ff174d7b-492e-445a-84bf-3a02ffc569ef · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-10700-762/2020 Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01145-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.5 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 10 d. RokiÅ¡kis Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų teisėjas ArtÅ«ras Dilys, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – L.

P., R. B.. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinį faktÄ , kad ji, L. B., priėmė palikėjo - savo vyro V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį naudoti ir valdyti. PareiÅ¡kime nurodė, kad jos vyras V. B. mirė (duomenys neskelbtini) nepalikęs testamento. Paskutinėjo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėja su vyru turėjo du vaikus, abu juos įtraukė į Å¡iÄ bylÄ suinteresuotais asmenimis.

BÅ«dami santuokoje, pareiÅ¡kėja su vyru įsigijo namų valdÄ - gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius pastatus ir prie jų esantį žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini) Å is turtas buvo įregistruotas pareiÅ¡kėjos vienos vardu, todėl, mirus sutuoktiniui, ji manė, kad nekilnojamasis turtas savaime priklauso tik jai vienai ir pas notarÄ dėl paveldėjimo priėmimo nesikreipė. Å iais metais norėjo savo nekilnojamÄ jį turtÄ padovanoti anÅ«kei, tuomet iÅ¡ notarės sužinojo, kad yra nesusitvarkiusi paveldėjimo reikalų.

Nors į notarÄ po vyro mirties nesikreipė, bet ji vyro palikimÄ priėmė faktiniais veiksmais, nes po jo mirties nepertraukiamai rÅ«pinosi ir tebesirÅ«pina visu jų įgytu turtu, kurio 1\2 dalis iki mirties priklausė sutuoktiniui. Po vyro mirties liko gyventi tuose pat namuose, rÅ«pinosi pastatų bÅ«kle, kiemo žolės nuÅ¡ienavimu, naudojosi visu paliktu kilnojamuoju turtu, mokėjo komunalinius mokesčius už sunaudotus elektrÄ ir vandenį, Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ . Pablogėjus sveikatai, nuo 2019 m. pabaigos persikėlė gyventi pas dukrÄ , į visai netoliese esančius jos namus, tačiau ir toliau prižiÅ«ri savÄ jÄ sodybÄ , naudojasi visais paliktais daiktais, Å¡iltnamyje augina daržoves, nusirinko sodo vaismedžių derlių, todėl nors notarine tvarka nepriėmė palikimo, bet savo vyro palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti ir juo naudotis kaip savo asmeniniu turtu nuo pat vyro mirties momento iki dabar.

Be nekilnojamojo turto po vyro mirties jai liko ir visi asmeniniai jo daiktai: visi jo rÅ«bai, avalynė, nuotraukos, dokumentai ir visi kiti jo užgyventi daiktai - baldai, indai, patalynė, buitinė technika ir visa kita. Jais dabar naudojasi pareiÅ¡kėja viena. Kad galėtų įteisinti paliktÄ jį turtÄ , jai yra reikalingas palikimo priėmimÄ Ä¯rodantis dokumentas. Kadangi dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo nustatytu terminu į notarÄ nesikreipė, kitos galimybės gauti šį dokumentÄ , kaip tik nustatyti teisminiu keliu paveldėjimo priėmimo juridinį faktÄ , ji neturi.

Suinteresuoti asmenys – L. P. ir R. B. pateikė atsiliepimus į pareiÅ¡kimÄ , kuriuose nurodė sutinkantys su pareiÅ¡kėjos pateiktu praÅ¡ymu (b. l. 27,29). PareiÅ¡kimas tenkintinas. Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notaro biurui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalis numato, kad aukščiau minėti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. PareiÅ¡kėja nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas, kad ji priėmė savo sutuoktinio V. B., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį naudoti ir valdyti.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6). PareiÅ¡kėja su V. B. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Valstybės įmonės „Registrų centras“ Testamentų registro duomenimis (b. l. 33), registre nėra įregistruotų V. B. sudarytų testamentų (CK 5.35 straipsnio 2 dalis). V. B. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo adresu (duomenys neskelbtini)(b. l. 7). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos nuosavybės teise yra registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, Å«kiniai pastatai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), įgytas pareiÅ¡kėjos santuokos su V.

B. metu, t. y. (b. l. 8-10). CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymÄ (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) yra palikėjo ir pareiÅ¡kėjos vaikai: L. P. ir R. B.. Minėti suinteresuoti asmenys, teismui pateiktuose atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nurodė, kad sutinka, jog turtas, likęs po V. B. mirties, pereitų L. B.. Byloje pateiki raÅ¡ytiniai įrodymai – mokėjimo kvitai, patvirtinantys apie sumokėtus mokesčius už teiktas paslaugas (elektrÄ , vandenį, komunalines atliekas) gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), (b. l. 15; 16-17; 18; 19; 20;

21) patvirtina pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po savo sutuoktinio V. B. mirties (duomenys neskelbtini) atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jos valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , t. y. faktiÅ¡kai pradėjo visÄ paveldimÄ turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu, jį prižiÅ«rėjo, augino žemės sklype daržoves, nuėmė derlių, naudojosi likusiais pareiÅ¡kėjo asmeniniais daiktais, kitais likusiais namų apyvokos daiktais, rÅ«pinosi gyvenamojo namo ir kitų pastatų bÅ«kle.

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas, nes pareiÅ¡kėja negali neteisminiu keliu gauti palikimo priėmimÄ patvirtinančių dokumentų. Å is faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ (CPK 445 straipsnis). Valstybės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 3,80 Eur, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu, nevirÅ¡ija 5,00 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio V.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį naudoti ir valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mams. Teisėjas ArtÅ«ras Dilys