ff09345d-9d7f-4bfe-85f6-365b6a8a8487 · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generated, jos atstovui adv. Ž. Rutkauskui,ieÅ¡kovui J. T. ,atsakovo atstovui adv. A. JuceviÄiui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovų R. T. , J. T. ieÅ¡kinį atsakovui G. S. dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos priteisimo ir, N ustatÄ: ieÅ¡kovai nurodÄ, kad 2006-07-30 atsakovas G. S. Airijos Respublikos Dublino m. nužudÄ jų sÅ«nų ir brolį P. T. , gimusį 1981-11-10. NurodÄ, kad už įvykdytÄ nusikaltimÄ atsakovas yra nuteistas ir atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
Legislator headnote
AI generatedff09345d-9d7f-4bfe-85f6-365b6a8a8487 · PanevÄžio apygardos teismas: brolis P. T. (b.l. 38). DÄl įvykdyto nusikaltimo Dublino miesto grafystÄs apygardos kriminalinio teismo 2008-04-04 nuosprendžiu kaltu pripažintas atsakovas G. S. ir nuteistas laisvÄs atÄmimo bausme (b.l. 17-20, 56-59). IeÅ¡kovai nurodo, kad netekus sÅ«naus ir brolio jie patyrÄ neturtinÄ ir turtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ privalo atlyginti atsakovas.Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Full text
NUORAÅ AS                      CivilinÄ byla Nr. 2-461-278/2011 m.          Proceso Nr. 2-59-3-00644-2010-6                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.16; 44.8; 113.1; 114.4; 116.4.
                                                                                                                                                                                          PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                                                           S P R E N D I M A S                                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                2011 m. lapkriÄio 23 d.                                                      PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo teisÄja BirutÄ ValiulienÄ,sekretoriaujant Daivai BeneviÄiÅ«tei,dalyvaujant ieÅ¡kovei R.
T. , jos atstovui adv. Ž. Rutkauskui,ieÅ¡kovui J. T. ,atsakovo atstovui adv. A. JuceviÄiui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovų R. T. , J. T. ieÅ¡kinį atsakovui G. S. dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos priteisimo ir, N ustatÄ: ieÅ¡kovai nurodÄ, kad 2006-07-30 atsakovas G. S. Airijos Respublikos Dublino m. nužudÄ jų sÅ«nų ir brolį P. T. , gimusį 1981-11-10. NurodÄ, kad už įvykdytÄ nusikaltimÄ atsakovas yra nuteistas ir atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
Teigia, jog dÄl P. T. mirties jie patyrÄ turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ . Nurodo, jog turtinÄ Å¾alÄ , minusavus valstybÄs skirtÄ 700 Lt laidojimo paÅ¡alpÄ , sudaro 636 Lt laidotuvių iÅ¡laidos, kurias apmokÄjo J. T. bei 10 240 Lt kapavietÄs sutvarkymo iÅ¡laidų â akmens paminklas, betonavimas, tvorelÄ, kurias apmokÄjo R. T. . Nurodo, kad juos, mirusiojo motinÄ ir brolį su žuvusiuoju siejo glaudÅ«s, nuolatiniai dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai, jie nuolat bendravo P. T. iÅ¡vykus dirbti į Airijos RespublikÄ , todÄl dÄl jo mirties patyrÄ itin didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus.
IeÅ¡kovÄ nurodo, kad ji dÄl sÅ«naus mirties patyrÄ emocinį Å¡okÄ , ilgalaikius itin sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasines kanÄias, suprastÄjo jos gyvenimÄ , buvo psichologiÅ¡kai apribota galimybÄ gyventi visavertį gyvenimÄ ateityje, pakenkta Å¡eimos gerovei. Nurodo, kad keletÄ metų dirbusi ir gyvenusi Anglijoje, sužinojusi apie sÅ«naus mirtį, skubiai grįžo į LietuvÄ , prarado darbo vietÄ , galimybÄ materialiai pagerinti Å¡eimos gyvenimo kokybÄ. Nurodo, kad rÅ«pinosi laidotuvÄmis, kÅ«no pervežimu į LietuvÄ , nuolat važinÄjo į AirijÄ dalyvauti baudžiamajame procese, kas sukÄlÄ daug dvasinių kanÄių bei iÅ¡gyvenimų.
DÄl patirtų iÅ¡gyvenimų tapusi jautri, nervinga, dÄl nelaimÄs priversta guosti savo senyvus tÄvus, sÅ«nų JonÄ . IeÅ¡kovas J. T. nurodo, kad žuvus broliui, patyrÄ dvasinį sukrÄtimÄ , pablogÄjo jo sveikata, tapo nervingas, niekuo nepasitikintis, neteko jÄgų mokytis, todÄl neįstojÄs į aukÅ¡tÄ jÄ mokyklÄ . R. T. ir jos atstovas praÅ¡Ä teismÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 10 240 Lt turtinÄ ir 300 000 Lt neturtinÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovas J. T. - 636 Lt turtinÄ ir 100 000 Lt neturtinÄ Å¾alÄ .Atsakovo G.
S. atstovas nurodo, kad atsakovas įvykdÄ netyÄinį nužudymÄ , taÄiau jis neturi pagrindo ieÅ¡kovams atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , nes tik iÅ¡imtinais atvejais, kai su nukentÄjusiuoju iki mirties sieja itin artimi santykiai, glaudÅ«s dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai yra galima kompensacija artimiesiems. Nurodo, jog ieÅ¡kovas ir jo brolis gyveno skirtingose Å¡alyse, jų nesiejo artimi ryÅ¡iai, todÄl nesutinka, kad ieÅ¡kovui J. T. bÅ«tų priteista neturtinÄ Å¾ala. Teigia, jog mirusysis gyveno Airijoje su drauge, jo santykiai su artimaisiais nebuvo geri, ypaÄ su ieÅ¡kovu, su kuriuo įvyko konfliktas, po kurio broliai iÅ¡siskyrÄ, artimieji P. T. nelankÄ ir tai atsakovui gerai žinoma, nes su P. T. jis gyveno viename name ir dirbo vienoje įmonÄje, jų tarpusavio santykiai buvo draugiÅ¡ki, be to, G.
S. padÄjo P. T. įsidarbinti, kartu keliavo po Å¡alį, leido laisvalaikį. Nurodo, jog nÄra jokio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovÄs iÅ¡vykimo iÅ¡ Didžiosios Britanijos į LietuvÄ po sÅ«naus mirties. Mano, jog ir toliau mirusiojo motina galÄjo dirbti įmonÄje, nes ilgÄ laikÄ gyveno ir dirbo toje Å¡alyje. Teigia, jog neaiÅ¡ku kaip P. T. mirtis įtakoje ieÅ¡kovo J. T. negalÄjimÄ stoti į UniversitetÄ . Nurodo, jog priteisiant žalos atlyginimÄ bÅ«tina įvertinti atsakovo turtinÄ padÄtį, tai, kad jis atlieka bausmÄ, o jÄ atlikus jam bus sunku įsidarbinti, nes atsakovas neturi jokios specialybÄs, galÄs dirbti tik mažai kvalifikuotÄ darbÄ , be to, darbo pasirinkimÄ Ä¯takos ir pablogÄjusi jo sveikata.
Nurodo, jog G. S. neturi jokio nekilnojamojo turto, todÄl neatmestina jog atlikus bausmÄ 2015 m. jis bus priverstas kreiptis socialinÄs paramos, o įvertinus, kad jo motinos darbingumas yra tik 20 proc., dalį pajamų privalÄs skirti motinos iÅ¡laikymui. Teigia, jog bÅ«tina įvertinti, kad mirusysis, bÅ«damas neblaivus dalyvavo grumtynÄse su atsakovu, kas duoda pagrindÄ mažinti neturtinÄs žalos dydį. Mano, jog neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti priteista tik mirusiojo motinai, taÄiau ji negali virÅ¡yti 10 000 Lt, nes priteisus praÅ¡omÄ 300 000 Lt sumÄ atsakovas turÄtų dirbti iki senatvÄs. Nesutinka ir dÄl reikalaujamos turtinÄs žalos.
Nurodo, jog ieÅ¡kovų nurodytos iÅ¡laidos nÄra bÅ«tinos visa apimtimi ir jų dydis neatitinka protingumo kriterijų, nesutinka su kapavietÄs sutvarkymo iÅ¡laidomis. Mano, kad protingas žalos atlyginimas ieÅ¡kovui bÅ«tų 636 Lt, o ieÅ¡kovei - 3 000 Lt. Be to, teigia, kad ieÅ¡kovai yra praleidÄ ieÅ¡kinio senatį ir tai sudaro pagrindÄ jų reikalavimus atmesti.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad 2006 m. liepos 30 d. buvo nužudytas ieÅ¡kovÄs R. T. sÅ«nus ir ieÅ¡kovo J.
T. brolis P. T. (b.l. 38). DÄl įvykdyto nusikaltimo Dublino miesto grafystÄs apygardos kriminalinio teismo 2008-04-04 nuosprendžiu kaltu pripažintas atsakovas G. S. ir nuteistas laisvÄs atÄmimo bausme (b.l. 17-20, 56-59). IeÅ¡kovai nurodo, kad netekus sÅ«naus ir brolio jie patyrÄ neturtinÄ ir turtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ privalo atlyginti atsakovas.Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinÄ Å¾ala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turÄjo teisÄ gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnameÄiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tÄvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimÄs po jo mirties.
Kasacinis teismas yra nurodÄs, kad šioje normoje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų iÅ¡vardijimas neturi bÅ«ti suprantamas kaip kitų asmenų teisÄs į neturtinÄs žalos atlyginimÄ ribojimas, nes joje nesuformuluotas aiÅ¡kus asmenų, nenurodytų Å¡ioje normoje, teisÄs gauti neturtinÄs žalos atlyginimÄ ribojimas. Formuodamas teisminÄ praktikÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra nurodÄs, kad teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ fizinio asmens mirties atveju turi ir mirusiojo tÄvai, nepaisant darbingumo ir iÅ¡laikymo arba teisÄs gauti iÅ¡ mirusiojo iÅ¡laikymÄ faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudÅ«s (civilinÄ byla Nr. 3K-3-59/2010 ir kt.).
Tokie santykiai savaime nÄra tapatÅ«s giminystÄs santykiams (ryÅ¡iui), dÄl to mirusiojo tÄvai, reikÅ¡dami reikalavimus dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, turi įrodyti tokių santykių egzistavimo faktÄ , jų (santykių) objektyviuosius ir subjektyviuosius aspektus. Ä®rodinÄjant šį faktÄ turÄtų bÅ«ti laikomasi nuostatos, kad santykiai tarp vaikų ir tÄvų dÄl kraujo ryÅ¡io, atitinka âglaudumoâ kriterijų. Asmuo, kuris ginÄo nagrinÄjimo metu tvirtina prieÅ¡ingai, Å¡iÄ aplinkybÄ privalo įrodyti (CPK 178 straipsnis).
Atsakovo atstovas teigia, kad byloje nenustatyta glaudÅ«s emociniai ryÅ¡iai tarp žuvusiojo P. T. ir ieÅ¡kovų. Teigiama, kad ieÅ¡kovÄ R. T. nelankÄ sÅ«naus, jam gyvenant Airijoje, nebendravo telefonu, o su ieÅ¡kovu J. T. , žuvusysis ir pykosi. MinÄtus teiginius apie ieÅ¡kovÄs ir žuvusiojo sÅ«naus bendravimÄ teismas vertina kritiÅ¡kai. Byloje nustatyta, kad žuvusysis ir motina gyveno skirtingose Å¡alyse, į užsienio Å¡alis buvo iÅ¡vykÄ dirbti, todÄl neatmestina, kad nuolat bendrauti, lankant vienas kitÄ , jie neturÄjo galimybių.
Byloje nustatyta, kad tam tikrÄ laiko tarpÄ P. T. ir R. T. dirbo toje paÄioje Å¡alyje, Didžiojoje Britanijoje. Kad jie nebÅ«tų bendravÄ, nesutarÄ, duomenų nepateikta. NeginÄijamų duomenų, kad P. T. atvykus dirbti į AirijÄ , du mÄnesius iki P. T. žūties motina ir sÅ«nus nebendravo, nesidomÄjo vienas kitu, iÅ¡skyrus liudytojų, atsakovo sesers N. S. , jos draugo A. M. parodymus, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nepateikta (b.l. 127-131). Nepaneigta jog dÄl staigios sÅ«naus mirties ieÅ¡kovÄ, kaip motina, patyrÄ dvasinį sukrÄtimÄ , jos galimybÄ visaverÄiai gyventi netekus sÅ«naus, yra ilgalaikiai apribota. Nors ieÅ¡kovÄ teismui nepateikÄ jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie patirtus sveikatos sutrikimu, atsiradusius dÄl sÅ«naus netekties, taÄiau tai neleidžia paneigti jos teiginius ir apie sveikatos pablogÄjimÄ , kÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojos I.
D. parodymai (b.l.127-131). DÄl paminÄto, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad žuvus sÅ«nui P. T. , ieÅ¡kovÄ turi teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Sprendžiant neturtinÄs žalos reikalaujanÄių asmenų tarpusavio santykių pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti ar žuvusiojo ir jo giminaiÄių santykiai buvo draugiÅ¡ki iki mirties, ar jie buvo nuolatinio pobÅ«džio, emociÅ¡kai tvirti, nuoÅ¡irdÅ«s, artimi. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas J. T. ir žuvÄs jo brolis gyveno atskirai, byloje nepaneigti jų tarpusavio nesutarimai, todÄl teismas daro iÅ¡vadÄ nesant pakankamo pagrindo konstatuoti, jog tarp brolių buvo nuolatinis dvasinis, emocinis ryÅ¡ys ir kad dÄl P. T.
žūties ieÅ¡kovas J. T. turi pagrindo reikalauti atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , todÄl jo reikalavimas Å¡ioje dalyje atmestinas.Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinÄs žalos minimumo ar maksimumo ir jÄ Â byloje turi įvertinti teismas. Nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.).
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje pažymi, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisÄs principai, konkreÄioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ , teismas atsižvelgia ne tik į nukentÄjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į jo turtinÄ padÄtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 str., civilinÄ byla Nr 3K-3-103/2009 ir kt.).
MinÄtų aplinkybių įvertinimas sudaro prielaidas siekti protingos nukentÄjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. NagrinÄjamoje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas padarÄ sunkų nusikaltimÄ , į tai, kad įvykio metu tiek atsakovas, tiek ir žuvusysis buvo neblaivÅ«s, nepaneigta, jog konfliktÄ pradÄjo P. T. . Ä®vertintina ir atsakovo turtinÄ padÄtis bei jo galimybÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ ateityje. Atsakovas G. S. yra nuteistas 9 metams laisvÄs atÄmimu, jokio registruotino turto neturi, darbo pajamų negauna, todÄl iÅ¡ jo priteisus ieÅ¡kovÄs reikalaujamÄ 300 000 Lt sumÄ , iÅ¡ esmÄs reikÅ¡tų, jog Å¡is sprendimas bÅ«tų formalus ir realiai neįgyvendinamas, prieÅ¡taraujantis protingumo ir teisingumo kriterijams.
Ä®vertintina ir ta aplinkybÄ, kad neturtinÄs žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todÄl, kad neturtinÄs žalos (Å¡iuo atveju - gyvybÄs praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginÄ satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentÄjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teismas sprendžia, kad, įvertinus aukÅ¡Äiau nurodytus motyvus, ieÅ¡kovei priteistina 25 000 Lt neturtinÄ Å¾ala.Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinÄ Å¾ala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų.
Byloje nustatyta, kad dÄl P. T. mirties ieÅ¡kovai patyrÄ iÅ¡laidų, t.y., 636 Lt laidojimo iÅ¡laidų, kurias, minusavus gautÄ valstybÄs skirtÄ 700 Lt paÅ¡alpÄ , patyrÄ J. T. bei kapavietÄs sutvarkymo iÅ¡laidas (paminklo, tvorelÄs pastatymas) - 10 240 Lt, kurias patyrÄ R. T. (b.l. 29, 31, 33). Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kovÄs turÄtų iÅ¡laidų dydžiu, mano, kad nurodyta kapavietÄs sutvarkymo iÅ¡laidų suma yra užaukÅ¡tinta, reali paminklo, jo pastatymo ir sutvarkymo iÅ¡laidų suma galima 3 000 Lt (b.l. 64-67).
Byloje esantys duomenys apie kapavietÄs sutvarkymÄ nÄra paneigti, aplinkybÄ, kad kapavietÄ yra sutvarkyta, patvirtino ir liudytoja I. D. (b.l. 127-131). Konstatuoti, jog kapavietÄs sutvarkymo iÅ¡laidos yra užaukÅ¡tintos, teismas neturi pagrindo. DÄl paminÄto, ieÅ¡kinys dÄl turtinÄs žalos priteisimo tenkintinas visiÅ¡kai (CPK 178 str.).Atsakovo atstovas teigia, jog ieÅ¡kovai į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipÄsi praleidÄ ieÅ¡kinio senatį ir praÅ¡o Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimus atlyginti padarytÄ tiek turtinÄ, tiek ir neturtinÄ Å¾alÄ .
Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklÄ yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ ; Å¡ios taisyklÄs iÅ¡imtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisÄs pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turÄjimu sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisÄ ginti savo pažeistÄ teisÄ tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.
Asmuo gali sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ tÄ paÄiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, taÄiau apie tokį pažeidimÄ gali sužinoti ir vÄliau, t. y. teisÄs pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisÄs pažeidimÄ diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisÄs pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisÄ ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Byloje nustatyta, kad apie sÅ«naus ir brolio žūtį ieÅ¡kovams tapo žinoma 2006 m. liepos 30-31 d.d., taÄiau teisÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį CK 6.284 straipsnio pagrindu asmeniui, įvykdžiusiam nusikaltimÄ , ieÅ¡kovams atsirado tik G.
S. pripažinus kaltu, t.y., Airijos Respublikos teismui priÄmus apkaltinamÄ jį nuosprendį, 2008 m. balandžio 4 d. (b.l. 17-20). Kadangi ieÅ¡kinį dÄl gyvybÄs atÄmimu atsiradusios turtinÄs ir neturtinÄs žalos priteisimo ieÅ¡kovai teismui padavÄ 2010-11-22, t.y. nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino, todÄl atsakovo atstovo nurodytu pagrindu atmesti ieÅ¡kinį nÄra pagrindo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovÄ yra sumokÄjusi 739 Lt  vertimo į užsienio kalbÄ iÅ¡laidų bei 1 500 Lt už atstovavimo iÅ¡laidas.
Kadangi jos ieÅ¡kinys iÅ¡ esmÄs yra patenkintas, R. T. patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo (b.l. 41, 42, 48, 81, CPK 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 93 str. 1 d.,98 str.IÅ¡laidos valstybÄs naudai, žyminis mokestis nuo kurio mokÄjimo ieÅ¡kovai yra atleisti bei iÅ¡laidos, ssujusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistini iÅ¡ atsakovo (b.l.1, CPK 80 str. 1d., 1 p., 88 str. 1 d., 3 p.).Vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 straipsniais teismas N u s p r e n d Ä:
R. T. ir J. T. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 25 000 Lt neturtinÄs ir 10 240 Lt kapavietÄs sutvarkymo iÅ¡laidų, 739 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu bei 1 500 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, viso 37 479 Lt (trisdeÅ¡imt septynis tÅ«kstanÄius keturis šimtus septyniasdeÅ¡imt devynis Lt) R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovo G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 636 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is Lt) žalos atlyginimo J.
T. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 1 076,28 Lt žyminio mokesÄio ir 30 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 1 106,28 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ Å¡eÅ¡is Lt 28 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidų valstybÄs biudžetui, sumokant į ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanÄiÄ âSwedbankâ, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660.   Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant PanevÄžio apygardos teismui.
TeisÄja                                                                                                                                BirutÄ ValiulienÄÂ