2021-02-10 Nr. AB-3225-3-64-3-00099-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-134-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00099-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 4 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. liepos mėn. iki skundo padavimo dienos (2019 m. vasario 14 d.) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose po 4–6 asmenis, taigi ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač išskaičiavus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, todėl jo judėjimo laisvė buvo apribota. Nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacinių programų įgyvendinimas. Dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atšalusį maistą. Nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigūnus tekdavo kviesti, beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo konstrukcijose, sienose, kanalizacijoje yra asbesto. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langą, drėgna ir tamsu, kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, buvo šalta, žiemą temperatūra nukrisdavo iki 10–14 C°, o vasarą pakildavo iki 35 C°, nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, oro judėjimo greitis per mažas, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o dirbtinė buvo per stipri. Kameros neremontuotos, lubos ir sienos nebuvo tinkamos ventiliacijos, sienos ir lubos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai atsilupę, dėl ko jam nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra. Nuo sienų ir lubų byrėjo dažai, tinkas. Apatinių ir viršutinių rūbų nemokomai neplaudavo. Būdavo išduodama per mažai higienos priemonių ir tualetinio popieriaus, į mėnesį buvo skiriamas vienas rulonėlis.

3. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nėra atskiros oro šalinimo sistemos iš sanitarinio mazgo, tad kameroje būdavo nemalonus kvapas. Kameroje nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę, jei nebūdavo karšto vandens, tai į dušą ir nenuvesdavo, papildomos galimybės nusiprausti duše nebuvo. Kameroje buvo parazitai, deratizacija, dezinsekcija nevykdoma ar vykdoma tik po daugkartinių prašymų. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir nebuvo kaloringas, dienos norma buvo apie 1300–1500 kcal, tai neatitiko numatytų fiziologinių normų, sąlygos pavalgyti užtikrinamos nebuvo. Be to, ploto kamerose buvo mažai, ypač atėmus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, apšvietimas techniškai netvarkingas, laikino sulaikymo kamerose sanitarinis mazgas atviras, nėra kur nusiplauti rankų, šalta, drėgna, nėra normalaus apšvietimo, mažai ploto. Maisto langeliai surūdiję, krenta dažų atplaišos, jam nebuvo skiriamas dietinis maistas. Taigi jis patyrė neturtinę žalą.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. vasario 26 d. buvo laikomas kamerose Nr. 37, 71, kameroje būdavo 1–4 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,11 kv. m iki 15,09 kv. m gyvenamasis plotas. Pasivaikščiojimo laiku, medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu ir pan. asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, kiemeliai švarūs, asbesto konstrukcijose nėra, užimtumo programos, kurios yra savanoriškos, yra vykdomos. Švarą kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas.

6. Šiaulių TI teigė, kad pareiškėjo laikymo kamerose atliktas atitikimo higienos normoms patikrinimas, 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 71 oro temperatūra, apšvietimas atitinka reikalavimus, šviestuvai su gaubtais, 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 71 santykinė oro drėgmė dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nėra, 2019 m. gruodžio 28 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 37 santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, oro temperatūra išmatuota prie atviro lango, elektros įrenginiai tvarkingi, šviestuvai su gaubtais. Daugiau skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normoms nebuvo. Apatiniai rūbai skalbiami nemokomai, viršutiniai – turint asmeninėje sąskaitoje lėšų, tokių neturint, kartą per tris mėnesius suteikiama teisė išsiskalbti viršutinius drabužius nemokomai. Dėl teisės skalbti rūbus nemokomai pareiškėjas nesikreipė. Tualetinis popierius ir kitos higienos priemonės buvo išduodamas pagal nustatytas normas. Dušu buvo naudojamasi pagal nustatytą tvarką. Maitinimas atitinka fiziologines normas. Dietinis maitinimas yra paskirtas. Prašymų suteikti ilgalaikį pasimatymą pareiškėjas neteikė. Laikino sulaikymo kameroms nėra taikomi reikalavimai, kurie taikomi gyvenamosioms kameroms, šiose kamerose pareiškėjas buvo trumpai. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. liepos 15 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 20 Eur neturtinę žalą iš valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI.

8. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, konstatavo, kad pareiškėjas iš viso 52 dienas buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas nustatė, kad įėjimai į sanitarinį mazgą turi duris. Baldų pertekliaus teismas nenustatė. Pareiškėjas nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. vasario 11 d. kreipėsi su skundais į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjui dietinis maitinimas skirtas neterminuotai nuo 2018 m. lapkričio 30 d. Remonto darbai buvo vykdomi. Suimtiesiems užtikrinamas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parą. Įrodymų, jog pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, teismui nepateikta.

9. Teismas, išsamiai aprašęs ir įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, atliktų patikrinimų aktus ir kitus įrodymus, padarė išvadą, kad buvo blogas kvapas iš sanitarinio mazgo, galimai netinkamos higienos sąlygos laikino sulaikymo kameroje, nekarštas maistas. Kitų pareiškėjo nusiskundimų dėl jo teisių pažeidimų teismas nepripažino pagrįstais.

10. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, taip pat į tai, kad Šiaulių TI būtent netinkamos kalinimo sąlygos (prastos higienos sąlygos laikino sulaikymo kamerose, blogas kvapas kameroje, nekarštas maistas ir kt.) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat įvertino tai, kad pareiškėjui visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, kitos sąlygos Šiaulių TI šioje gyvenamojoje kameroje tik iš dalies buvo užtikrintos (blogas kvapas iš sanitarinio mazgo, galimai netinkamos higienos sąlygos laikino sulaikymo kameroje, nekarštas maistas), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui priteisė 20 Eur neturtinę žalą.

III. 11. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 15 d. sprendimu, prašo sprendimą panaikinti ir priteisti jam iš atsakovo 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Pareiškėjas nurodo, kad teismas buvo šališkas ir priimdamas sprendimą neatsižvelgė į visas aplinkybes. Teismas turėjo išsireikalauti trūkstamus dokumentus ir įrodymus. Teigia, kad teismas netinkamai apskaičiavo vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje, nes neišskaičiavo baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto, nors buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė ir tai kenkė jo emocinei būklei. Kameros Nr. 37 plotas atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą yra tik 7,68 kv. m. Tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, dėl to buvo blogas kvapas kamerose Nr. 37, 71.

13. Pareiškėjas teigia, kad teismas nevisapusiškai įvertino visas bylos aplinkybes, kaip tai buvo padaryta kitoje byloje. Teismas neatsižvelgė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras netinkamai atliko patikrinimus, nes konstatavo, jog pažeidimų nebuvo, nors iš tiesų jie buvo. Kameroje Nr. 71 buvo pelėsis, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino, o vertino tik atsakovo atstovo pateiktą pažymą apie atliktą remontą. Visas 52 dienas pareiškėjo teisės buvo itin pažeidžiamos.

14. Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netvarkingi ir nesaugūs, todėl pareiškėjas į juos neidavo. Teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimų, kad pareiškėjui tiekiamo maisto energetinė vertė neatitiko 1300–1500 kcal, pareiškėjui nuolat trūko maisto. Maistas buvo tiekiamas nesaugiose lėkštėse. Taigi pareiškėjas negavo tinkamo ir gydytojo rekomenduoto maitinimo. Nesutinka, kad teismas atmetė jo argumentus dėl inventoriaus kamerose.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

16. Atsakovo atstovas teigia, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Šiuo atveju pažeistos teisės pripažinimas būtų pakankamas apginti pažeistas pareiškėjo teises.

17. Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o teismas išsamiai ištyrė pareiškėjo nurodomas aplinkybes bei priėmė tinkamą sprendimą. Pareiškėjas abstrakčiai kartoja pirmosios instancijos teismui teiktas pretenzijas, nenurodo jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, nedetalizuoja, kodėl, jo nuomone, teismo priimtas sprendimas yra neteisingas.

18. Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. pažymą, prašydamas ją pridėti prie bylos medžiagos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2019 m. liepos 15 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 20 Eur neturtinę žalą iš valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu, mano, jog teismas buvo šališkas, nevisapusiškai įvertino bylos medžiagą ir aktualias aplinkybes, be to, nebuvo aktyvus ir neišsireikalavo duomenų. Teigia, kad teismas netinkamai apskaičiavo vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje, nes neišskaičiavo baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto, neatsižvelgė, kad jam nuolat trūko maisto, be to, nepagrįstai atmetė pareiškėjo kitus nusiskundimus.

22. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.

23. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui ginčo metu kamerose Nr. 37, 71 visas 52 dienas metu teko nuo 3,77 kv. m iki 15,09 kv. m kameros ploto. Teismo nuomone, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai apskaičiavo vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje, nes neišskaičiavo baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto, nors buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė.

24. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-575/2020 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-575/2020 ir kt.). Byloje nėra įrodyta, kad būtų pažeista pareiškėjo teisė į minimalaus gyvenamojo ploto standartą (3,6 kv. m) vienam asmeniui. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ginčo laikotarpiu vienam nuteistajam patalpoje tenkantį gyvenamąjį plotą ir pareiškėjas apeliaciniame skunde priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų ir argumentų nepateikė.

25. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (kameroje buvo pelėsis, pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netvarkingi ir nesaugūs, pareiškėjui tiekiamo maisto energetinė vertė neatitiko 1300–1500 kcal, pareiškėjui nuolat trūko maisto) nėra pagrįstos, nes teismas, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog kiemeliai švarūs ir tvarkingi, pareiškėjui dietinis maitinimas nuo 2018 m. lapkričio 30 d. skirtas neterminuotai, tinkamas maitinimas buvo užtikrinamas, patikrinimo metu higienos ir laikymo sąlygų pažeidimo nenustatyta, išskyrus tai, jog kai kurie patiekalai atvėsę daugiau, nei leistina, dalijant maistą (teismas į šį pažeidimą atsižvelgė, vertindamas priteistiną neturtinės žalos dydį), o argumentus dėl pelėsio buvimo kameroje Nr. 71 pareiškėjo buvimo metu pelėsio paneigia atliktų patikrinimų aktai. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti argumentų ir įrodymų pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti bylos medžiagos ir nurodytų išvadų kitaip, nei tai darė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjo argumentas, kad jis nesutinka, jog teismas atmetė jo argumentus dėl inventoriaus kamerose, yra abstraktaus pobūdžio, iš jo nėra aišku, kokia konkreti žala kilo pareiškėjui. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, įvertino pateiktus į bylą duomenis apie pareiškėjo laikymo sąlygas, sveikatą, taigi išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas yra pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

26. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo nusiskundimus, jog buvo nemalonūs kvapai sanitariniame mazge, galimai netinkamos higienos sąlygos laikino sulaikymo kameroje (nustačius abejones dėl tinkamų laikymo sąlygų šioje kameroje ir jas įvertinus pareiškėjo naudai), teikiamas maistas nebuvo karštas. Teismas, įvertinęs šių pažeidimų trukmę ir mąstą, sprendė, kad šiuo atveju 20 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus ir proporcingas padarytų pažeidimų pobūdžiui ir laikotarpiui. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu nesutinka.

27. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

28. Šioje byloje konstatuota, jog pareiškėjas 52 dienas buvo laikomas Šiaulių TI kamerose Nr. 37, 71 neužtikrinant tinkamų laikymo sąlygų (žr. šios nutarties 9, 10, 26 p.), o kitų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, neilgą trukmę (52 dienas neužtikrinus patiekiamo karšto maisto, buvus nemaloniems kvapams sanitariniame mazge; 2 dienas galimai neužtikrinus laikymo sąlygų laikino sulaikymo kameroje) ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui priteista 20 Eur neturtinė žala yra adekvati ir proporcinga. Pažymėtina, kad nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgta ir į tai, jog byloje nenustatyta, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (Šiaulių TI neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Taigi nors pareiškėjas prašo priteisti jam 4 000 Eur dydžio neturtinę žalą, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos dydis.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019; 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4969-520/2020, kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Pareiškėjo nurodyti argumentai apie teismo priimtą sprendimą, įvertintus įrodymus (iš jų ir pareiškėjo paaiškinimus) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius