ff196ced-0fb9-47cf-a4fe-c29bf2cdee91 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-932-464/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00466-2009-9Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.7.; 22.3.1.; 93.2.12.; 108. (S)  VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. gruodžio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus,rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. D. (procesinių teisių perėmėjas A.

D.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. D. ieÅ¡kinį atsakovei D. V. dėl skolos priteisimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas V. D. 2009-04-08 su ieÅ¡kiniu (b.l. 2-3) kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės D. V. 60 000 Lt skolÄ , 5758,56 Lt palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos 60 000 Lt skolos nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog 2007-04-19 atsakovė D. V. pasirašė paprastÄ jį vekselį, pagal kurį iki 2007-04-27 dienos įsipareigojo sumokėti V. D. 60 000 Lt. Tačiau iki vekselyje nurodytos datos Å¡io savo įsipareigojimo neįvykdė. Todėl pagal Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas iÅ¡ atsakovės priteistina 60 000 Lt skola ir 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, t.y. 5758,56 Lt. Atsakovė D. V. atsiliepimu (b.l. 6-8) prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2007-04-19 pasirašė paprastÄ jį vekselį 60 000 Lt sumai, tačiau jokių pinigų iÅ¡ V. D. negavo ir nesiskolino, o vekselį pasirašė dėl nesÄ Å¾iningų ieÅ¡kovo veiksmų ir apgaulės. Å is tokiu bÅ«du pareikalavo įforminti atlyginimÄ už bÅ«simas tarpininkavimo paslaugas, parduodant atsakovės nuosavybės teise turimÄ Å¾emės sklypÄ . 2006-11-09 Vilniaus 4-ajame notarų biure iÅ¡davė ieÅ¡kovui V. D. įgaliojimÄ tvarkyti, valdyti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , kurio dydis 11,3000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini).

Su ieÅ¡kovu susitarė, kad Å¡is sutvarkys visus reikalingus dokumentus, atidalins žemės sklypÄ ir padės jį parduoti. 2007 metų balandžio mėnesį ieÅ¡kovas nurodė suradęs pirkėjÄ , kuris pirktų neatidalinto žemės sklypo dalį, tuo tikslu ir pareikalavo pasiraÅ¡yti jo pateiktÄ dokumentÄ dėl atlygio už tarpininkavimÄ , parduodant žemės sklypo dalį. Tokį dokumentÄ ieÅ¡kovui pasirašė ne tik ji pati, bet ir jos sesuo J. G., kadangi ieÅ¡kovo surastas pirkėjas turėjo pirkti ir sesers žemės sklypo dalį.

Vekselį pasirašė ieÅ¡kovo apgauta ir nesuprato, kad tai ne susitarimas dėl atlygio už bÅ«simas tarpininkavimo paslaugas, o besÄ lyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytÄ sumÄ ieÅ¡kovui. Kadangi žemės sklypo dalių pardavimas neįvyko (pirkėjas negavo paskolos), taip pat žemės sklypas nebuvo atidalintas ir nesulaukė iÅ¡ ieÅ¡kovo kitų pasiÅ«lymų dėl galimo pirkėjo, V. D. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ panaikino. Pažymėjo, kad pagal Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 str. 2 d. ir 79 str. l d. 8 p. nustatytas l metų ieÅ¡kinio senaties terminas vekselio turėtojo reikalavimams indosantams ir vekselio davėjui, t.y. nustatytas sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienai senaties terminas jau yra pasibaigęs, o ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sudaro pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį. Todėl prašė taikyti senatį. IeÅ¡kovas V. D. dubliku (b.l. 18-20) prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nesutiko su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad vekselio pasiraÅ¡ymas yra ieÅ¡kovo, kaip tarpininko, atlygis už tarpininkavimÄ parduodant žemės sklypÄ . Atsakovė, jos sesuo J. G. ir kiti giminaičiai jam buvo pavedę sutvarkyti jų turimus žemės sklypus - atidalinti, padaryti atidalinimo ir geodezinius planus, surasti pirkėjus, tarpininkauti parduodant, tačiau tai nesusiję su skolintais pinigais ir vekselio iÅ¡raÅ¡ymu.

Žinodami, kad už parduotÄ Å¾emę gaus daug pinigų, atsakovė ir jos giminaičiai planavo namų statybas, gerbÅ«vio tvarkymÄ , tačiau tam trÅ«ko pinigų. Jie tikėjosi, kad žemės sklypai bus parduoti, ir galės ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti paskolintus pinigus. Atsakovė ir jos sesuo sutiko paskolÄ Ä¯forminti vekseliu, jos savo ranka įrašė reikiamus rekvizitus ir pasirašė, o ieÅ¡kovas perdavė pinigus - dalį pinigų paskolino atsakovei D. V., o kitÄ dalį jos seseriai J. G.. Abiem atvejais buvo suraÅ¡yti vekseliai.

Pinigai pagal 2007-04-27 vekselį buvo perduoti. Nerealizavus reikalavimo teisės pagal Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas, Å¡io įstatymo nuostatos dėl senaties termino netaikytinos, o taikytinos bendros senaties termino nuostatos skolai iÅ¡ieÅ¡koti.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-09-07 sprendimu (b.l. 69-76) ieÅ¡kinį atmetė; pripažino negaliojančiu paprastÄ jį vekselį, suraÅ¡ytÄ D. V. 2007-04-19 ir iÅ¡duotÄ V. D.; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V. D. atsakovei D.

V. 1300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V. D. valstybei 6,10 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė yra dalies žemės sklypo, kurio bendras plotas 11,3900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė, jai priklauso 10 000/113 900 dalys Å¡io sklypo. 2006-11-09 atsakovė Vilniaus rajono 4-ajame notarų biure iÅ¡davė įgaliojimÄ , kuriuo įgaliojo V. D. tvarkyti, valdyti jai kartu su kitais asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį minėtÄ Å¾emės sklypÄ . 2007-03-22 ieÅ¡kovas V.

D. (įgaliotinis) ir atsakovė D. V. (įgaliotoja) sudarė pavedimo sutartį, kuria įgaliotinis įsipareigojo įgaliotojo vardu ieÅ¡koti pirkėjų įgaliotojai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), daliai. 2007-04-19 atsakovė D. V. iÅ¡rašė paprastÄ jį vekselį, kuriuo iki 2007-04-27 įsipareigojo sumokėti V. D. 60 000 Lt. 2007-07-03 per Vilniaus m. 30-Ä jį notaro biurÄ atsakovė D. V. įgaliojimÄ , sudarytÄ 2006-11-09 ir patvirtintÄ Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarės, reg.

Nr. (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo ir valdymo, panaikino. Nagrinėdamas ieÅ¡kovo reikalavimo, grindžiamo vekseliu, pagrįstumÄ , teismas dėl Å¡io vekselio pateikimo apmokėjimui termino praleidimo vertino šį vertybinį popierių kaip paprastÄ skolos dokumentÄ ir ieÅ¡kinio senaties termino netaikė. Pasisakydamas dėl paskolinių santykių, teismas atsižvelgė į ieÅ¡kovui pavedimo sutartimi nustatyto atlygio (54 000 Lt komisiniai) ir vekselio sumos (60 000 Lt) dydžių panaÅ¡umÄ , į ikiteisminio tyrimo metu dėl to paties vekselio iÅ¡davimo surinktus duomenis (liudytojų apklausas) ir liudytojų paaiÅ¡kinimus apie Å¡io vekselio suraÅ¡ymo aplinkybes teismo posėdyje, į pakankamai trumpÄ terminÄ (8 dienos) nuo vekselio suraÅ¡ymo iki pinigų pagal jį grÄ Å¾inimo, į aplinkybę, kad vekselį tai pačiai sumai ir tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovui iÅ¡davė ir atsakovės sesuo J.

G., kas, teismo nuomone, yra logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamas sutapimas. IÅ¡ nurodytų aplinkybių visumos bei Å¡alių veiksmų teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nesuvokė vekselio, kaip vertybinio popieriaus, ir iÅ¡ jo atsiradusios atsakovės besÄ lyginės pareigos sumokėti ieÅ¡kovui vekselyje nurodytÄ sumÄ , teisinės reikÅ¡mės. Teismo nuomone, pasitikėdama ieÅ¡kovu, atsakovė buvo pastarojo apgauta dėl sudaromo sandorio aplinkybių, nuo jos buvo nuslėpta vekselio, kaip sandorio dalies, esmė.

Taigi ieÅ¡kovas savanaudiÅ¡kai pasinaudojęs atsakovės nežinojimu dėl vekselio prigimties, paskirties ir jo sukeliamų padarinių, susikÅ«rė sau reikalavimo pagal vekselį teisę apgaulės bÅ«du. Dėl to 2007-04-19 atsakovės suraÅ¡ytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ vekselį teismas pripažino negaliojančiu kaip sandorį, turintį valios trÅ«kumų, sudarytÄ dėl apgaulės pagal CK 1.5 str., 1.91 str. 1 d. ir 5 d. nuostatas, o pripažinęs šį vekselį negaliojančiu, atmetė ir patį ieÅ¡kinį.IeÅ¡kovas V.

D. apeliaciniu skundu (b.l. 78-84) (jo procesinių teisių perėmėjas yra A. D., b.l.

97) praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-09-07 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teisme akivaizdžiai peržengė ieÅ¡kinio reikalavimus, kadangi nebuvo reikalavimo dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo, o atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė. IeÅ¡kinys turėjo bÅ«ti patenkintas, kadangi nebuvo teisinio pagrindo pripažinti vekselio negaliojančiu. Be to, sprendžiant vekselio pripažinimo negaliojančiu klausimÄ , atsakovė privalėjo pateikti pakankamai įrodymų, paneigiančių jos prievolę pagal vekselį bei įrodyti, kad vekselio, kaip vertybinio popieriaus, įgijėjas buvo nesÄ Å¾iningas.

Tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ ar jo pasinaudojimÄ atsakovės nežinojimu, neįrodė, kad sÄ moningai suklaidino atsakovę ar sukÅ«rė reikalavimo teisę apgaulės bÅ«du. Pažymi, kad 2007-03-23 pavedimo sutartis neturi nieko bendra su vekseliu ir perduotais pinigais. Pavedimo sutartimi sulygtos ir vekselio sumos nesutampa, negalima Å¡io vekselio vertinti kaip pavedimo sutarties garanto. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas paskolino pinigus, patvirtina liudytojų parodymai, o pinigų turėjimo jis neprivalėjo įrodinėti.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos vadovaujantis prielaidomis, o ne pateiktais įrodymais, taip pat teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino liudytojų parodymus. Pažymi, jog vien atsakovės bei liudytojų – jos sesers, giminaičio paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti laikomi įrodymais, patvirtinančiais, kad ieÅ¡kovas, įgydamas vertybinį popierių, žinojo apie sandorio trÅ«kumus ir buvo nesÄ Å¾iningas. Nagrinėjamoje byloje nukrypta nuo teismų suformuotos įrodymų vertinimo praktikos ir įrodinėjimo naÅ¡tos prievoliniuose santykiuose, atsiradusiuose vekselių pagrindu, paskirstymo.

Atsakovė D. V. atsiliepimu (b.l. 90-93) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-09-07 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog savo procesinę pozicijÄ dėl sudaryto sandorio ir tai, kad jos valia pasiraÅ¡yti vekselį buvo suformuota atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų, ji iÅ¡dėstė atsiliepime. Atsakovė buvo pateikusi ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, tačiau 2010-08-24 vykusio teismo posėdžio metu jį buvo atsisakyta priimti, kadangi ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ .

PrieÅ¡ieÅ¡kinio nebuvimas negali turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir tinkamai įvertino visas aplinkybes ir byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus. Atsakovė savo paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais bei raÅ¡ytiniais parodymais įrodinėjo, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo. Atsakovė ieÅ¡kovui buvo perdavusi tvarkyti žemės sklypo atidalijimo ir pardavimo reikalus, vėliau Å¡ie santykiai buvo nutraukti, panaikinant įgaliojimÄ .

Vekselį atsakovė pasirašė ieÅ¡kovo įtikinta, kad taip bus formuojamas jo atlygis, suteiktas už tarpininkavimo paslaugas. Todėl teismas padarė teisingas iÅ¡vadas, jog Å¡alių nesiejo paskoliniai santykiai, o atsakovas veikė nesÄ Å¾iningai. Atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teikdama paaiÅ¡kinimus buvo nurodžiusi, jog pasirašė dokumentÄ , pagal kurį jo įsipareigojo besÄ lygiÅ¡kai sumokėti 60 000 Lt sumÄ 8 dienų laikotarpyje. IeÅ¡kovas jÄ Ä¯tikino, kad Å¡is vekselis yra sunaikintas, kadangi neįvyko žemės pirkimo – pardavimo sandoris.

IeÅ¡kovas ilgÄ laikÄ neatliko jokių veiksmų, nesikreipė dėl vekselio apmokėjimo, į teismÄ kreipėsi tik po 2 metų, nors apdairus ir rÅ«pestingas žmogus bÅ«tų atlikęs visus veiksmus dėl vekselio pateikimo apmokėjimui. Byloje pateikti 2007-03-22 pavedimo sutartis, 2006-11-09 įgaliojimas patvirtina, kad Å¡alis siejo pavedimo, o ne paskoliniai santykiai. Vekselis, praleidus įstatyme numatytus pateikimo apmokėjimui terminus, tapo paprastu skolos raÅ¡teliu, todėl turėtų bÅ«ti taikomos paskolos santykius reglamentuojančios teisės nuostatos.

Padarius iÅ¡vadÄ , jog pinigai nebuvo perduoti, net ir nesant suformuoto reikalavimo pripažinti skolos dokumentÄ negaliojančiu ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti neperduotÄ pinigų sumÄ negali bÅ«ti tenkinamas. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi ir nelogiÅ¡ki. Net ir svarbias aplinkybes, tokias, kaip pinigų perdavimo vieta, ieÅ¡kovas nurodo skirtingai, todėl vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, buvo nustatyta, jog Å¡alių nesiejo paskolos sutartiniai santykiai. Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliaciniame skunde įvardinti nesutikimo su teismo sprendimu teisiniai argumentai bei motyvai (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde keliamas bylos nagrinėjimo ribų peržengimo, neteisingo byloje esančių įrodymų įvertinimo klausimai, kas, apelianto įsitikinimu, neleido pirmosios instancijos teismui tinkamai identifikuoti ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarytų susitarimų esmės, atskleisti tikrosios Å¡io susitarimo Å¡alių valios bei ketinimų, ir kartu apsprendė neteisingÄ Å¡io susitarimo Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimÄ .

Dėl tokių aplinkybių teisėjų kolegija ir pasisako.Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme tiesiogiai nustatytus atvejus. Tai reiÅ¡kia, kad kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (CPK 5 str.), formuluojant atitinkamus reikalavimus prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai, juos grindžiant vienokiomis ar kitokiomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 135 str., 143 str.), yra dispozityvi ir absoliuti ieÅ¡kovo ar atsakovo teisė, kuriai kiti asmenys ar teismas negali daryti įtakos (CPK 13 str., 42 str. 1 d.).

Teismas įpareigotas ginÄÄ spręsti tik pagal nustatyta tvarka (ieÅ¡kiniu ar prieÅ¡ieÅ¡kiniu) pareikÅ¡tus reikalavimus. Pažymėtina, kad net ir saistomam tokios pareigos teismui nėra kliūčių atlikti iÅ¡aiÅ¡kinimo ir bendradarbiavimo su ginčo Å¡alimis veiksmų, imtis visų priemonių, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta (CPK 8 str.), tÄ lemia siekis kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių. Viena iÅ¡ Å¡io principo įgyvendinimo iÅ¡raiÅ¡kų yra įtvirtinta CPK 143 str., kuris skelbia, kad kartu su pradiniu ieÅ¡kiniu toje pačioje byloje gali bÅ«ti nagrinėjami ir prieÅ¡prieÅ¡iniai kitos Å¡alies reikalavimai, jeigu yra Å¡ios teisės normos 2 d. nurodytas teisinis ryÅ¡is (bent viena iÅ¡ trijų sÄ lygų).

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė Å¡ia teisę mėgino realizuoti, 2010-05-24 pareikÅ¡dama apeliantui prieÅ¡ieÅ¡kinį (b.l. 38-40) dėl dokumento, kuriuo grindžiamas apelianto reikalavimas, t.y. vekselio, nuginčijimo. Taigi CPK 143 str. 2 d. sÄ lyga prieÅ¡ieÅ¡kiniui priimti egzistavo. Kaip matyti iÅ¡ 2010-05-11 teismo posėdžio protokolo (b.l. 37), kitas teismo posėdis buvo paskirtas tik 2010-08-24. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas CPK 137 str. ir 143 str. 3 d. nustatyta tvarka bei terminais pateikto prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimo iki pat 2010-08-24 įvykusio teismo posėdžio neapsvarstė.

Apelianto atstovui teismo posėdyje iÅ¡reiÅ¡kus nesutikimÄ , protokoline nutartimi teismas atsisakė šį procesinį dokumentÄ priimti (b.l. 61). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo teisinį reglamentavimÄ . Kitos ginčo Å¡alies nesutikimas savaime neįpareigoja teismo atsisakyti prieÅ¡ieÅ¡kinį priimti, kadangi egzistuoja dar dvi alternatyvios galimybės: prieÅ¡ieÅ¡kinis gali bÅ«ti priimtas ir tuomet, kai teismas neįžvelgia bylos nagrinėjimo užvilkinimo tokio prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimu, arba prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo bÅ«tinumas iÅ¡kyla vėliau (CPK 143 str. 1 d.).

Akivaizdu, kad esant iki kito teismo posėdžio net 3 mėnesiams laiko, priešieškinio priėmimo klausimas galėjo būti nesunkiai išspręstas nepadarant jokios žalos bylos išnagrinėjimo operatyvumui ir proceso koncentruotumui. Taigi nepaisant objektyviai egzistavusios galimybės priešieškiniui priimti, pirmosios instancijos teismas jį priimti atsisakė, tačiau teismo sprendime atsakovės priešpriešinius reikalavimus apeliantui iš esmės išnagrinėjo - įvertino vekselį priešieškinyje įvardintu sandorio negaliojimo teisiniu pagrindu pagal CK 1.91 str. nuostatas.

Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad CPK 265 str. 2 d. nustatytas draudimas peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribas nagrinėjamojoje byloje buvo pažeistas. BÅ«tina pastebėti, kad teismas savo iniciatyva (t.y. be pareikÅ¡to ieÅ¡kiniu/prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalavimo) gali konstatuoti tik niekinio sandorio sudarymo faktÄ bei taikyti tokio sandorio teisines pasekmes (CK 1.78 str. 5 d.). Dėl apgaulės sudarytas sandoris yra priskiriamas nuginčijamų sandorių kategorijai, jo pripažinimo negaliojančiu bÅ«tinoji sÄ lyga yra atitinkamo ieÅ¡kinio teisme pareiÅ¡kimas (CK 1.78 str. 4 d.).

Tai akivaizdžiai matyti ir iš aptariamos teisės normos dispozicijos - toks sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu tik pagal nukentėjusio asmens ieškinį (CK 1.91 str. 1 d.).               Vertinant skundo argumentus dėl įrodinėjimo instituto taikymo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių pažeidimo, būtina priimti domėn tai, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris ir juo sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo tam tikro sandorio, kurio pagrindu ji buvo sukurta.

Dėl to bÅ«tent vekselio davėjas turi nuginčyti savo prievolę pagal vekselį įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apelianto pozicija, kad Å¡ios bylos situacijoje atsakovei, kaip įsipareigojusiam pagal vekselį asmeniui, kilo pareiga įrodinėti. Kita vertus, atsakovė Å¡iÄ savo procesinę pareigÄ byloje įgyvendino, teikė į bylÄ Ä¯rodymus, siekdama nuneigti savo prievolės apeliantui atsiradimo pagrindÄ (CPK 12 str., 178 str.). TokiÄ galimybę jai iÅ¡ dalies apribojo pirmosios instancijos teismas, laiku neiÅ¡sprendęs prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimo, o vėliau, kaip buvo nurodyta, nepagrįstai įvertinęs ir skundžiamame sprendime pasisakęs dėl Å¡io vekselio negaliojimo.

Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas tokių normų pritaikymas lemia byloje priimto sprendimo panaikinimÄ tuomet, kai dėl to galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta pati byla (ginčas), o byla grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti, kai nustatytų procesinės teisės pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.). Konstatuotų proceso normų pažeidimo apeliacinės instancijos teismas iÅ¡taisyti negali. Nors teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra perkrauta teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingomis detalėmis bei teismų praktika, kuri nėra aktuali nagrinėjamo ginčo atveju, vis tik iÅ¡ teismo dėstomų motyvų galima padaryti prieÅ¡ingÄ , nei teigiama atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ , iÅ¡vadÄ .

Pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti ieÅ¡kinį ne dėl to, kad paskolos sandoris, kaip realinis sandoris, nebuvo sudarytas (CK 6.875 str. 3 d.), o dėl to, kad vekselį (paskolos sandorį patvirtinantį dokumentÄ ) pripažino negaliojančiu, turinčiu valios trÅ«kumų. Sandorio negaliojimas ir sandorio nesudarymas yra skirtingi teisniai institutai. Pažymėtina, kad bÅ«tent tokių teisinių padarinių ir siekė atsakovė, akcentuodama atsiliepime į ieÅ¡kinį savo valios ydingumÄ , pasiraÅ¡ant vekselį, nagrinėdama šį vekselį Ä®PVÄ® nuostatų kontekste bei remdamasi atitinkama kasacinio teismo praktika, leidžiančia ginčyti šį vienaÅ¡alį sandorį (vekselį) bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (b.l. 6-8).

Ginčo nagrinėjimo konkrečioje byloje aspektus ir jos ribas apsprendžia šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti ieškinio ir atsikirtimų į jį argumentai, o ne kurios nors kitos aplinkybės, kuriomis šalys pačios nesiremia. Be to, šiuo konkrečiu atveju be procesinių pažeidimų konstatuotinas ir materialinės teisės normų netinkamas aiškinimas bei taikymas (CPK 330 str.), pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva pasisakius dėl nuginčijimo sandorio negaliojimo ir tuo pagrindu atsisakius patenkinti ieškinį.

Tokia byloje susiklosčiusi procesinė situacija bei pažeidimų pobÅ«dis lemia bÅ«tinybę pakartoti įrodymų, esančių byloje, vertinimo procedÅ«ras, todėl kolegija iÅ¡samiau dėl kiekvieno jų atskirai įrodomosios reikÅ¡mės ar įrodymų, kaip visumos, vertinimo tinkamumo nepasisako. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas savo pareigos nustatyti byloje objektyviÄ tiesÄ tinkamai neįgyvendino, todėl civilinė byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, priėmęs galutinį procesinį sprendimÄ , taip pat turėtų iÅ¡spręsti ir iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo Å¡alims klausimÄ (b.l. 77, 95).                                                                      Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija n u t a r ė: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kolegijos pirmininkė                                                                              Dalia Kačinskienė Teisėjai                                                                                           Andrutė Kalinauskienė                                                                                                         Virginijus Kairevičius