Legislator Case Law & Legislation
ff0eaa52-3a60-4bdb-8f25-3ac05f6b46fb AI generated

Appeal court partially allowed appeal against suspended sentence and property seizure but dismissed civil damages claim.

Case Number ff0eaa52-3a60-4bdb-8f25-3ac05f6b46fb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appeal court partially overturned the first-instance judgment by annulling the defendant's restrictive measures and ordering the return of seized property. While the civil claim for damages was left unexamined, the court annulled the defendant's written promise and the seizure of specific assets. The decision was based on the procedural outcome regarding the suspension of the sentence and the specific grounds for annulling the property restrictions.

Legislator headnote

AI generated

BK 75 straipsnis; BPK 3 straipsnis: The court may annul restrictive measures and order the return of seized property upon appeal, while civil claims for damages remain unexamined if not raised in the appeal.

Keywords

AI generated
suspended sentence appeal property seizure annulment restrictive measures civil damages claim procedural annulment

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 75 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamoji proceso kodekso (BPK) 3 straipsnis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-42-197/2017Proceso Nr.1-38-1-00077-2006-5                                    Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.10.1, 1.2.14.7.2. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Žentelienei,gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,nuteistajam P. O.,civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ atstovui advokatui Kęstučiui Kvainauskui, Arūnui Juodžiui,asmeniui, kurio interesus liečia nuosprendis, R.

N.,specialistei Zitai Strankauskienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinio ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Omnitel“ atstovo advokato Kęstučio Kvainausko ir nuteistojo P. O. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo P. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, dirbti ir sistemingai kas mėnesį dengti padarytos žalos atlyginimÄ , mokant ne mažiau 50 proc. gaunamų pajamų.P. O. nutraukta baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Å ioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.IÅ¡ nuteistojo P. O. priteista 2 127 291,65 Eur turtinei žalai ir 2 000 Eur turėtoms atstovo iÅ¡laidoms atlyginti civiliniam ieÅ¡kovui UAB „Omnitel“.Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorės 2006 m. rugsėjo 29 d. nutarimu į P. O. turtÄ : 1/2 dalį 0,4219 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 53,95 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pagalbinio pastato - rÅ«sio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); motociklÄ â€žBMW R35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); keleivinį automobilį „Renault Scenic RX4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); priekabÄ â€žRYDWAN A750/5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimui iki nuosprendžio įvykdymo.Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorės 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimu į R.

N. turtÄ : 23,2000 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,5000 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), registro (duomenys neskelbtini), unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini); 186,31 kv. m. bendro ploto priklausinį-pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priklausinį – pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 30,06 kv. m. bendro ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 28 901,73 Eur indėlį AB „Swedbank“, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį „Mercedes Benz E320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), panaikintas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : P. O. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „Omnitel“ Vilniaus regiono atstovybės netiesioginės prekybos vadybininku nuo 2005 m. sausio 6 d. iki 2006 m. rugsėjo 14 d., iššvaistė jam patikėtÄ didelės 2 127 291, 65 Eur (7 345 112, 63 Lt) vertės svetimÄ turtÄ , t. y. P. O., bÅ«damas atsakingas už UAB „Omnitel“ Vilniaus regiono atstovybės netiesioginės prekybos įgaliotinių, kurie pagal sudarytas su UAB „Omnitel“ pavedimo sutartis buvo įgalioti platinti mobiliojo ryÅ¡io paslaugas ir įrangÄ , darbo organizavimÄ , koordinavimÄ ir kontrolę bei paimtų prekių apskaitÄ ir atsiskaitymus už jas, iÅ¡ sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡davęs prekes, UAB „Omnitel“ vardu iÅ¡raÅ¡ydavo PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, kuriose nurodydavo tikrovės neatitinkančius duomenis, kad mobilaus ryÅ¡io telefonai ir kitos prekės UAB „Omnitel“ klientams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims) parduodami, pasinaudojant „lojalumo“ ir „akcijos“ nuolaidomis per agentus – R.

A., D. B., R. G., A. K., V. P., V. V., V. V., nors iÅ¡ tiesų agentai sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų pardavimo operacijų realiai neatliko, nes PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodyti pirkėjai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) nuolaidomis nesinaudojo, mobilaus ryÅ¡io aparatų ir kitų prekių nepirko ir jų negavo. Taip mobilaus ryÅ¡io telefonų aparatai ir kitos prekės, nepagrįstai pasinaudojant „lojalumo“ ir „akcijos“ nuolaidomis, buvo parduoti už žymiai mažesnę kainÄ , negu tikroji jų vertė ar perduoti neatlygintinai nenustatytiems asmenims:1) P. O.

PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodė, kad mobilaus ryÅ¡io telefonų aparatai ir kitos prekės su „lojalumo“ ir „akcijos“ nuolaidomis, t. y. už ženkliai mažesnę kainÄ , negu tikroji jų vertė, buvo parduoti lengvatinėmis sÄ lygomis per agentÄ R. A. konkretiems pirkėjams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims), nors dokumentų, patvirtinančių galimybę parduoti lengvatinėmis sÄ lygomis, nebuvo, o sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodyti pirkėjai Å¡iose sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytų prekių nepirko, jų negavo ir nuolaidomis nesinaudojo, todėl P. O. iššvaistė UAB „Omnitel“ priklausantį 54 159,62 Eur (187 002,32 Lt) vertės turtÄ ;

2) P. O. PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodė, kad mobilaus ryÅ¡io telefonų aparatai ir kitos prekės su „lojalumo“ ir „akcijos“ nuolaidomis, t. y. už ženkliai mažesnę kainÄ , negu tikroji jų vertė, buvo parduoti lengvatinėmis sÄ lygomis per agentÄ D. B. konkretiems pirkėjams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims), nors dokumentų, patvirtinančių galimybę parduoti lengvatinėmis sÄ lygomis, nebuvo, o sÄ skaitose – faktÅ«rose nurodyti pirkėjai Å¡iose sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytų prekių nepirko, jų negavo ir nuolaidomis nesinaudojo, todėl P. O. iššvaistė UAB „Omnitel“ priklausantį 731 951,85 Eur (2 527 283,35 Lt) vertės turtÄ ;3) P. O.

PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodė, kad mobilaus ryÅ¡io telefonų aparatai ir kitos prekės su „lojalumo“ ir „akcijos“ nuolaidomis, t. y. už ženkliai mažesnę kainÄ , negu tikroji jų vertė, buvo parduoti lengvatinėmis sÄ lygomis per agentÄ R. G. konkretiems pirkėjams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims), nors dokumentų, patvirtinančių galimybę parduoti lengvatinėmis sÄ lygomis, nebuvo, o sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodyti pirkėjai Å¡iose sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytų prekių nepirko, jų negavo ir nuolaidomis nesinaudojo, todėl P. O. iššvaistė UAB „Omnitel“ priklausantį 164 513,63 Eur (568 032,66 Lt) vertės turtÄ ;4) P. O.

PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodė, kad mobilaus ryÅ¡io telefonų aparatai ir kitos prekės su „lojalumo“ ir „akcijos“ nuolaidomis, t. y. už ženkliai mažesnę kainÄ , negu tikroji jų vertė, buvo parduoti lengvatinėmis sÄ lygomis per agentÄ V. P. konkretiems pirkėjams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims), nors dokumentų, patvirtinančių galimybę parduoti lengvatinėmis sÄ lygomis, nebuvo, o sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodyti pirkėjai Å¡iose sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytų prekių nepirko, jų negavo ir nuolaidomis nesinaudojo, todėl P. O. iššvaistė UAB „Omnitel“ priklausantį 229 055,01 Eur (790 881,14 Lt) vertės turtÄ ;5) P. O.

PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodė, kad mobilaus ryÅ¡io telefonų aparatai ir kitos prekės su „lojalumo“ ir „akcijos“ nuolaidomis, t. y. už ženkliai mažesnę kainÄ , negu tikroji jų vertė, buvo parduoti lengvatinėmis sÄ lygomis per agentÄ A. K. konkretiems pirkėjams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims), nors dokumentų, patvirtinančių galimybę parduoti lengvatinėmis sÄ lygomis, nebuvo, o sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodyti pirkėjai Å¡iose sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytų prekių nepirko, jų negavo ir nuolaidomis nesinaudojo, todėl P. O. iššvaistė UAB „Omnitel“ priklausantį 267 583,43 Eur (padaryta klaida – turi bÅ«ti 367 583,43 Eur) (1 269 192,08 Lt) vertės turtÄ ;6) P. O.

PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodė, kad mobilaus ryÅ¡io telefonų aparatai ir kitos prekės su „lojalumo“ ir „akcijos“ nuolaidomis, t. y. už ženkliai mažesnę kainÄ , negu tikroji jų vertė, buvo parduoti lengvatinėmis sÄ lygomis per agentÄ V. V. konkretiems pirkėjams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims), nors dokumentų, patvirtinančių galimybę parduoti lengvatinėmis sÄ lygomis, nebuvo, o sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodyti pirkėjai Å¡iose sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytų prekių nepirko, jų negavo ir nuolaidomis nesinaudojo, todėl P. O. iššvaistė UAB „Omnitel“ priklausantį 74 136,23 Eur (255 977,57 Lt) vertės turtÄ ;7) P. O.

PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodė, kad mobilaus ryÅ¡io telefonų aparatai ir kitos prekės su „lojalumo“ ir „akcijos“ nuolaidomis, t. y. už ženkliai mažesnę kainÄ , negu tikroji jų vertė, buvo parduoti lengvatinėmis sÄ lygomis per agentÄ V. V. konkretiems pirkėjams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims), nors dokumentų, patvirtinančių galimybę parduoti lengvatinėmis sÄ lygomis, nebuvo, o sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodyti pirkėjai Å¡iose sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytų prekių nepirko, jų negavo ir nuolaidomis nesinaudojo, todėl P. O. iššvaistė UAB „Omnitel“ priklausantį 505 891,89 Eur (1 746 743,51 Lt) vertės turtÄ .Taigi P. O. nuo 2005 m. sausio 6 d. iki 2006 m. rugsėjo 14 d., bÅ«damas materialiai atsakingas už UAB „Omnitel“ jam patikėtÄ Å¡ios bendrovės turtÄ , turėdamas pareigÄ tvarkyti jam patikėtÄ materialinių vertybių apskaitÄ , nustatyta tvarka rengti ir teikti prekines, pinigines ir kitas ataskaitas apie Å¡ių materialinių vertybių judėjimÄ ir likučius, Å¡ių pareigų nevykdydamas tyčia neatlygintinai arba už ženkliai mažesnę pinigų sumÄ , negu jų tikroji vertė, perdavė 11 176 vienetus mobilaus ryÅ¡io telefonų aparatų ir kitų prekių nenustatytiems asmenims ir tokiu bÅ«du jam patikėtÄ svetimÄ , priklausntį UAB „Omnitel“, didelės 2 127 291,65 Eur (7 345 112,63 Lt) vertės turtÄ tyčia iššvaistė, tuo Å¡iai bendrovei padarydamas didelę turtinę žalÄ .

Civilinio ieÅ¡kovo UAB „Omnitel“ atstovas advokatas K. Kvainauskas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimis, kuriomis panaikintas laikinas teisės apribojimas į R. N. turtÄ ir dėl nepriteistos visos sumos už UAB „Omnitel“ atstovavimÄ . Civilinio ieÅ¡kovo atstovas teigia, kad vadovaujantis BPK 151 straipsnio 7 dalyje įtvirtintais pagrindais laikino nuosavybės teisės apribojimo į R. N. turtÄ pratęsimas yra ne tik galimas, bet ir bÅ«tinas.

IÅ¡analizavus tiek baudžiamosios bylos duomenis, tiek ir duomenis saugomus VšĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR), akivaizdu, kad R. N. jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ Ä¯gijo ne iÅ¡ savo pajamų. Atstovas abejoja R. N. ir jos tėvų Jadvygos ir S. K. parodymais, vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turto deklaracijos patikimumu, 200 000 Lt dovanojimu. Pateikia savo iÅ¡vadas dėl pateiktų 11 priedų ir nurodo, kad R. N. prieÅ¡ susipažindama su atsakovu iÅ¡ vienuolikos nekilnojamųjų daiktų įgijo ir realizavo 3, o likusius 8 įgijo jau vesdama bendrÄ Å«kį su atsakovu, iÅ¡ kurių dalį realizavo iki laikinųjų nuosavybės teisės apribojimo pritaikymo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra duomenų, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovas naudojosi R. N. sÄ skaitomis tam, jog iÅ¡grynintų pinigus, net tada, kai jo sÄ skaitos buvo areÅ¡tuotos. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad absoliučiai didžioji tiek nekilnojamojo, tiek ir kilnojamojo turto dalis, buvo įgyta R. N. jai su atsakovu pradėjus vesti bendrÄ Å«kį. Taip pat pastebi ir tai, jog visos R. N. neva iÅ¡ tėvų ir iÅ¡ velionio sutuoktino įmonės gautos pajamos buvo gautos ne banko pervedimais, o grynais pinigais, kurie nebuvo buhalteriÅ¡kai apskaityti ir juridiÅ¡kai pagrįsti.

Taigi R. N. įgyto turto kilmė kelia itin didelių abejonių.Apelianto manymu, R. N. Å¡ioje byloje nesant nei įtariamajai, nei kaltinamajai, nei teisiamajai negali bÅ«ti taikoma taisyklė, jog visos abejonės vertinamos įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo naudai. Be to, pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ nepagrįsto praturtėjimo bylose bÅ«tent R. N. turėtų įrodyti, kad turėjo pakankamai legaliai įgytų lėšų visam turtui įsigyti. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino laikinÄ nuosavybės teisės apribojimo taikymÄ R.

N..Civilinio ieÅ¡kovo atstovas nesutinka ir su nuosprendžio dalimi, kuria priteista tik dalis UAB „Omnitel“ turėtų atstovavimo iÅ¡laidų, t. y. 2 000 Eur. Teigia, kad teismo argumentacija Å¡iuo klausimu yra neaiÅ¡ki ir nepagrįsta. IeÅ¡kovui nesuprantamas teismo argumentas, kad UAB „Omnitel“ apskaitos sistema ir galimi jos trÅ«kumai atsakovÄ paskatino iššvaistyti 2 127 291,65 Eur (7 345 112,61 Lt). IeÅ¡kovo įsitikinimu 5 082 Eur yra itin maža suma, kurios yra praÅ¡oma už atstovavimÄ visos baudžiamosios bylos laikotarpiu.

Atkreipia dėmesį, kad šis baudžiamasis procesas trunka jau beveik dešimtmetį - kai kuriems nusikaltimams jau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, byla yra didelės apimties (98 tomai). Atsižvelgiant į šiuos objektyvius duomenis, teiginiai, kad 5 082 Eur yra nepagrįsta suma atstovavimo baudžiamajame procese atlyginimui, yra mažų mažiau neracionalūs. Apeliantas prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendį pakeisti dalyje, kurioje buvo panaikintas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorės 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas šiam R.

N. turtui: 23,2000 ha ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,5000 ha ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui su statiniais, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. 41/42110, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 186,31 kv. m bendro ploto priklausiniui - gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priklausiniui - Å«kiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 30,06 kv. m bendro ploto butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 28 901,73 Eur indeliui AB „Swedbank”, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini); automobiliui „Mercedes-Benz E320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir šį nutarimÄ palikti galioti civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimui iki nuosprendžio įvykdymo.

Taip pat prašo iš P. O. išieškoti 5 082 Eur UAB „Omnitel“ naudai dėl patirtų išlaidų baudžiamojoje byloje.Nuteistasis P. O. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, nes buvo pažeisti materialinės ir procesinės teisės nuostatos, baudžiamosios teisės principai, nuosprendžio surašymo taisyklės.Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jau ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta eilė klaidų ir byla nebuvo tinkamai paruošta teismui, nes nebuvo pateiktos pačios svarbiausios aplinkybės, neatlikta revizija, nesurinkti visi dokumentai, nebuvo paskirtos būtinos rašysenos ekspertizės, nepatikrinti visi kompiuteriai ir pan.

Jo kaltė iššvaisčius UAB „Omnitel“ turtÄ iÅ¡ esmės grindžiama suklastotomis PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis, kurios suformuotos tik su jam priklausančio kompiuterio prieiga. Å i aplinkybė grindžiama tik suinteresuoto asmens UAB „Omnitel“ teiginiais. Nagrinėjant bylÄ teisme paaiÅ¡kėjo, kad nors minėtos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros ir perkėlimo važtaraščiai formuojami virtualioje erdvėje, tačiau nebuvo tirta ar jie buvo suformuoti jo kompiuteriu ar kuriuo nors kitu. Apie galimÄ tokį patikrinimÄ patvirtino ir liudytojas A.

D.. Todėl lieka nepaneigta jo versija, apie tai, jog ant minėtų dokumentų galima įraÅ¡yti jo prieigos (indekso) numerį ir kitu kompiuteriu. Be to, teismas neįvertino Ekonominį tyrimÄ atlikusios ekspertės nurodymų, t. y. nėra galimybės nustatyti sandėlyje buvusių telefonų likučio, nes nebuvo atliekama privaloma inventorizacija, nebuvo atliekama tinkama apskaita (nevesti PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų ir perkėlimo važtaraščių rejestrai, užsakymų registrai), neįmanoma nustatyti, kas pridavė suklastotas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras į archyvÄ , nes bendrovėje nesilaikyta dokumentų archyvavimo tvarkos, neįmanoma nustatyti telefonų aparatų įsigijimo kainos, nes UAB „Omnitel“ nepateikė apie tai informacijos.

Apeliantas pažymi, kad be Å¡ių aplinkybių neįmanoma patikrinti kaltinime nurodytų faktų dar ir todėl, kad dalis PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų nėra pasiraÅ¡ytos arba neaiÅ¡ku kas jas pasirašė, neįmanoma nustatyti, kas pagal suklastotas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras mokėjo pinigus UAB „Omnitel“ salonuose, kas, kada ir iÅ¡ kur gavo (paėmė) suklastotas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, pradėjus tyrimÄ UAB „Omnitel“, iÅ¡ kur atsirado papildomos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros ir kiti dokumentai, kuriuos teisme pateikė advokatas R.

L., konkretaus telefono aparato „judėjimo“ nuo jo iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ centrinio sandėlio iki vartotojo.Nuteistojo manymu apygardos teismas privalėjo iÅ¡tirti ir nustatyti, kas konkrečiai UAB „Omnitel“ buvo atsakingas už dokumentų pridavimÄ , kodėl nebuvo laikomasi nustatytos dokumentų parengimo, įforminimo, pridavimo tvarkos, kodėl nebuvo vedami privalomi registrai, kurie yra svarbÅ«s sprendžiant dėl civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo. Taip pat nesutinka ir su UAB „Omnitel“ patirtos žalos dydžiu, nes nuosprendyje priteistame civiliniame ieÅ¡kinyje yra nurodyta absoliučiai galima maksimali telefonų vertė, t. y. su UAB „Omnitel“ maksimaliu pelnu.Apelianto teigimu byloje buvo nustatyti neatitikimai dokumentuose ir „Scala“ programoje, tačiau nėra nustatyta kas ir kaip iššvaistė telefonus.

Teigia, kad pagal nustatytus duomenis, jis per jo darbo laikotarpį turėjo iÅ¡neÅ¡ti virÅ¡ 100 telefonų kiekvienÄ dienÄ , o tai fiziÅ¡kai neįmanoma.Apeliantas nesutinka ir su BK 75 straipsnio 3 dalies taikymu, kuriuo nustatyta, kad P. O. turi sistemingai kas mėnesį dengti padarytos žalos atlyginimÄ , mokant ne mažiau kaip 50 proc. gaunamų pajamų. Visų pirma, Å¡is BK straipsnis nenumato teismui tokio sprendimo galimybės. Antra, buvo „įsibrauta“ į kitos teisenos reguliavimo sferÄ ir neatsižvelgta nei į jo gaunamas pajamas, nei į iÅ¡laidas.Nuteistasis praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendį ir bylÄ nutraukti.Civilinio ieÅ¡kovo UAB „Omnitel“ atstovas advokatas K.

Kvainauskas, atsikirtime į nuteistojo P. O. apeliacinį skundÄ , praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio ieÅ¡kovo UAB „Omnitel“ atstovas praÅ¡o jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o civilinio ieÅ¡kovo atstovo – atmesti, o prokuroras – civilinio ieÅ¡kovo atstovo apeliacinį skundÄ tenkinti ir priteisti patirtas iÅ¡laidas, o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Civilinio ieÅ¡kovo UAB „Omnitel“ atstovo advokato K. Kvainausko apeliacinis skundas atmetamas.Asmuo, kurio interesus liečia nuosprendis, R. N., atsiliepime į civilinio ieÅ¡kovo UAB „Omnitel“ apeliacinį skundÄ nurodė, kad su pateiktu apeliaciniu skundu Å¡ioje baudžiamojoje byloje nesutinka, nes jis yra nepagrįstas, todėl netenkintinas bei atmestinas. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė visas aplinkybes susijusias su jos pajamomis bei įgytu turtu. R. N. pakartoja dar kartÄ Å¡ias aplinkybes atsiliepime ir nurodo, kad jos pagrįstos Vilniaus apygardos teismui pateiktais dokumentais (deklaracijos, sutartys ir kt.).

Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad byloje nėra objektyvių duomenų pagrįsti, jog minėtas turtas buvo įsigytas iÅ¡ nusikalstamų lėšų. Pažymi ir tai, kad visi duomenys buvo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri nėra pripažinusi ir konstatavusi, jog jos pajamos ir turtas buvo gauti iÅ¡ nusikalstamų lėšų.R. N. praÅ¡o civilinio ieÅ¡kovo UAB „Omnitel“ apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo P. O. apeliacinis skundas tenkinamas.Nuteistasis P. O. apeliaciniu skundu skundžia apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis buvo nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, o civilinis ieÅ¡kovas skundžia tik tÄ dalį, kuria panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R.

N. turtui ir papildomai iÅ¡ nuteistojo P. O. praÅ¡o priteisti UAB „Omnitel“ turėtas atstovavimo iÅ¡laidas, t. y. 5 082 Eur. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus nepagrįstai konstatavo, kad P. O. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi byloje esančius įrodymus ir apeliacinės instancijos teisme apklaustos specialistės paaiÅ¡kinimus padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ dėl P. O. kaltės iššvaistant UAB „Ominitel“ turtÄ , todėl Å¡i nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris iššvaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.

Å iai veikai bÅ«dinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, t. y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais. Pagal teismų praktikÄ turto iššvaistymas – neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto perdavimas, dovanojimas, suvartojimas arba kitoks jo perleidimas tretiesiems asmenims. Å iam procesui bÅ«dinga tai, kad kaltininkas pirmiausiai duoda neteisėtus patikėto ar esančio jo žinioje turto atžvilgiu potvarkius, o paskui – perduodamas turtas.

Tretiesiems asmenims turtas gali bÅ«ti neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, kuri paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Å io nusikaltimo subjektu gali bÅ«ti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. Å¡iam asmeniui savininkas ar teisėtas turto valdytojas juridinę reikÅ¡mę turinčių dokumentų pagrindu ar kitokiu civilinėje teisėje nustatytu bÅ«du perdavė turtÄ ar turtinę teisę ir suteikė tam tikrus įgaliojimus.

Ä®galiojimų suteikimo forma esminės reikÅ¡mės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi, tačiau paprastai Å¡ios veikos subjektai bÅ«na asmenys, kurie yra susiję su materialinių vertybių apskaita ir apsauga, priėmimu, iÅ¡davimu ar transportavimu. Subjektyvioji nusikaltimo pusė pasireiÅ¡kia tyčia, kuri gali bÅ«ti tiek tiesioginė, tiek ir netiesioginė, o BK 184 straipsnio 1 ir 2 dalyje dar ir dėl neatsargumo. Vis dėlto, kvalifikuojant veikÄ , reikia atsižvelgti į tai, kad kaltininkas, Å¡vaistydamas svetimÄ turtÄ , privalo suvokti, kad jis netinkamai elgiasi su patikėtu ar esančiu jo žinioje turtu arba suteikta jam turtine teise.

Visais atvejais kaltininkas pažeidžia pareigÄ bÅ«ti atidžiam ir rÅ«pestingam su svetimu jam patikėtu turtu, pareigÄ griežtai laikytis nustatytų atsargumo taisyklių, o tai gali nulemti tokių aplinkybių atsiradimÄ , kurios leistų tretiesiems asmenims patiems paimti jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį svetimÄ turtÄ .Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad P. O. dirbo UAB „Omnitel“ Vilniaus regiono atstovybės netiesioginės prekybos vadybininku nuo 2005 m. sausio 6 d. iki 2006 m. rugsėjo 14 d., kuris pagal einamas pareigas ir visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu buvo atsakingas už UAB „Omnitel“ agentų sandėlyje saugomÄ turtÄ (mobilaus ryÅ¡io telefonus, SIM korteles ir kt. daiktus).

Å ių faktų neginčija ir pats P. O.. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė parodymus apie darbo specifikÄ ir iÅ¡raÅ¡omas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir 85 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymÄ ir pasiraÅ¡ymÄ , tačiau niekuomet nepripažino, kad iššvaistė UAB „Omnitel“ priklausantį turtÄ . IÅ¡ byloje esančių liudytojų R. K. L., kuris atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. V. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, I.

M. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. Å . – UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. S. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, N. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. M. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. Å . – UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. M. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. R. (J. R.) ir A. Č. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. S. ir V. R. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. R. (V. R.) – individualiÄ Ä¯monę (toliau – IÄ®) „(duomenys neskelbtini)“, A.

Č. – Å . rajono savivaldybės socialinės paramos skyrių, G. J. M. – UAB „ (duomenys neskelbtini)“, D. P. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. I. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. M. – AB „(duomenys neskelbtini)“, A. P. P., A. M., Z. G. (Z. G.) – AB „(duomenys neskelbtini)“, V. G. – vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini), G. G. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. R. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, J.

K. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. B. – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, S. N. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. S. – Š. rajono savivaldybės ligoninės chirurgijos skyrių, G. M. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. Š. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. L. (M. L.) – UAB „(duomenys neskelbtini)“, I. P. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. P. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. Č. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, R.

G. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. T. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, K. P. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. O. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. V. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, I. C. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. K. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. K. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, I. Z. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, F. A. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, A.

R. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. T. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. K. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. T. (E. T.) – UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. B. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. V. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. M. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. L. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. S. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, K. B. ir R. S. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, G.

V. – U. centrinę ligoninę, L. S. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. U. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. S. – V. universitetinėje greitosios pagalbos ligoninę, L. Z. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. G. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. R. S. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. M. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. G. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. A. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. B. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, G.

K. – IÄ® „G. K.“, A. V. – AB „(duomenys neskelbtini)“, T. F. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. S. (R. S.) – IÄ® „R. S.“, G. J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. B. P. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar „(duomenys neskelbtini)“) ir kitų parodymų matyti, kad jie tvirtino atstovaujantys juridinius asmenis, kuriems buvo iÅ¡raÅ¡ytos UAB „Omnitel“ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, tačiau negavo nei jose nurodytų telefonu, nei minėtų sÄ skaitų faktÅ«rų, už niekÄ nemokėjo (t. 84, b. l. 183-213; t. 85, b. l. 15-16, 26-28, 72, 74-76, 100-104, 108-120, 129-130, 151-152).Liudytojai S. M., S. Ž., S. Č., Č.

U., Z. J., R. G., V. V. (V. V.), V. V., J. T., R. P., R. Å ., J. G., I. K., V. Č. (V. Č.), E. P., K. R., I. Č., V. V., D. V., N. P., V. B., S. J., A. J., J. Å ., M. A., V. S. (V. S.), J. C., R. N., L. G., A. K. P., R. K., A. P. ir kiti tvirtino, kad pirko mobilaus ryÅ¡io telefonus, tačiau pirko ne už 1 Lt, tokios sÄ skaitos irgi jiems nebuvo pateiktos (t. 84, b. l. 213; t. 85, b. l. 1-15, 20-21, 29, 99, 112, 114, 117, 119-121).Liudytojas R. V. parodė, kad dirbo UAB „Omnitel“, Vilniaus atstovybėje ir jo darbas buvo kiekvienÄ mėnesį analizuoti, iÅ¡ ko susideda didelės UAB „Omnitel“ klientams suteiktos nuolaidos ir nustatė, kad agentai suteikdavo lengvatines sÄ lygas klientams pagal specialiuosius susitarimus, arba mobilaus ryÅ¡io telefono keitimo nuolaidas, tačiau nerado klientų pasiraÅ¡ytų dokumentų, jog jie gavo tokias nuolaidas.

Dėl Å¡ios priežasties buvo sudaryta komisija ir atliktas vidinis patikrinimas (t. 85, b. l. 21-24). Liudytojas V. V. nurodė, kad dirbdamas UAB „Omnitel“ tikrino dokumentus dar prieÅ¡ sudarant komisijÄ ir nustatė, kad ant kai kurių trÅ«ksta parašų ir papildomų dokumentų, jog buvo sudaryta sutartis su nauju klientu (t. 84, b. l. 195-196).Liudytojas M. K. parodė, kad dirbo UAB „Omnitel“ ir iÅ¡ S. buvo gavęs nurodymÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti ar jo kuruojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sÄ skaitas faktÅ«ras pirko ir gavo telefonus.

Jis kreipėsi į savo kuruojamas įmones dėl iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų tam tikru laikotarpiu ir jam buvo nurodyta, kad tuo metu jų kuruojamos įmonės nepirko telefonų (t. 85, b. l. 30-31). Kiti liudytojai J. B., L. G., R. M., K. B., R. V., V. J. irgi patvirtino, kad kreipėsi į savo kuruojamas įmones, kurių atstovai atsakė, jog negavo telefonų pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios buvo pateiktos atpažinimui, ir įmonės nebuvo įtraukusios į savo buhalterijÄ tokių sÄ skaitų faktÅ«rų (t. 85, b. l. 31-32, 38-40, 152-153).

Taigi iÅ¡ aukščiau paminėtų liudytojų parodymų, PVM sÄ skaitų faktÅ«rų (t. 2, b. l. 73-147; t. 3, b. l. 1-17, 139-178; t. 8, b. l. 4, 6, 8, 10-12, 17-18, 20-24, 26, 28, 30, 33, 38, 49, 56-59, 77, 80, 82, 87-90, 96-100, 131, 145, 148, 153, 160, 172; t. 34, b. l. 4, 13, 22-25, 41-42, 89, 96, 100-101, 144, 149, 152, 159, 167, 177-178, 184; t. 36, b. l. 55-58, 65-74, 89), Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistės Z. Strankauskienės 2014 m. gruodžio 22 d. iÅ¡vados Nr. 140-(03721)-IS1-6815 (t. 89, b. l. 3-200) ir kitų specialistų iÅ¡vadų matyti, kad buvo iÅ¡raÅ¡omos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriose nurodyti juridiniai ir fiziniai asmenys realiai negavo tokių prekių ir už jose nurodytas kainas, ant jų buvo P. O. antspaudas ir paraÅ¡as, kuris yra neinformatyvus ir specialistai negalėjo konstatuoti, jog tai jo paraÅ¡as.

IÅ¡ to sektų, kad UAB „Omnitel“ pagal nepagrįstai iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose taikytos nuolaidos įmonei priklausančioms prekėms, galėjo netekti investuotų pinigų į įgytas prekes ir negauti planuojamų pajamų, tačiau pagal suformuotÄ teismų praktikÄ tokiais atvejais bÅ«tina įsitikinti ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik dokumentuose esančiÄ informacijÄ , bet objektyvių aplinkybių visumÄ , iÅ¡ kurios bÅ«tų galima spręsti, kad įmonė patyrė realios žalos dėl kaltinamojo veiksmų (LAT nutartis Nr. 2K-P-78/2012).

Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė Z. Strankauskienė parodė, kad pagal pateiktas užduotis atliko tyrimÄ ir pateikė specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje nustatytas UAB „Omnitel“ mobiliųjų telefonų judėjimas tarp sandėlių, t. y. iÅ¡ centrinio sandėlio į agentų sandėlį, iÅ¡ agentų sandėlio į įgaliotinių vardu atidarytas įmones. Specialistė nurodė, kad pagal jai pateiktus dokumentus negalėjo nustatyti realios žalos ir prekių savikainos, nes įmonė nepateikė visų reikalaujamų dokumentų, todėl ji nustatė tik iÅ¡ pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų nepagrįstai pritaikytų nuolaidų sumas.

UAB „Omnitel“ buvo pasitvirtinę vidinę tvarkÄ ir toje vidinėje tvarkoje buvo nurodyta, kad įmonės savikaina pripažįstama kaip vidutinė, įskaitant ir likučius, kuriÄ paskaičiuodavo programa automatiÅ¡kai. Specialistė nurodė, kad jai nebuvo pateikti dokumentai dėl nuolaidų taikymo, todėl buvo skaičiuojama tokia suma, kuri buvo nurodyta pateiktoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje. Specialistė paaiÅ¡kino, kad skaičiuojant žalÄ kaip pagrindÄ Ä—mė kainas, kurios buvo nurodytos PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, kurioje nurodyta nuolaida.

Atkreipė dėmesį į tai, kad jau ir specialisto iÅ¡vadoje buvo nurodžiusi, jog kiekvienÄ dienÄ kito nustatyta kaina virtualioje erdvėje, nes kaina buvo formuojama pagal įmonės pasivirtintÄ formulę, kuriÄ programa automatiÅ¡kai paskaičiuodavo. Ji bandė atsekti kainas pagal važtaraščius, tačiau pastebėjo, jog tuo pačiu metu iÅ¡duoti, o po to perkelti įgaliotiniams tokie patys kiekiai telefonų, skiriasi pagal kaina, nes kaina buvo formuojama programiniu bÅ«du per „Scala“ programÄ .

Neturint identifikacinio telefono numerio, t. y. IMEI, negalima apskaičiuoti ir realios žalos. Jeigu įmonė pateiktų pirminius įsigijimo dokumentus specialistas galėtų apskaičiuoti telefonų kainos savikainÄ . Pripažino, kad pirminių UAB „Omnitel“ įsigijimo dokumentų netyrė, nes jie nebuvo pateikti, nors ir buvo praÅ¡oma pateikti. Taip pat netyrė ir pačios „Scala“ programos, nes ji atliko dokumentinį tyrimÄ . Specialistė teigė, kad be jau aukščiau paminėtų dokumentų įmonės buvo praÅ¡oma pateikti iÅ¡ kompiuterinės programos ataskaitas, likučių suderinimus, tačiau ir Å¡ie dokumentai nebuvo pateikti.

Pažymėjo, kad įmonėje nebuvo laikomasi jos pačios nustatytos tvarkos ir tai konstatuota specialisto iÅ¡vadoje. Specialistė reikalavo ir dokumentų susijusių su inventorizacijos atlikimu, bet įmonė ir jų nepateikė, todėl negalėjo įvertinti ar iÅ¡ viso buvo atliekamos inventorizacijos. Tirti buvo pateikti UAB „Omnitel“ agentų sandėlio važtaraščių žurnalai, tačiau jų buvo nedaug. Važtaraščiai buvo iÅ¡traukti iÅ¡ kompiuterio, tačiau ne visi. Pagal UAB „Omnitel“ patvirtintÄ tvarkÄ kiekvienas važtaraÅ¡tis, kuris buvo atspausdintas, yra pirminis dokumentas, kuriuo nurodoma Å«kinė operacija patvirtinanti telefono judėjimÄ .

Visi važtaraščiai turėjo bÅ«ti suregistruoti žurnale. Tie žurnalai turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yti materialiai atsakingo asmens, tačiau tokių žurnalų lapų buvo pateikta nedaug ir jie nebuvo pasiraÅ¡yti. Centrinio sandėlio važtaraščių registravimo žurnalas iÅ¡ viso nebuvo pateiktas. Specialistė atsakydama į klausimÄ nurodė, kad negali nustatyti, jog tie patys telefonai iÅ¡duoti į agentų sandėlius, po to atiduodami į įgaliotinių sandėlius, nes dokumentuose nebuvo nurodomi telefono identifikacinis numeris.

Patvirtino, jog ji atliko tik dokumentinį tyrimÄ , pagal jai pateiktus dokumentus (t. 99, b. l. 141-143).IÅ¡ Å¡ių specialistės paaiÅ¡kinimų matyti, kad neįmanoma nustatyti, kokia reali žala buvo padaryta UAB „Omnitel“, neįmanoma nustatyti realaus telefonų ir prekių judėjimo iÅ¡ centrinio sandėlio į kitus sandėlius, todėl kyla abejonių, ar tikrai PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyti telefonai buvo nuteistojo P. O. žinioje. Liudytojas V. V. pirmosios instancijos teisme teigė, kad bÅ«damas netiesioginiu agentu darydavo nuolaidas pagal specialius susitarimus, prieÅ¡ tai pateikdamas užklausas ar galima daryti nuolaidas.

Be to, bÅ«davo ir tokios situacijos, kai jų praÅ¡ydavo nuvežti brangius telefonus įmonių vadovams kaip dovanas, viliojant juos tapti UAB „Omnitel“ abonentais, tačiau negali nurodyti, kas to praÅ¡ydavo (t. 85, b. l. 86-90). IÅ¡ to sektų, kad UAB „Omnitel“ buvo įmanomi ir specialÅ«s susitarimai, teikiamos dovanos, tačiau byloje nėra duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima įvertinti, ar nebuvo sudarytos sutartys su kitais abonentais, kuriems bÅ«tų priklausę pagal UAB „Omnitel“ nustatytÄ tvarkÄ â€žnuolaidos“ ar „akcijos“, kiek buvo tokių prekių.

Teisėjų kolegija įvertina netiesioginių agentų V. M., T. B., A. Ž., E. G., A. R., V. N., I. R., D. V., S. K., R. A., V. V., V. P., R. P., V. V., D. B. parodymus, kuriuose jie teigė, kad jeigu ko nors reikėdavo skubiai tai patys vykdavo į centrinį sandėlį ir ten gaudavo reikiamas prekes, kurios iÅ¡ karto buvo perkeliamos į jų sandėlius (t. 85, b. l. 40-56, 72-74, 76-79, 86-90, 91-95, 121-129). Liudytojas R. G. tvirtino, kad dirbo UAB „Omnitel“ ekspeditoriumi ir kartais pavaduodamas kolegÄ veždavo telefonus P. O.

į patalpas, (duomenys neskelbtini). Jam sandėlininkės M. ir P. iÅ¡raÅ¡ydavo važtaraÅ¡tį ar sÄ skaitÄ , kuriuos veždavo kartu su telefonais. Telefonus, kuriuos atveždavo į sandėli, atiduodavo sandėlininkėms arba agentams, tačiau jokių dokumentų neformindavo. Pripažįsta, kad bÅ«davo ir tokių situacijų, kai palikdavo telefonus be jokių parašų, nes sandėlį atrakindavo apsauga, raktus turėdavo ir agentai, todėl jis važtaraÅ¡tį įdėdavo į dėžę ir viskÄ palikdavo (t. 85, b. l. 56-57).

IÅ¡ esmės tÄ patį patvirtino ir kitas UAB „Omnitel“ vairuotojas-ekspeditorius liudytojas E. B. (E. B.) (t. 85, b. l. 84). Tokiu bÅ«du, patvirtinamas faktas, kad UAB „Omnitel“ nebuvo laikomasi numatytos tvarkos, nes iÅ¡ centrinio sandėlio telefonus ir kitas prekes nepateikus jokio praÅ¡ymo ar prireikus skubiai buvo perduodama netiesioginiams agentams, prekės bÅ«davo paliekamos dėžėje, jų nepatikrinus ir nepaimant parašų ant važtaraščių, kad tikrai atvežta tiek kiek nurodyta per „Scala“ programÄ ir važtaraÅ¡tį.

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad be jokios abejonės P. O. žinojo, kiek ir kokių prekių yra jo sandėlyje realiai ir virtualiai, ir kiek jų iÅ¡duota iÅ¡ sandėlio.Liudytoja M. P. parodė, kad pažįsta P. O., nes kartu dirbo UAB „Omintel“. Ji dirbo centriniame sandėlyje vyresniÄ ja sandėlininke. Agentų sandėliams mobilaus ryÅ¡io telefonai iÅ¡ centrinio sandėlio buvo iÅ¡duodami pagal važtaraščius, t. y. ji iÅ¡raÅ¡ydavo važtaraÅ¡tį, o agentai atvažiuodavo jų pasiimti arba vairuotojai R.

G. ar E. B. nuveždavo. Taip pat jų paimti atvažiuodavo ir P. O.. VažtaraÅ¡tį turėjo bÅ«ti nurodytas prekės pavadinimas, kiekis, paraÅ¡ai, kas iÅ¡davė ir kas gavo arba vežė. Ant važtaraščio pasiraÅ¡ydavo ji ir asmuo, kuris gaudavo telefonus. Tiksliai neprisimena kiek važtaraščių buvo iÅ¡raÅ¡oma 2005-2006 m., nes iÅ¡ pradžių buvo iÅ¡raÅ¡oma du, o vėliau jau trys egzemplioriai. Vienas važtaraÅ¡tis likdavo pas jÄ , o kitas atitekdavo gavėjui, o trečiÄ gaudavo vežėjas.

Pažymėjo, kad P. O. retai atvažiuodavo pasiimti telefonų, bet jis telefonus užsakydavo elektroniniu paÅ¡tu. Pradžioje dirbo su kita jų informatiko P. sukurta programa, kurioje visi telefonai buvo sukeliami į vienÄ agentų sandėlį ir ji galėdavo matyti P. O. sandėlio likučius. Kai buvo įdiegta „Scala“ programa kiekvienas agentas turėjo savo sandėlį ir jau P. O. sandėlio likučių negalėjo matyti, tačiau su P. O. visada susitikrindavo likučius. BÅ«davo atvejų kai įdėdavo daugiau arba ne tuos telefono modelius, tada skambindavo į salonus ir klausdavo.

BÅ«davo atvejų, kad pats P. O. jai grÄ Å¾indavo telefonus, nes jų bÅ«davo daugiau. P. O. dirbo labai sÄ Å¾iningai ir niekada nebÅ«davo jokių nesusipratimų (t. 85, b. l. 64-66). Tokius Å¡ios liudytojos parodymus patvirtino ir kita liudytoja Z. M., tik papildė tuo, jog atvažiavęs agentas galėdavo papraÅ¡yti iÅ¡duoti telefonus ir jam nereikėjo pateikti jokio dokumento, nes žinojo, jog jis UAB „Omnitel“ darbuotojas (t. 85, b. l. 66-67). Taigi Å¡ie liudytojų parodymai tik dar labiau patvirtina tÄ faktÄ , kad iÅ¡ centrinio sandėlio realiai iÅ¡duodami telefonai galėjo ir nebÅ«ti P. O.

žinioje, o perkelti tik virtualioje erdvėje per „Scala“ programÄ . Taip pat neįmanoma nustatyti ir ar PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyti telefonai ir kitos prekės buvo P. O. žinioje, nes ant važtaraščių nebuvo raÅ¡omi telefonų IMEI ar kiti duomenys pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti prekę. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad liudytojai pripažino, jog kartais prekės bÅ«davo grÄ Å¾inamos į centrinį sandėlį, tačiau kaip matyti specialistui tokie duomenys nebuvo pateikti.IÅ¡ liudytojų E. V., J.

K., J. Č., M. L. ir J. Å . parodymų matyti, kad jie buvo UAB „Omnitel“ komisijos nariai, kurie tyrė P. O. veiklÄ , nes buvo gauta informacija apie dokumentų vėlavimÄ Ä¯ archyvÄ . Lygiagrečiai buvo gauta informacija iÅ¡ vadybininkų, kad yra atvejų, kai jų klientams suteikti telefonai, tačiau nuolaidos neužraÅ¡ytos. Todėl buvo atliktas tyrimas ir nustatytas faktas, kad dalis telefonų buvo formaliai įforminti, kad parduoti klientams, tačiau jiems neperduoti. Å is faktas buvo nustatytas lyginant programos „Scala“ ir „Lotus“, t. y. buvo atliktas tik dokumentinis patikrinimas (t. 85, b. l. 18-20, 24-26, 33-38, 137-143, 159-162).

IÅ¡ to seka, kad net UAB „Omnitel“ sudaryta komisija visų įmonėje esančių duomenų netikrino ir nelygino su realiai iÅ¡duotomis prekėmis. Be to, liudytojas E. V. patvirtino nustatęs, kad nebuvo iÅ¡raÅ¡omi važtaraščiai, nors toks dokumentas turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omas kartu su sÄ skaita faktÅ«ra. Teigia, kad nebuvo matyti ir perkėlimų iÅ¡ centrinio sandėlio į tam tikrÄ , t. y. P. O., sandėlį. Negalėjo atsakyti ir į tai, ar buvo visi važtaraščiai įrodantys, kad konkretÅ«s telefonai su konkrečiais numeriais, konkrečių markių, konkretÅ«s kiekiai buvo perduoti iÅ¡ centrinio sandėlio į P. O. sandėlį (t. 85, b. l. 24-26; t. 35, b. l. 116-120).

Liudytoja J. Č. pripažino, kad pagal važtaraščius neįmanoma „suriÅ¡ti“ iÅ¡ centrinio sandėlio į P. O. sandėlį perkeliamų telefonų, nes telefonai migruoja, t. y. gali bÅ«ti iÅ¡ karto perduoti klientui arba paskolinti kitam agentui ir realiai nepatekti į sandėlį. TrÅ«kumÄ nustatė tik pagal dokumentus (t. 85, b. l. 33-38). Taigi, net pačios UAB „Omnitel“ darbuotojai pripažino, jog nėra galimybės atsekti realaus, t. y. ne virtualioje aplinkoje, prekių judėjimo.IÅ¡ UAB „Omnitel“ darbuotojo liudytojo M.

L. parodymų matyti, kad „Scala“ programoje žymėdavosi prekių, telefonų iÅ¡davimas, tačiau kai bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros sistemoje nesimatydavo koks asmuo jas iÅ¡rašė. Be to, ant pačių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų taip pat nebuvo kažkokios iÅ¡skirtinės atžymos, iÅ¡ kurios bÅ«tų matyti kas jÄ iÅ¡spausdino. Patvirtino, kad iÅ¡ „Scala“ programos PVM sÄ skaitas faktÅ«ras galėjo atspausdinti ir apskaitininkės, teoriÅ¡kai iÅ¡ Vilniaus sandėlio pačioje sistemoje galėjo iÅ¡raÅ¡yti ir kiti darbuotojai, kurie turėjo slaptažodžius ir specialiÄ prieigÄ prie vietos, iÅ¡ kurios buvo galima iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (t. 85, b. l. 137-143).

Liudytojas A. D. taip pat patvirtino, kad prie UAB „Omnitel“ programos „Scala“ buvo galima prisijungti ir nuotoliniu bÅ«du ir su Å¡ia sistema galėjo dirbti apie 100 vartotojų (t. 97, b. l. 6-7). Liudytoja D. S., kuri dirbo kartu su P. O. patvirtino, kad PVM sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡spausdindavo P. O., tačiau kartais atspausdindavo ji arba kita apskaitininkė, t. y. F. (t. 85, b. l. 60-62). Tai patvirtino ir netiesioginiai agentai. Netiesioginis agentas liudytojas R. A. nurodė dar ir tai, kad PVM sÄ skaitas faktÅ«ras galėjo iÅ¡spausdinti P. O., apskaitininkės arba „iÅ¡ virÅ¡aus“.

Be to, jam atrodo, kad kreditinė PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija E Nr. 900706 (t. 52, b. l.

48) buvo anuliuota (t. 85, b. l. 76-79). Taigi esant tokiai situacijai, kai „Scala“ programoje esančias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras gali atspausdinti, bet kuris asmuo turintis slaptažodžius ir specialiÄ prieigÄ prie vietos, iÅ¡ kurios buvo galima iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, o sistemai nefiksuojant, kuris vartotojas tÄ veiksmÄ atliko, kyla abejonės, ar tikrai visas byloje esančias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡spausdino P. O. ir ar jis turėjo realiÄ galimybę sukontroliuoti tokių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡spausdinimÄ .

Liudytojas A. D. teisme parodė, kad nuo 2001 m. birželio iki 2009 m. birželio dirbo UAB „Omnitel“ IT administratoriaus pareigose. PaaiÅ¡kino, kad kiekvienas vartotojas turėjo unikalų prisijungimo vardÄ ir slaptažodį, kurį pats karst nuo karto keisdavo ir tuo vardu prisijungdavo. „Scala“ programoje buvo įsimenamos visos operacijos ir vartotojai, kurie tas operacijas atliko (t. 97, b. l. 6-7). Tačiau kaip matyti iÅ¡ specialistės Z. Strankauskienės parodymų, kad buvo kreiptasi į UAB „Omnitel“ dėl Å¡ių duomenų, bet įmonė jų nepateikė.

Pripažino, kad buvo atliktas tik dokumentinis patikrinimas, o programos „Scala“ ir „Lotus“ nebuvo tirtos (t. 99, b. l. 141-143). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teisėjų kolegijai pasiteiravus ar yra minėti duomenys, civilinio ieškovo atstovas advokatas A. Juodelis negalėjo atsakyti ar įmonėje dar yra tokie duomenys (t. 99, b. l. 144). Apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti ir šių abejonių dėl aukščiau nurodytų aplinkybių.Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas grįsdamas P. O. kaltę remiasi liudytojų R.

A., A. K., S. K., D. B., V. P., V. V., R. G., V. V. aiÅ¡kinimais, kad jie nieko nežino apie kaltinime nurodytus pardavimus per jų įmones. Tokie liudytojų parodymai kelia abejonių, nes jie prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems liudytojų parodymams. Kaip matyti iÅ¡ bylos liudytoja B. B. parodė, kad 2005-2006 m. dirbo UAB „Omnitel“ prekybos salono konsultante, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir nebuvo pavaldi P. O.. Ä® salonÄ ateidavo agentai ir atneÅ¡davo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose bÅ«davo P. O. spaudas, tada iÅ¡muÅ¡davo kasos čekį, ant sÄ skaitos užraÅ¡ydavo sumÄ , datÄ , čekio numerį.

Tvirtino, kad į salonÄ P. O. neateidavo (t. 85, b. l. 57- 58). Kiti salono darbuotojai, t. y. K. K., R. G., A. G., J. R., P. R., A. V., D. P., N. S., A. B.-B., R. Č., E. K., A. S., A. T., P. B., A. R., L. M., L. S., A. S. taip pat tvirtino, kad sÄ skaitas atneÅ¡davo agentai, o P. O. salone nesilankydavo ir PVM sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjimui nepateikdavo (t. 85, b. l. 58-59, 62-63, 67-68, 83-84, 97-99, 134-136, 144-154, 162-163). Byloje esančiose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose yra antspaudai, kad pinigai pagal sÄ skaitÄ gauti (t. 2, b. l. 73-147).

Tai, kad buvo apmokėtos sÄ skaitos pripažino ir specialistė savo iÅ¡vadoje. Net pats liudytojas R. A. pripažino, kad P. O. tiesiogiai nepardavinėjo telefonų ir nemokėjo pinigų. Be agento to neįmanoma padaryti (t. 85, b. l. 77). Taigi tokie parodymai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja netiesioginių agentų parodymams, kad jie nieko nežinojo apie PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Be jų pagalbos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros negalėjo pakliÅ«ti į salonÄ ir atliktas apmokėjimas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu R.

A., D. B., R. G., A. K., V. P., V. V., V. V. buvo pareikÅ¡ti įtarimai (t. 52, b. l. 4, 25-26; t. 53, b. l. 147-148, 162-163; t. 55, b. l. 43-44, 70-71; 56, b. l. 143-144; t. 58, b. l. 104-105; t. 60, b. l. 3; t. 61, b. l. 101-102). Å is faktas taip pat turėti įtakos jų duodamiems parodymams apie jų pačių veiksmus, dėl kurių jie galimai galėjo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų netiesioginių agentų parodymų visa apimti. Liudytojas V. M. parodė, kad 2005 m. dirbo UAB „Omnitel“ agentu-atstovu, todėl pažįsta P. O., nes jis buvo jo virÅ¡ininkas.

Tuo metu kai reikėdavo gauti telefonÄ , jis paraÅ¡ydavo kokių telefonų aparatų reikia ant paprasto balto lapo. Agentai neturėjo savo programos, o viskÄ darė „Office Word“ programoje. Å ioje programoje buvo suraÅ¡oma viskas, taip pat klientas galėjo pasižiÅ«rėti kokie yra telefonai su nuolaidomis. Pripažino, kad bÅ«davo parduodami telefonai ir už 1 Lt. Tvarka buvo tokia, kad ateidavo su lapu į sandėlį, kur iÅ¡raÅ¡omas važtaraÅ¡tis su jam reikiamomis prekėmis. Atspausdinami du važtaraščiai, ant kurių ir pasiraÅ¡ydavo: vienas likdavo jam, o kitas P. O..

Tik pasiraÅ¡ius važtaraÅ¡tį bÅ«davo iÅ¡duodamas telefonas. Ir tada dar atspausdinama sÄ skaita faktÅ«ra ir tik po to ruoÅ¡iami dokumentai dėl telefono pardavimo. Jam iÅ¡duotas važtaraÅ¡tis likdavo pas jį, tačiau jo neregistruodavo ir laikė tam, kad bÅ«tų galima sutikrinti dėl telefonų iÅ¡davimo. Važtaraščių niekam neneÅ¡davo ir po metų sunaikindavo. Prekes buvo galima užsakyti pas P. O. ir žodžiu. Jeigu kažko reikdavo skubiai, tai pats važiuodavo į centrinį sandėlį.

Tada į jo sandėlį bÅ«davo perkeliami telefonai. „Lotus“ programoje nesimatė gaunamų telefonų kiekiai. Atiduodamas klientui telefono aparatÄ pateikdavo sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir tuo pačiu priėmimo-perdavimo aktÄ , kuris likdavo prie sÄ skaitos faktÅ«ros. Apmokėjimai už telefonÄ vykdavo pavedimu arba grynais pagal priėmimo-perdavimo aktÄ . Jeigu pavedimu, tai iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra buvo siunčiama paÅ¡tu. Apmokėjimas galėjo bÅ«ti atliekamas ir per agentus (t. 85, b. l. 72-74).Liudytojas T.

B. teisme parodė, kad pažinojo P. O., nes 2005-2006 m. dirbo A. personalinėje įmonėje (toliau – PĮ). Šioje įmonėje jis dirbo su kompiuteriu. Tačiau būdavo tokių atvejų, kai eidavo pas P. O. paimti telefonų. Tvarka buvo tokia, kad kai reikėdavo telefonų aparatų iš agentų sandėlio, jokių dokumentų nereikėdavo paruošti, o tik ant lapelio išrašyti ar žodžiu pasakyti kokio kiekio ir kokių modelių reikia, tada paduoti P. O., kuris atspausdindavo važtaraštį ir tada eidavo į sandėlį.

Ä®prastai bÅ«davo taip, kad pasiraÅ¡omas važtaraÅ¡tis ir gaunamas telefono aparatas. Taigi, po važtaraščio iÅ¡raÅ¡ymo, telefonas bÅ«davo perkeliamas į kažkurio konkretaus agento asmeninį sandėlį. SÄ skaitos faktÅ«ros buvo užpildomos tik po to kai pateikiami techniniai dokumentai, kuriuose suforminama operacija, perdavimo aktas ir garantinė pažyma. Klientui paduodavo priėmimo-perdavimo aktÄ , garantijÄ ir sutartį. Klientas pasiraÅ¡ydavo priėmimo-perdavimo aktÄ ir sutartį, kuriuos vėliau perduodavo savo virÅ¡ininkui R.

A., tačiau neatsimena, kad tokius dokumentus bÅ«tų nešęs P. O.. „Lotus“ programa buvo naudojamasi, kai telefonai bÅ«davo iÅ¡duodami su nuolaida, t. y. klientui pasakius, kad Å¡is nori telefono su nuolaida buvo pasižiÅ«rima į „Lotus“ programÄ , ar jis turi tokiÄ nuolaidÄ ir kokiai sumai. Tada klientas iÅ¡sirinkdavo telefonÄ , su važtaraščiu gaunamas telefonas ir tik tada įėjus su savo kodu pildoma „Lotus“ programa, kurioje nurodoma nuolaida, iÅ¡sitraukiamas sutarties pakeitimas, papildymas.

Dar kartÄ patvirtino, kad pagal važtaraÅ¡tį telefonÄ gaudavo anksčiau nė įvesdavo duomenis į „Lotus“ programÄ . Tik turėdamas telefonÄ galėdavo viskÄ suforminti. Telefono IMEI raÅ¡ydavo tik garantiniame raÅ¡te, tačiau važtaraščiuose jo neraÅ¡ydavo. Taip pat, neatsimena ar telefono IMEI reikia įraÅ¡yti ir į „Lotus“ programÄ . Liudytojas nurodė, kad antras važtaraÅ¡tis likdavo įmonėje, o kitus dokumentus reikdavo priduoti į UAB „Omnitel“ archyvÄ .

Å iuos dokumentus turėjo priduoti A., tačiau jis nežino kokia ir kÄ reikėdavo priduoti į archyvÄ (t. 85, b. l. 40-44). Liudytojas R. A. patvirtino ir tai, kad „Lotus“ programoje esantys duomenys buvo siunčiami P. O., nes jis pats turėjo prisijungimÄ prie Å¡ios programos. Nurodė, kad nežino, ar P. O. galėjo patikrinti per agentÄ ar yra pritaikyta telefonui nuolaida, nes jis programoje matydavo tik savo užklausÄ , o kitų ne (t. 52, b. l. 36-38, 46-48). Tvirtino, kad PVM sÄ skaitas faktÅ«ras galėjo iÅ¡spausdinti ne tik P. O., bet ir apskaitininkės arba „iÅ¡ virÅ¡aus“.

BÅ«davo ir tokių situacijų, kad dokumentus tekdavo pristatyti tiesiai į archyvÄ (t. 85, b. l. 76-79).Liudytojas V. V. parodė, kad dirbo UAB „Omnitel“ agentu ir jo darbÄ kuruodavo P. O.. Nurodė, kad klientai dažnai praÅ¡ydavo nuolaidų, tai užsakydavo prekes žodžiu ar raÅ¡tu. Teigė, kad užsakymo forma nebuvo griežtai reglamentuota. BÅ«davo ir taip, kad jis vykdavo tiesiai į centrinį sandėlį ir ten pasiimdavo telefonus. Pripažino, kad tarp agentų buvo pasiskirstymas, kas važiuos, t. y. iÅ¡ centrinio sandėlio galėjo paimti ne tik savo, bet ir kitų agentų telefonus.

Liudytojas paaiÅ¡kino, kad kartais paimdavo daugiau konkretaus modelio telefonų, nes žinodavo, kad Å¡iai prekei bus nuolaidos. Darydavo nuolaidas ir pagal specialius susitarimus, kuriuos derindavo per užklausas. BÅ«davo iÅ¡spausdinamos dvi sÄ skaitos viena atiduodama klientui, o kita P. O.. Tvirtino, kad mėnesio pabaigoje į archyvÄ neÅ¡davo pats arba perduodavo P. O., arba apskaitininkėms. Teigė, kad buvo atvejų, kai archyve visiems agentams dingo dokumentai. Neatlikdavo patikrinimo savo sandėlyje esančių prekių likučių kartu su P. O., nes turėdavo daug darbo.

Patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nereikėjo pateikti archyvui pirminių dokumentų. IÅ¡ Å¡io liudytojų parodymų matyti ir tai, kad agentai prekes imdavo ne tik iÅ¡ P. O. sandėlio ar centrinio sandėlio, bet ir vienas iÅ¡ kito (t. 85, b. l. 86-90).Liudytojas V. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad taip pat buvo agentu-prekybos atstovu ir nurodė, kad kai reikėdavo telefono nueidavo į sandėlį, prieÅ¡ tai iÅ¡raÅ¡ydavo važtaraÅ¡tį ir pasiimdavo telefonÄ . Kas turėjo neÅ¡ti dokumentus į archyvÄ tiksliai neatsimena.

Tačiau pripažino, kad P. O. kas mėnesį pateikdavo atspausdintÄ lapÄ su likučiais esančiais jo sandėlyje (t. 85, b. l. 91-93).Liudytojas V. V., kuris dirbo UAB „Omnitel“ netiesioginiu agentu, parodė, kad jis dirbo iki 2005 m. balandžio 15 d., po to neveikė jo virtualus sandėlys. Teigia, kad prieÅ¡ iÅ¡einat buvo viskas tikrinama, pilnai atsiskaitė su UAB „Omnitel“. Patvirtino ir tai, kad telefonus imdavo iÅ¡ centrinio sandėlio. BÅ«davo ir atvejų kai nuneÅ¡davo kitų agentų sÄ skaitas į salonÄ , bet už jas neapmokėdavo (t. 85, b. l . 94-95).Be jau aukščiau paminėtų su darbo specifika susijusių aplinkybių liudytojas D.

B., kuris dirbo UAB „Omnitel“ netiesioginiu agentu, parodė dar ir tai, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo iÅ¡raÅ¡omos arba prieÅ¡, arba po sandorio, o tai priklausydavo nuo kliento. Kartais iÅ¡ viso nepraÅ¡ydavo iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. BÅ«davo ir tokių atvejų kai jis praÅ¡ydavo jį pavaduoti T. B. ar R. A., t. y. kad Å¡ie iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , paduotų telefonÄ , užpildytų priėmimo-perdavimo aktÄ ir t.t. Vidiniuose perkėlimo važtaraščiuose ne visada pasiraÅ¡ydavo (t. 85, b. l. 121-129).IÅ¡ teisiamajame posėdyje pagarsintų liudytojo R.

G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2005-2006 m. jis ir kiti netiesioginės prekybos įgaliotiniai atgabendavo mobilaus ryÅ¡io telefonų aparatus iÅ¡ UAB „Omnitel“ centrinio sandėlio. Sandėlininkės iÅ¡raÅ¡ydavo važtaraščius. VienÄ egzempliorių gaudavo jis ir su telefonų aparatais perduodavo P. O.. 2005 m. mobilaus ryÅ¡io telefonus iÅ¡ centrinio sandėlio atgabendavo ir UAB „Omnitel“ vairuotojai. Mobilaus ryÅ¡io telefonų aparatus iÅ¡ Vilniaus regiono atstovybės sandėlio iÅ¡duodavo P. O.. 2006 m., kai P. O. atostogavo, telefonų aparatus iÅ¡ sandėlio iÅ¡davė apskaitininkė N. F..

IÅ¡duodamas mobilaus ryÅ¡io telefonų aparatus, P. O. iÅ¡raÅ¡ydavo važtaraščius, jis juose pasiraÅ¡ydavo. Kai mobilaus ryÅ¡io telefonų aparatų nebÅ«davo centriniame arba atstovybės sandėliuose, telefonų aparatus jis gaudavo prekybos salonuose (duomenys neskelbtini) gatvėse, (duomenys neskelbtini) prospekte. Prekybos salone iÅ¡raÅ¡ydavo važtaraščius, jis juose pasiraÅ¡ydavo. VienÄ egzempliorių jis grÄ Å¾indavo P. O.. Telefonų aparatai likdavo pas jį, tik kompiuterinėje sistemoje telefonų aparatai buvo perkeliami P. O., o po to į jo įmonės sandėlį.

Parduodamas klientams telefonų aparatus, jis iÅ¡raÅ¡ydavo prekių-priėmimo perdavimo aktus, telefonų aparatų pardavimo lengvatinėmis sÄ lygomis įsipareigojimus. Prekių priėmimo-perdavimo aktus jis pateikdavo P. O., kuris tuo pagrindu iÅ¡raÅ¡ydavo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Kai nebÅ«davo P. O., jas iÅ¡raÅ¡ydavo Vilniaus regiono atstovybės sÄ skaitininkė N. F.. PVM sÄ skaitose faktÅ«rose pasiraÅ¡ydavo jis ir mobilaus ryÅ¡io telefonų aparatų pirkėjai. Vienas PVM sÄ skaitos faktÅ«ros egzempliorius likdavo pirkėjams, o kitÄ jis grÄ Å¾indavo P. O..

IÅ¡ pirkėjų už mobilaus ryÅ¡io telefonų aparatus gautus pinigus, jis sumokėdavo prekybos salonuose, čekį su PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis perduodavo pirkėjams (t. 55, b. l. 45-48, 51-53, 57-58, 72-96).Tokius pačius parodymus davė ir kiti netiesioginiai agentai, t. y. A. Ž., E. G., A. R., V. N., I. R., D. V., S. K., R. P. (t. 85, b. l. 40-56, 72-74, 93-94, 121-129). Kai kurie iÅ¡ jų patikslino, kad sÄ skaitas faktÅ«ras veždavo P. O., o į archyvÄ veždavo pardavimo dokumentus, kuriuose bÅ«davo nurodoma kokiomis sÄ lygomis parduotas telefonas.

Klientai nepasiraÅ¡ydavo ant sÄ skaitų faktÅ«rų, nes sÄ skaitos faktÅ«ros buvo iÅ¡raÅ¡omos po to kai pateikdavo kliento pasiraÅ¡ytÄ priėmimo-perdavimo aktÄ . Agentai arba klientai apmokėdavo sÄ skaitas faktÅ«ras ir pateikdavo P. O. su spaudu, kad apmokėta. Teigė, kad telefonus imdavo ne tik iÅ¡ P. O., bet ir tiesiogiai iÅ¡ centrinio sandėlio (t. 85, b. l. 44-46).IÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų seka, kad netiesioginiams agentams užtekdavo tik žodžiu arba pateikti paprastame lape suraÅ¡ytus prekių sÄ raÅ¡us, pagal kuriuos užsakymus darydavo P. O. iÅ¡ centrinio sandėlio.

PaaiÅ¡kėjo ir tai, kad kartai, kai netiesioginiam agentui skubiai reikėdavo prekių, užtekdavo jam pačiam nuvykti į centrinį sandėlį ar prekybos salonÄ ir iÅ¡ ten pasiimti reikiamas prekes. Dėl tokios tvarkos kyla abejonių dėl P. O. vardu iÅ¡raÅ¡ytų važtaraščių, o nesant byloje važtaraščių žurnalo, kuriame bÅ«tų paraÅ¡ai kas ir kada ėmė prekes iÅ¡ centrinio sandėlio ar prekybos salono, neįmanoma sužinoti ir fakto ar minėtos prekės buvo vedamos tiesiogiai į agento sandėlį, ar vis dėl to į P. O..

Dėl Å¡ios priežasties nelieka netiesioginių agentų kontrolės mechanizmo, pagal kurį, tik gavus priėmimo-perdavimo aktÄ , P. O. galėdavo iÅ¡duoti telefonus ar kitas prekes. Taip pat iÅ¡kyla klausimas kas ir kaip turėjo ir galėjo iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, jeigu minėti telefonai buvo pervedami tiesiogiai į agentų sandėlius. Liudytojai tvirtino, kad duomenis į „Lotus“ programÄ turėdavo suvesti jie patys, t. y. netiesioginiai agentai, ir bÅ«tent jie turėdavo priduoti visus dokumentus prie PVM sÄ skaitų faktÅ«rų P. O., o jeigu vėluodavo tai tiesiogiai į archyvÄ .

Be to, pagal netiesioginių agentų pasiraÅ¡ytas Pavedimo sutarties 7.2. punktÄ bÅ«tent Ä®galiotinis prisiima pilnÄ atsakomybę už duomenų registracijos dokumentuose užpildymo teisingumÄ , o pagal Pavedimo sutarties 5 priedo 4 dalį už teisingÄ abonento ar kliento dokumentų pildymÄ ir pilnÄ sukomplektavimÄ â€“ atsakingas Ä®galiotinis, sudaręs dokumentus. Nustatyta ir tai, kad PVM sÄ skaitas faktÅ«ras spausdino ne tik P. O., bet ir apskaitininkės. Taigi nesant tinkamos tvarkos ir kontrolės mechanizmo neįmanoma konstatuoti, jog visos virtualioje erdvėje perkeltos prekės buvo P. O.

žinioje ar tai, jog bÅ«tent jis iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.Liudytoja D. A. parodė, kad dirbo UAB „Omnitel“ archyvo vedėja ir pažįsta P. O.. Viena iÅ¡ jo pareigų buvo perduoti dokumentus į archyvÄ , t. y. PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Labai retais atvejais tokias sÄ skaitas galėjo perduoti vairuotojas, tačiau kiek pamena jai atiduodavo P. O., o kai jis atostogaudavo atiduodavo D. S.. Per mėnesį susidarydavo apie 600 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, tačiau kai jos jai bÅ«davo priduodamos, ji niekur nepasiraÅ¡ydavo ir nepažymėdavo kiek jų iÅ¡ viso buvo priduota.

Tai, kad trÅ«ksta PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pastebėjo tik pagal numerius ir apie tai elektroniniu laiÅ¡ku informavo P. O.. Å is atrašė, kad suras trÅ«kstamas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Kai vadybininkai pristatydavo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras į archyvÄ , ji netikrino ar ant kiekvienos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra pirkėjo paraÅ¡as. SÄ skaitos buvo priimamos susegtos į bylas ir į jų pareigas neįeidavo tikrinti paraÅ¡us. Vėliau jau sÄ skaitų netrÅ«ko. Pripažino ir tai, kad bÅ«davo ir tokių atvejų kai PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atneÅ¡davo agentai.

Ar tuo metu trÅ«ko dar kokių papildomų dokumentų nežino ir netikrino, nes apie tai, jog turėjo bÅ«ti papildomi dokumentai sužinojo tik 2006 m. kai buvo įtraukta į komisijÄ , kuri atliko inventorizacijÄ dėl P. O. (t. 85, b. l. 104-106). Tokiu bÅ«du, esant pirmiau aptartiems netiesioginių agentų ir kitų UAB „Omnitel“ darbuotojų, kurie apklausti liudytojais, parodymams, matyti, kad prekių judėjimo, archyvavimo, koordinavimo ir kontroliavimo tvarkų galimai tinkamai nesilaikė ne tik P. O., bet ir kiti įmonės darbuotojai.

Tai matyti ir Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistės Z. Strankauskienės 2014 m. gruodžio 22 d. iÅ¡vadoje Nr. 140-(03721)-IS1-6815, kurioje konstatuota, kad ne tik P. O., bet ir kiti įmonės darbuotojai nesilaikė ne tik UAB „Omnitel“ patvirtintos tvarkos, bet ir Lietuvos Respublikos įstatymų bei Lietuvos Respublikos nutarimų, kurie numatyti pačiai įmonei (t. 89, b. l. 3-200). Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudoti visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (LAT nutartys Nr. 2K-110/2013, Nr. 2K-540/2013). Visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.IÅ¡ aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui nepavyko paÅ¡alinti abejonių kiek gi realiai telefonų aparatų buvo P. O. žinioje, nes dokumentai buvo tik forminami pastarojo vardu, tačiau prekes netiesioginiai agentai galėdavo patys pasiimti tiek iÅ¡ centrinio sandėlio, tiek ir iÅ¡ prekybos salonų, nieko apie tai nežinant nuteistajam.

Dėl to negalima padaryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad visos PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos prekės buvo P. O. žinioje. Tuo labiau, kad net gi neįmanoma nustatyti realios žalos dydžio, nes nebuvo pateikti pirminiai prekių įsigijimo dokumentai specialistei, pati prekių apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant civilinio ieÅ¡kovo nustatytÄ tvarkÄ bei nesilaikant teisės aktuose nurodytų reikalavimų dėl inventorizacijos atlikimo. Todėl net neaiÅ¡ku, ar tai yra tik dokumentinė žala, atsiradusi dėl paties civilinio ieÅ¡kovo toleruojamos netinkamos prekių apskaitos vedimo, ar tai reali žala.

Esant tokiai situacijai jis iÅ¡teisinamas dėl turto iÅ¡vaistymo, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Kadangi P. O. iÅ¡teisinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, naikinamos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžiu jam paliktos galioti kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir užstatas. Taip pat naikinami paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir baudžiamojo poveikio priemonės. Negali bÅ«ti tenkintas ir civilinio ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde praÅ¡omos proceso iÅ¡laidos 5 082 Eur sumai bei teisme pateiktam 2016 m. birželio 16 d. praÅ¡ymui, kuriame nurodoma apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas 7 955,75 Eur sumai, nes iÅ¡teisinus P. O. ir vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi, proceso iÅ¡laidos neiÅ¡ieÅ¡komos.

Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu civilinio ieÅ¡kovo UAB „Omnitel“ civilinis ieÅ¡kinys dėl 2 127 291,65 Eur turtinės žalos iÅ¡ P. O. paliekamas nenagrinėtu.Taigi iÅ¡teisinus P. O. dėl turto iÅ¡vaistymo prarandamas teisinis pagrindas taikyti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ R. N.. Tačiau siekiant atsakyti į civilinio ieÅ¡kovo UAB „Omnitel“ atstovo advokato K. Kvainausko apeliaciniame skunde nurodytÄ argumentÄ dėl nepagrįstai laikinų nuosavybės teisių apribojimų panaikinimÄ Ä¯ R.

N. turtÄ , teisėjų kolegija pasisako iÅ¡ esmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų pagrįsti, kad Å¡is turtas buvo įsigytas iÅ¡ P. O. priklausančių lėšų. Tokių įrodymų nepateikė ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas apeliacinės instancijos teisme.Pagal BPK 151 straipsnį laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas tik civiliniam ieÅ¡kiniui, galimam turto konfiskavimui arba iÅ¡plėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotinÄ turtÄ .

Taigi įstatymo leidėjas numatė konkrečius subjektus, kuriems galima taikyti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡ioje byloje R. N. nebuvo pareikÅ¡ti įtarimai. Ji taip pat nėra fizinis asmuo, kuris pagal įstatymus bÅ«tų materialiai atsakingas už P. O. veiksmus. IÅ¡ byloje esančių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorės 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimo (t. 67, b. l. 69-70) ir teismų sprendimų (t. 73, b. l. 110-115; t. 75, b. l. 15-17, 43-45, 54-58; t. 82, b. l. 89-163 matyti, kad R.

N. buvo taikytas ir tęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas tuo pagrindu, kad didelės pinigų sumos iÅ¡ P. O. sÄ skaitos buvo pervedamos į jos sÄ skaitÄ . P. O. inkriminuojamos nusikalstamos veikos darymo laikotarpiu R. N. vardu buvo įgyti žemės sklypai, nekilnojamojo turto objektai. Nebuvo surinka duomenų, kad R. N. turi legalių lėšų, todėl buvo padaryta iÅ¡vada, kad turtas įgytas už P. O. galimai nusikalstamas pajamas. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ laikinai apribojant kitų fizinių asmenų nuosavybės teises nusikalstamos veikos tyrimo metu ar nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ turi bÅ«ti surinkti duomenys, kad Å¡iems subjektams buvo perduotas turtas, gautas ar įgytas nusikalstamu bÅ«du.

Teisėjų kolegija įvertina, kad teismui buvo pateiktos 2004 m. gruodžio 20 d., 2005 m. vasario 2 d., 2005 m. gegužės 31 d., 2005 m. liepos 2 d., 2005 m. rugsėjo 4 d., 2005 m. gruodžio 20 d. dovanojimo sutartys 200 000 Lt (57 924 Eur) sumai, kurios galiojančios (t. 83, b. l. 173-178), apklausti jos tėvai J. K. ir S. K. patvirtino padovanoję dukrai minėtai sumai pinigų (t. 85, b. l. 79-80). Pačios R. N. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisme duoti parodymai, kad turtas įgytas ne už P. O. pinigus, o iš jos santaupų ir dovanotų pinigų.

Pinigus jai dovanojo tėvai, o sutartis atspausdino sesuo, dovanoji sutartis deklaravo, o patikslinimÄ pateikė 2010 m. Nurodė, kad dirbo ir gaudavo atlyginimÄ . Nurodė eilę sandorių, iÅ¡ kurių gaudavo papildomų pinigų. Taip pat teigė turinti santaupų iÅ¡ vyrui grÄ Å¾intų pinigų, t. y. iÅ¡ jam priklausančios įmonės apyvartinių lėšų (t. 67, b. l. 56-64; t. 85, b. l. 81-83). Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktos deklaracijos ir kitos sutartys (t. 68, b. l. 126-153, 157-182; t. 69, b. l. 1-18).

Apeliacinės instancijos teisme R. N. pateikė 2001 m. spalio 1 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 19, kuriame nurodyta, kad R. N. iÅ¡duota 361 094,53 Lt, vienkartinę gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto 2005 m. kovo 10 d. deklaracijÄ , kurioje nurodytos akcijos 40 000 Lt ir gautos piniginės lėšos 361 764 Lt. R. N. atsiliepime į civilinio ieÅ¡kovo UAB „Omnitel“ apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstė aplinkybes dėl jos gautų pajamų bei įgyto turto (t. 99, b. l. 92-95). Apeliacinės instancijos teismo 2016 m. birželio 16 d. posėdžio metu R.

N. baigiamojoje kalboje taip pat nurodė, kad niekas netyrė kiek turėjo turto iki pirmosios santuokos, apie jos veiklÄ , t. y. butų pirkimÄ ir pardavimÄ , bei tai, kad jos tėvai buvo apklausti ir patvirtino dovanojimÄ . Be to, tėvų turtas ir pajamas deklaravo (t. 99, b. l. 117). Visi Å¡ie įrodymai patvirtina R. N. įsigyto turto pagrįstumÄ ir nėra kaip nors kitaip paneigti, t. y. dovanoji ir kitos sutartys neužginčytos, deklaracijos nepanaikintos. Be to, byloje nėra jokių įrodymų iÅ¡ kurių bÅ«tų galima padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dėl R.

N. panaikinto laikino nuosavybės teisių apribojimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Civilinio ieÅ¡kovo UAB „Omnitel“ atstovo advokato Kęstučio Kvainauskas apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria P. O. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:

P. O. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį:kuria vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2006 m. rugsėjo 20 d. iki 2006 m. spalio 2 d.;kuria vadovaujantis BK 75 straipsniu P. O. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams ir P. O. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojant per jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, dirbti ir sistemingai kas mėnesį dengti padarytos žalos atlyginimÄ , mokant ne mažiau 50 proc. gaunamų pajamų (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktai, 3 straipsnis);kuria iÅ¡ P. O.

UAB „Omnitel“ naudai priteista 2 000 Eur turėtoms baudžiamojoje byloje atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.Panaikinti P. O. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir užstatÄ .15 000 Lt (4 344,30 Eur) užstatÄ grÄ Å¾inti užstato davėjai R. N..Civilinio ieÅ¡kovo UAB „Omnitel“ civilinį ieÅ¡kinį dėl 2 127 291,65 Eur turtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ P. O. palikti nenagrinėtÄ . Panaikinti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , paskirtÄ Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorės 2006 m. rugsėjo 29 d. nutarimu į P. O. turtÄ : 1/2 dalį 0,4219 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 53,95 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pagalbinio pastato - rÅ«sio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); motociklÄ â€žBMW R35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); keleivinį automobilį „Renault Scenic RX4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); priekabÄ â€žRYDWAN A750/5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).Apie laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimÄ informuoti Valstybės įmonės Registrų centro Turto areÅ¡to aktų registrÄ .Apie 15 000 Lt (4 344,30 Eur) užstato grÄ Å¾inimÄ informuoti užstato davėjÄ R.

N. ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ .Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai                                                                                  Albinas Bielskis                                                                                   Laima Garnelienė                                                                                                       Linas Å iukÅ¡ta