ff196637-b54e-4409-beec-adf0f1b8d1bb · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Sigitas BagdonavičiusPranešėjas Artūras Ridikas                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-995-719/2012Teisėja Laima Dumskienė                                 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.; 2.4.6. (S)              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 27 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Algirdo Gapučio ir Ričardo Gylio, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlieneidalyvaujant: prokurorei Jelenai Sabaliauskieneigynėjui advokatui V.Bivainiui,nuteistajam A.

P. nedalyvaujantteismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. paskiriant laisvės apribojimÄ deÅ¡imčiai mėnesių, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nebendrauti su nukentėjusiaja R. B., bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 65 str., Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė iÅ¡ dalies sudedant subendrinta su 2012-06-29 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir atlikta penkiasdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausme, vienÄ areÅ¡to parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę – deÅ¡imties mėnesių deÅ¡imties dienų laisvės apribojimÄ , įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nebendrauti su nukentėjusiaja R.

B., bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Nuosprendžiu į bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, atlikta pagal 2012-06-29 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį, 50 areÅ¡to parų prilyginant 100 laisvės apribojimo dienų, ir laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 20 d. 00.10 val. iki 2012 m. gegužės 21 d. 13.50, t.y. dvi dienas, vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Å iuo nuosprendžiu remiantis BPK 303 str. 5 d. 1 p., A. P. pagal BK 245 str. iÅ¡teisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: A. P. Utenos rajono apylinkės teismo 2012-10-26 nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 19 d., apie 23.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame R. B., koridoriuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebė R. B. už drabužių ir stipriai patraukė, tuo dėl kaklo kairės pusės kraujosruvos nežymiai sutrikdydamas jos sveikatÄ . Å iuo nuosprendžiu taip pat nustatyta, kad A. P. buvo kaltinamas tuo, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o bÅ«tent: galiojant ikiteisminio tyrimo Nr. 89-1-00087-12 medžiagoje Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo G.

K. 2012 m. sausio 24 d. nutarčiai Nr. KP -112 – 839/2012 dėl smurtÄ patyrusių asmenų apsaugos užtikrinimo priemonių, kuria jis įpareigotas iki bylos nagrinėjimo pabaigos nesiartinti prie smurtÄ patyrusio asmens – R. B., nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja, pažeidė Å¡ios nutarties sÄ lygas: 2012 m. gegužės 20 d., apie   00.10 val., rastas R. B. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur artinosi, bendravo ir ieÅ¡kojo ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja. Nuteistasis A.

P. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-10-26 nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir baudžiamÄ jÄ bylÄ Å¡ioje dalyje jo atžvilgiu, vadovaujantis BK 3 str. 1 d. 6 p., nutraukti. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 140 str. 1 d. yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei netinkamai pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 str. požymius atliekamas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu toliau buvo tęsiamas nesilaikant BPK 409 str. numatytų reikalavimų – ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras nepagrindė bÅ«tinumo ir neiÅ¡reiÅ¡kė reikalavimo tęsti pradėtÄ baudžiamÄ jį procesÄ . Taip pat nurodo, jog 2012-10-16 nagrinėjant bylÄ teisme pateikė susitaikymo su nukentėjusiÄ jÄ R.

B. protokolÄ , pastaroji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog su kaltinamuoju A. P. susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi ir prašė baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl jos sužalojimo nutraukti.  Teismo posėdyje gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas netenkinamas.BK 140 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v.

Finland ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A. P. įvykdė BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas ne tik iÅ¡samiai pagrindė A. P. kaltę įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymai, tačiau ir nurodė objektyvias priežastis, kodėl Å¡ioje situacijoje prokuroras palaikė valstybinį kaltinimÄ , o teismas netaikė nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 5 p., nei BK 38 str. nuostatų.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir to nekartoja. Pirmosios instancijos teismas A. P. paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 65 str. subendrino su 2012-06-29 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir atlikta penkiasdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausme ir paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ deÅ¡imt mėnesių, deÅ¡imt dienų, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nebendrauti su nukentėjusiÄ ja R.

B., bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas taip pat nurodė, jog į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, atlikta pagal 2012-06-29 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį, 50 areÅ¡to parų prilyginant 100 laisvės apribojimo dienų, ir laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2012 m. gegužės 20 d., 00.10 val. iki 2012 m. gegužės 21 d. 13.50 val., t.y. dvi dienas, vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Pastebėtina tai, kad BK 63 str. 4 d. nurodyta, kad kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedamos Å¡velnesnės bausmės. Kadangi areÅ¡tas pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ yra griežtesnė bausmės rÅ«Å¡is, negu laisvės apribojimas, Å¡iuo atveju, teismas, pasirinkdamas dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , turėjo prie Utenos rajono apylinkės teismo 2012-06-29 nuosprendžiu paskirtos areÅ¡to bausmės pridėti dalį Utenos rajono apylinkės teismo 2012-10-26 nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ apeliacinio skundo ribose, atsižvelgdamas į BPK 320 str. 4 d., kurioje nurodyta, jog pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai, o nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali bÅ«ti pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

IÅ¡taisius pirmos instancijos teismo padarytÄ bausmių subendrinimo klaidÄ , nuteistajam bÅ«tų skirta griežtesnė bausmės rÅ«Å¡is, tokiu bÅ«du pažeidžiant BPK 320 str. 4 d. reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡io nuosprendžio trÅ«kumo iÅ¡taisyti negali. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai dėl Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio nepagrįstumo, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme nepasitvirtino, kas rodo, jog naikinti ar keisti Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl A.

P. pripažinimo kaltu pagal BK 140 str. 1 d. nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a:                                       Nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas:                                         ArtÅ«ras Ridikas               Teisėjai:                                                     Algirdas Gaputis                                                                  Ričardas Gilys