2016-02-25 Nr. AB-4470-3-61-3-05949-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-192-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05949-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 9.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Mokesčių administratorius 2013 m. gegužės 16 d. patikrinimo akte Nr. (21.60-10)-377-67 konstatavo, kad pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl 273 500 pakelių cigarečių „Jing Ling“ su rusiškomis banderolėmis laikymo, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 straipsnio 9 dalimi, 8 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 9 straipsnio 8 dalimi ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis už neteisėtai laikytus 273 500 pakelių cigarečių apskaičiavo 705 630 Lt akcizo.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir atsakovas, VMI) 2013 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 68-124 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino 2013 m. gegužės 16 d. patikrinimo akte Nr. (21.60-10)-377-67 papildomai apskaičiuotą 705 630 Lt akcizą ir apskaičiavo 475 454 Lt akcizo delspinigių.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2013 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. S-161(7-172/2013) patvirtino VMI 2013 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 68-124.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Komisijos 2013 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. S-161(7-172/2013) dalį, kuria patvirtintas VMI 2013 m. liepos 17 d, sprendimas Nr. 68-124 „Dėl 2013-05-16 patikrinimo akto Nr. (21.60-10)-377-67“ ir nurodyta sumokėti akcizo mokestį bei šio mokesčio delspinigius už 272 500 pakelių akcizinių prekių (cigarečių); 2) įpareigoti mokesčių administratorių perskaičiuoti akcizo vertybinį elementą pagal Akcizų įstatyme bei mokesčių įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (komentare) nurodytą maksimalią mažmeninę kainą.

Pagrįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratoriaus sprendimas ir Komsijos sprendimas, pagal kuriuos jam įregistruota mokestinė prievolė, t. y. apskaičiuota 705 630 Lt akcizo ir 475 454 Lt akcizo delspinigių, yra neteisėti, todėl naikintini. Pareiškėjas nesutiko su jam apskaičiuotais mokesčiais, pirmiausiai dėl to, kad cigaretės „Jing Ling“, už kurių laikymą įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalį, buvo pavogtos, be to, nėra aišku, ar, apskaičiuojant akcizą ir akcizo delspinigius, buvo taikomas teisingas vertybinis elementas.

Pareiškėjas sutiko, kad akcizas už 1 000 pakelių cigarečių, kurios į saugyklą buvo pristatytos 2008 m. gegužės 16 d. ir sunaikintos, jam apskaičiuotas teisėtai ir pagrįstai, todėl šios akcizo ir akcizo delspinigių sumos neginčija. Kita vertus, akcizas už 272 500 pakelių cigarečių „Jing Ling“ pareiškėjui negalėjo būti apskaičiuotas, nes nesant cigarečių, nėra akcizo objekto, kaip jis apibrėžtas Akcizo įstatymo 2 straipsnyje. Pareiškėjo nuomone, pagal Akcizų įstatymo 8 straipsnio nuostatas, prievolė mokėti akcizo mokestį ir šio mokesčio delspinigius už 272 500 pakelių cigarečių „Jing Ling“ tenka šias cigaretes praradusio sandėlio savininkui.

Mokesčių administratorius ir Komisija nepagrįstai nurodė, kad prievolė pareiškėjui mokėti akcizą atsirado pagal Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir šio straipsnio 9 dalį, t. y. už akcizais apmokestinamų prekių laikymą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, laikymas suprantamas kaip turėjimas savo žinioje, o nagrinėjamu atveju, pareiškėjas negali būti pripažintas turėjęs savo žinioje 272 500 pakelių cigarečių, nes jų nėra kaip nusikalstamos veikos objekto. Nagrinėjant pareiškėjo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą, buvo įrodytas tik 1 000 pakelių cigarečių turėjimo faktas, tačiau neįrodyta, kad pareiškėjas laikė likusius 272 500 pakelių cigarečių.

Nustačius šių cigarečių pagrobėjus, būtent jiems teks pareiga sumokėti akcizo mokesčius. Pareiškėjas nesutiko su tuo, kad, apskaičiuojant akcizą, kaip vertybinis elementas buvo taikoma populiariausių cigarečių kaina, t. y. 5 Lt už pakelį. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorius turėjo remtis ne Finansų ministro 2004 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 1K-093 patvirtinta Populiariausių cigarečių kainų kategorijos nustatymo metodika ir Finansų ministerijos 2008 m. sausio 14 d. rašte Nr. ((5.34-03)-5k-0736727-5K-0801114)6K-0800463 pateikta informacija, bet atsižvelgti į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą Akcizų įstatymo 28 straipsnio komentarą, kuriame nurodyta, kad maksimali mažmeninė vieno pakelio cigarečių kaina 3,5 Lt.

Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo pareiškėjui 705 630 Lt dydžio akcizą ir 475 454 Lt akcizo delspinigių, nes įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neklebtini) nuosprendžiu nustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. gegužės 8 d. UAB „Pozitronas“ teritorijoje stovėjusiuose automobiliuose laikė 273 500 lietuviškomis banderolėmis nepaženklintų cigarečių pakelių. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad 272 500 pakelių cigarečių negali būti apmokestinami akcizu, nes, jas pavogus, nebeliko akcizo objekto. Vien ta aplinkybė, kad nurodytas cigarečių pakelių kiekis vėliau buvo pavogtas, nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas jas laikė, todėl, pagal Akcizų įstatymą, jam kilo pareiga sumokėti akcizą. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad pareiga sumokėti akcizą už pavogtus 272 500 pakelių cigarečių tenka sandėlio, iš kurio šios cigaretės buvo pavogtos savininkui, ar jas pavogusiam asmeniui, nes neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas laikė akcizais apmokestinamas prekes. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, akcizais apmokestinamų prekių laikymas reiškia jų išleidimą į laisvą apyvartą, o tai suponuoja, kad akcizas tampa mokėtinas. Apskaičiuodamas mokėtiną akcizo sumą, mokesčių administratorius rėmėsi 2008 m. sausio 14 d. rašte Nr. ((5.34-03)-5k-0736727-5K-0801114)6K-0800463 pateikta informacija. Akcizų įstatymo 28 straipsnio komentaras nėra norminis administracinis teisės aktas, todėl, apskaičiuodamas akcizą, mokesčių administratorius neturėjo remtis komentare nurodyta vieno cigarečių pakelio kaina.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Kauno apygardos teismo (duomenys neklebtini) nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neklebtini), buvo pripažintas kaltu padaręs Baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką ir už tai jam paskirta 24 700 Lt (190 MGL) dydžio bauda. Lietuvos apeliacinis teismas (duomenys neklebtini) nuosprendžiu Kauno apygardos teismo (duomenys neklebtini) nuosprendį pakeitė – panaikino nuosprendžio dalį dėl pareiškėjo nuteisimo už tai, kad 2008 m. gegužės mėnesį, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. neturėdamas licencijos, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo Akcizų įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamas prekes – 273 500 pakelių cigarečių „Jing Ling“ su rusiškomis banderolėmis, kurių vertė yra 1 076 782 Lt. Pašalino 7 lapo 2 pastraipoje išdėstytus motyvus dėl cigarečių pirkimo. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (duomenys neklebtini) nutartimi pareiškėjo kasacinį skundą atmetė (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neklebtini), Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Pareiškėjas nesutinka su ta Komisijos 2013 m. spalio 9 d. sprendimo dalimi, kuria patvirtinta jo prievolė sumokėti akcizą ir akcizo delspinigius už 272 500 pakelių cigarečių, taip pat nesutinka su vertybinio elemento, t. y. vieno cigarečių pakelio kainos, taikymu. Esminis pareiškėjo skundo argumentas yra tai, kad jam akcizas ir akcizo delspinigiai gali būti apskaičiuoti tik už laikytą 1 000 pakelių cigarečių, nes likęs cigarečių kiekis, t. y. 272 500 pakelių, buvo pavogtas. Pareiškėjo teigimu, pagal Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 5 dalies nuostatas, prievolė sumokėti akcizą atsirado UAB „Aleksoto prekyba“ sandėlio, iš kurio cigaretės buvo pavogtos, savininkui arba jas pavogusiam asmeniui.

Byloje kilusio ginčo aspektu teismas analizavo Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 9 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-689/2007; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2007/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-129/2008).

