ff0f4380-4c2b-4ef5-87a0-ff53d667ba4d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I2-2211-1066/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00434-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3; 27.4; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos MartiÅ¡ienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atvirai“ skundÄ atsakovei Visuomenės informavimo etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „AnykÅ¡tos redakcija“ dėl sprendimo panaikinimo. Teismas nustatė:

1. PareiÅ¡kėja UAB „Atvirai“ kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡oma panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2021 m. sausio 5 d. sprendimÄ Nr. EKS-01/21 (toliau – Sprendimas).

2. Savo skundo reikalavimÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais: 2.1. 2020 m. gegužės 30 d. laikraÅ¡tyje „Šilelis“ ir 2020 m birželio 1 d. interneto portale www.anyksciai.lt buvo iÅ¡spausdinta publikacija „Kaip savivaldybė „AnykÅ¡tai“ organizavo konkursÄ â€œ (toliau – ir Publikacija, Straipsnis). Straipsnyje pateikta informacija apie Anykščių rajono savivaldybės vieÅ¡inimo paslaugų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , kuris buvo atliekamas neskelbiamos apklausos bÅ«du. Straipsnyje nuosekliai pateikiama informacija, kaip suinteresuota dalyvauti konkurse UAB „Atvirai“ net kelis kartus kreipėsi į savivaldybę, praÅ¡ydama pakeisti pirkimo sÄ lygas, nes jos sudarė iÅ¡skirtines sÄ lygas tik vienam galimam dalyviui. 2.2.

Skundžiamu sprendimu pripažinta, kad Publikacijoje buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingÄ informacijÄ , žurnalistai, vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, ir Å¡io Etikos kodekso 53 straipsnis, kuriame nustatyta, kad žurnalistai, vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti visuomenės informavimo priemonės savo privatiems reikalams spręsti bei asmeninėms sÄ skaitoms suvesti.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su priimtu Sprendimu, teigia, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. 2.3. Pasak pareiÅ¡kėjos, Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – Komisija) pradėjo nagrinėti pareiÅ¡kėjos veiklÄ pagal UAB „AnykÅ¡tos redakcija“ skundÄ , kuriame buvo praÅ¡oma iÅ¡tirti, ar UAB „Atvirai“ nepažeidė Etikos kodekso 20 straipsnio reikalavimų, tačiau atsakovė, informuodama pareiÅ¡kėjÄ apie gautÄ skundÄ ir pasiÅ«lydama pateikti paaiÅ¡kinimus, tik apsiribojo gauto skundo persiuntimu ir pareiÅ¡kėjai nenurodė, dėl ko konkrečiai praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti – kokie galimai Etikos kodekso straipsniai buvo pažeisti.

Taip, pareiÅ¡kėjos manymu, buvo pažeistas teisės į gynybÄ principas, kuris apima teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam. Atsakovė privalėjo pasirÅ«pinti, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų žinoma, kuo ji kaltinama. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja jokios papildomos informacijos neturėjo, t. y. nebuvo suprantama, kad tyrimas gali bÅ«ti atliekamas ir dėl kitų galimų Etikos kodekso pažeidimų, nei nurodyta jai atsiųstame skunde. Mano, kad dėl to buvo pažeisti Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų reikalavimai, Komisijos darbo reglamento 18 punktas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisės į gynybÄ principas. 2.3.

Pažymi, kad šioje situacijoje pareiškėjai buvo tik abstrakčiai pasiūlyta pateikti paaiškinimus dėl Publikacijos atitikties Etikos kodekso 3, 8 ir 53 straipsnių reikalavimams, tačiau nenurodyti konkretūs visuomenės informavimo etikos nuostatas pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas. 2.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Komisijos darbo reglamento nuostatas, UAB „Anykštos redakcija“ 2020 m. liepos 9 d. skundas privalėjo būti išnagrinėtas ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 7 d., tačiau pirmasis Komisijos posėdis dėl gauto skundo nagrinėjimo surengtas tik 2020 m. lapkričio 24 d., t. y. praėjus 138 dienos nuo skundo gavimo, o antrasis posėdis dėl to paties skundo įvyko ir sprendimas buvo priimtas tik 2021 m. sausio 5 d., t. y. praėjus net 180 dienų nuo skundo gavimo.

Mano, kad taip buvo pažeisti Komisijos darbo reglamento 17 straipsnyje nustatyti procedÅ«riniai reikalavimai. 2.5. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra neobjektyvus, Å¡aliÅ¡kas, pavirÅ¡utiniÅ¡kas. Sprendime nebuvo nurodyta, kodėl atsakovė padarė bÅ«tent tokias iÅ¡vadas. PareiÅ¡kėjos teigimu, perkančiųjų organizacijų vykdomų viešųjų pirkimų dokumentų ir procedÅ«rų teisėtumo vertinimas yra Viešųjų pirkimų tarnybos, bet ne atsakovės kompetencija, todėl padarytos iÅ¡vados, kad, įvertinus konkurso sÄ lygas, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti apie galimÄ jų neskaidrumÄ ir (ar) diskriminacinį pobÅ«dį, yra padarytos peržengiant kompetencijos ribas.

Teigia, kad Publikacijoje pateikta iÅ¡sami informacija apie savivaldybės vykdomÄ vieÅ¡Ä jį konkursÄ , chronologiÅ¡kai apraÅ¡ytas bendravimas su savivaldybės atstovais, priimti sprendimai, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti Etikos kodekso 3 straipsnio pažeidimÄ dėl paskleistos neiÅ¡samios ir nepakankamai tikslios informacijos. Be to, atsakovė ignoravo pareiÅ¡kėjos nurodytÄ aplinkybę, jog konkursas buvo vykdomas neskelbiamos apklausos bÅ«du, todėl UAB „Atvirai“, net nedalyvaudama jame, nerizikavo vieÅ¡ai paskelbti dar nepasibaigusio, neskelbiamų derybų bÅ«du vykdomo konkurso sÄ lygų. 2.6.

Tvirtina, kad atsakovė, priimdama SprendimÄ , visiÅ¡kai nenagrinėjo faktų, kad ginčijamoje publikacijoje pateikiama informacija apie valdžios institucijÄ â€“ Anykščių rajono savivaldybę, o Lietuvos Respublikos Konstitucija laiduoja piliečiams teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigÅ«nų darbÄ , taip pat draudžia persekioti už kritikÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, faktai apie giminystės ryÅ¡ius tarp konkursÄ laimėjusios bendrovės darbuotojų ir savivaldybės mero yra visuomenės teisė žinoti ir vertinti galimas sÄ sajas.

Publikacijoje (net keliose vietose) aiÅ¡kiai nurodyta, kad UAB „Atvirai“ rašė raÅ¡tus savivaldybės administracijai dėl organizuojamo konkurso sÄ lygų, gindama savo skaitytojų ir kitų rajono gyventojų interesus.

3. Atsakovė Komisija atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime pateikia savo pozicijÄ , kuriÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais: 3.1. Nėra jokio pagrindo pareiÅ¡kėjai manyti, kad ginčo situacijoje buvo pažeista jos teisė į gynybÄ . Visi klausimai dėl Publikacijoje neįvardytų konkrečių konkurso reikalavimų buvo keliami UAB „AnykÅ¡tos redakcija“ skunde, todėl pareiÅ¡kėjai tvirtinti, kad jai jie nebuvo žinomi, nėra jokio pagrindo.

Be kita ko, Sprendimas dėl Publikacijos Komisijos posėdyje nebuvo priimamas ir jai buvo pasiÅ«lyta per 20 kalendorinių dienų pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus dėl Publikacijos atitikties Etikos kodekso 3, 8 ir 53 straipsnių reikalavimams. Taip pat pareiÅ¡kėjai buvo suteikta galimybė per Komisijos darbo reglamente nustatytÄ terminÄ pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus dėl galimų Etikos kodekso 3, 8 ir 53 straipsnių pažeidimų, o žodinių svarstymų metu atsakyti ir į Komisijos narių klausimus.

PareiÅ¡kėjos atstovo pasisakymai nebuvo ribojami, o visi iÅ¡kilę klausimai bei argumentai buvo vertinami ir aptarinėjami tiek laiko, kiek tai buvo bÅ«tina, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinta pareiÅ¡kėjos pozicija, todėl pareiÅ¡kėjos argumentai, kad iÅ¡ jos buvo atimta teisė į gynybÄ ir (ar) teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai, yra nepagrįsti. 3.2. Be kita ko, nors pareiÅ¡kėja teigia, jog Komisija, praÅ¡ydama pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus dėl Publikacijos atitikties Etikos kodekso 3, 8 ir 53 straipsnių reikalavimams, nenurodė konkrečių Etikos kodekso nuostatas pažeidžiančių veiksmų ar neveikimo, iÅ¡skyrus tai, kad nėra nurodyti konkurso kriterijai, todėl, pasak pareiÅ¡kėjos, ji neturėjo galimybės pateikti paaiÅ¡kinimų, atsakovė su tuo nesutinka, tvirtindama, jog pasiÅ«lyme buvo aiÅ¡kiai nurodyta priežastis, kad, nagrinėjant skundÄ , Komisijai kilo abejonių dėl to, ar Publikacijoje pateikta pakankamai tiksli informacija (nėra nurodyti konkurso kriterijai), ar Publikacijos antraÅ¡tė nėra klaidinanti ir (ar) neiÅ¡kreipia kÅ«rinio ir ar Publikacija nėra suvedamos sÄ skaitos.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėja buvo informuota apie Komisijos abejones dėl Publikacijos antraÅ¡tės objektyvumo, be to, antraÅ¡tė „Kaip savivaldybė „AnykÅ¡tai“ organizavo konkursÄ â€œ susideda iÅ¡ vienintelio teiginio, todėl akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjos buvo praÅ¡oma pateikti paaiÅ¡kinimus ir (ar) faktus, pagrindžiančius bÅ«tent šį teiginį. 3.3. PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad Komisija UAB „AnykÅ¡tos redakcija“ skundÄ iÅ¡nagrinėjo per ilgesnį, nei Komisijos darbo reglamente nustatytÄ , 90 dienų terminÄ , tačiau nenurodo, kaip tai galėjo pažeisti jos teises ir (ar) teisėtus interesus arba daryti įtakÄ skundžiamam Sprendimui.

Pabrėžia, kad UAB „AnykÅ¡tos redakcija“ skundo nagrinėjimas nebuvo nei sÄ moningai vilkinamas, nei atidėliojamas. Visi gaunami skundai nagrinėjami eilės tvarka, tačiau dėl Å¡alyje paskelbto karantino susikaupė daugiau nei įprastai skundų. 3.4. Skirtingai, nei teigia pareiÅ¡kėja, Sprendime pateikti ne tik Komisijos vertinimai, bet ir Å¡ių vertinimų pagrindimas, o bÅ«tent, kad visi Anykščių rajono savivaldybės organizuoto vieÅ¡inimo paslaugų pirkimo konkurso kriterijai: paslaugos kaina, leidinio tiražas, leidinio prenumeratorių skaičius ir leidinio periodiÅ¡kumas, yra skirti užtikrinti maksimaliÄ savivaldybės informacijos sklaidÄ palankiausiomis sÄ lygomis, t. y. pagrįsti ekonominio naudingumo principais. 3.5.

Atsakovė sutinka su pareiÅ¡kėja, kad visuomenė turi teisę žinoti apie galimas konkursÄ laimėjusios bendrovės (jos darbuotojų) sÄ sajas su konkursÄ organizavusios savivaldybės meru ir (ar) kitais atsakingais asmenimis, tačiau kartu pažymi, kad ginčo Publikacijoje buvo ne tik atskleistos Å¡ios sÄ sajos, bet ir manipuliuojama informacija, sÄ moningai siekiant sudaryti skaitytojams įspÅ«dį, jog bÅ«tent Å¡ios sÄ sajos, o ne objektyvÅ«s kriterijai lėmė UAB „AnykÅ¡tos redakcija“ pergalę konkurse. 3.6.

Mano, kad Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jo panaikinti pagrindo nėra. Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad: 4.1. Komisija 2021 m. sausio 5 d. iÅ¡nagrinėjo UAB „AnykÅ¡tos redakcija“ skundÄ dėl Publikacijos, kurioje buvo neigiamai kritikuojamas Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. pavasarį organizuotas vieÅ¡inimo paslaugų vieÅ¡asis pirkimas. Joje nurodoma, kad: „Kadangi rajone yra tik du leidiniai ir jie abu žinomi, vaidinti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ juokinga. Pateiktoje savivaldybės formulėje 4 reikalavimai, kurie turėjo užtikrinti laimėtojÄ (rudenį vykusiame pirkime dar buvo 3 kriterijai).

