2020-01-22 Nr. AB-1470-3-62-3-01997-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-5-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01997-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), priteisti 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde paaiškino, jog 2016 metais po išvaržos operacijos jis buvo etapuotas į Ligoninę, kurioje buvo laikomas kartu su asmenimis, kurie sirgo tuberkulioze, vienas iš jų jį sumušė, be to, pareiškėjui nesuteikta medikų priežiūra. Tvirtino, kad Ligoninė neužtikrino jo saugumo, o šioms aplinkybėms pagrįsti būtina iš Ligoninės išreikalauti įrodymus. Toliau pareiškėjas apžvelgė teisinį reglamentavimą, susijusį su pareiga užtikrinti nuteistiesiems tinkamas bausmės atlikimo sąlygas, civilinės atsakomybės sąlygomis. Pareiškėjas teigė, jog kadangi, jam būnant bejėgiškos būklės, nebuvo užtikrintas jo apsauga, jis patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Dėl Ligoninės darbuotojų neteisėtų veiksmų (veikimo arba neveikimo) pareiškėjas tvirtino patyręs didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi ir pan.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjui iki 2019 m. spalio 1 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas nebuvo nurodęs tikslaus ir aiškaus skundo pagrindo, t. y. tikslių aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti apie konkrečius neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą) ir pareiškėjui sukeltą neturtinę žalą. Pareiškėjas teigė, kad žalą kildina iš to, jog 2016 metais po atliktos stuburo operacijos buvo nedelsiant pervežtas į Ligoninę, ten buvo laikomas su tuberkulioze sergančiais asmenimis, nebuvo prižiūrimas gydytojų, buvo sumuštas kitų nuteistųjų, taigi, neužtikrintas jo saugumas. Šios faktinės aplinkybės išdėstytos abstrakčiai, nenurodoma, kokiose patalpose pareiškėjas kalėjo, nenurodomas tikslus laikotarpis, kurį jis skundžia, tiksli data, kada jis galbūt sumuštas, nepaaiškinta, kokie asmenys pareiškėją sumušė, ar jis dėl to kreipėsi į pareigūnus, ar buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, taip pat nenurodoma, kokios konkrečios neigiamos pasekmės pareiškėjui kilo dėl šių aplinkybių. Be to, teismui nebuvo aišku, iš kurių būtent aplinkybių pareiškėjas kildino neturtinės žalos atsiradimą – laikymo su tuberkulioze sergančiais asmenimis, sumušimo ar netinkamo gydymo.

Pareiškėjas teismui 2019 m. rugsėjo 30 d. pateiktu raštu siekė pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjas rašte teigė, kad jo laikymo aplinkybės objektyviai gali būti nustatytos tik iš Ligoninės išreikalavus duomenis. Jis nežino tikslių datų ir patalpų, kuriose buvo laikomas, numerių, nuteistųjų pavardžių. Dėl pareiškėjo sumušimo nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjo nuomone, jo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nebuvo užtikrintas jo saugumas. Tvirtino, kad po kirkšnies išvaržos operacijos jam nesuteikta priežiūra, neužtikrintas maitinimas ir laikymas patalpoje kartu su asmenimis, sergančiais tuberkulioze, sukėlė fizines ir dvasines kančias.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 7 d. nutartimi nutarė pareiškėjo A. J. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismo vertinimu, pareiškėjas skundo patikslinimu nepašalino visų nutartyje nustatytų skundo trūkumų. Pareiškėjas tik paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, tačiau kitas aplinkybes išdėstė analogiškai pirminiam skundui ir jų nepatikslino pagal 2019 m. rugsėjo 17 d. teismo nutarties pastabas.

III. Pareiškėjas A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjo nuomone, teismas pažeidė pareigą būti aktyviam ir įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai neišreikalavo įrodymų iš Ligoninės, nenurodydamas to motyvų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-818-492/2017, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-662/2018).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 straipsnius, teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Akcentuotina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas šiuo atveju yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nurodė, kad pareiškėjo skundo pagrindas nėra aiškus, t. y. skunde faktinės aplinkybės išdėstytos abstrakčiai, nenurodoma, kokiose patalpose pareiškėjas kalėjo, nenurodomas tikslus laikotarpis, kurį jis skundžia, tiksli data, kada jis galbūt sumuštas, nepaaiškinta, kokie asmenys pareiškėją sumušė, ar jis dėl to kreipėsi į pareigūnus, ar buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, taip pat nenurodoma, kokios konkrečios neigiamos pasekmės pareiškėjui kilo dėl šių aplinkybių, taip pat neaišku, iš kurių būtent aplinkybių pareiškėjas kildino neturtinės žalos atsiradimą – laikymo su tuberkulioze sergančiais asmenimis, sumušimo ar netinkamo gydymo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje pripažįstami objektyvūs sunkumai, su kuriais susiduria nuteistieji asmenys, siekdami ginti pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, todėl vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2517-502/2018).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundas turi esminių trūkumų, dėl kurių visiškai negali būti priimtas nagrinėti. Iš pareiškėjo teiginių matyti, kad jis savo patirtą neturtinę žalą, kurią apibūdino kaip didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sveikatos ir savijautos pablogėjimą, sumažėjusį pasitikėjimą savimi ir t. t. (t. y. įvardijo konkrečias neigiamas pasekmes), kildino iš Ligoninės darbuotojų veiksmų (neveikimo), dėl kurių nebuvo užtikrintas jo saugumas, t. y. pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas su asmenimis, sergančiais tuberkulioze, ir buvo vieno jų sumuštas, taip pat dėl nepakankamos medikų priežiūros. Pareiškėjas tvirtino į Ligoninę atvykęs 2016 metais, po išvaržos operacijos, o iš pareiškėjo pretenzijų darytina išvada, jog jis ginčą kelia dėl viso laikymo Ligoninėje po operacijos laikotarpio. Konkretus pareiškėjo laikymo Ligoninėje laikotarpis (datos), patalpos, kuriose jis buvo laikomas, asmenys, su kuriais jis buvo laikomas ir kurie jį sumušė, gali būti nustatyti Ligoninei pateikus duomenis apie pareiškėjo buvimą joje, išrašus ir jo asmens sveikatos istorijos. Aplinkybių, ar pareiškėjas kreipėsi į pareigūnus, ar buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, nenurodymas neužkerta kelio teismui suvokti skundo pagrindą, be to, šios ir kitos aplinkybės gali būti išsiaiškinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kurioje jis prašė priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl laikymo Ligoninėje kartu su tuberkulioze sergančiais asmenimis ir dėl sumušimo, atlyginimą, kaip suformuluotą nepakankamai konkrečiai ir aiškiai. Kita vertus, skundo dalis, kurioje pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl nepakankamos medikų priežiūros, atlyginimą, neturėjo būti priimta nagrinėti, kadangi ši skundo dalis iš tiesų yra abstrakti, deklaratyvaus pobūdžio (neaišku, kokius veiksmus, pareiškėjo nuomone, turėjo atlikti medikai, bet neatliko), be to, žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl tokio pobūdžio ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.) (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-110-2013).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kurioje jis prašė priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl laikymo Ligoninėje kartu su tuberkulioze sergančiais asmenimis ir dėl sumušimo, atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama iš dalies, perduodant skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, kurioje pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl nepakankamos medikų priežiūros, atlyginimą, palikti nepakeistą, o kitą nutarties dalį, t. y. dalį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, kurioje pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje kartu su tuberkulioze sergančiais asmenimis ir dėl sumušimo, atlyginimą, panaikinti ir šioje dalyje perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė