2017-12-06 Nr. AB-22908-3-61-3-01930-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3285-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01930-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 20 000 Eur neturtinės žalos.

2. Pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gegužes 6 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis sąlygomis. Nurodė, kad minėtu laikotarpiu jam buvo draudžiama turėti ilgalaikius pasimatymus su fiziniu kontaktu su žmona, todėl pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, didelę neturtinę žalą. Be to, minėtu laikotarpiu buvo laikomas perpildytose kamerose. Paaiškino, kad kamerose prie lango nėra tiesioginio priėjimo, iš vidaus ir išorės sumontuotos grotos, todėl pareiškėjas negalėjo išvalyti tarp lango ir grotų buvusių šiukšlių, nuo kurių sklido smarvė. Be to, dėl metalinio tinklo į kamerą nepateko pakankamai šviesos. Pažymėjo, kad kameroje nuolat degė dieninė ir naktinė lemputės. Pabrėžė, kad mokslininkai yra įrodę, jog pastoviai degant šviesai, žmogus tampa irzlus, agresyvus, nuo streso, depresijos pablogėja regėjimas, akys tampa sausos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kameros duryse yra stebėjimo langelis, o tualetas įrengtas prie pat durų, taigi tai pažeidžia pareiškėjo privatumą.

3. Pareiškėjo teigimu, kameroje nepakako baldų, radijo taškas bei kabelinės televizijos kabelis buvo 3 m aukštyje, todėl pasitildyti ar pasijungti kabelį neįmanoma. Kameros švarai palaikyti duodamos šluotos be kotų, todėl neįmanoma išsivalyti po lova, o skysčio indams plauti apskritai neduodama. Be to, tualetinis popierius duodamas vieną kartą per mėnesį, tačiau jo užtenka tik kelioms dienoms, popierius nekokybiškas. Skutimosi peiliukus duoda taip pat tik vieną per mėnesį, o duodamos dantų pastos užtenka vos dviem savaitėms.

4. Pareiškėjas taip pat skundėsi, kad kameros nėra dezinfekuojamos, o į pasivaikščiojimo kiemelius yra vedami visi kameroje laikomi asmenys ir tik vienai valandai vietoj 8 valandų. Taip pat pažymėjo, kad kameroje nėra karšto vandens, o tualetas blogai nusileidžia. Dušu galima naudotis tik vieną kartą per savaitę, dušu vienu metu naudojasi per daug asmenų, be to, dušo patalpos neatitinka higienos normų reikalavimų.

5. Paaiškino, kad dėl netinkamos ventiliacijos gyvenamosiose patalpose visada drėgna, todėl išskalbti drabužiai pradeda pūti, o rūbai pagal prašymą yra skalbiami tik kas du mėnesius. Patalynė yra duodama sintetinė, duodamos tik dvi paklodės ir užvalkalas pagalvei, nuo kurio kyla alergija. Čiužiniai, antklodės, pagalvės išduodamos nedezinfekuotos, jose gausu parazitų. Pareiškėjas taip pat skundėsi, kad Lukiškių TI-K draudžiama turėti pledus, elektra yra ribojama. Kadangi pareiškėjas serga astma, jis priverstas laukti iki 6 val. ryto, kol bus įjungta elektra ir pareiškėjas galės atsigerti karštos arbatos. Taip pat pabrėžė, jog išduodamo maisto energetinė vertė nepakankama, o giminės ir draugai neturi teisės perduoti maisto. Nurodė, jog pastato konstrukcijoje ir kanalizacijoje yra asbesto, kuris kelia rimtą pavojų pareiškėjo sveikatai.

6. Anot pareiškėjo, nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios žmogaus orumą, sukėlė jam didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo sveikatą, todėl pareiškėjui turi būti atlyginta neturtinė žala.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 15–24) prašė skundą atmesti kaip nepagristą.

8. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pažymėjo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Dėl kamerų įrengimo paaiškino, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti.

9. Paaiškino, kad, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Taip pat nurodė, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti.

10. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytas normas. Taip pat suimtiesiems kas mėnesį išduodamas dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.

11. Lukiškių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Dėl ventiliacijos, vėdinimo pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami. Dėl pasivaikščiojimo gryname ore paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.

12. Lukiškių TI-K paaiškino, kad SVĮ 22 straipsnyje yra nurodytos suimtųjų teisės pasimatyti sąlygos. Suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims, norintiems pasimatyti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. Šie asmenys turi teisę į vieną pasimatymą. Pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės), kurių 65 punkte yra teigiama, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių, be to, ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nėra numatyta ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Atkreipė dėmesį, jog Lukiškių TI-K administracijos reikalų skyriuje nėra įregistruota pareiškėjo prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo.