Kas gali paneigti, kad ketvirtas pridėtas galutinai užtikrinti, jog laimėtų reikalingas leidinys? Todėl pats pirkimas atrodo kaip parodija – bet kokia konkurencijos galimybė panaikinama turbÅ«t sÄ moningai. Galima spėti, kad kitais metais prie kriterijų bus pridėtas dar vienas – „Giminaičių ir patarnaujančiųjų skaičius savivaldybėje“?“; „Pateikėme raÅ¡tÄ Anykščių rajono savivaldybei, praÅ¡ydami pakeisti konkurso sÄ lygas, motyvuodami, kad vieÅ¡inimo konkursas skirtas informuoti rajono gyventojus, tačiau akivaizdu, kad formulė sudaryta konkrečiam leidiniui „AnykÅ¡tai“.

Publikacijoje taip pat buvo teigiama, kad: „Neabejojame, kad šiam konkursui įtakos turėjo tai, jog (duomenys neskelbtini) S. O. yra (duomenys neskelbtini) giminaitis ir tai, kad mero dukra minima tarp dirbančių „Anykštoje“. 4.2. Komisijai buvo pateiktas UAB „Anykštos redakcija“ 2020 m. liepos 9 d. skundas, kuriame nurodoma, jog Publikacijos tekstas yra nekorektiškas ir žemina jos įvaizdį, kadangi skleidžiamos užuominos apie galimus laikraščio „Anykšta“ redakcijos korupcinius ryšius su Anykščių rajono savivaldybės administracija, tačiau nėra nurodomi konkurso kriterijai, o būtent: paslaugos kaina, leidinio tiražas, leidinio prenumeratorių skaičius ir periodiškumas, neva specialiai pritaikyti „Anykštai“.

Skunde teigiama, kad 2019 m. KultÅ«ros ministerija atliko pareiÅ¡kėjos leidžiamo savaitraščio „Šilelis“ tiražo patikrÄ ir nustatė, kad jis buvo falsifikuojamas – vietoje realaus 1 000 egzempliorių tiražo deklaruojama buvo 3 000 egzempliorių. Skunde taip pat nurodoma, jog laikraščio „AnykÅ¡ta“, kuris leidžiamas du kartus per savaitę, vidutinis tiražas yra 2 600 egzempliorių, todėl po to, kai KultÅ«ros ministerija konstatavo savaitraščio „Šilelis“ tiražo falsifikavimo faktÄ , nebeliko Å¡iam leidiniui parankių kriterijų. 4.3. 2020 m. rugpjūčio 24 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. paaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėja nurodė, kad Publikacijos objektas buvo ne UAB „AnykÅ¡tos redakcija“ ar jos darbuotojai, bet tai, kaip savivaldybė skirsto visuomeninius pinigus, o faktų apie UAB „AnykÅ¡tos redakcija“ vadovės giminystės ryÅ¡ius su Anykščių meru paskelbimas neturėtų bÅ«ti traktuojamas kaip kritika.

UAB „AnykÅ¡tos redakcija“ vadovė vietoje konkurso rengėjo, savivaldybės, imasi aiÅ¡kinti, kokius kriterijus savivaldybė parinko konkursui, o tai? tik parodo, kad žiniasklaida ir politikai Anykščiuose galimai pavojingai suaugo giminystės ir partiniais ryÅ¡iais, kaip jau yra atsitikę kai kuriose Lietuvos savivaldybėse. 4.4. Ä®vertinusi visas nurodytas aplinkybes, Komisija Sprendime konstatavo, jog Publikacijoje buvo paskleista informacija, neva specialÅ«s Anykščių rajono savivaldybės organizuoto vieÅ¡inimo paslaugų pirkimo konkurso reikalavimai sudarė iÅ¡skirtines sÄ lygas laikraščiui „AnykÅ¡ta“ ir eliminavo bet kokiÄ konkurencijÄ , tačiau kokie tie reikalavimai buvo, galimai sÄ moningai buvo nutylėta.

Komisijos nuomone, visi Anykščių rajono savivaldybės organizuoto vieÅ¡inimo paslaugų pirkimo konkurso kriterijai – paslaugos kaina, leidinio tiražas, leidinio prenumeratorių skaičius ir periodiÅ¡kumas – yra skirti užtikrinti maksimaliÄ savivaldybės informacijos sklaidÄ palankiausiomis sÄ lygomis, todėl teigti apie galimÄ jų neskaidrumÄ ir (ar) diskriminacinį pobÅ«dį nėra objektyvaus pagrindo. Statistinis informacijos vartotojas iÅ¡ Publikacijoje pateiktos informacijos neturėjo galimybių savarankiÅ¡kai įvertinti neigiamai kritikuojamo konkurso sÄ lygų ir spręsti dėl jų objektyvumo, todėl Komisija pripažino, jog Publikacijoje buvo paskleista neiÅ¡sami ir nepakankamai tiksli informacija ir taip buvo pažeistas Etikos kodekso 3 straipsnis, kuriame nustatyta, jog, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingÄ informacijÄ , žurnalistai, vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones.

Sprendime Komisija taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad Publikacijoje, be kita ko, buvo sprendžiami pareiÅ¡kėjos verslo reikalai ir suvedinėjamos sÄ skaitos su geresnes vieÅ¡inimo paslaugų sÄ lygas savivaldybei galinčia pasiÅ«lyti UAB „AnykÅ¡tos redakcija“ ir taip buvo pažeistas Etikos kodekso 53 straipsnis, kuriame nustatyta, jog žurnalistai, vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti visuomenės informavimo priemonės savo privatiems reikalams spręsti bei asmeninėms sÄ skaitoms suvesti.

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pasisakytina, kad, pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Ä®statymas), nustatančio vieÅ¡osios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarkÄ , vieÅ¡osios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklÄ reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę, 3 straipsnio 2 dalį, vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kÅ«rybos, religijos ir sÄ Å¾inės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratijÄ , visuomenės atvirumÄ , skatina visuomenės pilietiÅ¡kumÄ ir valstybės pažangÄ , stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbÄ , tautinę kultÅ«rÄ ir dorovę.

Žurnalistai turi pareigÄ , be kita ko, teikti teisingas, tikslias ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias, kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais; nevykdyti vieÅ¡osios informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio ar jų paskirto atsakingo asmens pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Etikos kodeksÄ ; vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų; informacijÄ rinkti ir skelbti tik etiÅ¡kais ir teisėtais bÅ«dais ir kt. (41 straipsnio 2 dalis).

Etikos normas, kurių privalo laikytis vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios vieÅ¡osios informacijos rengimÄ bei platinimÄ , ir Ä®statymas (43 straipsnio 1 dalis). Ä®statymo 461 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija yra kolegialus Asociacijos sprendimus pagal nustatytÄ kompetencijÄ priimantis organas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad visuomenės informavimo principų, taip pat ir etikos normų bei Etikos kodekso nuostatų laikymasis yra kiekvieno vieÅ¡osios informacijos rengėjo, skleidėjo, žurnalisto ar leidėjo pareiga, neatsižvelgiant į tai, ar jis dalyvauja Asociacijos veikloje, ar ne, yra jos narys ar juo nėra. Å ios pareigos vykdymÄ prižiÅ«ri ir kontroliuoja Asociacija bei jos kolegialus organas – Komisija, kuri bÅ«tent ir nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė bet kurie vieÅ¡osios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, taip pat neatsižvelgiant į tai, ar dalyvauja jie Asociacijos veikloje, ar ne, yra jos nariai ar jais nėra (žr., pvz., 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1651-629/2018).

Taigi darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja turi pareigÄ laikytis, be kita ko, Etikos kodekso nuostatų.

7. Etikos kodekso 3 straipsnyje nustatyta, kad, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingÄ informacijÄ , žurnalistai, vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, Kodekso 3 straipsnis reikalauja ne tik skleisti teisingas žinias, bet ir iÅ¡klausyti suinteresuotus asmenis, pateikti alternatyvias nuomones, taip užtikrinant jų įvairovę (žr. 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-849-492/2017, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1123-1062/2017)). Etikos kodekso 53 straipsnyje nustatyta, kad žurnalistai, vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti visuomenės informavimo priemonės savo privatiems reikalams spręsti bei asmeninėms sÄ skaitoms suvesti.

8. Pasak pareiÅ¡kėjos, jai buvo tik abstrakčiai pasiÅ«lyta pateikti paaiÅ¡kinimus dėl Publikacijos atitikties Etikos kodekso 3, 8 ir 53 straipsnių reikalavimams, tačiau nenurodyti konkretÅ«s visuomenės informavimo etikos nuostatas pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas. Taip buvo pažeistas teisės į gynybÄ principas, kuris apima teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam: 8.1. Konstitucinis teisinės valstybės principas, taip pat asmens teisė kreiptis į teismÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) suponuoja asmens teisę į tinkamÄ teisinį procesÄ , inter alia (be kita ko), tinkamÄ teismo procesÄ (Konstitucinio Teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarimas).

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas pripažįsta teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam svarbÄ ir jos labai plačiÄ apimtį Europos SÄ jungos teisės sistemoje, pripažindamas, kad Å¡i teisė turi bÅ«ti taikoma per bet kuriÄ procedÅ«rÄ , kai gali bÅ«ti priimtas nepalankus sprendimas (žr. 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo M., C-277/11, EU:C:2012:744). Teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam Å¡iuo metu įtvirtinta Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos, kuri įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d., 47 ir 48 straipsniuose, pagal kuriuos užtikrinamas teisės į gynybÄ ir teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ per bet kokį teismo procesÄ paisymas. 8.2.

Teismas, pasisakydamas dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjos argumentų, pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja teigia, kad jos teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai buvo pažeista, su tokia pareiÅ¡kėjos pozicija nesutiktina. PareiÅ¡kėjos tvirtinimu, Publikacija buvo nagrinėjama tik dėl Etikos kodekso 20 straipsnio nuostatų, tačiau, teismo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjai suteikiant galimybę per Komisijos darbo reglamente nustatytÄ terminÄ pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus dėl galimai pažeistų Kodekso 3, 8 ir 53 straipsnių, t. y. dėl Etikos kodekso straipsnių, dėl kurių trečiasis suinteresuotas asmuo nesikreipė, niekaip nepažeidžia jos teisių ar teisėtų interesų, juo labiau teisės į gynybÄ .

Pabrėžtina, kad Ä®statymo nuostatos neriboja Komisijos galimybės spręsti dėl bet kokio Etikos kodekso pažeidimo, net jei skundžiantis asmuo konkretaus pažeidimo skunde nenurodo. Pastebėtina, kad tokiu atveju yra itin svarbi atsakymo teisė, nustatyta Etikos kodekso 20 straipsnyje: „Neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi bÅ«ti suteikta galimybė paaiÅ¡kinti, patikslinti, paneigti informacijÄ . Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti Å¡ia galimybe, bÅ«tina apie tai praneÅ¡ti tame pačiame kÅ«rinyje“.

Komisijos darbo reglamento 36 punkte nurodyta, kad Komisija posėdyje priima sprendimus dėl visuomenės informavimo etikos pažeidimų. Å iame punkte ir kituose Komisijos darbo reglamento punktuose Komisijos priimami sprendimai ir pažeidimų tyrimas nėra siejami vien tik su tokiais pažeidimais, dėl kurių į KomisijÄ su skundais kreipėsi fiziniai ar juridiniai asmenys. Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ , nustatytÄ Ä®statymo ir Etikos kodekse, bei iÅ¡ Konstitucijos kylančius imperatyvus, darytina iÅ¡vada, kad Komisija turi įgalinimus savo iniciatyva, inter alia (be kita ko), tirdama pažeidimus dėl kitų Kodekso straipsnių pažeidimų, kai jai kyla pagrįsta abejonė inicijuoti tyrimÄ ir Å¡iuo klausimu, todėl atmestinas pareiÅ¡kėjos argumentas, kad Komisija negalėjo tirti pažeidimų, nustatytų kituose Etikos kodekso straipsniuose, nes jų tirti UAB „AnykÅ¡ta“ neprašė.

Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatyta, kad asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedÅ«ra, turi teisę susipažinti su administracinės procedÅ«ros metu gautais dokumentais ir kita informacija; pateikti papildomÄ informacijÄ ir duoti paaiÅ¡kinimus. Komisija savo iniciatyva, atlikdama tokį tyrimÄ , yra saistoma reikalavimo, nustatyto Komisijos darbo reglamento 18 punkte, – informuoti žiniasklaidos priemonę, skleidėjÄ , rengėjÄ apie galimybę per nustatytÄ terminÄ pateikti paaiÅ¡kinimus.

PaaiÅ¡kinimų per nustatytÄ terminÄ pateikimas yra vienas iÅ¡ teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam ir informuotam elementų. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėja aktyviai dalyvavo gindama savo galimai pažeistas teises. PareiÅ¡kėjai buvo pasiÅ«lyta per 20 kalendorinių dienų, kaip tai nustato Komisijos darbo reglamentas, pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus dėl Publikacijos atitikties Etikos kodekso 3, 8 ir 53 straipsnių reikalavimams, be to, kaip matyti iÅ¡ pateiktų Komisijos posėdžių protokolų iÅ¡rašų, pareiÅ¡kėjos atstovas (direktorius L.

B.) dalyvavo Komisijos posėdžiuose (2020 m. lapkričio 30 d. ir 2021 m. sausio 11 d.) ir pasisakė dėl skunde nurodytų kaltinimų, teikė argumentus, atsakinėjo į Komisijos pateiktus klausimus, taip pat turėjo teisę teikti įrodymus. Taigi Å¡iuo atveju konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjai buvo užtikrinta teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai, tokia galimybė suteikta deramai ir realiai pareikÅ¡ti savo nuomonę per administracinę procedÅ«rÄ ir nepažeidžiant VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Komisijos darbo reglamento 18 punkto nuostatų, todėl pareiÅ¡kėjos argumentas, kad buvo pažeistos anksčiau paminėtos teisės aktų nuostatos, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

9. Skunde pareiÅ¡kėja taip pat kelia abejonę dėl Komisijos darbo reglamento 17 straipsnyje nustatyto termino pažeidimo, teigdama, kad UAB „AnykÅ¡tos redakcija“ 2020 m. liepos 9 d. skundas privalėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 7 d. Pagal Komisijos darbo reglamento 17 punktÄ , į KomisijÄ dėl visuomenės informavimo etikos pažeidimų gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo tos dienos, kuriÄ pažeidimas buvo padarytas.

Skundas turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo jo gavimo dienos. Skundo nagrinėjimo terminas gali bÅ«ti pratęstas, jeigu jam iÅ¡nagrinėti reikalinga papildoma medžiaga. Byloje nustatyta, kad 90 dienų terminas, nustatytas Komisijos darbo reglamente, skundui iÅ¡nagrinėti buvo praleistas (pateiktas skundas yra 2020 m. liepos 9 d., o Sprendimas priimtas 2021 m. sausio 5 d.). Tai pripažįsta ir pati atsakovė, tvirtindama, jog skundo nagrinėjimas nebuvo vilkinamas ar atidėliojamas, tačiau dėl Å¡alyje paskelbto karantino Komisija kurį laikÄ neposėdžiavo, dėl to Komisijai pateikti skundai buvo nagrinėjami iÅ¡ eilės ir nustatytas Komisijos darbo reglamente terminas buvo praleistas.

Teismo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjai nenurodžius, kaip galėjo bÅ«ti pažeistos jos teisės, nėra pagrindo teigti, kad Komisijos darbo reglamente numatyto skundo iÅ¡nagrinėjimo termino pažeidimas darytų skundžiamÄ sprendimÄ iÅ¡ esmės neteisėtu ir nepagrįstu ir todėl jis turėtų bÅ«ti panaikintas. Taigi atmestinas pareiÅ¡kėjos argumentas, kad dėl Komisijos darbo reglamento 17 punkte nustatyto termino pažeidimo skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas.

10. PareiÅ¡kėja teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neobjektyvus, Å¡aliÅ¡kas, pavirÅ¡utiniÅ¡kas ir kad jame nebuvo nurodyta, kodėl atsakovė padarė bÅ«tent tokias iÅ¡vadas, o pateikti teiginiai nesukonkretinti. Teismas su tokiais pareiÅ¡kėjos argumentais nesutinka, nes skundžiamame Komisijos sprendime yra aiÅ¡kiai pateikti Komisijos vertinimai ir Å¡ių vertinimų pagrindimas. Sprendime nurodoma, kad Publikacijoje nepateikiama, kokie konkrečiai buvo kritikuojamo konkurso reikalavimai, kaip ir tai, kodėl jie sudarė iÅ¡skirtines sÄ lygas bÅ«tent laikraščiui „AnykÅ¡ta“.

Statistinis informacijos vartotojas iÅ¡ Publikacijoje pateiktos informacijos neturėjo galimybės įvertinti nei konkurso kriterijų objektyvumo, nei iÅ¡sakomos kritikos dėl galimo konkurso neskaidrumo pagrįstumo. Å iuo atveju teigti, kad informacija nekonkreti ir pavirÅ¡utiniÅ¡ka, nėra pagrindo. Pabrėžtina, kad Komisija detaliai bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo situacijÄ 2 Komisijos posėdžiuose, užduodama klausimus tiek pareiÅ¡kėjos atstovui, tiek skundÄ padavusio asmens atstovei, taip pat suteikdama galimybę pareiÅ¡kėjai pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus, todėl pareiÅ¡kėjos argumentas, kad skundo nagrinėjimas buvo pavirÅ¡utiniÅ¡kas, yra nepagrįstas.

Kartu nesutiktina su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad atsakovė atliko perkančiųjų organizacijų vykdomų viešųjų pirkimų dokumentų ir procedÅ«rų teisėtumo vertinimÄ , kas yra iÅ¡imtinai Viešųjų pirkimų tarnybos, bet ne atsakovės kompetencija, taip peržengdama savo kompetencijos ribas. Komisija pirkimo sÄ lygas vertino publikacijos kontekste, t. y. aiÅ¡kindamasi, ar publikacijos turinys galėjo bÅ«ti racionaliai pagrįstas tuo, kad pirkimo sÄ lygos akivaizdžiai ydingos (pavyzdžiui, yra akivaizdžiai diskriminacinio pobÅ«džio), tačiau ne kaip viešųjų pirkimų kontrolės institucija.

Å iuo atveju Komisija nurodė, kad buvo nustatyti pirkimo konkurso kriterijai: kaina, tiražas, prenumeratorių skaičius ir periodiÅ¡kumas, kurie patys savaime (nevertinant konkrečios situacijos aplinkybių) yra objektyvÅ«s. Tačiau pareiÅ¡kėja publikacijoje nenurodė, kuo konkretus kriterijus yra ydingas (apskritai jų nenurodė). Publikacijoje nebuvo nurodyta, kokie konkrečiai buvo kritikuojamo konkurso reikalavimai, kodėl jie sudarė iÅ¡skirtines sÄ lygas bÅ«tent laikraščiui „AnykÅ¡ta“, nors, kaip jau minėta, Etikos kodekso 3 straipsnis įpareigoja vieÅ¡osios informacijos rengėjus ir skleidėjus, be kita ko, skelbti tikslias žinias.

Pati pareiÅ¡kėja detaliau nepaaiÅ¡kina, kodėl, jos manymu, Sprendimas yra neobjektyvus, Å¡aliÅ¡kas, pavirÅ¡utiniÅ¡kas, taigi tik deklaratyvus teigimas ir nesutikimas su pareiÅ¡kėjos atžvilgiu priimtu Sprendimu negali bÅ«ti pripažįstamas kaip pagrindas panaikinti SprendimÄ .

11. Dėl pareiÅ¡kėjos argumento, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija laiduoja piliečiams teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigÅ«nų darbÄ , taip pat draudžia persekioti už kritikÄ , o ginčo Publikacijoje ir buvo pateikiama informacija apie valdžios institucijÄ â€“ Anykščių rajono savivaldybę, pasakytina, kad pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiÅ¡kiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint iÅ¡ryÅ¡kinti asmens ar jo veiklos trÅ«kumus ir siekiant juos paÅ¡alinti.

Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informacijÄ , pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012). Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, jog, sprendžiant iÅ¡ Publikacijos turinio, joje buvo manipuliuojama informacija, sÄ moningai siekiant sudaryti skaitytojams įspÅ«dį, jog bÅ«tent Publikacijoje minimos sÄ sajos, o ne objektyvÅ«s kriterijai lėmė UAB „AnykÅ¡tos redakcija“ pergalę konkurse.

Publikacijoje skaitytojams buvo leidžiama suprasti, neva UAB „AnykÅ¡tos redakcija“ vadovę siejantys giminystės ryÅ¡iai su Anykščių rajono savivaldybės meru lėmė iÅ¡imtinai laikraščiui „AnykÅ¡ta“ palankias Anykščių rajono savivaldybės organizuoto vieÅ¡inimo paslaugų konkurso sÄ lygas. Komisija Sprendime konstatavo, kad konkurso (vieÅ¡ojo pirkimo) kriterijai buvo pagrįsti ekonominio naudingumo principais, dėl to Komisija pripažino Etikos kodekso 53 straipsnio pažeidimÄ .

11. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasi anksčiau Å¡iame sprendime iÅ¡dėstytais motyvais, daro iÅ¡vadÄ , jog Komisija Sprendimu teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad Publikacijoje buvo pažeisti Etikos kodekso 3 ir 53 straipsniai. Atitinkamai skundžiamas Komisijos Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti remiantis pareiÅ¡kėjos nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

12. Kiti pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstyti argumentai niekaip nekeičia teismo padarytų iÅ¡vadų (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus (pareiÅ¡kimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Helle prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atvirai“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Tomas Blinstrubis Beata MartiÅ¡ienė Gediminas Užubalis