Legislator Case Law & Legislation
ff09345d-9d7f-4bfe-85f6-365b6a8a8487 AI generated

ff09345d-9d7f-4bfe-85f6-365b6a8a8487 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number ff09345d-9d7f-4bfe-85f6-365b6a8a8487
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

, jos atstovui adv. Ž. Rutkauskui,ieÅ¡kovui J. T. ,atsakovo atstovui adv. A. Jucevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R. T. , J. T. ieÅ¡kinį atsakovui G. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir, N ustatė: ieÅ¡kovai nurodė, kad 2006-07-30 atsakovas G. S. Airijos Respublikos Dublino m. nužudė jų sÅ«nų ir brolį P. T. , gimusį 1981-11-10. Nurodė, kad už įvykdytÄ nusikaltimÄ atsakovas yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Legislator headnote

AI generated

ff09345d-9d7f-4bfe-85f6-365b6a8a8487 · Panevėžio apygardos teismas: brolis P. T. (b.l. 38). Dėl įvykdyto nusikaltimo Dublino miesto grafystės apygardos kriminalinio teismo 2008-04-04 nuosprendžiu kaltu pripažintas atsakovas G. S. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme (b.l. 17-20, 56-59). IeÅ¡kovai nurodo, kad netekus sÅ«naus ir brolio jie patyrė neturtinę ir turtinę žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti atsakovas.Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

NUORAŠAS                      Civilinė byla Nr. 2-461-278/2011 m.          Proceso Nr. 2-59-3-00644-2010-6                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.16; 44.8; 113.1; 114.4; 116.4.

                                                                                                                                                                                          PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                                                           S P R E N D I M A S                                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                2011 m. lapkričio 23 d.                                                      Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant ieškovei R.

T. , jos atstovui adv. Ž. Rutkauskui,ieÅ¡kovui J. T. ,atsakovo atstovui adv. A. Jucevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R. T. , J. T. ieÅ¡kinį atsakovui G. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir, N ustatė: ieÅ¡kovai nurodė, kad 2006-07-30 atsakovas G. S. Airijos Respublikos Dublino m. nužudė jų sÅ«nų ir brolį P. T. , gimusį 1981-11-10. Nurodė, kad už įvykdytÄ nusikaltimÄ atsakovas yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Teigia, jog dėl P. T. mirties jie patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . Nurodo, jog turtinę žalÄ , minusavus valstybės skirtÄ 700 Lt laidojimo paÅ¡alpÄ , sudaro 636 Lt laidotuvių iÅ¡laidos, kurias apmokėjo J. T. bei 10 240 Lt kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidų – akmens paminklas, betonavimas, tvorelė, kurias apmokėjo R. T. . Nurodo, kad juos, mirusiojo motinÄ ir brolį su žuvusiuoju siejo glaudÅ«s, nuolatiniai dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai, jie nuolat bendravo P. T. iÅ¡vykus dirbti į Airijos RespublikÄ , todėl dėl jo mirties patyrė itin didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus.

IeÅ¡kovė nurodo, kad ji dėl sÅ«naus mirties patyrė emocinį Å¡okÄ , ilgalaikius itin sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasines kančias, suprastėjo jos gyvenimÄ , buvo psichologiÅ¡kai apribota galimybė gyventi visavertį gyvenimÄ ateityje, pakenkta Å¡eimos gerovei. Nurodo, kad keletÄ metų dirbusi ir gyvenusi Anglijoje, sužinojusi apie sÅ«naus mirtį, skubiai grįžo į LietuvÄ , prarado darbo vietÄ , galimybę materialiai pagerinti Å¡eimos gyvenimo kokybę. Nurodo, kad rÅ«pinosi laidotuvėmis, kÅ«no pervežimu į LietuvÄ , nuolat važinėjo į AirijÄ dalyvauti baudžiamajame procese, kas sukėlė daug dvasinių kančių bei iÅ¡gyvenimų.

Dėl patirtų iÅ¡gyvenimų tapusi jautri, nervinga, dėl nelaimės priversta guosti savo senyvus tėvus, sÅ«nų JonÄ . IeÅ¡kovas J. T. nurodo, kad žuvus broliui, patyrė dvasinį sukrėtimÄ , pablogėjo jo sveikata, tapo nervingas, niekuo nepasitikintis, neteko jėgų mokytis, todėl neįstojęs į aukÅ¡tÄ jÄ mokyklÄ . R. T. ir jos atstovas prašė teismÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 10 240 Lt turtinę ir 300 000 Lt neturtinę žalÄ , ieÅ¡kovas J. T. - 636 Lt turtinę ir 100 000 Lt neturtinę žalÄ .Atsakovo G.

S. atstovas nurodo, kad atsakovas įvykdė netyčinį nužudymÄ , tačiau jis neturi pagrindo ieÅ¡kovams atlyginti neturtinę žalÄ , nes tik iÅ¡imtinais atvejais, kai su nukentėjusiuoju iki mirties sieja itin artimi santykiai, glaudÅ«s dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai yra galima kompensacija artimiesiems. Nurodo, jog ieÅ¡kovas ir jo brolis gyveno skirtingose Å¡alyse, jų nesiejo artimi ryÅ¡iai, todėl nesutinka, kad ieÅ¡kovui J. T. bÅ«tų priteista neturtinė žala. Teigia, jog mirusysis gyveno Airijoje su drauge, jo santykiai su artimaisiais nebuvo geri, ypač su ieÅ¡kovu, su kuriuo įvyko konfliktas, po kurio broliai iÅ¡siskyrė, artimieji P. T. nelankė ir tai atsakovui gerai žinoma, nes su P. T. jis gyveno viename name ir dirbo vienoje įmonėje, jų tarpusavio santykiai buvo draugiÅ¡ki, be to, G.

S. padėjo P. T. įsidarbinti, kartu keliavo po Å¡alį, leido laisvalaikį. Nurodo, jog nėra jokio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovės iÅ¡vykimo iÅ¡ Didžiosios Britanijos į LietuvÄ po sÅ«naus mirties. Mano, jog ir toliau mirusiojo motina galėjo dirbti įmonėje, nes ilgÄ laikÄ gyveno ir dirbo toje Å¡alyje. Teigia, jog neaiÅ¡ku kaip P. T. mirtis įtakoje ieÅ¡kovo J. T. negalėjimÄ stoti į UniversitetÄ . Nurodo, jog priteisiant žalos atlyginimÄ bÅ«tina įvertinti atsakovo turtinę padėtį, tai, kad jis atlieka bausmę, o jÄ atlikus jam bus sunku įsidarbinti, nes atsakovas neturi jokios specialybės, galės dirbti tik mažai kvalifikuotÄ darbÄ , be to, darbo pasirinkimÄ Ä¯takos ir pablogėjusi jo sveikata.

Nurodo, jog G. S. neturi jokio nekilnojamojo turto, todėl neatmestina jog atlikus bausmę 2015 m. jis bus priverstas kreiptis socialinės paramos, o įvertinus, kad jo motinos darbingumas yra tik 20 proc., dalį pajamų privalės skirti motinos iÅ¡laikymui. Teigia, jog bÅ«tina įvertinti, kad mirusysis, bÅ«damas neblaivus dalyvavo grumtynėse su atsakovu, kas duoda pagrindÄ mažinti neturtinės žalos dydį. Mano, jog neturtinė žala gali bÅ«ti priteista tik mirusiojo motinai, tačiau ji negali virÅ¡yti 10 000 Lt, nes priteisus praÅ¡omÄ 300 000 Lt sumÄ atsakovas turėtų dirbti iki senatvės. Nesutinka ir dėl reikalaujamos turtinės žalos.

Nurodo, jog ieÅ¡kovų nurodytos iÅ¡laidos nėra bÅ«tinos visa apimtimi ir jų dydis neatitinka protingumo kriterijų, nesutinka su kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidomis. Mano, kad protingas žalos atlyginimas ieÅ¡kovui bÅ«tų 636 Lt, o ieÅ¡kovei - 3 000 Lt. Be to, teigia, kad ieÅ¡kovai yra praleidę ieÅ¡kinio senatį ir tai sudaro pagrindÄ jų reikalavimus atmesti.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad 2006 m. liepos 30 d. buvo nužudytas ieÅ¡kovės R. T. sÅ«nus ir ieÅ¡kovo J.

T. brolis P. T. (b.l. 38). Dėl įvykdyto nusikaltimo Dublino miesto grafystės apygardos kriminalinio teismo 2008-04-04 nuosprendžiu kaltu pripažintas atsakovas G. S. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme (b.l. 17-20, 56-59). IeÅ¡kovai nurodo, kad netekus sÅ«naus ir brolio jie patyrė neturtinę ir turtinę žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti atsakovas.Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šioje normoje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų iÅ¡vardijimas neturi bÅ«ti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ ribojimas, nes joje nesuformuluotas aiÅ¡kus asmenų, nenurodytų Å¡ioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimÄ ribojimas. Formuodamas teisminę praktikÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ fizinio asmens mirties atveju turi ir mirusiojo tėvai, nepaisant darbingumo ir iÅ¡laikymo arba teisės gauti iÅ¡ mirusiojo iÅ¡laikymÄ faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudÅ«s (civilinė byla Nr. 3K-3-59/2010 ir kt.).

Tokie santykiai savaime nėra tapatÅ«s giminystės santykiams (ryÅ¡iui), dėl to mirusiojo tėvai, reikÅ¡dami reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti tokių santykių egzistavimo faktÄ , jų (santykių) objektyviuosius ir subjektyviuosius aspektus. Ä®rodinėjant šį faktÄ turėtų bÅ«ti laikomasi nuostatos, kad santykiai tarp vaikų ir tėvų dėl kraujo ryÅ¡io, atitinka „glaudumo“ kriterijų. Asmuo, kuris ginčo nagrinėjimo metu tvirtina prieÅ¡ingai, Å¡iÄ aplinkybę privalo įrodyti (CPK 178 straipsnis).

Atsakovo atstovas teigia, kad byloje nenustatyta glaudÅ«s emociniai ryÅ¡iai tarp žuvusiojo P. T. ir ieÅ¡kovų. Teigiama, kad ieÅ¡kovė R. T. nelankė sÅ«naus, jam gyvenant Airijoje, nebendravo telefonu, o su ieÅ¡kovu J. T. , žuvusysis ir pykosi. Minėtus teiginius apie ieÅ¡kovės ir žuvusiojo sÅ«naus bendravimÄ teismas vertina kritiÅ¡kai. Byloje nustatyta, kad žuvusysis ir motina gyveno skirtingose Å¡alyse, į užsienio Å¡alis buvo iÅ¡vykę dirbti, todėl neatmestina, kad nuolat bendrauti, lankant vienas kitÄ , jie neturėjo galimybių.

Byloje nustatyta, kad tam tikrÄ laiko tarpÄ P. T. ir R. T. dirbo toje pačioje Å¡alyje, Didžiojoje Britanijoje. Kad jie nebÅ«tų bendravę, nesutarę, duomenų nepateikta. Neginčijamų duomenų, kad P. T. atvykus dirbti į AirijÄ , du mėnesius iki P. T. žūties motina ir sÅ«nus nebendravo, nesidomėjo vienas kitu, iÅ¡skyrus liudytojų, atsakovo sesers N. S. , jos draugo A. M. parodymus, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nepateikta (b.l. 127-131). Nepaneigta jog dėl staigios sÅ«naus mirties ieÅ¡kovė, kaip motina, patyrė dvasinį sukrėtimÄ , jos galimybė visaverčiai gyventi netekus sÅ«naus, yra ilgalaikiai apribota. Nors ieÅ¡kovė teismui nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie patirtus sveikatos sutrikimu, atsiradusius dėl sÅ«naus netekties, tačiau tai neleidžia paneigti jos teiginius ir apie sveikatos pablogėjimÄ , kÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojos I.

D. parodymai (b.l.127-131). Dėl paminėto, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad žuvus sÅ«nui P. T. , ieÅ¡kovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Sprendžiant neturtinės žalos reikalaujančių asmenų tarpusavio santykių pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti ar žuvusiojo ir jo giminaičių santykiai buvo draugiÅ¡ki iki mirties, ar jie buvo nuolatinio pobÅ«džio, emociÅ¡kai tvirti, nuoÅ¡irdÅ«s, artimi. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas J. T. ir žuvęs jo brolis gyveno atskirai, byloje nepaneigti jų tarpusavio nesutarimai, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ nesant pakankamo pagrindo konstatuoti, jog tarp brolių buvo nuolatinis dvasinis, emocinis ryÅ¡ys ir kad dėl P. T.

žūties ieÅ¡kovas J. T. turi pagrindo reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ , todėl jo reikalavimas Å¡ioje dalyje atmestinas.Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo ir jÄ Â byloje turi įvertinti teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje pažymi, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , teismas atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 str., civilinė byla Nr 3K-3-103/2009 ir kt.).

Minėtų aplinkybių įvertinimas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Nagrinėjamoje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas padarė sunkų nusikaltimÄ , į tai, kad įvykio metu tiek atsakovas, tiek ir žuvusysis buvo neblaivÅ«s, nepaneigta, jog konfliktÄ pradėjo P. T. . Ä®vertintina ir atsakovo turtinė padėtis bei jo galimybę įvykdyti sprendimÄ ateityje. Atsakovas G. S. yra nuteistas 9 metams laisvės atėmimu, jokio registruotino turto neturi, darbo pajamų negauna, todėl iÅ¡ jo priteisus ieÅ¡kovės reikalaujamÄ 300 000 Lt sumÄ , iÅ¡ esmės reikÅ¡tų, jog Å¡is sprendimas bÅ«tų formalus ir realiai neįgyvendinamas, prieÅ¡taraujantis protingumo ir teisingumo kriterijams.

Ä®vertintina ir ta aplinkybė, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (Å¡iuo atveju - gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teismas sprendžia, kad, įvertinus aukščiau nurodytus motyvus, ieÅ¡kovei priteistina 25 000 Lt neturtinė žala.Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Byloje nustatyta, kad dėl P. T. mirties ieÅ¡kovai patyrė iÅ¡laidų, t.y., 636 Lt laidojimo iÅ¡laidų, kurias, minusavus gautÄ valstybės skirtÄ 700 Lt paÅ¡alpÄ , patyrė J. T. bei kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidas (paminklo, tvorelės pastatymas) - 10 240 Lt, kurias patyrė R. T. (b.l. 29, 31, 33). Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kovės turėtų iÅ¡laidų dydžiu, mano, kad nurodyta kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidų suma yra užaukÅ¡tinta, reali paminklo, jo pastatymo ir sutvarkymo iÅ¡laidų suma galima 3 000 Lt (b.l. 64-67).

Byloje esantys duomenys apie kapavietės sutvarkymÄ nėra paneigti, aplinkybę, kad kapavietė yra sutvarkyta, patvirtino ir liudytoja I. D. (b.l. 127-131). Konstatuoti, jog kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos yra užaukÅ¡tintos, teismas neturi pagrindo. Dėl paminėto, ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiÅ¡kai (CPK 178 str.).Atsakovo atstovas teigia, jog ieÅ¡kovai į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi praleidę ieÅ¡kinio senatį ir praÅ¡o Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimus atlyginti padarytÄ tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ .

Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ; Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Byloje nustatyta, kad apie sÅ«naus ir brolio žūtį ieÅ¡kovams tapo žinoma 2006 m. liepos 30-31 d.d., tačiau teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį CK 6.284 straipsnio pagrindu asmeniui, įvykdžiusiam nusikaltimÄ , ieÅ¡kovams atsirado tik G.

S. pripažinus kaltu, t.y., Airijos Respublikos teismui priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį, 2008 m. balandžio 4 d. (b.l. 17-20). Kadangi ieÅ¡kinį dėl gyvybės atėmimu atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ieÅ¡kovai teismui padavė 2010-11-22, t.y. nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino, todėl atsakovo atstovo nurodytu pagrindu atmesti ieÅ¡kinį nėra pagrindo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė yra sumokėjusi 739 Lt  vertimo į užsienio kalbÄ iÅ¡laidų bei 1 500 Lt už atstovavimo iÅ¡laidas.

Kadangi jos ieškinys iš esmės yra patenkintas, R. T. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (b.l. 41, 42, 48, 81, CPK 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 93 str. 1 d.,98 str.Išlaidos valstybės naudai, žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovai yra atleisti bei išlaidos, ssujusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistini iš atsakovo (b.l.1, CPK 80 str. 1d., 1 p., 88 str. 1 d., 3 p.).Vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 straipsniais teismas N u s p r e n d ė:

R. T. ir J. T. ieškinį tenkinti iš dalies.Priteisti iš atsakovo G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 25 000 Lt neturtinės ir 10 240 Lt kapavietės sutvarkymo išlaidų, 739 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu bei 1 500 Lt atstovavimo išlaidų, viso 37 479 Lt (trisdešimt septynis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt devynis Lt) R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.Priteisti iš atsakovo G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 636 Lt (šešis šimtus trisdešimt šešis Lt) žalos atlyginimo J.

T. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 1 076,28 Lt žyminio mokesčio ir 30 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 1 106,28 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ Å¡eÅ¡is Lt 28 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės biudžetui, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660.   Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teismui.

Teisėja                                                                                                                                Birutė ValiulienėÂ