Teismas nustatė, kad iš dalies įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo (duomenys neklebtini) ir Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neklebtini) nuosprendžiuose konstatuota, jog pareiškėjas UAB „Pozitronas” priklausančioje teritorijoje, esančioje (duomenys neklebtini), stovėjusiuose „Mercedes Benz”, valstybinis numeris (duomenys neklebtini), priklausančiame UAB „Liudvita ir ko”, priekaboje „Kaessbohrer”, valstybinis numeris (duomenys neklebtini), priklausančioje UAB „Medukas”, ir priekaboje-šaldytuve „Schmitz”, valstybinis numeris Nr. (duomenys neklebtini), priklausančioje B. D. individualiai įmonei, iki 2008 m. gegužės 8 d. 11.05 val. laikė 273 500 pakelių cigarečių „Jing Ling” su rusiškomis banderolėmis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas buvo pripažintas padaręs Baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką ir už tai jam paskirta 24 700 Lt (190 MGL) dydžio bauda.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 4 dalį, Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiuose nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikta pareiškėjo veiksmų kvalifikacija turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, todėl iš naujo neįrodinėtinos.

Teismo vertinimu, pareiškėjas neteisingai aiškina Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 5 dalį. Sisteminis nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui prievolė mokėti akcizą gali atsirasti už tokias sandėlyje prarastas prekes, kurios iki akcizo sumokėjimo momento teisėtai buvo atvežtos į sandėlį ir jame saugotos iki išleidimo į apyvartą. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas 273 500 pakelių cigarečių laikė ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, o paslėpęs UAB „Pozitronas” priklausančioje teritorijoje. Nurodytas kiekis cigarečių pakelių į UAB „Aleksoto prekyba“ sandėlį buvo perduotas saugoti kaip nusikalstamos veikos objektas, t. y. daiktiniai įrodymai baudžiamojoje byloje, todėl Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 5 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas klaidingai vertina Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neklebtini) nutartį, kuria buvo nutarta, jog Kauno apygardos teismo (duomenys neklebtini) nuosprendyje sunaikinti nurodytas cigarečių kiekis vienetais yra ne 273 500 vnt., o 20 000 vnt. (1 000 pakelių). Minėtoje nutartyje teismas nepakeitė nusikalstamos veikos kvalifikacijos, o tik, įvertinęs aplinkybę, kad 272 500 pakelių cigarečių, perduotų saugoti UAB „Aleksoto prekyba“, buvo pavogti, konstatavo, kad Kauno apygardos teismo (duomenys neklebtini) nuosprendyje teisingai nurodytas sunaikinamų cigarečių pakelių kiekis – 1 000 vienetų. Tai nepaneigia baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas neteisėtai laikė 273 500 pakelių rusiškomis banderolėmis paženklintų cigarečių, kurių vertė yra didesnė nei 250 MGL, ir tokiais veiksmai padarė Baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką.

Teismas akcentavo, kad akcizo prievolės įregistravimui įtakos neturi tai, kad 272 500 pakelių cigarečių buvo pavogti, nes pagal Akcizų įstatymo nuostatas prievolė mokėti akcizus atsiranda nuo banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios momento. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad visus 273 500 pakelių cigarečių, už kuriuos buvo apskaičiuotas akcizas, laikė vienas asmuo, t. y. pareiškėjas.

Atsižvelgęs į Akcizų įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalis, Finansų ministro 2002 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 280 patvirtintos Kombinuoto akcizo tarifo už cigaretes apskaičiavimo tvarkos 3 punktą, Populiariausių cigarečių kainų kategorijos nustatymo metodiką, patvirtintą Finansų ministro 2004 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 1K-093 (toliau – ir Metodika), bei įvertinęs Finansų ministerijos 2008 m. sausio 14 d. raštą Nr. ((5.34-03)-5k-0736727-5K-0801114)6K-0800463, 2013 m. gegužės 16 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-10)-377-67, teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad, apskaičiuojant vertybinį elementą, turėjo būti taikoma 3,5 Lt populiariausių cigarečių kainų kategorija, nes būtent tokia kaina buvo nurodyta Akcizų įstatymo 28 straipsnio komentare. Teismas pažymėjo, kad vertybinio elemento nustatymo metodika ir tvarka yra aiškiai nustatyta anksčiau nurodytose teisės aktų nuostatose. Oficialiu Finansų ministerijos 2008 m. sausio 14 d. raštu Nr. ((5.34-03)-5k-0736727-5K-0801114)6K-0800463 kompetentingos institucijos buvo informuotos apie 2008 metais galiojančią populiariausių cigarečių kainų kategoriją. Nurodyta kainų kategorija buvo nustatyta vadovaujantis teisiniu reglamentavimu. Kita vertus, Akcizų įstatymo komentare pateiktame pavyzdyje nurodyta kaina, savaime nereiškia, kad tokia kaina yra oficialiai galiojanti. Teismas akcento, kad Akcizų įstatymo komentaras nėra teisės taikymo šaltinis, juo labiau norminis teisės aktas.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra, todėl jis atmestinas.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti, tenkinti pareiškėjo skundą ir įpareigoti mokesčių administratorių perskaičiuoti akcizo vertybinį elementą Akcizų įstatymo bei mokesčių įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (komentare) nurodyta maksimalia mažmenine kaina.

Nurodo, kad šiuo atveju iš dalies neįrodyta, jog pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, įtvirtintą Baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalyje, kadangi neįrodyta, jog jis buvo įsigijęs 273 500 pakelių cigarečių – Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendyje sprendė, kad sunaikinamų cigarečių pakelių kiekis – 1 000 vienetų. Pažymi, kad 272 500 pakelių cigarečių nėra, todėl nėra ir daiktinio įrodymo, taigi, ir akcizų objekto, kaip tai apibrėžta Akcizų įstatymo 2 straipsnyje.

Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl force majeure aplinkybių, kadangi akcizinės prekės prarastos ne dėl pareiškėjo tyčinių veiksmų. Todėl, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju turėjo būti taikomi „Įrodymų, kad akcizais apmokestinamos prekės prarastos dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, negrįžtamai prarastos ar visiškai sunaikintos, pateikimo tvarkos aprašo“ 2.5, 3 ir 5 punkto nuostatos.

Atkreipia dėmesį, kad Metodikos, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pakeitimai įsigaliojo nuo 2008 m. rugsėjo 10 d., tačiau pažeidimas yra nustatytas 2008 m. gegužės mėnesį, todėl 5 Lt maksimali mažmeninė populiariausių cigarečių kaina negalėjo būti taikoma atgaline data.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas vadovaujasi analogiškais motyvais, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 68-124, kuriuo pareiškėjui buvo priskaičiuota sumokėti į biudžetą 705 630 Lt akcizo mokesčio ir šio mokesčio delspinigių - 475 454 Lt.

Šie mokesčiai pareiškėjui priskaičiuoti už tai, kad jis 2008 m. gegužės mėnesį, pradžia nenustatyta, iki gegužės 8 d., neteisėtai Lietuvos teritorijoje laikė 273 500 pakelius banderolėmis nepaženklintų cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė, pagal muitinį įvertinimą, kartu su privalomais sumokėti mokesčiais – 1 076 782 Lt.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Kauno apygardos teismo (duomenys neklebtini) nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neklebtini) nuosprendžiu, priimtais baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neklebtini), buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2008 m. gegužės mėnesį, pradžia nenustatyta, iki gegužės 8 d., neteisėtai Lietuvos teritorijoje laikė 273 500 pakelius banderolėmis nepaženklintų cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė, pagal muitinį įvertinimą su privalomais sumokėti mokesčiais – 1 076 782 Lt.

Atsakovas, ginčijamą sprendimą dėl priskaičiuotų mokesčių, grindė minėtų teismų nuosprendžiais nustatytomis aplinkybėmis, t. y. kad pareiškėjas neteisėtai laikė 273 500 pakelius banderolėmis nepaženklintų cigarečių „Jin Ling“.

Pareiškėjas savo nesutikimą su šiuo sprendimu iš esmės grindžia dviem aspektais, kad jis nepagrįstai apmokestintas akcizo mokesčiu už 272 500 cigarečių pakelių laikymą, nes šis cigarečių pakelių kiekis, baudžiamosios bylos tyrimo metu buvo pagrobtas kitų asmenų, todėl jis nėra atsakingas už jų paleidimą apyvarton. Taip pat nesutinka su nustatytu akcizo mokesčio dydžiu, nes, pareiškėjo nuomone, yra neteisingai nustatyta vieno cigarečių pakelio kaina.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalį „Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių.“ Ši nuostata reiškia, kad administracinis teismas nagrinėdamas bylą turi vadovautis tomis teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, kurios yra sietinos su asmens padarytais veiksmais (šių veiksmų pobūdžiu ir apimtimi) ir asmens padariusio šiuos veiksmus tapatybe bei kad šių aplinkybių, nagrinėjant administracinę bylą, iš naujo įrodinėti nebereikia.

Minėta, kad įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais yra konstatuota, kad pareiškėjas neteisėtai Lietuvos teritorijoje laikė 273 500 pakelius cigarečių.

Pagal Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 9 dalies (2007 m. gruodžio 6 d. įstatymo Nr. X-1355 redakcija) nuostatas „Prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už <...> laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis“ <...> „Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes.“

Administracinių teismų praktikoje aiškinant teisės normų nuostatas, kurios reglamentuoja analogiškus teisinius santykius, kokie susiklostę ir šioje byloje, yra konstatuota, kad „iš <...> Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos loginės konstrukcijos matyti, kad joje nustatytos dvi kumuliatyvios (t. y. turinčios egzistuoti kartu) sąlygos asmenį pripažinti skolininku: pirma, šie asmenys turi būti įsigiję arba laikę neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes ir, antra, šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jie žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos (prekės) buvo įvežtos neteisėtai. Netenkinant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo negali būti pripažįstamas privalančiu mokėti importo skolą muitinei (importo muitus) minėtos nuostatos pagrindu.“ <...> „ta aplinkybė, jog ginčo prekės vėliau buvo sunaikintos minėtai prievolei (dėl importo (muitų) skolos muitinei) jokios reikšmės neturi. Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje C-230/08 matyti, kad aptariamu atveju skola muitinei dėl prekių konfiskacijos ir sunaikinimo galėtų išnykti tik tuo atveju, jei prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos.“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011).

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2001 m. balandžio 5 d. prejudiciniame sprendime byloje C-325/99 (G. van de Water vs. Staatssecretaris van Financiën) dėl Europos Tarybos 1992 m. vasario 25 d. direktyvos 92/12/EEB nuostatų taikymo taip pat išaiškino, kad Direktyvos 6 straipsnio 1 pastraipa (akcizais apmokestinamų prekių išleidimas vartojimui) turi būti aiškinama taip, kad vien turėjimas prekės, apmokestintos vartojimo mokesčiu Direktyvos 3 straipsnio 1 pastraipos prasme yra prekės išleidimas vartojimui, jeigu ši prekė pagal galiojančias Bendrijos ir nacionalinės teisės nuostatas nebuvo apmokestinta.

Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad pareiškėjas neteisėtai laikęs į Lietuvos teritoriją įvežtus 273 500 pakelius cigarečių, už kurias nustatyta tvarka nebuvo sumokėtas akcizo mokestis, yra šio mokesčio mokėtojas, nepriklausomai nuo to, koks ištiko tolesnis likimas 272 500 pakelius cigarečių, po to kai šios cigaretės buvo paimtos iš pareiškėjo sunaikinimui.

Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai apmokestintų pareiškėjui 272 500 pakelių cigarečių, yra netenkinami bei atmetami.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 2008 m. populiariausių cigarečių kainų kategorija, apskaičiuojant akcizo mokestį buvo nustatyta 5 Lt, o ne kaip nurodo pareiškėjas 3, 50 Lt.

Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, kuris yra detaliai nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendime, Finansų ministerija buvo įgaliota nustatyti einamųjų metų populiariausių cigarečių kainų kategoriją, skirtą apskaičiuoti akcizo mokestį už cigaretes.

Byloje nustatyta, kad Finansų ministerija 2008 m. sausio 14 d. raštu Nr. ((5.34-03)-5k-0736727-5K-0801114)6K-0800463 populiariausių cigarečių kainų kategoriją nustatė – 5Lt.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjo teiginys dėl 3,50 Lt kainos yra grindžiamas ne teisės akto, skirto sureglamentuoti aptariamą teisinį santykį, nuostatomis, o Akcizų įstatymo komentaro, kuris nėra teisės aktas, nuostatomis, todėl negali būti pripažįstamas pagrįstu bei teisingu.

Byloje kitų argumentų ar įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad nagrinėjamu atveju, turėjo būti taikoma ne 5 Lt kaina, o kita kaina, nėra pateikta bei nurodyta.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo ir ikiteismine tvarka nagrinėjusių institucijų sprendimai yra pagrįsti bei teisingi, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo, V. P., apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė