiantis Taisyklių 6.1.7 punktu daiktiniai prizai, kurių vertė ne didesnė kaip 50 Eur vienam apdovanojamam asmeniui, t. y. padėkos raštai, medaliai, taurės ar kitas smulkus sportinis inventorius (daiktinių prizų vertė sumuojama vienam apdovanojamam asmeniui). Veiklai „Kovos menų treniruočių organizavimas ir vykdymas vaikams“ priskirta didelė išlaidų, minima kad planuojamas dalyvių skaičius 96, tačiau prekės (kojų apsaugos, šalmas su grotomis, sportiniai kostiumai perkamos tik 15 vnt. ar 12 vnt. Nėra sąryšio tarp dalyvių skaičiaus ir kiekių.“.

29. Teismas Gairių 4.1 dalies kontekste nurodė, kad vertintojai konsoliduotame vertinime argumentavo skiriamą balą: „4.1. Pareiškėja tik lakoniškai aprašo, kad visi projekto administravimo komandos nariai turi patirties susijusios su projektų įgyvendinimu, tačiau pasigendama platesnių komentarų apie tai, kokie būtent projektai buvo įgyvendinami, kokiu laikotarpiu, koks šių projektų turinys. Nenurodoma kokį išsilavinimą turi šie asmenys, ar koks išsilavinimas bus pageidaujamas, jeigu asmenys bus samdomi“. Kriterijaus dalis „partnerystė pagrįsta (jei taikoma), pareiškėja turi finansinius, administracinius išteklius ir organizacinius gebėjimus tęsti sporto projekto veiklas“. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui už šią kriterijaus dalį buvo skirta 1,5 balo (dviejų vertintojų skiriamų 1 ir 2 balų vidurkis) iš 5 maksimaliai galimų skirti balų. Vertintojai konsoliduotame vertinime argumentavo skiriamą balą: „4.4. Vadovaujantis paraiškos 5.8 dalimi matoma, kad pareiškėjas neplanuoja finansiškai prisidėti prie tolimesnio projekto vykdymo. Veiklas gali tęsti pačių dalyvių mokesčio sąskaita ir savivaldybės prisidėjimu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja planuoja įsigyti didelį kiekį sporto inventoriaus ir tai įvardina kaip vienintelį savo prisidėjimą prie projekto veiklų tęstinumo.“. Vertinime yra nurodyta jog „Pareiškėja nurodo kaip bus ieškoma finansavimo šaltinių veikloms tęsti“, tačiau tai nereiškia, kaip savo skunde teigia pareiškėjas, jog vien finansavimo šaltinio veikloms tęsti ieškojimo faktas yra pagrindas skirti maksimalų vertinimo balą. Gairių 4.4.1 papunktyje nurodyta, jog maksimalūs 4–5 balai skiriami, kai „Paraiškoje aiškiai aprašomi sporto projekto vykdytojo / partnerių finansiniai, administraciniai ištekliai bei organizaciniai gebėjimai tęsti projekte pradėtas veiklas nurodant, kokios veiklos ir kokiomis apimtimis bus tęsiamos. Nurodomos atsakingos institucijos bei jų konkretūs įsipareigojimai tęstinumo užtikrinimui po projekto įgyvendinimo“.

30. Teismas iš Paraiškos turinio vertinimo 1 lapo nustatė, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis. Taip pat nurodyta, kad Paraiška vertinama kaip visuma, kiekvienas aspektas vertinamas tik vieną kartą. Iš Paraiškos vertinimo turinio matyti, kad kiekvienas vertintas kriterijus yra įvertintas atskiru balu, taip pat ties kiekviena kriterijų grupe yra pateiktos atitinkamos išvados (stiprybės, tobulintinos sritys).

31. Teismas vertino, kad iš Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo turinio nėra pagrindo teigti, kad iš vertintojų imperatyviai reikalaujama pakomentuoti, kodėl yra skiriamas vienas ar kitas balas atskirai. Vertinimo formoje nurodyta, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą. Formoje suformuluotas prašymas nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad Paraiškos vertintojos, pateikdamos vieno skyriaus bendrą pakomentavimą (išvadą), atitinkamai nurodydamos stiprybės ir tobulintinas sritis, pažeidė vertinimo procedūrą. Kita vertus, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, paneigiančių nustatytų balų teisingumą, todėl jo nurodyti argumentai tiesiogiai nepatvirtina įrodinėjamų aplinkybių – procesinių pažeidimų, padarytų vertinant Paraišką. Pareiškėjas, nesutikdamas su vertintojų skirtais balais, jokių įrodymų (pvz. kito eksperto atliktas vertinimas ar pan.), paneigiančių jau priimtas išvadas, nepateikė, todėl nėra pagrindo Paraiškos įvertinimą pripažinti kaip nepagrįstą ir neteisingai atliktą.

32. Teismas pažymėjo, kad Paraiška atmesta, nes neatitiko trečiojo (sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas) ir ketvirtojo (sporto projekto valdymas) bendrojo kriterijaus, dėl kurių pareiškėjas nesurinko pereinamojo balo, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl specialiųjų vertinimo kriterijų nepakeis Paraiškos vertinimo ir galutinių Paraiškai skirtų balų skaičiaus, dėl to nedaro esminės įtakos galutiniam Paraiškos vertinimo rezultatui kitų (specialiųjų) kriterijų įvertinimas, dėl kurio Paraiška nebuvo atmesta.

33. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nors ir nurodė, kad jam abejones sukėlė vertintojų, vertinusių Paraišką, turima kvalifikacija, tačiau šių abejonių jokiais įrodymais nepagrindė. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pagarsino Paraišką vertinusių darbuotojų turimas kvalifikacijas, kurias, be kita ko, prieš tai jau buvo įvertinęs už paraiškų vertinimą atsakingas Švietimo mainų paramos fondas. Darbuotojos buvo priimtos į projektų koordinatorių pareigybes, kurioms keliami atitinkami reikalavimai, paskirtos Paraiškos vertintojomis ir savo funkcijas atlikto pagal aukščiau aprašytų teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti darbuotojų tinkama kvalifikacija vertinant būtent tokio pobūdžio ir turinio paraiškas, todėl nėra pagrindo šių pareiškėjo abejonių vertinti kaip pagrįstų. Tuo labiau, kad abejonės dėl darbuotojų kvalifikacijos grindžiamos daugiau abstrakčiais pagrindais. Argumentai, kad paraiškos vertintojoms keltini Apraše ir Taisyklėse nurodyti ekspertams keltini minimalūs reikalavimai, yra nepagrįsti, kadangi šiuo atveju Paraiškos vertinimą atliko paskirti atsakingi darbuotojai pagal Taisyklių 58 punktą, o ne ekspertai, nusamdyti pagal viešųjų pirkimų procedūras pagal Taisyklių 62 punktą. Atliekant turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą, atsakinga institucija vertintojais gali pasitelkti pasirinktus ekspertus (58 punkto antras sakinys), tačiau neprivalo.

34. Teismas atmetė skundo reikalavimą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

35. Teismas dėl reikalavimo priteisti žalą pažymėjo, jog nenustatyta, kad pareiškėjas dėl Ministerijos neteisėtų veiksmų patyrė tiesioginius nuostolius negautų pajamų forma, kurią sudaro Projekto finansavimo suma, kurios pareiškėjas prašė iš Sporto rėmimo fondo – 212 349,69 Eur. Skundžiama Įsakymo dalimi nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, atsakovo neteisėto neveikimo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus taip pat nebuvo nustatyta, todėl Ministerijos veiksmuose neteisėtumo nėra.

36. Teismas dėl negautų pajamų pažymėjo, jog pagrįstai atmestos Paraiškos atveju nėra teisino pagrindo projektui neskirstas finansuoti lėšas laikyti pareiškėjo negautomis pajamomis, kurias jis būtų gavęs. Sąlyga finansavimo gavimui buvo Paraiškos atitiktis visiems keliamiems reikalavimams, reikiamo balų skaičiaus surinkimas ir didesnio balų skaičiaus už kitas atranką praėjusias paraiškas surinkimas. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, Taisyklių atitinkamų nuostatų, vien minimalaus balų skaičiaus surinkimas dar taip pat negarantavo, jog netgi pilnai atranką praėjusiai Paraiškai (pareiškėjo Paraiška jos nepraėjo) finansavimas bus skirtas, nes finansuotiniems sporto rėmimo projektams buvo numatytas ribotas biudžetas. Be to, Projekto finansavimui skirtina suma negali būti laikoma pareiškėjo negautomis pajamomis, nes įgyvendindamas Projektą ir atitinkamai patirdamas su Projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (be kurių Projektas ir nebūtų įgyvendintas), pareiškėjas niekuomet tokio dydžio pajamų nebūtų gavęs. Pagal teisingo žalos atlyginimo principą nukentėjusysis turi teisę tik į tokį žalos atlyginimą, kuris grąžintų jį į padėtį, kurioje jis būtų, jei nebūtų neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų.

37. Teismas, nenustatęs vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, atmetė reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

38. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą aiškinimo ir taikymo taisykles bei priėjo prie išvados, kad atsakovo atstovas turėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokios objektyvios būtinybės (byla nėra ypatingai sudėtinga, apimtis taip pat nelaikytina tokia pateisinančia priežastimi) naudotis advokatų paslaugomis, todėl prašymo priteisti atstovavimo išlaidas netenkino.

III. 39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

40. Pareiškėjo teigimu, teismas priimdamas ginčijamą sprendimą neatsižvelgė į analogiško pobūdžio Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3- 957-1063/2022 Ministerijos patvirtintą aplinkybę, kad ji panaudojo 2021 m. kvietimo lėšas ne pagal tikslinę paskirtį, o tai reiškia, kad Ministerija pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, kadangi dėl šių veiksmų pareiškėjas negavo finansavimo, pažeidė principą „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, kas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste yra pagrindas pripažinti, kad Ministerija padarė šiurkštų teisės normų pažeidimą.

41. Pareiškėjas Įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarime, kuriuo pripažinta, kad Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią „Sporto rėmimo fondo lėšos negali būti naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti“, neprieštarauja Konstitucijai, pateiktų išaiškinimų kontekste teigia, kad 2021 m. kvietimo lėšos negalėjo būti naudojamos esamiems ankstesnių metų Fondo įsipareigojimams užtikrinti.

42. Pareiškėjas apžvelgia Aprašo 1.1 papunktyje, 15 ir 16 punktuose, Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose, 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei daro išvadas, kad: Sporto rėmimo fondo lėšos yra tikslinės valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Nutarime nustatytomis proporcijomis (i) fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą – 40 procentų; (ii) sporto inventoriui ir įrangai įsigyti – 20 procentų; (iii) sporto renginiams organizuoti – 15 procentų; (iv) asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijai tobulinti ir sporto informacijos sklaidai – 5 procentus; (v) esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui – 20 procentų; kiekvienais metais Ministerijai yra skiriami valstybės biudžeto asignavimai, o Ministerija kiekvienais metais iki lapkričio 30 d. patvirtina ir skelbia kvietimus teikti paraiškas finansuoti sporto projektus minėtose sporto srityse; Sporto rėmimo fondo lėšos (asignavimai) negali būti naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti ir turi būti naudojamos griežtai pagal nustatytą tikslinę paskirtį, t. y. turi būti naudojamos tik sporto projektams, pateiktiems pagal atitinkamų metų kvietimus, finansuoti, pavyzdžiui, 2020 m. kvietimo lėšos turi būti naudojamos tik sporto projektams, pateiktiems pagal 2020 m. kvietimą, 2021 m. kvietimo lėšos turi būti naudojamos tik sporto projektams, pateiktiems pagal 2021 m. kvietimą ir t. t.

43. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos Projekto vertinimo procedūros. Apžvelgia Kvietimo 3 priede patvirtintoje Fondo 2021 metų konkursui teiktos sporto projekto paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo formoje nurodytus vertinimo kriterijus bei pabrėžia, kad paraiškų turinio vertinimas, be kita ko, turi būti atliekamas taip: paraiškos turinio vertinimą atliekantis ekspertas (ekspertai) turi pakomentuoti kiekvieno kriterijaus (bendrojo ir specialaus) vertinimo elementą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis; vertintojas, vertindamas paraišką pagal kiekvieną atskirojo bendrojo vertinimo elementą, privalo atsižvelgti į kiekvienam elementui pateiktas vertinimo gaires ir pagal šias gaires skirti atitinkamą balą, nurodytą Formoje; paraiškos turinio vertinimą atliekantis ekspertas (ekspertai) turi pateikti aiškius, konkrečius, motyvuotus, pagrįstus ir vienas kitam neprieštaraujančius komentarus; paraiškos turinio vertinimą atliekantis ekspertas (ekspertai) turi vengti asmeninio pobūdžio nuomonės ir vartoti neutralią kalbą.

44. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad buvo pažeista Paraiškai taikytina teisės aktuose nustatyta vertinimo tvarka, nes ekspertai, vertindami Paraišką, nesivadovavo jiems privalomomis Formoje pateiktomis bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis. Paraiška buvo vertinama du kartus. Pareiškėjui pateikus skundą Ginčų komisijai, Ministerija, atsižvelgdama į Fondo pripažinimus, jog pirminis Paraiškos vertinimas yra nepagrįstas ir su faktinėmis klaidomis, priėmė Įsakymą dėl pervertinimo. Taigi, tiek Ministerija, tiek ir Fondas iš esmės pripažino, kad pirminis Paraiškos vertinimas buvo neteisėtas ir atliktas nesilaikant sporto projektų vertinimo tvarkos. Analogiški neteisėti veiksmai buvo atlikti ir pakartotinio Paraiškos vertinimo metu.

45. Pareiškėjas nurodo, kad, pavyzdžiui, ketvirtojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ ketvirtajam elementui „Partnerystė pagrįsta (jei taikoma), pareiškėjas turi finansinius, administracinius išteklius ir organizacinius gebėjimus tęsti sporto projekto veiklas“ ekspertas (ekspertai) skyrė 1,5 balo iš 5 galimų, tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju turėjo būti skirti maksimalūs 5 balai. Atsižvelgiant į Formoje pateiktus atvejus, kada gali būti skiriami 5 balai, aktualu tai, kad pakartotinio vertinimo lape prie aptariamo elemento stiprybių yra aiškiai nurodyta, jog „pareiškėjas nurodo kaip bus ieškoma finansavimo šaltinių veikloms tęsti“, taip pat Paraiškoje aiškiai aprašomi pareiškėjo finansiniai, administraciniai ištekliai bei organizaciniai gebėjimai tęsti Projekte pradėtas veiklas. Pareiškėjas pabrėžia, kad 1,5 balo skyrimas taip pat privalėjo būti motyvuotas Formoje pateiktų gairių, kada gali būti skiriama 1,5 balo reikšmė, kontekste ir paaiškintas Pakartotinio vertinimo lape, tačiau tai nebuvo padaryta. Analogiški pažeidimai, nesilaikant Formoje nustatytų vertinimo gairių, yra padaryti Pakartotinio vertinimo lape ir vertinant Paraišką pagal kitus bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus. Vertinimo tvarkos pažeidimas yra savarankiškas pagrindas panaikinti Įsakymo dalį.

46. Pareiškėjas teigia, kad Paraiškos vertinimą atlikęs ekspertas (ekspertai) nesivadovavo specialiųjų vertinimų kriterijų vertinimo tvarka. Formoje yra nurodyta, kad maksimalus balas specialiajam kriterijui skiriamas tuomet, kai specialusis kriterijus išsamiai pagrindžiamas paraiškoje. Specialiajam kriterijui pusė maksimalaus balo skiriama tuomet, kai specialusis kriterijus paminimas, tačiau nepakankamai, neišsamiai pagrindžiamas paraiškoje. Specialiajam kriterijui skiriama 0 balų tuomet, kai specialusis kriterijus nepagrindžiamas, neaprašomas paraiškoje. Pavyzdžiui, Paraiška pagal septintąjį specialųjį vertinimo kriterijų „sporto projekto veiklas įtraukiami sporto lyderiai (pvz., esami ir buvę aukšto sportinio meistriškumo sportininkai, bendruomenėje ar visuomenėje žinomi asmenys, žurnalistai ir kt.) kaip lektoriai, švietėjai, fizinio aktyvumo veiklų vedėjai; paraiškoje pagrindžiamas jų pasirinkimas“ yra įvertinta 3 balais iš 4 galimų, tačiau pagal specialiųjų kriterijų balų skyrimo tvarką, šiam specialiajam kriterijui galėjo būti skirta 4, 2 arba 0 balų. Pareiškėjo įsitikinimu, pagal aptariamą specialųjį kriterijų, turėjo būti skirti maksimalūs 4 balai, kadangi ir Pakartotinio vertinimo lape yra pripažinta, jog „pareiškėjas pasirenka ir tinkamai paraiškos turiniu pagrindžia šiuos spec. kriterijus: 1, 3, 7, 8, 9“. Šiuo atveju ekspertai pripažįsta, kad septintasis specialusis kriterijus išsamiai pagrįstas Paraiškoje, tačiau vis tiek neskiria maksimalios 4 balų reikšmės, kas sudaro pagrindą pripažinti specialiųjų vertinimo kriterijų vertinimo tvarkos pažeidimą, kas taip pat sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Įsakymo dalį.

47. Pareiškėjas pažymi, kad viešojoje teisėje nėra dispozityvių normų ir visos viešosios teisės normos yra imperatyvios, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad neva Formoje suformuluoti reikalavimai nėra imperatyvaus pobūdžio, yra nepagrįstas. Be to, aktualu tai, kad viešojo administravimo subjektai laisvę pasirinkti jiems leistiną elgesį turi tiek, kiek tai apibrėžia administracinės diskrecijos ribos. Vertinimo formoje nėra suteikta administracinė diskrecija, kuri leistų nesilaikyti vertinimo tvarkos. Kadangi tvarkos nesilaikyta, pareiškėjas negali suprasti visų jo Paraiškos vertinimo motyvų, o tai leidžia spręsti apie Įsakymo neatitikimą VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, kas yra dar viena įrodyta aplinkybė, patvirtinanti Ministerijos ir Fondo neteisėtus veiksmus, kaip esminę Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės sąlygą ir pareigą atlyginti pareiškėjo patirtą žalą.

48. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

49. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo argumentai, kurie yra siejami su Kvietimo lėšų panaudojamu pagal tikslinę paskirtį, peržengia jo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo ribas ir jie, kaip nesudarantys šios bylos nagrinėjimo dalyko, neturėtų būti nagrinėjami. Pareiškėjo keliamas argumentas niekaip nėra susijęs su vertinimu, ar jo pateikta Paraiška buvo įvertinta tinkamai ir ar dėl jos buvo priimtas teisėtas sprendimas. Pareiškėjas neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl Kvietimo lėšų tikslinio panaudojimo aplinkybių vertinimo, kadangi pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę ginti viešąjį interesą.

50. Atsakovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms Paraiškos vertinimo aspektu, laikosi pozicijos, kad Fondas, kaip atsakinga institucija, įgaliota vykdyti sporto paraiškų vertinimą, tinkamai įgyvendino teisės aktų nuostatose įtvirtintus reikalavimus dėl sporto paraiškų vertinimo, nepažeidė jokių procedūrų bei aiškiai, konkrečiai ir motyvuotai pagrindė skiriamų balų dydžius, dėl ko Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas ir nėra teisinio pagrindo jo naikinti. Ministerija neturi įgaliojimų ir neatlieka paraiškų vertinimo, ši funkcija yra pavesta Fondui.

51. Atsakovas ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste akcentuoja, kad Fondas, atlikęs pirminį sporto projektų vertinimo etapą, t. y. paraiškos administracinės atitikties tinkamumo vertinimą, nusprendė, kad pareiškėjo Projektas atitiko vertinimo kriterijus, todėl Projektas perėjo į antrą projekto vertinimo etapą, tačiau Fondas, atlikęs antrąjį Paraiškos vertinimą, nustatė, kad Paraiška neatitiko net dviejų bendrųjų sporto projektų vertinimo kriterijų, t. y. trečiojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ ir ketvirtojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“. Pagal Fondo pateiktus siūlymus Ministerijai buvo priimtas Įsakymas neskirti finansavimo pareiškėjo Projektui. Atsakovo teigimu, pareiškėjo Paraiška dėl Projekto buvo įvertinta laikantis Įstatymo, Aprašo ir Taisyklių nuostatų, dėl ko teigti, jog priimtas Įsakymas yra neteisėtas, pagrindo nėra.

52. Atsakovas nurodo, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, Paraiškos vertintojai, vertinę Paraišką, vadovavosi privalomomis Formoje pateiktomis bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis, pateikė motyvuotus ir pagrįstus komentarus. Kaip matyti iš Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo, vertintojas už „4.4. Partnerystė pagrįsta (jei taikoma), pareiškėjas turi finansinius, administracinius išteklius ir organizacinius gebėjimus tęsti sporto projekto veiklas“ elementą skyrė 1,5 balo ir motyvuotai, atsižvelgdamas į šį kriterijų, pateikė poziciją dėl tobulintinų sričių. Vertintojas turėjo pastabų dėl finansinių, administracinių išteklių ir organizacinių gebėjimų tęsti sporto projekto veiklas. Vien pareiškėjo akcentuojamas finansavimo šaltinio veikloms tęsti ieškojimo faktas nėra pagrindas skirti maksimalų vertinimo balą.

53. Atsakovas pastebi, kad Paraiškoje finansavimo šaltiniai nurodyti, tačiau jie nurodyti paviršutiniškai, nėra aišku, ar patys nurodyti asmenys prisidės prie finansavimo (savivaldybė arba kiti neįvardinti „rėmėjai“) ir jei prisidės, ar prisidės pakankama apimtimi, pats pareiškėjas ketina prisidėti tik inventoriumi, kuris būtų įsigytas didžiąja dalimi iš valstybės biudžeto lėšų. Taip pat nėra nurodyti konkretūs įsipareigojimai narių, kurių lėšomis planuojamas Projekto tęstinumas.

54. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl vertintojų tariamo nenurodymo, kokios išlaidos nėra būtinos Projekto rezultatui pasiekti, neatitinka tikrovės, nes galutinio vertinimo dalyje „biudžeto peržiūra“ vertintojai peržiūri bei pakomentuoja biudžeto sąmatą, todėl šioje dalyje yra pateiktos vertintojų pastabos net konkrečioms sąmatų eilutėms.

55. Atsakovas nurodo, kad yra aktualūs Fondo atsiliepime į skunde nurodyti argumentai dėl Sporto projekto finansinio ir ekonominio pagrindimo kriterijaus, laikosi pozicijos, kad vertintojai pateikė vertinimo motyvus bei pabrėžia, kad pareiškėjui nurodžius jo Paraiškos trūkumus, pareiškėjas jokių įrodymų, paneigiančių jau priimtas išvadas, nepateikė. Vertinant Paraiškos turinį, vertintojų nurodytus argumentus, yra akivaizdu, kad Paraiškos turinys negalėtų būti vertinamas kaip parengtas nepriekaištingai, dėl ko jai pagal ginčo kriterijus galėtų būti skiriamas maksimalus balas, kaip to reikalauja pareiškėjas.

56. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad specialiųjų kriterijų vertinimas nebuvo pagrindas, dėl kurio priimtas Įsakymas nefinansuoti pareiškėjo Projekto. Tarp proceso šalių nėra ginčo dėl specialiųjų sporto projektų vertinimo kriterijų vertinimo. Todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu nėra aktualūs ir neturėtų būti vertinami.

57. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas, teigdamas, esą Ginčų komisija savo sprendimu jau atliko pareiškėjo Paraiškos vertinimą, klaidina teismą dėl Ginčų komisijos sprendimo reikšmės šio ginčo nagrinėjimui. Ginčų komisija nevertino pareiškėjo Paraiškos turinio ir ją grąžino nagrinėti iš naujo. Atitinkamai Fondas, įvertinęs Paraišką iš naujo, nustatė, kad Paraiška yra nekokybiška ir neatitiko bendrųjų vertinimo kriterijų. Ginčų komisijos sprendimas dėl Paraiškos vertinimo iš naujo nėra šio ginčo objektas.

58. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

59. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime palaiko Ministerijos poziciją bei dėsto Fondo analogiškus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus. Dėl pareiškėjo akcentuojamos pareigos pagrįsti kiekvieną vertinimo kriterijaus atskirą dalį papildomai nurodo, kad Paraiškos turinio vertinimo 1 lape nurodyta, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis. Taip pat nurodyta, kad Paraiška vertinama kaip visuma, kiekvienas aspektas vertinamas tik vieną kartą. Iš Paraiškos vertinimo turinio matyti, kad kiekvienas vertintas kriterijus yra įvertintas atskiru balu, taip pat ties kiekviena kriterijų grupe yra pateiktos atitinkamos išvados (stiprybės, tobulintinos sritys). Iš Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo turinio nėra pagrindo teigti, kad iš vertintojų imperatyviai reikalaujama pakomentuoti, kodėl yra skiriamas vienas ar kitas balas atskirai. Vertinimo formoje nurodyta, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą. Formoje suformuluotas prašymas nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad Paraiškos vertintojos, pateikdamos vieno skyriaus bendrą pakomentavimą (išvadą), atitinkamai nurodydamos stiprybės ir tobulintinas sritis, pažeidė vertinimo procedūrą. Nors iš vertintojų nėra imperatyviai reikalaujama pakomentuoti, kodėl yra skiriamas vienas ar kitas balas atskirai, vertinime faktiškai yra pakomentuoti visi balai atskirai, nurodant kuriai kriterijaus daliai balas yra skiriamas.

60. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad vertinimo išvadose aiškiai ir nedviprasmiškai buvo išskirta, kiek kiekvienai vertinimo kriterijaus daliai skirta balų ir kodėl buvo skirtas ne maksimalus (jeigu buvo skirtas ne maksimalus) vertinimo balas kiekvienai vertinimo kriterijaus daliai atskirai (aiškiai numeracija nurodant kokiai vertinimo kriterijaus daliai skirta pastaba). Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, paneigiančių nustatyto balo teisingumą. Pareiškėjas, nesutikdamas su vertintojų skirtais balais, jokių įrodymų (pvz. kito eksperto atliktas vertinimas ar pan.), paneigiančių jau priimtas išvadas, nepateikė. Pareiškėjas skundžia pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuri neturi įtakos galutiniam sprendimui, nes nepriklausomai nuo to, ar būtina pakomentuoti kiekvieną vertinimo kriterijaus dalį atskirai, faktiškai visos vertinimo kriterijaus dalys aiškiai ir nedviprasmiškai vertintojų buvo pakomentuotos atskirai.

61. Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl reikalavimo atlyginti žalą papildomai akcentuoja, kad projekto lėšos yra tikslinės lėšos, kurios paraiškos finansavimo atveju gali būti naudojamos išskirtinai tik paraiškoje nurodytiems tikslams pasiekti, taip pat paraiškoje nurodytoms prekėms, paslaugoms įsigyti. Naudojant sporto rėmimo fondo lėšas turi būti laikomasi sutarties, Aprašo, Įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų. Už lėšų naudojimą projekto vykdytojai teikia tarpines ir galutines ataskaitas ir netinkamo lėšų panaudojimo atveju projekto lėšos projektų vykdytojams nėra pervedamos, o jeigu avansas (kurio suma negali viršyti 50 procentų projekto vertės) jau buvo pervestas, reikalaujama grąžinti ne pagal paskirtį panaudotas lėšas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų pagrįstos jo išlaidos projekto įgyvendinimui, atitinkamai, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas patyrė žalą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 62. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. Nr. V-1685 „Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 „Dėl 2021 metų sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ pakeitimo“ dalies, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjo Trakų rajono sporto asociacijos projekto įgyvendinimui (t. y. įsakymo priedo 111 p.), teisėtumo ir pagrįstumo, bei žalos atlyginimo.

63. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų priimat skundžiamą Įsakymo dalį bei vertinant pareiškėjo Paraišką ir konstatuojant, jog Paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo pagal trečiąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ ir ketvirtąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto valdymas“.

64. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų aiškinimu ir taikymu, įrodymų vertinimu, taip pat su teismo išvadomis, kad i) iš Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo turinio nėra pagrindo teigti, kad iš vertintojų imperatyviai reikalaujama pakomentuoti, kodėl yra skiriamas vienas ar kitas balas atskirai. Vertinimo formoje nurodyta, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą. Formoje suformuluotas prašymas nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad Paraiškos vertintojos, pateikdamos vieno skyriaus bendrą pakomentavimą (išvadą), atitinkamai nurodydamos stiprybės ir tobulintinas sritis, pažeidė vertinimo procedūrą; ii) nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo (dėl negautų pajamų negali būti tenkinamas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, vadovaudamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-957-1063/2022, taip pat teigia, jog Ministerija panaudojo 2021 m. Kvietimo lėšas ne pagal tikslinę paskirtį, ir tai reiškia, kad Ministerija pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus.

65. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą paprastai tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikintinas, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

66. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodomo argumento, kad Ministerija panaudojo 2021 m. Kvietimo lėšas ne pagal tikslinę paskirtį, pažymi, jog pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui nebuvo grindžiamas šiuo argumentu, ir pirmosios instancijos teismas šios pareiškėjo tik apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nevertino. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. Todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nevertinami pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais nebuvo grindžiamas jo skundas pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019; 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014).

67. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI3-957-1063/2022, Ministerija pripažino, jog 2021 m. Kvietimo lėšos buvo naudojamos ne pagal tikslinę paskirtį, pažymi, jog pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje buvo ginčijamas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. V-1267 „Dėl 2021 metų sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo 2021-2025 metais įgyvendinamiems sporto projektams susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“, t. y. minimos bylos ir nagrinėjamos bylos dalykas skiriasi, todėl negalima teigti, jog šios bylos yra analogiško pobūdžio, ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, privalėjo atsižvelgti į pareiškėjo nurodytoje byloje konstatuotas aplinkybes. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytą bylą, 2023 m. balandžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-410-968/2023 atmetė pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Sporto rėmimo fondo lėšų panaudojimo ne pagal paskirtį.

68. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras priėmė įsakymą „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo“ Nr. V-1866, kurio 3.1.3. punkte buvo nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintomis Fondo lėšų paskirstymo proporcijomis preliminari šio kvietimo lėšų suma yra 14 847 278,40 Eur, iš jų sporto renginių organizavimui – 2 788 927,20 Eur. Pareiškėjas 2021 m. sausio 5 d. Ministerijai pateikė paraišką Nr. SRF-FAV-2021-1-0956. Atsakovas ginčijamu Įsakymu, vadovaudamasis Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 9 dalimi, Aprašo 52 punktu, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. V-1464 pagrindu atliktą Paraiškos turinio ir išlaidų tinkamumo pakartotinį vertinimą, neskyrė finansavimo pareiškėjo Projektui, nes Paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo pagal trečiąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ ir ketvirtąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto valdymas“.

69. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, ir padaryta išvada, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog Paraiškos vertintojos, pateikdamos vieno skyriaus bendrą pakomentavimą (išvadą), atitinkamai nurodydamos stiprybės ir tobulintinas sritis, pažeidė vertinimo procedūrą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

70. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytų esminių Paraiškos vertinimo procedūrų pažeidimų, pažymi, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p. (anksčiau – 89 str. 1 d. 3 p.), o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto skundžiamo teisės akto (ar jo dalies) teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14–554/2005; 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012).

71. Pareiškėjo Paraiška buvo teikiama vadovaujantis Kvietimu, o vertinama atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-1866 patvirtinto 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, 3 priede – Sporto rėmimo fondo 2021 metų konkursui teiktos sporto projekto paraiškos turtinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo formoje – pateiktas bendrųjų ir specialiųjų vertinimo kriterijų vertinimo gaires.

72. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą aptariamu aspektu, daro išvadą, kad vertinant pareiškėjo pateiktą Paraišką nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti nepagrįstą Įsakymo dalies, kuria pareiškėjui neskirtas finansavimas Trakų rajono sporto asociacijos projekto įgyvendinimui (111 p.), priėmimą. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo skundo argumentus ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas.

73. Pareiškėjas kaip vieną iš procedūrinių Paraiškos vertinimo pažeidimų nurodo aplinkybę, jog paraiškos turinio vertinimą atliekantis ekspertas (ekspertai) turi pakomentuoti kiekvieno kriterijaus (bendrojo ir specialaus) vertinimo elementą, tačiau ginčo atveju to nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija, įvertinusi užpildytos Paraiškos turtinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo formos turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kiekvienas Paraiškos kriterijus yra įvertintas atskiru balu, ties kiekviena kriterijų grupe yra pateiktos motyvuotos išvados, nurodant stiprybes ir tobulintinas sritis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vertinant Paraišką atskiras balo komentavimas nenurodytas, o pateikta bendra kriterijaus atitikties išvada, pagrįstai nusprendė, jog Formoje suformuluotas prašymas pakomentuoti kriterijų vertinimo elementus nėra imperatyvaus pobūdžio. Tokios pačios išvados laikomasi ir ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant dėl panašaus pobūdžio paraiškų turtinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo (formos) pildymo (žr., pvz., 2023 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-642-1047/2023; 2023 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-313-552/2023, 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-410-968/2023), nuo kurios nukrypti šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija pagrindų nenustatė (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.; ABTĮ 15 str. 1 d.).

74. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog Paraiškos vertinimo Formoje nurodyti bendrųjų kriterijų vertinimo balai yra nemotyvuoti, ir pažymi, jog, minėta, Paraiška buvo pripažinta netinkama, kaip nesurinkusi minimalaus pereinamojo balo pagal trečiąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ ir ketvirtąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto valdymas“. Pažymėtina, jog Paraiškos vertintojai konsoliduotame vertinime (el. b. I t., b. l. 139-187) pakankamai išsamiai argumentavo kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo balą, išskirdami šių kriterijų ir jų elementų stiprybes ir tobulintinas sritis (Formoje nurodytos trečiojo vertinimo kriterijaus „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ kiekvieno elemento stiprybės ir tobulintinos sritys, taip pat ketvirtojo vertinimo kriterijaus „Sporto projektų turinio vertinimo kriterijai“ kiekvieno elemento stiprybės ir tobulintinos sritys), iš šio pagrindimo yra suprantamas vertinimo balo pagrindimas, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad dėl aptariamo aspekto pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė esminio procedūrinio pažeidimo, yra atmetamas.

75. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo skundo argumentus ir šiuo aspektu, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas, kurių naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

76. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su galbūt netinkama pareiškėjo Paraiškos pakartotinį vertinimą atlikusių vertintojų (Fondo darbuotojų) kvalifikacija, pažymi, jog reikalavimai paraiškoms ir jų vertinimui nustatyti Aprašo 40 punkte bei Taisyklių 53-54 punktuose. Paraiškų turinio vertinimas atliekamas vadovaujantis bendraisiais projekto vertinimo kriterijais (ministras bendruosius projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir ministro nustatytais specialiaisiais projektų vertinimo kriterijais, kurie detalizuojami kvietime. Pagal Taisyklių 44 punktą, fondo lėšoms gauti pateiktų ir užregistruotų paraiškų vertinimą sudaro du etapai: i) atrankos, kurią atlieka Atsakinga institucija vadovaudamasi Aprašu, Taisyklėmis, kvietimu, ministro nustatytais prioritetais ir patvirtintais specialiaisiais projektų vertinimo kriterijais, atlieka projektų vertinimą (44.1 p.); ii) Atsakingos institucijos atrinktų siūlomų finansuoti paraiškų vertinimo išvadas vertina Komisija, vadovaudamasi Aprašu, Taisyklėmis, kvietimu, ministro nustatytais prioritetais ir patvirtintais specialiaisiais projektų vertinimo kriterijais (44.2 p.). Be to, Taisyklių 44.1.2 punktas numato, jog paraiškų turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimui Atsakinga institucija gali pasitelkti jos pasirinktus ekspertus, kuriems pagal Taisyklių 61 punktą keliami minimalūs reikalavimai, įvardinti Aprašo 42 punkte (turėti aukštąjį išsilavinimą, tinkamą kompetenciją (t. y. vertinamos srities kvalifikaciją arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį toje sporto srityje, kurios sporto projektus ekspertas pasitelkiamas vertinti), būti nepriekaištingos reputacijos, nešališkiems. Taisyklių 58 punkte, be kita ko, nustatyta, jog paraiškų vertinimą atlieka vertintojais paskirti Atsakingos institucijos darbuotojai.

77. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo Paraiškos vertinimą atliko ne Atsakingos institucijos (Fondo) pasitekti ekspertai, bet Fondo darbuotojos, kurios buvo priimtos į projektų koordinatorių pareigybes, kurioms keliami atitinkami reikalavimai, paskirtos Paraiškos vertintojomis, ir byloje nėra pateikta įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti darbuotojų tinkama kvalifikacija, vertinant būtent tokio pobūdžio ir turinio paraiškas, o pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl galbūt netinkamos vertintojų kvalifikacijos nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, jog vertintojai buvo nekvalifikuoti ar nekompetentingi. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakingos institucijos darbuotojams, atliekantiems paraiškų vertinimą, nėra keliami Aprašo 42 punkte įtvirtinti reikalavimai ekspertams.

78. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašomos atlyginti žalos, pažymi, jog pripažinęs atsakovo veiksmus teisėtais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ir pareiškėjo prašymą dėl žalos atlyginimo. Nesant pažeistų pareiškėjo teisių, nėra galimas ir turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai Ministerijos neteisėtus veiksmus kildina iš aplinkybės, jog atlikus pirminį Paraiškos vertinimą ir neskyrus finansavimo pareiškėjo Projektui, pareiškėjui pateikus skundą Ginčų komisijai, Ministerija, atsižvelgdama į Fondo pripažinimus, jog pirminis Paraiškos vertinimas yra nepagrįstas ir su faktinėmis klaidomis, priėmė Įsakymą dėl Paraiškos pervertinimo, taigi, pasak pareiškėjo, pripažino neteisėtus veiksmus (Paraiškos vertinimą nesilaikant sporto projektų vertinimo tvarkos). Pažymėtina, jog pasekmes pareiškėjui sukelia ne pirminis, o pakartotinis Paraiškos vertinimas, kurio rezultatai įforminti ginčijamu Įsakymu. Nenustačius, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, nesilaikė teisės aktų nuostatų, ar pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, t. y. nenustačius Ministerijos veiksmuose neteisėtumo, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui jo prašomą žalos atlyginimą.

79. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, pirmosios instancijos teismo motyvai teisinio situacijos vertinimo nekeičia, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

80. Atsakovas Ministerija pateikė prašymą atlyginti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą surašymą.

81. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką.

82. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo subjektų, veikiančių viešojo administravimo srityje, naudai dominuoja taisyklė, kad tiems subjektams, veikiantiems viešojo administravimo srityje, kurie turi teisės padalinius, atliekančius funkcijas sprendžiant teisinius klausimus, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos taikant realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019).

83. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, konstatavęs, jog atsakovo atstovas turėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams, taip pat galėjo pasitelkti kitų jai pavaldžių ar ministerijos reguliavimo srityje veikiančių įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus tam, kad būtų sumažintos atstovavimo išlaidos, bei padaręs išvadą, jog nagrinėjamu atveju nebuvo jokios objektyvios būtinybės naudotis advokatų paslaugomis. Atsakovas šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neginčijo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog atsakovas, pateikdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine instancija, atlyginimo, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių Ministerijos būtinybę naudotis advokatų paslaugomis rengiant apeliacinį skundą (byla nėra ypatingai sudėtinga, didelės apimties, be to, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui), bei aplinkybių, patvirtinančių, jog atsakovas neturėjo objektyvios galimybės naudotis vidiniais Ministerijos pajėgumais, todėl prašymas priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas kaip neatitinkantis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijaus.

84. Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Trakų rajono sporto asociacijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis