Legislator Case Law & Legislation
ff17500b-c142-42e7-b831-477ae1e0b49d AI generated

Court dismisses appeals against robbery convictions, upholding first-instance verdict based on consistent witness testimony.

Case Number ff17500b-c142-42e7-b831-477ae1e0b49d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal rejected the appeals filed by D. P. and G. N. regarding their convictions for robbery and attempted robbery. The court found that the appellants' defense arguments were inconsistent and contradicted the evidence collected during the trial, particularly the reliable testimony of the victim V. Č. who consistently identified the defendants as accomplices. Consequently, the appellate court upheld the first-instance judgment, ruling that the lower court correctly applied the law and facts to convict the defendants.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.; Criminal appeals against convictions are dismissed when the first-instance verdict is based on a comprehensive evaluation of evidence that sufficiently proves the criminal acts committed by the accused.

Keywords

AI generated
criminal appeal robbery conviction evidence evaluation accomplice liability witness testimony appellate review submerged punishment

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas A                                                                                   NUORAŠAS Pranešėjas Vladislavas Lenčikas                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-248-190/2012                                    Teisėja Edita Zarembienė                                           Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00473-2010-5                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:

             (S)               2.4.5., 2.4.7.             VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. birželio 8 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Reginos Pocienės ir Pavelo Frolovo,sekretoriaujant Linai Žalaitei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui PoÅ¡iÅ«nui,nuteistųjų gynėjams advokatams Valentinui GiriÅ«nui ir Virginijai Budrevičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D.

P. ir G. N. apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:D. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 159 str., ir nuteistas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.LR BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir D.

P. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.G. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 159 str., ir nuteistas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.LR BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir G.

N. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.M. L. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas dalinai ir priteista jo naudai solidariai iÅ¡ V. Č., D. P. ir G. N. 2000 (du tÅ«kstančiai) Lt.Å iuo nuosprendžiu nuteistas ir V. Č., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė:D. P. ir G. N. nuteistas už tai, kad, V. Č., D. P. ir G. N. apgaule įgijo svetimÄ turtÄ , o D.

P. ir G. N. įtraukė vaikÄ Ä¯ nusikalstamÄ veikÄ , o bÅ«tent:V. Č., D. P. ir G. N., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami    tikslÄ Â Â Â apgaule   savo   naudai  įgyti  svetimÄ Â turtÄ ,    internetiniame   tinklalapyje                   „www.skelbiu.lt“ susižinoję apie M. L. parduodamÄ dviratį, 2010-06-22 D. P. telefonu paskambinus M. L. ir melagingai prisistačius dviračio pirkėju bei susitarus dėl dviračio pirkimo, 2010-06-22, apie 15.00 val., Ukmergės m., Žiedo g. 1, prie parduotuvės „MAXIMA“, V.

Č. G. N. ir D. P. nurodymu susitiko su M. L., kuriam melagingai prisistatęs dviračio pirkėju, paėmė neva pavažiuoti M. L. priklausantį dviratį „AVENUE AIR BASE“ 2000 Lt vertės, kuriuo V. Č. nuvažiavo iki D. P. ir G. N. sutartos vietos, kurioje pastarieji M. L. dviratį įdėjo į D. P. tėvui priklausantį automobilį VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu apgaulės bÅ«du užvaldė M. L. priklausantį dviratį, padarydami jam 2000 Lt turtinę žalÄ . D. P. ir G.

N. žinodami, kad V. Č., gim. 1992-07-15, yra nepilnametis, pasiÅ«lė V. Č. apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ , nurodė V. Č. 2010-06-22 kartu nuvykti į (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatyti dviračio pirkėju ir apgalės bÅ«du užvaldytu dviračiu atvažiuoti iki sutartos vietos, kur pagrobtÄ dviratį G. N. ir D. P. įdėjo į automobilį ir tokiu bÅ«du įtraukė V. Č. į nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors kaltinamieji G. N. ir D. P. neprisipažino padarę jiems inkriminuojamus nusikaltimus, tačiau jų parodymai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, o jų pasirinkta gynybinė pozicija prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.Ikiteisminio tyrimo metu D.

P. teigė, kad su V. Č. Ukmergėje buvo tik vienÄ kartÄ , t.y. kai įvykdė sukčiavimÄ (b.l. 95), po to teigė, jog Ukmergėje su G. N. ir V. Č. buvo du kartus atvažiavę jo automobiliu MAZDA MILENIA (b.l. 99), dar po to tvirtino, kad jo tėvas turi automobilį „VW Sharan“, kuri kartais pasiimdavo pavažiuoti, 2010-06-22 nei vienas, nei kartu su G. N. ir V. Č. Ukmergėje nebuvo ir dviračio nevogė (b.l. 101), teisme teigė, jog neatsimena, kada buvo Ukmergėje, ar tai 2010-06-21 ar 2010-06-22.D.

P. teigė, jog davė savo telefonu naudotis V. Č., tačiau paklausus teisme, kokio operatoriaus paslaugomis jis naudojasi, jis nurodė, kad jis naudojasi „Tele 2“ paslaugomis ir jo telefonas yra „Erikson“, kai tuo tarpu pagal telefono IMEI nustatyta, kad M. L. buvo skambinta iÅ¡ mobiliojo telefono NOKIA 6230 (b.l. 15), kas, teimo manymu, dar kartÄ Ä¯rodo, kad kaltinamasis duoda klaidingus parodymus.Kaltinamasis G. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo atsisakęs duoti parodymus, o teisme paaiÅ¡kino, kad 2010-06-22 buvo su D.

P. tėvo maÅ¡ina atvažiavę į Ukmergę, pakalbėjo su žmogumi ir iÅ¡važiavo, o V. Č. apie 13 val. 30 min. paleido prie įvažiavimo į JonavÄ Å¾iedo.Dėl nusikaltimo padarymo visiÅ¡kai prisipažino tik kaltinamasis V. Č., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus, kurie yra patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais. Jo parodymai visiÅ¡kai iki smulkiausių detalių sutampa su nukentėjusiojo M. L. parodymais ir yra patvirtinti liudytojo J. Č. parodymais.Kaltinamųjų D.

P. ir G. N. versija, kad V. Č., iÅ¡leidus jį apie 13 val. 30 min. prie įvažiavimo į JonavÄ Å¾iedo, pats savarankiÅ¡kai galėjo nuvažiuoti į Ukmergę, apgaule užvaldyti dviratį ir juo grįžti į JonavÄ yra realiai neįmanoma tiek dėl laiko, tiek dėl atstumo.Atmestinas, anot teismo, kitų dviejų teisiamųjų argumentas, kad V. Č. juos apkalba, nes tam nėra jokio loginio pagrindo, kadangi nurodydamas D. P. ir G. N. kaip savo bendrininkus, V. Č. tik sunkintų savo padėtį.Nukentėjusysis M.

L. teisme parodė, jog skyrėsi žmogaus, kuris skambino dėl dviračio pirkimo ir vėliau, kai skambino telefonu, nes pirkėjo nebuvo prie parduotuvės, šiuo atveju balsas buvo plonesnis, ne suaugusio žmogaus ir dėl to jam buvo kilęs įtarimas. Be to, kai V. Č. važinėjo dviračiu jam kažkas paskambino ir jis sakęs „tuoj, tuoj“, kas neabejotinai įrodo, kad V. Č. veikė su bendrininkais, ko jis ir neneigia.Tokiu būdu iš teisme surinktų įrodymų visumos nustatyta, kad kaltinamieji V.

Č., D. P. ir G. N. apgaule įgijo svetimÄ turtÄ ir Å¡i jų nusikalstama veika pilnai atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.Be to, teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad vienas iÅ¡ kaltinamųjų V. Č., gim. 1992 m. liepos 15 d., jam inkriminuojamos veikos padarymo metu dar buvo nepilnametis. Kaltinamasis V. Č., po pažinties su G. N. ir D. P., bendravimo su jais metu buvo jiems sakęs, kad jam septyniolika metų, o kartu važinėjantis po JonavÄ , rodęs ir mokyklÄ , t.y.

Jonavos suaugusių Å¡vietimo centrÄ , kur jis tuo metu mokėsi. Kadangi kaltinamieji G. N. ir D. P. su kaltinamuoju V. Č. buvo pažįstami ne vienÄ dienÄ , dažnai bendraudavo, netikėti Å¡iais byloje duotais kaltinamojo V. Č. parodymais teismui nėra jokio pagrindo. Nors kaltinamieji G. N. ir D. P. savo kaltę dėl nepilnamečio asmens įtraukimo į nusikalstamÄ veikÄ ir neigia, tačiau, teimo nyuomone, įvertinus visų byloje iÅ¡aiÅ¡kintų aplinkybių visumÄ , tai, kad G. N. ir D. P. buvo nusikaltimo iniciatoriai ir mokė V.

Č., kaip pavogti dviratį, t.y., kad jis turi įgyti dviračio pardavėjo pasitikėjimÄ , iÅ¡ pradžių važinėti Å¡alia jo, o paskui tik po truputį tolti, iki kol nuvažiuos su dviračiu, laikytina, kad kaltinamieji G. N. ir D. P. bendravimo su kaltinamuoju V. Č. metu, pastarajam pasiÅ«lydami apgaulės bÅ«du įsigyti parduodamÄ dviratį nepilnametį kaltinamÄ jį V. Č. įtraukė į nusikalstamÄ veikÄ , todėl kaltinamųjų G. N. ir D. P. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 159 str., požymius, t.y. vaiko įtraukimÄ Ä¯ nusikalstamÄ veikÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis D.

P. praÅ¡o panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Nuteistasis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 159 str., padarymo ir pažymi, kad kaltu neprisipažino, tačiau stengėsi padėti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ir teismui nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje. Jis nuo pirmos apklausos davė iÅ¡samius parodymus, paneigiančius jo dalyvavimÄ jam inkriminuojamose nusikalstamose veikose ir jo parodymai yra nuoseklÅ«s ir teisingi.Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal LR BK 182 str, 1 d., 159 str., pilnai ir visapusiÅ¡kai neįvertinęs visų bylos aplinkybių.

Atkreipia dėmesį, jog teismas pripažindamas jį kaltu dėl aukščiau minėtų nusikalstamų veikų padarymo rėmėsi tik kito teisiamojo V. Č. duotais parodymais ir neatsižvelgė į jo ir nuteistojo G. N. duotus parodymus, o kiti įrodymai, kuriais grindžiama jo kaltė yra Å¡alutiniai, prielaidos, keliantys pagrįstas abejones. Be to, D. P. pažymi, jog V. Č. davė parodymus kaip įtariamasis bei kaltinamasis, t.y. parodymai duoti neprisiekus. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. N. praÅ¡o panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliantas teigia, jog jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, o jo kaltė buvo grindžiama vien tik kito kaltinamojo V.

Č. parodymais, tačiau nebuvo apklaustas D. P. tėvas, nebuvo atlikta krata V. Č. namuose. Teismo posėdyje nuteistųjų D. P. ir G. N. gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundÄ atmesti.Nuteistųjų D. P. ir G. N. apeliaciniai skundai atmestini.Apeliantai apeliaciniuose skunduose nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu priėmė nepagrįstÄ nuosprendį, tačiau kolegija sprendžia, kad Å¡is skundų argumentas nepagrįstas.Teismai savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino.SkundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl D.

P. ir G. N. kaltės, jų įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo bei teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.Apeliantai skunduose neigia dalyvavę jiems inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d., 159 str., padaryme, tačiau tokie skundų argumentai vertintini kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šiuos nusikaltimus, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir D. P. ir G. N. kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, apeliantų parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir neatitinkantys byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo.             Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga sutiktina, jog nuteistasis V. Č., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus, teigdamas, jog dalyvauti dviračio pagrobime jam pasiūlė būtent D.

P. ir G. N. ir bÅ«tent su jais susitikus buvo aptartos visos dviračio pagrobimo detalės. Taip pat V. Č. parodė, kad nuteistieji žinojo, jog jis yra 17 metų amžiaus, nes jis jiems tÄ yra pats sakęs. Konstatuotina, kad apylinkės teismas neturėjo pagrindo abejoti Å¡iais parodymais, nes tokius V. Č. parodymus, kuriuos jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatų su D. P. ir G. N. metu, patvirtina ir nukentėjusiojo M. L. ir liudytojo J. Č. parodymai.              Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog V.

Č. nėra pagrindo apkalbėti nuteistųjų D. P. ir G. N., nes jis, nurodydamas juos kaip nusikaltimo padarymo bendrininkus, tik sunkina savo teisinę padėtį, todėl tokia jo pozicija bÅ«tų nelogiÅ¡ka.             BÅ«tina atkreipti dėmesį ir į tai, kad abu apeliantai anksčiau jau buvo teisti už sukčiavimo padarymÄ . Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D.

P. ir G. N. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Ä®vertinusi aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nuosprendį apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: D. P. ir G. N. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                              Vladislavas Lenčikas Teisėjai                                                                         Pavelas Frolovas                                                                                                                                                                                               Regina Pocienė NuoraÅ¡as tikras                                                                           Â