ff0c769e-09ca-4b56-b137-aba06d71dbd1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Nuorašas CivCivilinė byla Nr. e2-2633-433/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34134-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1.; 3.1.7. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius, Laisvės pr. 79A 2020 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Ugnei Marijai Žemaitytei, dalyvaujant ieškovei A. Č., ieškovės atstovui advokatui Edvardui Zalubai, atsakovo T. Č. atstovams advokatui Eimantui Šriupšai, R.

Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ieÅ¡kovės A. Č. ieÅ¡kinį atsakovui T. Č., atstovaujamam įstatyminių atstovų R. Č. ir D. Č., dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, n u s t a t ė: ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) nutraukus ieÅ¡kovės ir D. Č. santuokÄ , 2006 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas patvirtino ieÅ¡kovės ir D. Č. tarpusavio sudarytÄ taikos sutartį dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padalinimo, nustatant tenkančias turto idealiÄ sias dalis, bei nustatant naudojimosi Å¡iuo nekilnojamuoju turtu tvarkÄ . 2019 m. rugsėjo 2 d. praneÅ¡imu per Vilniaus miesto 31-o notarų biuro notarÄ ieÅ¡kovė pasiÅ«lė D.

Č. atidalinti ieÅ¡kovės tenkančiÄ dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės sudarant notarinę sutartį, tokiu bÅ«du užtikrinant ieÅ¡kovės disponavimo turtu teises pilna apimtimi, nes Å¡iuo metu dėl bendrosios dalinės nuosavybės net ir parengus kadastrinius matavimus, ieÅ¡kovė negali įregistruoti turto kadastre savo valdomos, faktiÅ¡kai atskiros nekilnojamojo turto dalies kaip atskiro nekilnojamojo daikto, dėl ko ieÅ¡kovė patiria kitų nepatogumų. D. Č. notaro praneÅ¡imo neėmė, nors praneÅ¡imo teikimo metu nebuvo iÅ¡vykęs, į paliktÄ paÅ¡to praneÅ¡imÄ apie notaro siunčiamÄ raÅ¡tÄ niekaip nereagavo, tuo patvirtindamas savo anksčiau iÅ¡sakytÄ nuostatÄ , jog jam atidalinimas nereikalingas.

Kadangi ieÅ¡kovės ir D. Č. valdomas daiktas – gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teismo sprendimu jau padalintas idealiosios dalimis, kurios atitinka Å¡iuo metu pagal 2006 m. liepos 3 d. teismo nutartį nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovė ir D. Č. disponuoja nuosavybės teise nuo 2006 m. liepos 3 d., taip pat įrengti atskiri įėjimai į kiekvienam pagal naudojimosi tvarkÄ priklausančias patalpas, įrengti visi atskiri namo komunikacijų įvadai ir skaitikliai, faktiÅ¡kai suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto vienetai, analogiÅ¡kai atidalinus naudojamas ir žemės sklypas, kuriame ieÅ¡kovė ir D.

Č. neturi bendro naudojimo teritorijų, ieÅ¡kovė siÅ«lo atidalinti turtÄ pagal 2008 m. gruodžio 9 d. ieÅ¡kovės naudojamos namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, natÅ«roje jau atidalintos dalies kadastrinių matavimų planÄ , t. y. ieÅ¡kovės nuosavybėn atitektų patalpos, namo plane pažymėtos indeksais R-8 rÅ«syje, 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5,1-6 laiptinės dalis ir terasa pirmame aukÅ¡te, patalpos antrame aukÅ¡te, pažymėtos indeksais Nr. 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, su dviem balkonais ir laiptinės dalis antrame aukÅ¡te, patalpos pastogėje plane pažymėtos indeksais 1-14, 1-15 ir atitinkamai laiptinės dalis pastogėje, pagal patikslintus matavimus 138.52 kv. m bendro ploto, iÅ¡ kurių 86,32 gyvenamasis plotas, kambarių skaičius 5.

Ieškovės teigimu šiuo metu ji neturi tikslių atsakovo naudojamos faktiškai atskiros jo namo dalies matavimų, atsakovui tektų likusios namo patalpos, nurodytos 2006 m. liepos 3 d. teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje su atitinkamu 2006 m. liepos 18 d. teismo nutartyje nurodytu klaidos pataisymu. Atitinkamai atidalintina ir ieškovei tenkanti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis 2006 m. birželio 13 d. sklypo plane pažymėta indeksu „B:, viso 167 kv. m, atsakovui paliekant žemės sklypo dalį, aukščiau nurodytame plane įvardintų indeksu „A“, viso 260 kv. m.

IeÅ¡kovės teigimu ieÅ¡kinys teismui teikiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.90 straipsnio 1 dalimi, nes pagal CK 4.89 straipsnį ieÅ¡kovės dalis jungtinėje nuosavybėje nustatyta 2006 m. liepos 3 d. teismo nutartimi (297/743 dalis žemės sklypo ir 14226-34911 dalis gyvenamojo namo), D. Č. į notaro praneÅ¡imÄ neatsiliepė, paÅ¡to praneÅ¡imÄ apie notaro siunčiamus dokumentus ignoravo, nekilnojamasis turtas iÅ¡ esmės valdomas visiÅ¡kai atskirai, todėl ieÅ¡kovės manymu ji turi teisę reikalauti, kad jos dalis bendrojoje nuosavybėje bÅ«tų atidalinta.

Sprendžiant dėl atidalinimo bÅ«do ir atsižvelgiant į faktinio reikalavimo pagrindo skirsnio argumentus, ieÅ¡kovės su D. Č. bendras nekilnojamasis turtas atidalintinas natÅ«ra, nes tokiu bÅ«du Å¡iam turtui neproporcingos žalos padaryta nebus (CK 4.90 straipsnio 2 d.). IeÅ¡kovė praÅ¡o atidalinti idealiÄ jÄ ieÅ¡kovės nuosavybės dalį iÅ¡ bendrosios su D. Č. nuosavybės natÅ«rÄ , ieÅ¡kovei priteisinat patalpas, namo plane pažymėtas indeksais R-8 rÅ«syje, 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5,1-6, laiptinės dalį ir terasÄ pirmame aukÅ¡te, patalpas antrame aukÅ¡te, pažymėtas indeksais Nr. 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, su dviem balkonais ir laiptinės dalį antrame aukÅ¡te, patalpas pastogėje plane pažymėtas indeksais 1-14, 1-15 ir atitinkamai laiptinės dalį pastogėje, pagal patikslintus matavimus 138,52 kv. m bendro ploto, iÅ¡ kurių 86,32 gyvenamasis plotas, kambarių skaičius 5.

Atitinkamai atidalintina ir ieÅ¡kovei tenkanti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis 2006 m. birželio 13 d. sklypo plane pažymėta indeksu „B:, viso 167 kv. m., atsakovui paliekant žemės sklypo dalį, aukščiau nurodytame plane įvardintÄ indeksu „A“, viso 260 kv. m ploto ir likusias namo patalpas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. nutartimi dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo priskirtas D. Č. bei praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovo T. Č. įstatyminis atstovas D. Č. pateiktame atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad neturi jokios bendros jungtinės nuosavybės su ieÅ¡kove A. Č.. IeÅ¡kinys, pateikiamas CK straipsnio 4.90 „Atidalijimas iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės“ pagrindu, yra negalimas. Santuoka su ieÅ¡kove A. Č. nutraukta (duomenys neskelbtini). Visi santuokoje įgyto turto padalijimo teisiniai klausimai buvo iÅ¡spręsti 2006 m.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4134-535/2006 pagal ieÅ¡kovės A. Č. ieÅ¡kinį atsakovui D. Č. dėl turto padalijimo nutraukė ir patvirtino pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį tarp ieÅ¡kovės A. Č. ir atsakovo D. Č.. PasiraÅ¡ytoje sutartyje konstatuojama: „Šalys nusprendžia pasidalinti santuokoje, kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir <...> gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atidalintos ir priteistos ieÅ¡kovei ir D.

Č. priklausančios santuokoje įgyto turto dalys. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteista 14226/34911 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 297/743 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); D. Č. priteista 20685/34911 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 448/743 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Padalintas turtas abiejų šalių kaip asmeninė nuosavybė įregistruotas VĮ Registrų centre. Žemės mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal priteistas žemės sklypo dalis, mokamas atskirai jau 14 metų.

Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrÄ turtÄ reiÅ¡kia konstatavimÄ , kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikÅ¡ti naujo ieÅ¡kinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). IeÅ¡kovė A. Č. dar kartÄ kreipdamasi dėl bendros jungtinės nuosavybės, įgytos santuokoje su D.

Č., padalijimo, pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio l dalį, 294 straipsnio 2 dalį, kur skelbiama, kad sudarius taikos sutartį ir teismui jÄ patvirtinus bei nutraukus dėl to civilinę bylÄ , vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Visi teisiniai veiksmai, liečiantys santuokoje įgyto turto dalybas, yra atlikti. Nėra jokių juridinių kliūčių ieÅ¡kovei A. Č. laisvai disponuoti jai priklausančiu iÅ¡ bendros jungtinės nuosavybės atidalintu turtu.

IeÅ¡kinyje nėra aiÅ¡kiai suformuluota, tačiau manytina, kad ieÅ¡kovė siekia savo nuosavybės dalį suformuoti kaip atskirÄ nekilnojamo turto kadastrinį vienetÄ . Tai jau nėra teismo objektas. Å iuos klausimus sprendžia Statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir jos reglamentuoti įstatymai. Siekiant suformuoti atskirÄ nekilnojamo turto kadastrinį vienetÄ , A. Č. turi inicijuoti padalinto pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties iÅ¡ vienbučio į dvibutį pakeitimÄ .

Tam bÅ«tina atlikti veiksmus, kuriuos reglamentuoja Statybų įstatymas - savivaldybei iÅ¡davus statinio rekonstrukcijos sÄ lygas, bÅ«tina parengti projektÄ raÅ¡tiÅ¡kam savivaldybės pritarimui. Tik atlikus rekonstrukcijÄ , o ne prieÅ¡, kaip siÅ«lo daryti ieÅ¡kovė, yra vykdomi nauji kadastriniai matavimai, kurių pagrindu suformuojamas atskiras ieÅ¡kovei priklausantis nekilnojamo turto kadastrinis vienetas, kurį galima registruoti VÄ® Registrų centre. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei priklausančiÄ dalį suformuoti kaip atskirÄ kadastrinį vienetÄ nėra galimybės, nes jis nesudaro 4 arų, kurie bÅ«tini formuojant atskirÄ Å¾emės sklypÄ Vilniaus mieste.

Padalintai, kiekvienam asmeninės nuosavybės teise priklausančiai, sklypo žemės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daliai lieka galioti teismo patvirtinta naudojimosi tvarka. Å ių, techninių, ieÅ¡kovės asmeninės nuosavybės įforminimo veiksmų nei inicijuoti, nei drausti, nei trukdyti ar kaip kitaip įtakoti D. Č. neturi jokių galimybių. Rekonstrukcijai rengti leidimÄ ieÅ¡kovei D. Č. suteikė. IeÅ¡kinys parengtas labai aplaidžiai. Nesusipažinus su esamomis aplinkybėmis, sunku suvokti, kÄ Å¡iuo ieÅ¡kiniu norima iÅ¡spręsti.

NekritiÅ¡kai įvertinti ieÅ¡kovės pateikti dokumentai. IeÅ¡kinyje, kuriame keliami nuosavybės formos klausimai, nekorektiÅ¡kai vartojami teisiniai terminai - painiojant bendrÄ jÄ jungtinę, bendrÄ jÄ dalinę, asmeninę nuosavybes. IeÅ¡kinyje manipuliuojama ne tik sÄ vokomis, bet ir faktais. Pateikta apsčiai turtinės priklausomybės klaidų. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė įvardija ne tik jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, bet ir D. Č. nuosavybės teise priklausančias patalpas. IeÅ¡kovė praÅ¡o:

„atidalinti <...> patalpas, namo plane pažymėtas indeksais R-8 rÅ«syje, 1-1, 1-2, 1-3,1-4, 1-5, 1-6, laiptinės dalį ir terasÄ , patalpas antrame aukÅ¡te, pažymėtas indeksais Nr. 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, kurių dalis priklauso D. Č.. Numeriais įvardintų patalpų kvadratÅ«ra neatitinka namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinėje knygoje pateikiamos kvadratÅ«ros duomenims. Ä® dalybų objektÄ Ä¯traukti namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinėje knygoje neįtraukti namo priklausiniai (terasos, balkonai).

Visi Å¡ie iÅ¡vardinti faktai leidžia šį ieÅ¡kinį traktuoti kaip neprofesionaliai parengtÄ ir netinkamÄ svarstymui dokumentÄ . Atsakovo T. Č. įstatyminė atstovė R. Č. pateiktame atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodoma, kad teisinis pagrindas, kuriuo grindžiamas ieÅ¡kinys - CK str. 4.90 „Atidalijimas iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės“ neatitinka Å¡iandieninio ieÅ¡kinyje pateikiamo turto priklausomybės statuso.

Bendra jungtinė D. Č. ir A. Č. nuosavybė nustojo galiojusi, nutraukus santuokÄ , t. y. nuo (duomenys neskelbtini). A. Č. ir D. Č. santuokoje įgytas turtas niekada nebuvo dalijamas į idealiÄ sias dalis, jis iÅ¡karto buvo atidalintas į dvi asmenines nuosavybes. 2006 m. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4134-535/2006 buvo įteisintos ne idealiosios, o realiosios buvusių sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalys. Turtas buvo padalintas natÅ«ra. Dalijant siekta iÅ¡vengti asmeninių patalpų susikryžminimo, visiÅ¡kai atskirti nuosavybes.

Bendru buvusių sutuoktinių sutarimu išspręsti visi turto atskyrimo klausimai. Pasirašyta taikos sutartis, kurioje buvo nurodyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasidalintų dalių kvadratinė išraiška bei įvardyti pasidalinto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų indeksai, nurodyti minėto namo inventorinėje knygoje, bei pateikta atidalinto turto kvadratinė išraiška.

Neliko nė vieno nepadalinto namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metro. IeÅ¡kovės A. Č. pateiktų norimų atidalinti patalpų indeksai neatitinka nurodytiems namų valdos, (duomenys neskelbtini), Vilnius, techninės apskaitos byloje Inv. Nr. 18859. Teikiant ieÅ¡kinį buvo privalu pateikti Å¡iÄ bylÄ , kaip vienintelį įteisintÄ ir galiojantį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentÄ .

Faktas, kad buvo pateikta ne namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinė byla, o ieÅ¡kovės kadastrinių matavimų duomenys, galėjo suklaidinti teismÄ , priimant sprendimÄ svarstyti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Sulyginus namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, inventorinės knygos ir ieÅ¡kovės kadastrinių matavimų duomenis, akivaizdžiai matyti, kad praÅ¡oma antrÄ kartÄ priteisti tai, kas jau buvo priteista. Padalintas turtas kaip abiejų Å¡alių asmeninė nuosavybė įregistruota VÄ® Registrų centre.

Pagal iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ VÄ® Registrų centro Vilniaus miesto Lazdynų seniÅ«no įsakymu padalintoms patalpoms suteikti atskirų butų numeriai. Atidalintu turtu laisvai disponuoti nėra jokių teisinių kliūčių. Nurodo, kad D. Č., 2013 m. dalį savo asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų rÅ«syje pakeitė į Å«kinės paskirties. Siekiant jas įteisinti buvo daromas D. Č. priklausančių patalpų rekonstrukcijos projektas, kadastriniai matavimai, gautas Vilniaus miesto savivaldybės pritarimas ir jos sėkmingai įregistruotos VÄ® Registrų centre.

Parengiamajame teismo posėdyje, 2020 m. gegužės 20 d. buvo pasakyta, kad ieÅ¡kovė negalinti apdrausti jai priklausančios nuosavybės. Abejonėms iÅ¡sklaidyti, buvo kreiptasi į keletÄ Lietuvoje veikiančių draudimo įmonių, ar yra kokie suvaržymai norint apdrausti padalinto gyvenamo pastato, turinčio vienÄ unikalų numerį, dalį. Gautas atsakymas, kad tai, jog padalintos dalys neturi atskiro unikalaus numerio, draudimo sutarties sudarymui neturi įtakos. Pateikiant praÅ¡ymÄ reikia įvardyti tik asmeniui priklausančio apdraudžiamo pastato turto kvadratÅ«rÄ , kuri įregistruota nekilnojamo turto registre.

Atskiro nekilnojamo daikto ieÅ¡kovė A. Č. Nekilnojamo turto registre negali įregistruoti ne todėl, kad nėra atidalintas turtas (kas yra netiesa), o todėl, kad nėra pakeista atidalinto pastato paskirtis - iÅ¡ vienbučio į dvibutį. Tai techninis, o ne teisinis veiksmas. Atskiro nekilnojamo daikto registravimas vykdoma pagal architekto parengtÄ gyvenamojo namo atidalijimo projektÄ â€žVienbučio gyvenamojo namo, paprastasis remontas keičiant paskirtį į dvibutį“. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovas ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, prašė ieÅ¡kinį tenkinti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais motyvais.

Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , iÅ¡ esmės pakartojo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus motyvus. IeÅ¡kinys atmestinas. Å alių paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2006 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje 2-4134-535/2006 buvo patvirtinta ieÅ¡kovės ir D. Č. taikos sutartis, kuria Å¡alys pasidalino bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Teismo patvirtinta taikos sutartimi Å¡alys nusprendė pasidalinti santuokoje, kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,0743 ha, tokia tvarka: A. Č. atiteko žemės sklypo dalis, Žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemoje pažymėta indeksu B, kurio ribas nužymi skaičiai - 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, kurios plotas yra 167 kv. m; D. Č. atiteko žemės sklypo dalis, Žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemoje pažymėta indeksu C, kurio ribas nužymi skaičiai - 5, 6, 7, 8, 28, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20, 19, 18, 17, 15, 16, kurios plotas yra 316 kv. m;

A. Č. ir D. Č. bendrai lygiomis dalimis naudotis atiteko žemės sklypo dalis, Žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemoje pažymėta indeksu A. kurios plotas yra 260 kv. m. Å alys taip pat nusprendė pasidalinti santuokoje, kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini),Vilniuje, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokia tvarka: A. Č. atiteko Å¡ios gyvenamojo namo patalpos: rÅ«syje atiteko patalpos, plane pažymėtos R-8, kurių bendras plotas yra 6,95 kv.m; pirmame aukÅ¡te atiteko patalpos, pažymėtos plane 1-1, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9 ir laiptinės dalis, kurios plotas yra 5,01 kv. m.

Iš viso atiteko pirmajame aukšte 56.91 kv. m ploto; Antrame aukšte atiteko patalpos, pažymėtos plane 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19 ir laiptinės dalis, kurios plotas yra 5,01 kv. m. Iš viso atiteko antrajame aukšte 60.95 kv. m. Mansardoje atiteko patalpos, pažymėtos plane 1-20. 1-22 ir laiptinės dalis, kurios plotas yra 5,01 kv. m. Iš viso atiteko mansardoje 31,89 kv. m ploto. D. Č. atiteko šios gyvenamojo namo patalpos: rūsyje atiteko patalpos, plane pažymėtos G-l, R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, kurių bendras plotas yra 94,88 kv. m; pirmame aukšte atiteko patalpos, pažymėtos plane 1-2, 1-3, 1-4 ir laiptinės dalis, kurios plotas yra 4,30 kv. m.

Iš viso atiteko pirmame aukšte 52,43 kv. m ploto; antrame aukšte atiteko patalpos, pažymėtos plane 1-10, 1-11, 1-12 bei laiptinės dalis, kurios plotas yra 4,30 kv. m. Iš viso atiteko antrame aukšte 52,95 kv. m ploto; mansardoje atiteko patalpos, pažymėtos plane 1-21 ir laiptinės dalis, kurios plotas yra 4,30 kv. m. Iš viso atiteko mansardoje 15,27 kv. m ploto. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės 2019 m. gegužės 28 d. ir 2020 m. sausio 27 d. išrašų matyti, kad D.

Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso 20685/34911 dalys, o ieškovei A. Č. - 14226/34911 dalys pastato – gyvenamojo namo su skalbyklos verslo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei D. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso 446/743 dalys, o atsakovei A. Č. - 297/743 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės 2020 m. liepos 15 d. išrašo matyti, kad D. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – pastatas – gyvenamasis namas su skalbyklos verslo patalpomis ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2020 m. birželio 30 d. dovanojimo sutarties Nr. 2-4267 pagrindu, perėjo asmeninės nuosavybės teise atsakovui T.

Č.. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.).

Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ . Dėl to teismas konstatuoja juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų byloje nustatytinų faktų buvimÄ tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.).

PrieÅ¡ingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobÅ«džio.

Tai reiÅ¡kia, kad savininkas Å¡iÄ teisę gali naudoti prieÅ¡ visus asmenis (lot. erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iÅ¡ bet kurio pažeidėjo gali reikalauti paÅ¡alinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiÅ¡kia, kad Å¡i teisė negali bÅ«ti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi bÅ«ti įgyvendinama taip, kad neprieÅ¡tarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020.

Atidalijimo instituto aspektai ir nuosavybės neliečiamumo principas lemia tam tikrÄ atidalijimo teisės apsaugÄ . Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktÄ teisę atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo bÅ«dÄ (atidalijimo teisės absoliutumas). Tai lemia įrodinėjimo dalykÄ atidalijimo bylose: iÅ¡ bendraturčio negali bÅ«ti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių. Kitaip tariant, vienam iÅ¡ bendraturčių iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ atidalyti, turi bÅ«ti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrÄ turtÄ . Atidalijimo teisės įgyvendinimo sÄ lygos:

1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo;

2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra;

3) nesant atidalijimo natÅ«ra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensacijÄ pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad bendrosios nuosavybės dalių nustatymas reiÅ¡kia idealiosios dalies nustatymÄ teisėje ir realiosios dalies, kuri turi atitikti idealiÄ jÄ teisės dalį, nustatymÄ daikte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2004; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010).

Prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008). Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės metu turi būti nustatytos aiškios bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės idealiosios dalys (bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009).

Tik nustačius idealiÄ sias dalis, gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl bendraturčiams priklausančios dalies atidalijimo (realiųjų dalių), t. y. vertinti, ar ieÅ¡kovas pagrįstai siekia bÅ«tent tokio daikto atidalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018, 27 punktas). Nagrinėjamoje byloje teismas iÅ¡ esmės sutinka su atsakovo įstatyminės atstovės argumentais, kad 2006 m. liepos 3 d.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4134-535/2006 buvo padalintas ieÅ¡kovės A. Č. ir D. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. ieÅ¡kovės A. Č. ir D. Č. santuokoje įgytas turtas nebuvo dalijamas į idealiÄ sias dalis, kaip teigia ieÅ¡kovė. Bendru buvusių sutuoktinių (A. Č. ir D. Č.) sutarimu iÅ¡spręsti visi turto atskyrimo klausimai. Byloje, ginčo dėl likusio nepadalinto ir, kuris priklauso/priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise tarp buvusių sutuoktinų, nėra (CPK 178 straipsnis).

Be to, byloje yra pateikti įrodymai, 2008 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniÅ«no įsakymas dėl numerio adreso objektui suteikimo, patvirtinantys, kad A. Č. ir D. Č. nuosavybės teise atitekusiam turtui – namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpoms suteikti numeriai, kas reikÅ¡tų, kad kiekvienÄ padalinto nekilnojamojo turto dalis civilinėje apyvartoje egzistuoja kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad jos siekiamas atidalinti turtas yra bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakovu ar buvusiu sutuoktiniu D.

Č.. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrÄ turtÄ reiÅ¡kia konstatavimÄ , kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikÅ¡ti naujo ieÅ¡kinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010).

Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ir D. Č. santuokoje įgytas turtas buvo jau padalintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl jis turi res judicata galiÄ . Be to, vadovaujantis CPK 293 ir 294 straipsnių nuostatomis, teismui patvirtinus taikos sutartį ir nutraukus bylÄ , vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ bei nustatytas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, todėl ieÅ¡kinys atmestinas kaip visiÅ¡kai nepagrįstas.

IeÅ¡kinį atmestus, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jai iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-581-9261 atsakovo T.

Č. įstatyminiam atstovui D. Č. buvo paskirtas antrinės teisinės pagalbos teikimas, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmetamas, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteistinos 419,94 Eur iÅ¡laidos už atsakovui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ (CPK 96, 98, 99 straipsniai). Teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 7,00 Eur, todėl valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“). Kiti Å¡alių argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.).

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 419,94 Eur (keturis Å¡imtus devyniolika eurų 94 ct) iÅ¡laidų už atsakovo įstatyminiam atstovui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apmokėti, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Edvardas Juozėnas