13. Pabrėžė, kad pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo įrodyti visas aplinkybes, tačiau jokių įrodymų, kuriuos galima būtų įvardyti kaip objektyvius, nepateikė, nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti pareiškėjui padarytą neturtinę žalą. Pažymėjo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Jokių išimčių, kad būtų pablogintas pareiškėjo buvimas Lukiškių TI-K, nebuvo. Tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo D. V. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 120 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

15. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.

16. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, 6.250 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalimi, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) ir pažymėjo, kad iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K praleido 95 paras, iš kurių 14 parų vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m, taigi pažeidimo faktas laikytas nustatytu. Teismas sprendė, kad tam tikrų baldų trūkumas kamerose vertintinas kaip minimalaus gyvenamojo ploto kameroje vienam asmeniui neužtikrinimo aspektas.

17. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamąjį plotą, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

18. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl kitų higienos reikalavimų nesilaikymo.

19. Nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 282, 335, 124, 283. 329, 332 ir 298. Pareiškėjo nusiskundimus kamerų Nr. 335, 124, 283, 329, 332 ir 298 drėgme, apšvietimu, vėdinimu paneigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 49–54, 53–54, 85). Pastarieji taip pat paneigia pareiškėjo teiginius apie netinkamai veikiančius sanitarinius mazgus kamerose Nr. 335, 283, 329, 298 ir 332. Nors duomenų apie kameros Nr. 282 atitiktį higienos normų reikalavimams Lukiškių TI-K nepateikė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šioje kameroje praleido nedaug laiko, galimi pažeidimai nevertinti kaip galėję sukelti tokio pobūdžio išgyvenimus, kurių pagrindu galėtų būti priteista neturtinė žala.

20. Pareiškėjas taip pat skundėsi per mažu kiekiu išduodamo tualetinio popieriaus, dantų pastos, skustuvų, prasta popieriaus kokybe. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas (toliau – ir Normos) (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) vyrams per mėnesį išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Tai, kad pareiškėjui minėtų higienos priemonių nepakanka, negali būti traktuojama kaip Lukiškių TI-K administracijos neteisėti veiksmai, tuo labiau, kad, pavyzdžiui, tualetinis popierius išduodamas dažniau nei nustatyta minėtose Normose – du kartus per mėnesį.

21. Pareiškėjas manė, kad jis ne mažiau kaip 8 val. turi praleisti lauke, tačiau pareiškėjo nurodomame Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pranešime, priešingai nė teigė pareiškėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal SVĮ 29 straipnsį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas pripažino, kad jam tokia teisė buvo suteikta, taigi pažeidimas nenustatytas.

22. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 44 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Prausimosi trukmė teisės aktuose nereglamentuota. Pareiškėjas neneigė, kad jam tokia teisė buvo suteikta, todėl pažeidimas nenustatytas. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktas karšto vandens tiekimo į kiekvieną kamerą nenumato.

23. Teismas akcentavo, kad į bylą pateiktoje Lukiškių TI-K ūkio skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. pažymoje apie pareiškėjo laikymo sąlygas nurodyta, kad pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje ir išduodami švarūs ir tvarkingi, patalynė skalbiama nemokamai kartą per savaitę, taigi pareiškėjo teiginiai apie nešvarios patalynės išdavimą laikyti neįrodytais.

24. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl asbesto naudojimo pastato konstrukcijose bei elektros atjungimo naktį. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad, kai pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kurias objektyviai galima įrodyti, jis privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtą neturtinę žalą, arba nurodyti reikšmingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, kad dėl asbesto daroma žala jo sveikatai, šias aplinkybes privalėjo pagrįsti, tačiau jokių įrodymų dėl sveikatos pablogėjimo nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad asbesto yra Lukiškių TI-K konstrukcijoje ir kanalizacijoje, nepaaiškino, kokiu būdu nustatė šią aplinkybę. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie sirgimą astma ir tai, kad dėl minėtos ligos priepuolių jam reikia gerti karštą arbatą, todėl pareiškėjo įvardijama žala dėl naktį atjungiamos elektros taip pat neįrodyta. Pabrėžė, kad teisės aktai neįpareigoja Lukiškių TI-K aprūpinti kameras elektros tiekimu visą parą. Be to, teisės aktai nereglamentuoja ir kabelinės televizijos laidų ar radijo taško įrengimo kameroje vietos, todėl tai, kad pareiškėjui nepatogu pasiekti minėtus įrenginius, negali būti siejama su Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais.

25. Dėl privatumo užtikrinimo sanitariniuose mazguose teismas pažymėjo, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K iš esmės nepaneigė pareiškėjo nusiskundimų dėl privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo, todėl šiuo atveju pažeidimas laikytas nustatytu.

26. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su žmona. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog minėtu laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo ir tokie jo prašymai būtų netenkinti, taigi pareiškėjo teiginiai apie ilgalaikių pasimatymų nesuteikimą ir dėl to kilusią žalą, nesant duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis dėl tokių pasimatymų suteikimo, atmesti kaip nepagrįsti.

27. Teismas rėmėsi CK 6.250 straipsniu ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą perpildytose, privatumo užtikrinimo reikalavimų neatitinkančiose kamerose pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors kalinimo tokiose kamerose laikotarpis sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo trukmę, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas vertino, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 120 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

III. 28. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 110), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

28.1. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nenumato jokio termino šio straipsnio pažeidimui konstatuoti. Pareiškėjas nurodo, jog negalėjo anksčiau kreiptis į teismą, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimai nėra išversti į lietuvių kalbą.

28.2. Teismas neteisingai apskaičiavo laikymo Lukiškių TI-K, pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalų kameros plotą, laikotarpį, nes turėjo taikyti 4 kv. m vienam asmeniui standartą.

28.3. Teismas nenurodė, kodėl atsisakė vadovautis EŽTT praktika dėl priteistino neturtinės žalos dydžio.

29. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovauja Lukiškių TI-K, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 115–118), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino bylos aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teikdamas apeliacinį skundą, apeliantas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

32. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų atlyginimo.

34. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo D. V. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 120 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, apskaičiavimu, priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigia, jog jis prieštarauja EŽTT praktikai, formuojamai tokio pobūdžio bylose, nes priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas, mano, jog teismo sprendimas nemotyvuotas.

36. Vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimas Muršić prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas. Spręsdamas, ar buvo EŽTK 3 straipsnio pažeidimas, pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų atsižvelgti į tai, jog baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą Muršić prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13). Atsižvelgęs į teismų praktiką ir ploto kriterijaus reikšmę vertinant visas kalinimo sąlygas, EŽTT minėtoje Muršić byloje nusprendė, kad kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

37. Kita vertus, tai, kad nėra nustatomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, nereiškia, kad nėra reikalinga atlikti vertinimą, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalaus gyvenamojo ploto ir higienos normos reikalavimus atitinkančias sąlygas. Pagal nacionalinį teisinį reglamentavimą, nustatytą Įsakyme, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Įsakyme taip pat nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai taikė būtent šį standartą, įtvirtintą Įsakyme.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus apie pareiškėjui tekusį plotą, kai jis buvo laikomas Lukiškių TI-K, daro išvadą, kad, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, kamerose, kuriose pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m, pareiškėjas buvo laikomas 14 dienų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo teisė į minimalų vienam asmeniui tenkantį kameros plotą 14 dienų buvo pažeista. Kitu metu pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko daugiau nei Įsakyme nurodyta 3,6 kv. m ploto norma. Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam nebuvo visiškai užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

39. Dėl priteistino neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimą ir taikymą tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiškimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausiai yra vadovaujamasi vidaus teise (žr. EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimą Cocchiarella prieš Italiją, pareiškimo Nr. 64886/01). Taigi pagal EŽTT išaiškinimus ir subsidiarumo doktriną darytina išvada, jog pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi pirmiausiai tenka valstybių nacionalinėms institucijoms, joms yra suteikiama pakankamai plati diskrecija šioje srityje. Teismui, kaip nacionalinei ginčą nagrinėjančiai institucijai, yra palikta pirmiausiai teisė įvertinti įvardijamus asmenų teisių pažeidimus, esant jiems konstatuotiems, priteisti pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą žalos dydį, kompensuojantį patirtą žalą, be kita ko, tai darydamas jis turi atsižvelgti į nacionaliniame reguliavime įtvirtintus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus. Tai pagrindžia ir EŽTT išaiškinimai, kad visų pirma nacionaliniai teismai privalo aiškinti ir taikyti vidaus teisę (žr. EŽTT 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Edificaciones March Gallego S.A. prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 28028/95). Šiuo atveju EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos dydžio įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas, priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį, turi pareigą atsižvelgti į įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų asmens patirtą žalą.

41. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgusi į tai, kokioje kalinimo įstaigoje buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintinas 500 Eur.

42. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė byloje esančius duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių argumentų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl kitų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų pažeidimo, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo šioje dalyje nepagrįstumą pagrindžiančius motyvus. Todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pritaria, kad pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

43. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl senaties termino nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, nes senaties termino pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimui netaikė.

44. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, priteisinat pareiškėjui D. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui D. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius