2026-03-10 Nr. AB-5330-3-61-3-10169-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-251-520/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10169-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ruvis“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ruvis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ruvis“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimą byloje Nr. J10-1418/2023/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Departamentas 2023 m. rugsėjo 5 d. – 2023 m. spalio 2 d. atliko Bendrovės planinį patikrinimą. Departamentas 2023 m. spalio 2 d. patikrinimo akte Nr. PA-4324 (toliau – ir Patikrinimo aktas) konstatavo, kad Bendrovė nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2022 m. liepos 19 d. veiklos vykdymo vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), laikė didesnį kiekį atliekų, identifikuojamų kodu 19 12 02 01 (juodieji metalai), nei nustatyta Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente (toliau – ir Techninis reglamentas).

2.2. Nutarime nurodyto pažeidimo faktas neįrodytas. Nustatydamas pažeidimą Departamentas rėmėsi tik Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (toliau – ir GPAIS), tačiau neatliko atliekų kaupų aukščių, plotų skaičiavimo instrumentinėmis priemonėmis ir tuo pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 1011 punkto reikalavimus. Departamentas patikrinimo metu turėjo remtis ne tik GPAIS sistemoje nurodytu atliekų kiekiu, bet ir palyginti GPAIS sistemoje nurodytus atliekų kiekius su kiekiais, laikomais Techniniame reglamente nurodytoje vietoje, bei nustatyti faktinį atliekų kiekį pagal Atliekų kiekio nustatymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1–574 „Dėl Atliekų kiekio nustatymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Atliekų kiekio nustatymo taisyklės).

2.3. Departamentas, priimdamas Nutarimą, neatsižvelgė į tai, kad į GPAIS dėl žmogiškosios klaidos buvo suvesti neteisingi duomenys ir ši klaida nepadarė jokios žalos aplinkai ar tretiesiems asmenims. Bendrovė pažeidimą padarė vesdama apskaitą, todėl Departamentas neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir neteisingai kvalifikavo Bendrovės padarytą pažeidimą.

2.4. Bendrovė nesutinka, kad Patikrinimo akte nurodytu laikotarpiu laikė didesnį atliekų kiekį, nei nustatyta Techniniame reglamente. Bendrovė turi teisę surinkti, vežti, laikyti atliekas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto Taršos leidimo Nr. TV(2)-19/TL-U.5-20/2019 (toliau – ir Taršos leidimas) pagrindu. Taršos leidimo specialiojoje dalyje nustatytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti bendras atliekų kiekis yra 2 112,94 t. Tai reiškia, kad net ir pagal klaidingai pateiktą informaciją GPAIS, GPAIS pateikti kiekiai neviršija bendro Taršos leidime nurodyto leidžiamo laikyti atliekų kiekio, todėl Taršos leidimo sąlygos nebuvo pažeistos.

2.5. Bendrovė padarė mažareikšmį pažeidimą, jai paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas nurodė:

4.1. Nutarimas pareiškėjui surašytas už tai, jog jis laikė juoduosius metalus (atliekų kodas 19 12 02), pažeisdamas Techninio reglamento, kuris yra neatsiejama Taršos leidimo dalis, 3.1 punkte nurodytus reikalavimus, t. y. viršijo lentelėje numatytą didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti (veiklos kodas R13) atliekų kodu 19 12 02 (juodieji metalai) kiekį – 85 t. Viršijus Techniniame reglamente nustatytą didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kiekį pažeidžiami Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 192 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

4.2. Pažeidimo nagrinėjimo metu įtarimų dėl GPAIS duomenų teisingumo nenustatyta. Priešingai, iš Atliekas tvarkančių įmonių patikrinimo kontrolinio klausimyno matyti, kad pasirašydamas šį klausimyną Bendrovės darbuotojas, paskirtas atsakingu už Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir atliekų tvarkymą, reikalavimų vykdymą, patvirtino šių duomenų teisingumą. Nebuvo jokio pagrindo įtarti, kad GPAIS duomenys yra neteisingi ir apskaičiuoti atliekų, laikomų Techniniame reglamente nurodytoje vietoje, kiekį pagal Atliekų kiekio nustatymo taisykles.

4.3. Bendrovės teiginiai, jog duomenys apie sutvarkytas atliekas GPAIS dėl žmogiškosios klaidos buvo įrašyti vėliau, nei faktiškai atliekos buvo sutvarkytos (susmulkintos), yra nepagrįsti ir vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.

4.4. Pareiškėjui paskirta minimali sankcijoje numatyta 1 400 Eur bauda atitinka padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir mastą. Bendrovė veiklą vykdo daugiau kaip 11 metų, joje dirba 27 darbuotojai, Bendrovės grynasis pelnas 2022 metais buvo 133 348 Eur. Bendrovė įsiskolinimų nei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai neturi, todėl yra pajėgi sumokėti paskirtą baudą.

4.5. Atsakovas, skirdamas Bendrovei ekonominę sankciją, vadovavosi imperatyviosiomis Įstatymo normomis. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių teisinių argumentų, kuriais remiantis būtų galima panaikinti Nutarimą.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Ruvis“ skundą atmetė.

6. Teismas nustatė šias aplinkybes:

6.1. Departamento Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriaus pareigūnai, atlikę pareiškėjui priklausančios Visagino aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Veiklavietė) planinį teminį patikrinimą, 2023 m. spalio 2 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad pagrindinė Bendrovės veikla – juodųjų, spalvotųjų metalo laužo, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, antrinių žaliavų bei kitų atliekų apdorojimas ir perdavimas tolimesniems atliekų tvarkytojams; Bendrovei 2009 m. balandžio 10 d. išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. TV(2)-19, kuris 2013 m. rugsėjo 19 d. koreguotas, pasikeitus veiklos vykdytojui; Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. (30.4)-A4-6778 leidimas pakeistas į Taršos leidimą Nr. TV(2)-19/TL-U.5- 20/2019; Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. kovo 15 d. sprendimu Nr.(28.4)-A4-2424 patvirtintas Techninis reglamentas ir Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas, konstatuota, kad nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2022 m. liepos 19 d. Bendrovė viršijo atliekos (kodas 19 12 02) didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti kiekį, pažymėta, kad pagal Techninio reglamento 3.1 punktą didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti (laikymo veiklos kodas R13) atliekų kodu 19 12 02 (juodieji metalai) kiekis – 85 t. Bendrovė Patikrinimo akte nurodytu laikotarpiu atliekų kodu 19 12 02 01 laikė 105,685 t ir viršijo Techniniame Reglamente numatytą didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kodu 19 12 02 kiekį 20,685 t. Atliekų kiekis nustatytas GPAIS duomenimis. Patikrinimo akte konstatuota, kad tuo Bendrovė pažeidė Įstatymo 192 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

6.2. Departamento Aplinkos kokybės departamento Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė 2023 m. lapkričio 13 d. pareiškėjui už Įstatymo 192 straipsnio 2 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 17 d.)70 punkto pažeidimą surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J10-1418/2023 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, kad Bendrovė, pažeisdama Techninio reglamento, kuris yra neatsiejama Taršos leidimo dalis, 3.1 punkte nurodytus reikalavimus, nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2022 m. liepos 19 d. Bendrovei priklausančioje Veiklavietėje vienu metu laikė 105,685 t juodųjų metalų atliekų, kurių kodas 19 12 02 01, taip 20,685 t viršydama vienu metu leidžiamą laikyti 85 t juodųjų metalų kiekį. Protokole konstatuota, kad tuo Bendrovė pažeidė Įstatymo 192 straipsnio 2 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 17 d.) 70 punkto reikalavimus.

6.3. Departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė, vadovaudamasi Įstatymo 35, 36, 48 straipsniais, 37 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023 m. gruodžio 4 d. posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi juridinio asmens padaryto pažeidimo bylą Nr. J10-1418/2023, 2023 m. gruodžio 4 d. priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėją pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą Įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje, ir jam skyrė 1 400 Eur baudą.

7. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo deklaruojama veikla – kita, niekur kitur nepriskirta, asmenų aptarnavimo veikla (EVRK 960900) apribota nuo 2020 m. gruodžio 16 d., todėl vertintas 2 mėnesių apyvartos pokytis (gruodžio ir sausio mėnesiai).

8. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 192 straipsnio 2 dalimi, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Leidimų išdavimo taisyklės; redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d.) 6, 7, 55.4.4, 57.4 punktais, Atliekų tvarkymo taisyklių 69, 70, 71 punktais, Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 „Dėl Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Atliekų tvarkymo apskaitos taisyklės; redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 2.1, 2.2 punktais , konstatavo, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą privalo laikydamasis leidime nurodytų sąlygų. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog GPAIS nurodyti atliekų kiekiai neatitiko faktiškai Veiklavietėje laikomų atliekų kiekio dėl žmogiškosios klaidos, t. y. dėl netinkamos atliekų apskaitos. Šiuo aspektu teismas taip pat pažymėjo, jog atliekų apskaitos suvestinė sudaroma kalendoriniais ketvirčiais, o ne dienomis. Teismas iš pareiškėjo atstovės paaiškinimų teisme ir liudytojos parodymų nustatė, kad Bendrovė jokių informacinių pranešimų apie įvykius, atliktus veiksmus, pasikeitimus, susijusius su atliekų tvarkymo apskaita, GPAIS priemonėmis neteikė. Pareiškėjo atstovės paaiškinimų ir liudytojos parodymų, kad Bendrovė neturėjo nei teisinių, nei techninių galimybių pateikti tokius pranešimus, teismas nepripažino pagrįstais. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, nustatęs galimą GPAIS duomenų neteisingumą, nesiėmė jokių priemonių šiai galimai klaidai ištaisyti, o atliekant Bendrovės planinį patikrinimą nebuvo nustatyta galimų atliekų apskaitos vykdymo ir atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ataskaitų teikimo tvarkos, numatytos Atliekų tvarkymo apskaitos taisyklėse, pažeidimų.

9. Teismo vertinimu, nors Techninio reglamento 2.3 punkte ir nurodyta, kad atliekų laikymo vietoje – zonoje Nr. 1 leidžiama laikyti 700,33 t juodųjų metalų, metalinės pakuotės ir automobilių kėbulų, tačiau ši aplinkybė nepaneigia pačios Bendrovės Techninio reglamento 3.1 punkte nurodytos atliekos – juodųjų metalų, susidariusios mechaninio apdorojimo metu (patikslintas pavadinimas), leistino laikyti didžiausio 85 t kiekio.

10. Teismas nustatė, kad Bendrovė atliekų tvarkymo apskaitą vykdo per GPAIS, todėl vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 1011 punktu Departamentui vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, atliekų, laikomų atliekų apdorojimo įrenginiuose, surinkimo, laikinojo ir parengiamojo laikymo vietose, kiekis nustatomas vadovaujantis GPAIS duomenimis. Pagal Atliekų tvarkymo apskaitos taisyklių 5 punktą, asmuo, pateikdamas duomenis GPAIS, užtikrina, kad pateikiami duomenys yra visapusiškai tikslūs, išsamūs ir teisingi. Bet koks vėlesnis duomenų koregavimas ar taisymas sistemoje pažymimas ir apskaitą vedantis subjektas turi nurodyti tokių duomenų koregavimo priežastį, kurią matys Departamento pareigūnai. Pagal Atliekų tvarkymo apskaitos taisyklių 7 punktą, atliekų susidarymo apskaita vykdoma elektroniniu būdu naudojantis GPAIS, pildant atliekų susidarymo apskaitos žurnalą. Teismas iš Atliekas tvarkančių įmonių patikrinimo kontrolinio klausimyno nustatė, kad Bendrovės darbuotojas, paskirtas atsakingu už Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir atliekų tvarkymą, reikalavimų vykdymą Bendrovėje, pasirašydamas šį klausimyną, patvirtino GPAIS duomenų teisingumą. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti GPAIS duomenų teisingumu, todėl pareiškėjo skundo argumentą, jog Departamentas, atlikdamas Bendrovės patikrinimą, pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 1011 punktą, atmetė.

11. Teismas vertino, kad Bendrovei už Įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą paskirta minimali bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui ir teisinga. Teismas nurodė, kad pagal faktines bylos aplinkybes neturintis pagrindo mažinti Bendrovei paskirtą baudą.

12. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Departamentas, atlikdamas patikrinimą, surašydamas Protokolą, nagrinėdamas pažeidimo bylą ir priimdamas Nutarimą, veikė pagal jam suteiktą kompetenciją, tinkamai vadovavosi Įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis, todėl nėra pagrindo panaikinti Nutarimą.

III. 13. Pareiškėjas UAB „Ruvis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 17d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Pagal Leidimų išdavimo taisykles, taršos leidimo sąlygomis laikomas ne visas techninis reglamentas, o tik tam tikri techniniame reglamente pateikti duomenys ir (ar) informacija: atliekų laikymo vieta, jos plotas, atliekų laikymo sąlygos (Leidimų išdavimo taisyklių 57.4.1 p.); atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso aprašymas: duomenys apie naudojamas ir (ar) šalinamas atliekas, pagrindinius technologinio proceso etapus, jų metu naudojamas medžiagas, susidarančias atliekas, nuotekas, teršalų išmetimą į aplinkos orą (Leidimų išdavimo taisyklių 57.4.2 p.). Sistemiškai aiškinant Atliekų tvarkymo taisyklių 3 priede pateiktos formos ir 3 priedo priedėlio 3 punkto nuostatas ir Leidimų išdavimo taisyklių 57.4.1 punkto nuostatas darytina išvada, jog tik dalis Techninio reglamento 3.1 punkto lentelėje pateikiamos informacijos laikoma Taršos leidimo sąlygomis, o būtent – informacija apie atliekų laikymo vietos apibūdinimą, jos plotą (3.1 lentelės pirmasis ir antrasis stulpeliai), o informacija apie laikomų atliekų kiekius (3.1 lentelės devintasis stulpelis) Taršos leidimo sąlygomis nelaikytina. Departamentas neteisingai vertino, jog Techninio reglamento 3.1 lentelėje nurodyti kiekiai yra laikomi Taršos leidimo sąlygomis.

14.2. Vadovaujantis Leidimų išdavimo taisyklių nuostatomis informacija apie didžiausius leidžiamus vienu metu laikyti atliekų kiekius nurodoma Taršos leidimo specialiojoje dalyje „Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymas“ ir pagal Leidimų išdavimo taisyklių 55 ir 57 punktų nuostatas būtent šioje dalyje pateikta informacija apie atliekų kiekius yra laikoma Taršos leidimo sąlygomis.

14.3. Vadovaujantis Leidimų išdavimo taisyklių 4 priedo skyriaus „Specialiosios paraiškos dalies „Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymas“ pildymas“, nuostatomis, grafoje (stulpelyje) „Didžiausias vienu metu numatomas laikyti bendras atliekų, įskaitant tvarkymo metu susidarančių atliekų, kiekis, t“ nurodomas didžiausias vienu metu numatomas laikyti suminis visų planuojamų laikyti atliekų, įskaitant atliekų tvarkymo metu susidarančių atliekų, kiekis, tonomis. Vadovaujantis Taršos leidimo taisyklių 83 punkto nuostatomis būtent šie duomenys nurodomi GPAIS, taip sudarant sąlygas Departamentui vykdyti kontrolę. Paminėtos teisės aktų nuostatos papildomai įrodo, kad kalbant apie didžiausius leidžiamus laikyti atliekų kiekius leidimo sąlygomis laikomi Taršos leidimų specialiojoje dalyje „Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymas“ nurodytas didžiausias leidžiamas laikyti bendras nepavojingųjų atliekų kiekis, o ne techninių reglamentų 3.1 lentelėje nurodoma informacija apie vienu metu laikomus atliekų kiekius pagal atliekų kodus.

14.4. Nepagrįsta Departamento pozicija, kad Techninio reglamento 3 punkte nurodytas atliekų kiekis yra imperatyvus, o 2 punkte nurodytas bendras leidžiamas atliekų kiekis yra tik suminis informacinis skaičius, kuris atitinka 3 punkte nurodytų atliekų kiekių sumą. Atliekų tvarkymo taisyklių (ginčui aktuali redakcija) 3 priedo priedėlyje yra pateikta Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento rengimo instrukcija (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 3.1.9 punkte išdėstoma, jog „devintojoje skiltyje „Didžiausias vienu metu laikomas atliekų kiekis, t“ nurodomas didžiausias kiekvienos atliekos kiekis tonomis, kuris bus laikomas konkrečioje atliekų laikymo vietoje. Bendras visose Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente įvardytose atliekų laikymo vietose laikomas didžiausias atliekų kiekis negali viršyti leidime nurodyto didžiausio leidžiamo laikyti atliekų kiekio. Išimtis nurodyti didžiausią vienu metu laikomą kiekvienos atliekos kiekį taikomas veiklos vykdytojams, eksploatuojantiems didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Tai reiškia, kad Techninio reglamento 3 punkte nurodyti kiekiai yra imperatyvūs tik didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles eksploatuojantiems asmenims, o kitiems asmenims – tai tik informacinė dalis apie planuojamus, bet neįpareigojamus konkrečios atliekų rūšies kiekius, su pareiga neviršyti maksimalaus leistino atliekų kiekio, numatyto Techninio reglamento 2 punkte. Tai reiškia, kad Bendrovę įpareigoja Techninio reglamento 2.3 punkte esantis nurodymas, jog atliekų laikymo vietoje – zonoje Nr. 1 leidžiama laikyti 700,33 t juodųjų metalų, metalinės pakuotės ir automobilių kėbulų, o Techninio reglamento 3.1 punkto lentelėje numatyta, kad didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti (veiklos kodas R13) atliekų kodu 19 12 02 (juodieji metalai) kiekis – 85 t – yra tik informacinio pobūdžio apie planuojamus srautus. Nei Patikrinimo akte, nei byloje nėra nustatyta ar kaip nors užfiksuota, jog pareiškėjas kokiu nors būdu būtų viršijęs bendrą Techninio reglamento 2.3 punkte nurodytą maksimalų atliekų kiekį, o informacinio preliminaraus pobūdžio duomenų faktinis pokytis, kuris nėra laikytinas Taršos leidimo sąlyga, nėra ir negali būti laikomas pažeidimu.

14.5. Byloje nebuvo ginčijama Bendrovės teisė tvarkyti atliekas ir nebuvo kvestionuojamas Taršos leidimo ir Techninio reglamento teisėtumas. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę vykdyti atliekų tvarkymo veiklą Taršos leidime nustatytomis sąlygomis. Kadangi pažeidimas buvo konstatuotas fiksuojant Techninio reglamento informacinio (preliminaraus) pobūdžio duomenų pažeidimus (Techninio reglamento 3.1 p.), o imperatyviai numatytas leidžiamų laikyti atliekų kiekis (Techninio reglamento 2.3 p.) nebuvo viršytas, objektyviai konstatuotina, jog visos juodųjų metalų atliekos Bendrovės laikytos ir tvarkytos teisėtai. Departamentas yra neteisus teigdamas, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 192 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Dėl to bauda pagal Įstatymo 78 straipsnio 4 dalį (sistemiškai vertinant su Įstatymo 1 straipsnio 31 punkto nuostatomis) negali būti skirta. Teismas sprendime nevertino ir neanalizavo tos aplinkybės, kad ne visa Taršos leidime ar Techniniame reglamente pateikiama informacija yra imperatyvas ar ribas nustatantis duomuo. Nesant pažeidimo sudėties Nutarimas skirti sankciją naikintinas.

14.6. Nesutiktina su teismo pateiktu liudytojos parodymų vertinimu. Liudytoja patvirtino aplinkybę, kad buvo tam tikrų GPAIS vedimo netikslumų.

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir laikosi pozicijos, kad Bendrovė, nesilaikydama Taršos leidime nustatytų sąlygų, laikė 20,685 t atliekų neturėdama tam teisės ir tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 192 straipsnio 2 dalies reikalavimus, padarė Įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a

IV. 17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Ruvis“ skundo reikalavimas panaikinti Departamento 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimą byloje Nr. J10-1418/2023/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Pareiškėjui Nutarimu paskirta 1 400 Eur bauda už padarytą pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo (Įstatymas) 78 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 192 straipsnio 2 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių (byloje taikoma redakcija, galiojusi ik 2022 m. rugpjūčio 17 d.) 70 punkto reikalavimus, nes remiantis GPAIS duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo Veiklavietėje nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2022 m. liepos 19 d. vienu buvo laikoma 105,685 t juodųjų metalų atliekų (kodas 19 12 02 01), taip viršijant Techninio reglamento 3.1 punkte nustatytą maksimalų leidžiamą vienu metu laikyti 85 t juodųjų metalų kiekį.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, Nutarimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, nenustatė pagrindo sumažinti pareiškėjui paskirtos baudos dydį, nes pareiškėjui paskirta Įstatymo sankcijoje numatyta minimali bauda, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui ir yra teisinga.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundo reikalavimas turėjo būti patenkintas dėl skunde nurodytų aplinkybių, akcentuoja, jog pagal Techninio reglamento 2.3 punktą leidžiama laikyti 700,33 t juodųjų metalų, o šiuo atveju nepagrįstai buvo vadovaujamasi Techninio reglamento 3.1 punktu, be to, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi GPAIS duomenimis. Pareiškėjo vertinimu, jis nepažeidė Įstatymo 192 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl jam nepagrįstai paskirta bauda pagal Įstatymo 78 straipsnio 4 dalį.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Įstatymo 78 straipsnio 4 dalis nustato, jog nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 15 t ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 t nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo 1 400 iki 2 000 Eur.

22. Įstatymo 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis <...>.

23. Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punktas nustato, kad atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą turi patvirtinti įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Atliekas naudojanti ir šalinanti įmonė privalo laikytis atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente apibrėžtų visų atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijų.

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas veiklą Veiklavietėje vykdo pagal 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. (30.4)-A4-6778 išduotą Taršos leidimą. Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. kovo 15 d. sprendimu Nr.(28.4)-A4- 2424 patvirtintas Techninis reglamentas.

25. Techninio reglamento 3 punkto „Atliekų laikymas“ 1 papunkčio lentelėje yra nurodyta, kad betonuotoje lauko aikštelėje (laikymo zona Nr. 1) didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti (veiklos kodas R13) juodųjų metalų (atliekų kodas 19 12 02) kiekis – 85 t.

26. Techninio reglamento 2 punkto, kuriame nurodytas atliekų naudojimo ar šalinimo technologinis procesas, 3 papunktyje „Atliekoms naudoti ar šalinti skirtų įrenginių aprašymas ir išdėstymo teritorijoje planas“ nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos metu per metus planuojama surinkti ir paruošti naudoti iki 28 395 t nepavojingųjų atliekų ir 3 320 t pavojingųjų atliekų. Vienu metu numatoma laikyti iki 2 112,94 t nepavojingųjų atliekų ir iki 49,96 t pavojingųjų atliekų, iš jų iki 12 t eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (kodas 16 01 04), iki 28 t elektrotechnikos ir elektronikos pavojingųjų atliekų (kodai 16 02 13 ir 16 02 15) ir iki 9,96 t kitų pavojingųjų atliekų. Juodieji metalai, metalinė pakuotė ir automobilių kėbulai (700,33 t) bus laikomi betonuotoje kiemo aikštelėje 1 100 kv. m ploto zonoje (zona Nr. 1).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi Techninio reglamento 2.3 ir 3.1 punktų nuostatas, 3.1 punkto lentelės duomenis, nepripažįsta pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad jis patikrinimo metu turėjo pareigą neviršyti atliekų kiekio, nurodyto Techninio reglamento 2 punkte (šiuo atveju 2.3 punkte nustatyto nurodymo, kad atliekų laikymo vietoje – zonoje Nr. 1 leidžiama laikyti 700,33 t juodųjų metalų, metalinės pakuotės ir automobilių kėbulų), o Techninio reglamento 3 punkto 1 papunkčio lentelėje pateikti duomenys yra tik informacinio pobūdžio apie planuojamus srautus.

28. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad Techninio reglamento 3 punkto 1 papunktyje nurodytos lentelės duomenys yra informacinio pobūdžio, šios lentelės devintojoje skiltyje nurodyti kiekiai yra imperatyvūs tik didelių gabaritų atliekų surinkimo aukšteles eksploatuojantiems asmenims, nes šioje lentelėje įtvirtinta, kad betonuotoje lauko aikštelėje (laikymo zona Nr. 1) didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti (veiklos kodas R13) juodųjų metalų (atliekų kodas 19 12 02) kiekis – 85 t. Techninio reglamento 3 punktas būtent reglamentuoja atliekų laikymą, o Taršos leidimo 1 punkte nurodyta, kad Taršos leidimo specialioji dalis yra atliekų laikymas. Spręstina, kad Techninio reglamento 3 punkto 1 papunkčio lentelėje nurodomas specifinis (atskiras) apribojimas, susijęs su juodųjų metalų kiekiu. Laikantis pareiškėjo pozicijos, tai jis vienu metu gali laikyti 700,33 t juodųjų metalų, tačiau byloje nėra pateikti įrodymai, kad išduodant Taršos leidimą pareiškėjui būtent buvo suteikta tokia teisė.

29. Nagrinėjamu atveju patikrinimo metu, remiantis GPAIS atliekų tvarkymo apskaitos duomenimis (buvo patikrinta atliekų tvarkymo apskaita už 2022 metų I–IV ketvirčius), nustatyta, kad buvo viršytas vienu metu leidžiamas laikyti juodųjų metalų didžiausias leistinas kiekis (85 t), nes pareiškėjas Veiklavietėje laikė 105,685 t juodųjų metalų atliekų.

30. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas pagrįstai rėmėsi GPAIS duomenimis, nes pagal bylos duomenis pareiškėjas atliekų tvarkymo apskaitą vykdo per GPAIS, o pareiškėjo darbuotojas, paskirtas atsakingu už Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir atliekų tvarkymą, reikalavimų vykdymą Bendrovėje, pasirašydamas Atliekas tvarkančių įmonių patikrinimo kontrolinį klausimyną, patvirtino GPAIS duomenų teisingumą. Pareiškėjas tiek patikrinimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų darytą įtikinamą išvadą, kad GPAIS duomenys neatitiko faktinio atliekų, laikomų Veiklavietėje, kiekio dėl žmogiškosios klaidos, t. y. dėl netinkamos atliekų apskaitos. Pareiškėjo akcentuojami liudytojos Linos Vilniškės parodymai, kad buvo tam tikrų GPAIS vedimo netikslumų, nepatvirtina, kad atsakovas neturėjo jokio teisėto pagrindo remtis GPAIS duomenimis, kurių šioje byloje pareiškėjas nepaneigė.

31. Atliekų tvarkymo apskaitos taisyklių 2.1 punkte nustatyta, kad atliekų apskaitos suvestinė – kiekvieno kalendorinio ketvirčio atliekų apskaitos žurnalo atliekų darytojo ar atliekų tvarkytojo, naudojantis GPAIS patvirtinti duomenys.

32. Pagal Atliekų tvarkymo apskaitos taisyklių 2.2 punktą, informacinis pranešimas – GPAIS priemonėmis siunčiamas ar gaunamas pranešimas apie įvykius, atliktus veiksmus, pasikeitimus, susijusius su atliekų susidarymo ar atliekų tvarkymo apskaitos tvarkymu.

33. Atliekų tvarkymo taisyklių 1011 punkte nurodyta, kad Departamentui vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, atliekų, laikomų atliekų apdorojimo įrenginiuose, surinkimo, laikinojo ir parengiamojo laikymo vietose, kiekis nustatomas vadovaujantis GPAIS duomenimis, jei šioms atliekoms vykdoma atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaita per GPAIS. Jei atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaita per GPAIS nevykdoma ar kyla pagrįstų įtarimų dėl GPAIS duomenų teisingumo (pvz., atliekų laikymo vietoje laikomas atliekų kiekis akivaizdžiai neatitinka nurodyto GPAIS), atliekų kiekis nustatomas vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintomis Atliekų kiekio nustatymo taisyklėmis.

34. Atliekų tvarkymo apskaitos taisyklių 5 punkte nustatyta, jog asmuo, pateikdamas duomenis GPAIS, užtikrina, kad pateikiami duomenys yra visapusiškai tikslūs, išsamūs ir teisingi. Bet koks vėlesnis duomenų koregavimas ar taisymas sistemoje pažymimas ir apskaitą vedantis subjektas turi nurodyti tokių duomenų koregavimo priežastį, kurią matys Departamento pareigūnai.

35. Atliekų tvarkymo apskaitos taisyklių 7 punkte nustatyta, kad atliekų susidarymo apskaita vykdoma elektroniniu būdu naudojantis GPAIS, pildant atliekų susidarymo apskaitos žurnalą.

36. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjas, nustatęs dėl žmogiškosios klaidos galimą GPAIS duomenų neteisingumą, nesiėmė jokių priemonių šiai galimai klaidai ištaisyti, o atliekant pareiškėjo planinį patikrinimą nebuvo nustatyta galimų atliekų apskaitos vykdymo ir atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ataskaitų teikimo tvarkos, numatytos Atliekų tvarkymo apskaitos taisyklėse, pažeidimų.

37. Byloje nesant įrodymų apie GPAIS pateiktų duomenų koregavimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pateikti duomenys nėra teisingi, neatitinkantys faktinės padėties aktualiu laikotarpiu (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-927-624/2023).

38. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (ABTĮ 56 str. 7 d.), nustatė teisiškai reikšmingas bylai išnagrinėti aplinkybes, išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (ABTĮ 86 str.). Dėl to apeliacinis skundas dėl jame nurodytų motyvų netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ruvis“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė