2021-04-07 Nr. AB-6855-3-61-3-00668-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-250-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00668-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mūsų laikas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2021 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 2D-3220 (toliau – ir Sprendimas) bei 2021 m. kovo 2 d. priedą – privalomąjį nurodymą reg. Nr. PN-249 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas iš skundžiamo Sprendimo turinio nustatė, kad juo pareiškėjui pranešama apie Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente gautą skundą dėl galimai neteisėtai vykdomų statybos darbų avarinės būklės pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir prašoma pareiškėjo ar jo įgalioto asmens sudaryti galimybę Inspekcijai 2021 m. kovo 10 d. 10.00 val. patikrinti faktines aplinkybes vietoje, (duomenys neskelbtini), pagal skundą. Pareiškėjui nurodoma, kad kitu atveju, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, Inspekcija kreipsis į apygardos administracinį teismą su prašymu dėl teismo leidimo įeiti į tikrintinus statinius ir (ar) patalpas. Tuo pačiu pranešama pareiškėjui, kad Inspekcijos Departamentas 2021 m. kovo 2 d. surašė pareiškėjui privalomąjį nurodymą Nr. PN-249, kurį siunčia pareiškėjui vykdyti.

Privalomojo nurodymo tekste nurodyta, kad pagal gautą skundą Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2021 m. kovo 10 d. 10.00 val. organizuoja skunde nurodytų aplinkybių patikrinimą vietoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui nurodoma organizuojamo 2021 m. kovo 10 d. patikrinimo metu ar iki patikrinimo (Inspekcijos el. pašto adresu info@vtpsi.lt) pateikti patikrinimą atliekančiam Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnui visus turimus dokumentus, susijusius su skunde nurodytais faktais adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (jos kopiją), statinio statybos projektą, statybą leidžiantį dokumentą, statybos darbų žurnalą ir kitus reikšmingus dokumentus. Taip pat pateikti paaiškinimą raštu dėl skunde nurodytų galimų pažeidimų. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2021 m. kovo 10 d. Tuo pačiu pareiškėjui išaiškintos Privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmės – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė.

Teismas taip pat nustatė, kad skundžiami sprendimai buvo priimti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir 11 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, nurodė, kad pareiškėjo skundžiami sprendimai priimti iki statybos patikrinimo, todėl jie yra tarpiniai procedūrinio pobūdžio dokumentai, kuriais pareiškėjui nesuformuluojamos jokios teisės ar pareigos ir kurie patys savaime nesukelia teisinių pasekmių. Be to, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, pareiškėjas gali dalyvauti teisėkūroje pateikdamas pasiūlymus dėl rengiamo projekto.

Teismas pažymėjo, kad nesutikdamas su tarpiniu procedūriniu sprendimu asmuo nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį viešojo administravimo subjekto, užbaigus administracinę procedūrą, priimtą sprendimą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad Privalomuoju nurodymu jam yra nustatytos atitinkamos pareigos bei šiame akte išaiškinta teisė šį aktą skųsti. Teismo išvada, kad skundžiamu aktu pareiškėjui nesuformuluotos jokios teisės ir pareigos bei kad skundžiamas aktas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių prieštarauja Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ir 6¹ straipsnyje nustatytam reglamentavimui (ABTĮ 3 str. 2 d., 147 str.).

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nurodė, jog nagrinėja gautą skundą dėl neva vykdomų statybos darbų avarinės būklės pastate. Skundžiamas aktas yra priimtas vykdant viešąjį administravimą (Priežiūros įstatymo 25 str. 1 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 18 d.)). Skundžiamame akte turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, apskundimo tvarka, ką pareiškėjas akcentavo skunde (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 7 p.). Nors pačiame sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau ji nurodyta administracinio akto priede. Valstybės institucija privalo tarnauti žmogui, o gero administravimo principas reikalauja, kad administraciniame akte būtų nurodytas teisės aktas, pagal kurį asmuo gali įgyvendinti savo teisę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 str. 3 d., VAĮ 3 str.)). Tačiau toks aktas skundžiamame akte nenurodytas, o tai yra VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto pažeidimas.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas aktas nėra pagrįstas faktiniais duomenimis, nes objekte nevykdomi jokie statybos darbai, pastatas nėra avarinis, nurodomu adresu yra ne vienas pastatas, jų statybos pabaiga (duomenys neskelbtini), statyba yra užbaigta 100 proc., jokių juridinių faktų dėl kitokios pastatų būklės, išskyrus nusidėvėjimo lygio, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. Iš skundžiamo akto negalima suprasti, į kurį pastatą atsakovas reikalauja patekti ir kurį iš visų pastatų laiko avariniu. Todėl skundžiamas aktas negali būti laikomas teisėtu, nes neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų. Kadangi skundžiamas aktas priimtas vykdant viešąjį administravimą (skundų nagrinėjimą) ir skundžiamas aktas priimtas nesilaikant VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 7 punktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl skirtingai nei nurodė pirmos instancijos teismas, skundžiamas aktas nagrinėtinas teismų (ABTĮ 3 str. 2 d., 17 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamo akto priede nurodyta, jog jis skundžiamas teismui. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad tai teismui neskundžiamas dokumentas. Be to, teismo išvada, kad pareiškėjas gali dalyvauti teisėkūroje, pateikdamas pasiūlymus, nemotyvuota, nes nutartyje aptartame teisiniame reglamentavime tokia pareiškėjo teisė nenumatyta (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.). Teismas negalėjo vadovautis VAĮ 9 straipsnio nuostata, pagal kurią viešojo administravimo subjektai dėl rengiamų norminių teisės aktų projektų ir norminių administracinių aktų turi konsultuotis su visuomene, nes ši nuostata įsigalioja tik nuo 2021 m. liepos 1 d. (Konstitucijos 7 str. 2 d.).

Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai įvertino skundžiamą aktą (įskaitant jo priedą) ir netinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas (ABTĮ 146 str. 1 d., 147 str.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad skundžiami teisės aktai yra tarpiniai procedūrinio pobūdžio dokumentai, kuriais pareiškėjui nesuformuluojamos jokios teisės ar pareigos ir kurie nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021). Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti – administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Nagrinėjamu atveju, pradėjus tyrimą dėl galimai neteisėtai vykdomų statybos darbų avarinės būklės pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), skundžiamu Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 2D-3220 pareiškėjo ar jo įgalioto asmens buvo prašoma sudaryti galimybę Inspekcijai atlikti patikrinimą pagal gautą skundą, pranešant, kad tokios galimybės nesudarius, bus kreiptasi į teismą dėl teismo leidimo įeiti į tikrintinus statinius ir (ar) patalpas išdavimo. Taip pat šiuo Sprendimu pareiškėjas informuojamas apie jo atžvilgiu surašytą Privalomąjį nurodymą. Skundžiamo Sprendimo turinys patvirtina, kad pareiškėjas buvo informuotas apie tam tikras faktines aplinkybes ir galimus veiksmus ateityje, tačiau akivaizdu, kad Sprendimas savaime pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė, todėl šis dokumentas pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas kaip tarpinis procedūrinis dokumentas.

Skundžiamu Privalomuoju nurodymu pareiškėjui nurodoma organizuojamo patikrinimo metu ar iki patikrinimo pateikti dokumentus ir paaiškinimą dėl skunde nurodytų galimų pažeidimų.

Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, jog privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui, per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, jog ginčijamas Privalomasis nurodymas yra laikytinas tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu), pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2014 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-990/2014; 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-572-822/2016, 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-23-502/2019). Skundžiamas Privalomasis nurodymas yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis konkrečių materialinių teisinių pasekmių (nurodyme buvo nurodytas terminas iki kada reikia pateikti atitinkamą informaciją bei informuojama apie pasekmes to nepadarius). Ginčo objektu galėtų būti galutinis sprendimas, o argumentai dėl tokio sprendimo priėmimą lėmusio tarpinio administracinio akto teisėtumo galėtų būti nurodyti tokio ginčo (dėl galutinio sprendimo) procesiniuose dokumentuose.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, dėl ko paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan