Legislator Case Law & Legislation
ff199f1f-a426-4136-a5f3-fa669be696a7 AI generated

Court dismisses appeal in co-ownership dispute, upholding first-instance ruling on usage rights and repair obligations.

Case Number ff199f1f-a426-4136-a5f3-fa669be696a7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the appellant's appeal, upholding the first-instance judgment regarding the usage rights of a co-owned house and land. The appellant argued that the usage allocation violated statutory proportions and questioned the court's order to repair a heating system, citing a letter where the respondent allegedly refused heating. The court rejected these claims, finding the usage distribution legally correct and the appellant responsible for the heating system's removal and subsequent repair obligations.

Legislator headnote

AI generated

Civil Code Art. 4.75; Art. 4.81; Civil Procedure Code Art. 325; Art. 326(1)(1); Art. 331: In co-ownership disputes, the court must adjust usage rights to match ownership proportions, and a co-owner who unilaterally removes shared facilities bears the obligation to restore them.

Keywords

AI generated
co-ownership usage rights heating system repair statutory ownership proportion unilateral facility removal co-owner liability

Cited Legislation

AI generated
Civil Code Art. 4.75
Civil Code Art. 4.81
Civil Procedure Code Art. 325
Civil Procedure Code Art. 326(1)(1)
Civil Procedure Code Art. 331

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-681-640/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10984-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 30.2; 30.5.; 30.10; 121.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. kovo 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Neringos Švedienės,kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto L.

J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo L. J. ieÅ¡kinį atsakovams T. O. ir A. D. dėl nustatytos naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir atsakovo T. O. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui L. J. dėl pažeistų teisių gynimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas, patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pakeisti įsiteisėjusiu     2008-03-06 Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatytÄ naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , o bÅ«tent – L.

J. paskirti naudotis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1 (5,31 kv.m.), 1-5 (12,2 kv.m.) ir 1-6 (11,98 kv.m.), viso 29.49 kv.m., atsakovams T. O. ir A. D. paskirti naudotis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-2 (13,69 kv.m.), 1-3 (10,24 kv.m.), 1-10 (4,18 kv.m.), 1-11 (11,81 kv.m.), 1-14 (1,8 kv.m.), 1-12 (12,62 kv.m.), 1-13 (12,69 kv.m.), viso 67,03 kv.m., patalpas, pažymėtas indeksais 1-4 (6,25 kv.m.), 1-7 (8,5 kv.m.), 1-8 (3,86 kv.m.), 1-9 (2,21 kv.m.), rÅ«sio patalpÄ R-l (11,59 kvm), viso 32,41 kv.m., palikti visų savininkų bendram naudojimui;

L. J. palikti naudotis žemės sklypo (unikalus Nr. 0101-0010-0378) dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ ir taÅ¡kais 10, 4, 5, 12, 11, viso 95 kv.m., atsakovams T. O. ir A. D. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu ,,C“ ir taÅ¡kais 5, 6, 7, 27, 16, 15, 14, 13, 11, 12 (183 kv.m.) bei taÅ¡kais 1, 2, 25, 26 (40 kv.m.), viso 223 kv.m., žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu ,,A“ ir taÅ¡kais 2, 3, 4, 10, 9, 25 (166 kv.m.) bei taÅ¡kais 26, 25, 9, 24, 23, 22, 21, 20, 19, 18, 17, 16, 27, 8 (40 kv.m.), viso 206 kv.m., skirti naudoti savininkams bendrai.

Nurodė, kad nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimÄ sÄ lygoja iÅ¡ esmės pasikeitusi faktinė situacija, nes nenaudojant R-1 patalpoje įrengto Å¡ildymo katilo sprogo dalis radiatorių, esančių patalpose 1-7 ir 1-8 (atsakovas minėtomis patalpomis nesinaudojo ir čia negyveno), Å¡ildymo sistema nuo katilo pasiekia tik ieÅ¡kovo patalpas, ieÅ¡kovas dalį Å¡ildymo sistemos po avarijos atjungė, atsakovas Å¡ildosi pečiais, bÅ«tinumo naudotis bendra Å¡ildymo sistema nebeliko (b.l. 106-111, 140-150, 2 tomas).Atsakovai pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o įpareigoti ieÅ¡kovÄ per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (iÅ¡montuoti) savavaliÅ¡kai bendro naudojimo patalpoje 1-1 įrengtÄ krosnį, jÄ iÅ¡keliant iÅ¡ bendro naudojimo patalpų ir patalpas atstatant į pradinę padėtį;

įpareigoti L. J. per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), centrinio Å¡ildymo sistemÄ atstatyti į pradinę padėtį, t. y. atstatyti (suremontuoti) iÅ¡ardytÄ centrinio Å¡ildymo sistemos dalį (vamzdynÄ ) patalpoje 1-1, jÄ prijungiant atgal prie centrinio Å¡ildymo sistemos, centrinio Å¡ildymo sistemos vamzdyno dalį, prijungtÄ prie neteisėtai pastatytos krosnies prijungti atgal prie centrinio Å¡ildymo sistemos ir atstatyti centrinio Å¡ildymo sistemos veikimÄ ; jam neįvykdžius sprendimo per nustatytÄ terminÄ , leisti T.

O. nurodytus darbus atlikti savo lėšomis jas vėliau iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ L. J.. Nurodė, kad ieÅ¡kovas L. J. (atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) savavaliÅ¡kai iÅ¡ardė name buvusiÄ Å¡ildymo sistemÄ , pritaikydamas jÄ faktiÅ¡kai tik savo poreikių tenkinimui (b.l. 39-42, 140-150, 2 tomas). Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-17 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino. Nurodė, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomas jau nustatytos naudojimosi bendru turtu tvarkos pakeitimo variantas nėra efektyvus, protingas ir racionalus.

Jis atspindi ne visų ginčo Å¡alių, o tik vieno ieÅ¡kovo poreikius ir asmeninius interesus, o dėl to yra subjektyvus. Nurodė, kad jokiuose bylos dokumentuose patalpa 1-14 nefigÅ«ruoja ir nėra atžymėta, todėl savavaliÅ¡kai įtvirtindamas nesančios 1,8 kv.m. patalpos buvimÄ bei tokiu bÅ«du jos sÄ skaita mėgindamas suformuoti atsakovams tenkančiÄ nuosavybės ploto dalį, ieÅ¡kovas elgiasi netinkamai ir nesÄ Å¾iningai (LR CK 1.5 str.). Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas savo veiksmais nulėmė priežasčių nustatytai naudojimosi tvarkai pakeisti atsiradimÄ , t.y. dirbtinai suformavo prielaidas nustatytai tvarkai pakeisti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimas, teismo manymu, neiÅ¡sprendžia esamų problemų ir dėl patekimo į bendram naudojimui jau priskirtÄ ir siÅ«lomÄ taip palikti rÅ«sio patalpÄ R-1. Tenkindamas prieÅ¡ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas sÄ moningais veiksmais siekė sudaryti priežastis naudojimosi tvarkos pakeitimui, viena kurių yra Å¡ildymo sistemos gedimas. Todėl neatmetama galimybė, jog tokia sistemos pertvarka ieÅ¡kovo jėgomis galėjo bÅ«ti atliekama ir be objektyvios priežasties tam.

Sistema aptarnavo bendrÄ namo Å¡ildymo sistemÄ , Å¡iuo metu ji aptarnauja tik ieÅ¡kovo patalpas ir faktiÅ¡kai patalpÄ 1-1, kurios jis siekia. Kadangi ieÅ¡kovas neneigia, jog sistemÄ atjungė pats, nėra duomenų, kad tokiems veiksmams atlikti buvo gautas atsakovų pritarimas ir sutikimas, nėra taip pat duomenų, kad namo Å¡ildymo sistema veikia ir atsakovų patalpose, todėl teismas mano, jog yra pagrindas tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti turtÄ Ä¯ buvusiÄ padėtį, t.y.

įpareigoti jį sumontuoti jo paties iÅ¡montuotÄ Å¡ildymo sistemÄ taip, kaip praÅ¡o atsakovas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas posėdžio metu patvirtino, jog atstatyti sistemÄ didelio vargo nėra, tereikia nuvesti plastikinius vamzdžius ir perkelti krosnelę prie kitos sienos, tik tai nėra tikslinga, nes atsakovas Å¡ildosi pečiais (b.l. 83-84, 2 tomas). Tokie ieÅ¡kovo teiginiai vertintini kritiÅ¡kai, nes jis neturi teisės spręsti už kitus bendros nuosavybės dalyvius, kaip ir kuo Å¡ildyti patalpas (LR CK 4.82 str. 1 d., 4.83 str. 1 d., 4.98 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas L. J. apeliaciniu skundu (b.l. 161-163, 2 tomas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimÄ , apelianto L. J. ieÅ¡kinį patenkinti ir atsakovo T. O. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas nevertino 2010-06-28 d. atsakovo T. O. raÅ¡to, kuriame atsakovas pats pareiÅ¡kė, jog apeliantas neturi teisės patekti į bendro naudojimosi rÅ«sio patalpÄ R-l (kurioje yra įrengtas Å¡ildymo katilas), nes į jÄ galima patekti tik per atsakovui priskirtÄ Å¾emės sklypo dalį.

Nurodė, kad nuo 2008-05-26 d. neliko ir bendro naudojimo elektros įrenginių patalpoje 1-1, o bendro naudojimo patalpoje 1-1 esantis objektas - kanalizacijos pravala - techniniu požiūriu yra net nereikalinga. Taip pat nurodė, kad teismas nenurodė priežasčių, dėl kurių apelianto siūloma tvarka būtų neteisėta, suvaržytų atsakovų teises, būtų laikoma neracionalia, neefektyvia, ar mažintų socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Taip pat nurodė, kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų - 2010-06-28 d. atsakovo T.

O. raÅ¡to, kuriame atsakovas nurodė, jog Å¡ildymo sistema veikia tik apeliantui skirtoje patalpoje, jog atsakovas apskritai atsisakė kÅ«renti centrinį katilÄ ; 2010-02- 02 d. susitarimo, kuriame Å¡alys laisva valia pripažino, jog bendro naudojimosi patalpose 1-7 ir 1-8 yra susprogę radiatoriai, be to, byloje esanti patalpos 1-8 fotonuotrauka liudija, jog radiatorių čia iÅ¡ viso nėra. Nurodo, kad nėra aiÅ¡ku, kaip galima įvykdyti pirmos instancijos teismo sprendimÄ - atstatyti cirkuliacijÄ Å¡ildymo sistemoje.

Teismas nepaaiÅ¡kino, kodėl bÅ«tent apeliantÄ laiko atsakingu už tai, jog neveikia centrinė Å¡ildymo sistema, ir kodėl bÅ«tent jį įpareigojo Å¡iÄ sistemÄ atstatyti.Atsiliepimu (b.l. 168-171, 2 tomas) į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad apeliantas teismo posėdžio metu pripažino faktÄ , kad pirkdamas ginčo žemės sklypo ir namo dalį buvo supažindintas su nustatyta naudojimosi tvarka ir žinojo kÄ perka, jį nustatyta tvarka tenkino.

Nurodo, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas tais pačiais argumentais siekė palikti savo atskiram naudojimui patalpÄ 1-1, dėl kurios jau buvo pasisakyta teismo nutartyje, t. y. faktiÅ¡kai ginčas vyko dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu. Nurodo, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lymai buvo ne pozityvaus, o negatyvaus pobÅ«džio, nes jis savo veiksmais siekė ne iÅ¡vengti, o pagilinti socialinį konfliktÄ tarp bendraturčių, t.y. siekė naudos sau bendraturčių sÄ skaita: palikus kanalizacijos pravalÄ jo atskiram naudojimui nuotekų užsikimÅ¡imo atveju kiti bendraturčiai neturėtų galimybės paÅ¡alinti susidariusį kamÅ¡tį; patalpoje 1-1 įrengti vandens apskaitos prietaisai; visÄ namÄ elektros energija aprÅ«pinantis kabelis prijungtas prie komunikacinės dėžutės lauke ant namo sienos, iÅ¡ kurios laidas nuvestas į bendro naudojimo patalpÄ 1-1 ir seno skaitiklio vietoje prijungtas prie visÄ namÄ maitinančių laidų; apeliantas, siekdamas pakeisti nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ , į patalpų balansÄ Ä¯traukė ir prašė palikti atsakovų atskiram naudojimui patalpÄ 1-14, kurios realiai nei pastato plotų eksplikacijoje, nei plane nėra, jos nebuvo ir priimant Vilniaus apygardos teismo 2008-03-06 nutartį c/b Nr. 2A48-16/2008 dėl naudojimosi tvarkos nustatymo; pagal teismo sprendimu nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ bendram naudojimui buvo paliktas 167,01 kv.m. sklypo plotas, tuo tarpu pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ Å¡Ä¯ plotÄ siekiama padidinti iki 206 kv.m. iÅ¡imtinai atsakovų atskirai naudojamo ploto sÄ skaita, nes ieÅ¡kovo atskirai naudojamas plotas sumažėtų tik 16 kv.cm.

– nuo 95,16 kv.m. iki 95 kv.m.; žemės sklypo planas turi bÅ«ti suderintas su žemėtvarkos skyriumi, tokio derinimo plane nėra, todėl nustatant ar keičiant naudojimosi tvarkÄ juo vadovautis negalima. Taip pat nurodo, kad savo atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas pats nurodė ir pripažino faktinę aplinkybę, kad radiatoriai patalpose 1-7 ir 1-8 užšalo ir jų sujungimo vietos, siekiant užtikrinti centrinio Å¡ildymo sistemos cirkuliacijÄ , buvo “užtrumpintos”, tokiu bÅ«du neliko bÅ«tinumo įrodinėti šį faktÄ .

Nurodo, kad 2010-01-27 patalpų kÅ«renimo grafikas bei 2010-02-02 Susitarimas dėl Å¡ildymo bendro naudojimo patalpų, kurie leidžia pagrįstai teigti, kad 2009-2010 metų Å¡ildymo sezono metu centrinio Å¡ildymo sistema veikė, radiatoriai patalpose 1-7 ir 1-8 sprogo bÅ«tent tuo metu, kuomet krosnį pagal grafikÄ turėjo kÅ«renti apeliantas, įvykus Å¡iai avarijai vienas radiatorius buvo “užtrumpintas”, o kitas paliktas dalinai veikiantis. Nurodo, kad pats apeliantas yra policijos pareigÅ«nams patvirtinęs centrinio Å¡ildymo sistemos iÅ¡ardymo faktÄ , tačiau įrodymų, kad tai padaryta atsakovams pritarus, nepateikė.

Centrinio Å¡ildymo sistemos iÅ¡ardymo faktÄ patvirtina paties apelianto pateiktas antstolio A. B. 2011-03-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota faktinė aplinkybė, kad apeliantui atskiram naudojimui skirtose patalpose esantys radiatoriai vamzdžiais prijungti prie jo patalpoje 1-1 pastatytos krosnies. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ , atsižvelgiant į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja vieÅ¡asis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektu.

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Ginčas byloje yra kilęs dėl naudojimo Å¡alims kaip bendraturčiams priklausančiu namu bei žemės sklypu tvarkos pakeitimo.Byloje nustatyta, kad Å¡alims bendros dalinės nuosavybės teise priklauso namas bei žemės sklypas, esantys PuÅ¡yno g. 10, Vilniuje. Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu 2008-03-06 yra nustatyta naudojimosi gyvenamu namu bei žemės sklypu tvarka. IeÅ¡kovas ginčo namÄ bei sklypÄ Ä¯sigijo jau po minėto teismo sprendimo priėmimo.

Apeliantui nustatyta naudojimosi tvarka buvo žinoma ir įsigydamas turtÄ jis apie jÄ Å¾inojo. Apeliantas ieÅ¡kiniu kėlė reikalavimÄ dėl teismo sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo.              Kolegija nurodo, kad naudojimosi bendru daiktu tvarka gali bÅ«ti keičiama, tačiau Å¡alis praÅ¡anti pakeisti nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ turi pagrįsti ir įrodyti, jog toks naudojimosi tvarkos pakeitimas nepadarys žalos kitų bendraturčių interesams. Tokiu bÅ«du byloje apeliantas turėjo pagrįsti, jog jo praÅ¡oma pakeisti naudojimosi tvarka nepažeis atsakovų teisių ir teisėtų interesų.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl apelianto siÅ«loma tvarka bÅ«tų neteisėta, suvaržytų atsakovų teises. Kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas analizavo apelianto pateiktÄ naudojimosi tvarkos planÄ bei argumentavo savo sprendimÄ . Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog klausimÄ dėl patalpos 1-1 priskyrimo buvusiam savininkui, iÅ¡ kurio apeliantas įsigijo turtÄ , jau sprendė teismas ir pasisakė Vilniaus apygardos teismo 2008-03-06 nutartyje.

Apeliantas vėl keldamas klausimÄ dėl minėtos patalpos priskyrimo jam iÅ¡ esmės kelia tuos pačius argumentus, kurie jau buvo analizuoti ir iÅ¡spręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Naujų aplinkybių ar argumentų apeliantas nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad mėgindamas minėtÄ patalpÄ priskirti sau apeliantas veikia iÅ¡skirtinai savo interesais, suvaržydamas atsakovų interesus. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, kad bendrose patalpose buvęs elektros įvadas buvo perkeltas prie žemės sklypo ribos, todėl nebeliko bendro naudojimo įrenginių minėtoje patalpoje.

Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad minėtoje patalpoje yra kiti bendri įrenginiai – vandens apskaitos prietaisai, taip pat yra kanalizacijos pravala. Apelianto argumentai, jog minėta pravala yra nereikalinga bei jÄ galima įrengti kitoje vietoje, todėl galima keisti naudojimosi tvarkÄ , nėra pagrįsti. Vien apelianto pateikti įrodymai nepatvirtina, jog bendro naudojimosi patalpoje nėra likusių bendrų įrenginių. Tas faktas, jog kanalizacijos pravala nenaudojama ar naudojama, neturi įtakos sprendimui dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo, nes tiek vienas, tiek kitas bendraturtis turi teisę minėta patalpa naudotis bendrai, o vieno iÅ¡ bendraturčių sprendimas nenaudoti bendrai patalpos negali suvaržyti kito bendraturčio teisių į minėtÄ patalpÄ .

Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal apelianto praÅ¡omÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ bÅ«tų pažeistos CK 4.75 str. ir 4.81 str. nustatytos nuostatos, nes atsakovams tenkanti naudojimosi dalis virÅ¡ytų jiems tenkančiÄ bendrojoje nuosavybėje esančiÄ nuosavybės dalių proporcijÄ . Apeliantas atsakovams naudoti priskirdamas patalpÄ , kurios nėra dokumentuose, elgiasi netinkamai ir nesÄ Å¾iningai. Kolegija sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino 2010-06-28 atsakovo raÅ¡to, kuriame atsakovas atsisakė Å¡ildymo.

Be to, nurodo, kad nėra aiÅ¡ku, kaip vykdyti teismo sprendimÄ dėl įsipareigojimo atstatyti Å¡ildymo sistemÄ ir nepaaiÅ¡kino, kodėl apeliantas yra atsakingas už tai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiek bylos medžiaga nustatyta, tiek pats ieÅ¡kovas patirtino, kad dalis Å¡ildymo sistemos name buvo iÅ¡montuota jo valia ir lėšomis ir nesant kito bendraturčio sutikimo. Apelianto argumentus, jog tai buvo padaryta dėl sprogimo, byloje nėra pateikta. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai dėl apelianto nurodyto raÅ¡to nepasisakė, tačiau minėtas raÅ¡tas bei jo turinys neturi teisinės reikÅ¡mės kitokiam ginčo sprendimo bÅ«dui, nes nepaneigia to, kad apelianto iniciatyva ir valia bei nesant kito bendraturčio sutikimo buvo iÅ¡montuota Å¡ildymo sistema.

Todėl kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ir įpareigojo apeliantÄ atstatyti Å¡ildymo sistemÄ . KritiÅ¡kai vertintinas apelianto argumentas, jog jis nesupranta kaip vykdyti teismo sprendimÄ , nes pats bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino ir nurodė, kad atstatyti sistemÄ nėra sudėtinga. Be to, visiÅ¡kai pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, jog apeliantas negali vienasmeniÅ¡kai spręsti už kitus bendraturčius kokiu bÅ«du Å¡ildyti patalpas.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ apelianto atsakovo T. O. naudai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 1300 Lt (b.l. 172-174, 2 tomas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apelianto L. J. 1300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo T. O. naudai. Teisėjai                                                                 RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė                                                                  Neringa Å vedienė                                                                  Alvydas Barkauskas                                                                           Â