ff128496-7270-443b-a9e6-023d4207c331 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-2106-413/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07090-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-27892-587/2018 pagal ieÅ¡kovo R.

M. ieÅ¡kinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Graneko“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. M. 2018 m. spalio 8 d. kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Graneko“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuotinÄ nuo 2016 m. lapkričio 28 d. (atleidimo iÅ¡ darbo dienos) iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo kaip turtinę žalÄ , vadovaujantis CK 6.263 straipsnio nuostatomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti.

3. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas kildinamas iÅ¡ Å¡alis siejusių darbo teisinių santykių, todėl tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl teisės turi bÅ«ti sprendžiamas pasinaudojant iÅ¡ankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Faktinis reikalavimo pagrindas yra darbo tiesinių santykių nutraukimas, su kurio teisėtumu nesutinka ieÅ¡kovas. Kadangi ieÅ¡kovas nesinaudojo iÅ¡ankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, todėl teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p.) iÅ¡aiÅ¡kindamas, kad jis turi teisę pasinaudoti iÅ¡ankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir su reikalavimu dėl žalos atlyginimo kreiptis į darbo ginčų komisijÄ .

III. Atskirojo skundo argumentai 4. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas R. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 22 d. nutartį, klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį priimti arba ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiai pagrindiniais argumentais: 4.1. IeÅ¡kinys kildinamas ne iÅ¡ darbo teisinių santykių, bet iÅ¡ Civilinio kodekso 6.263 straipsnio nuostatų – dėl žalos, kildinamos iÅ¡ delikto, atlyginimo. 4.2.

Teismas suvaržė ieÅ¡kovui teisę apginti savo pažeistas teises teisme. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Taip pat, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrino ar nėra absoliučių pirmosios instancijos nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovas nepasinaudojo iÅ¡ankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Priimdamas skundžiamÄ nutartį, teismas sprendė, kad faktinis ieÅ¡kinio reikalavimo pagrindas yra darbo tiesinių santykių nutraukimas, todėl tokiam reikalavimui yra privaloma iÅ¡ankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

7. Apeliantas savo skunde nurodo, kad ieškinio reikalavimai kildinami ne iš darbo teisinių santykių, o iš delikto, todėl nagrinėtini civilinio proceso tvarka teisme.

8. IÅ¡ pateikto teismui ieÅ¡kinio matyti, kad ieÅ¡kovo reikalavimai priteisti turtinę žalÄ grindžiami tuo, kad atsakovė UAB „Graneko“ 2016 m. lapkričio 28 d. neteisėtai, pažeisdama tuo metu galiojusio DK 129 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus, nutraukė su ieÅ¡kovu darbo sutartį.

9. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 3 straipsnio 2 dalį, jeigu yra DK ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos DK normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. DK 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei.

10. Pagal DK 213 straipsnio 1 dalį darbo ginčai – darbo santykių dalyvių nesutarimai, kylantys iÅ¡ darbo ar su jais susijusių teisinių santykių. Individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iÅ¡ vienos pusės, ir darbdavio, iÅ¡ kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo Å¡alimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta jÄ sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas (3 dalis).

11. Pagal DK 216 straipsnio 1 dalį darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija, teismas. DK 217 straipsnis reglamentuoja tiek darbo ginčų komisijos, tiek ir teismo kompetencijÄ nagrinėjant darbo ginčus dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018). Pažymėtina, kad individualaus darbo ginčo Å¡alimis yra darbdavys, o kita Å¡alis gali bÅ«ti: esamas darbuotojas, buvęs darbuotojas, teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas turintis asmuo, tačiau visais nurodytais atvejais ginčai turi bÅ«ti sprendžiami DK nustatyta darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarka, t. y. pirmiausia dėl ginčo nagrinėjimo kreipiantis į darbo ginčų komisijÄ ir tik nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu – į teismÄ (DK 220 straipsnis).

12. DK 217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas darbo ginčus dėl teisės, darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas turi teisę:

1) įpareigoti kitÄ Å¡alį atkurti dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pažeistas teises;

2) priteisti padarytÄ turtinę ar neturtinę žalÄ , o darbo teisės normų ar susitarimų nustatytais atvejais – ir baudas ar delspinigius;

3) nutraukti arba pakeisti teisinius santykius;

4) įpareigoti atlikti kitus įstatymuose ar darbo teisės normose nustatytus veiksmus.

13. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, abu ieškovo reikalavimai kildinami iš darbo teisinių santykių. Todėl, nepriklausomai nuo ieškovo nurodomo teisinio ieškinio pagrindo (CK 6.263 straipsnis), šalių ginčui spręsti, vadovaujantis šios nutarties 9-12 punktuose aptartu teisiniu reguliavimu, taikomos ne CK, bet DK normos, taigi ir DK 220 straipsnyje numatyta išankstinė darbo ginčo sprendimo tvarka darbo ginčų komisijoje.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimÄ , todėl panaikinti skundžiamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Remiantis nurodytu, ieÅ¡kovo atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Gintautas Koriaginas