2021-12-22 Nr. AB-27833-3-62-3-01439-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2837-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01439-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020 m. gegužės 15 d. raštą Nr. 2D-6071 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“ (toliau – ir Raštas, ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti Inspekciją iš esmės išnagrinėti visus tris pareiškėjo pateiktus skundus (2020 m. sausio 31 d. skundą, 2020 m. kovo 24 d. skundą, 2020 m. gegužės 11 d. skundą) bei atsakyti į visus juose pateiktus prašymus ir reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. gegužės 15 d. gavo Raštą, kurio išvada ir teiginiai neatitinka ne tik faktinių aplinkybių, bet prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimams, teisės aktus įgyvendinančių teisės aktų nuostatoms.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Raštas yra susijęs su 2019 m. gruodžio 16 d. vykusio Klaipėdos miesto bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) viešu susirinkimu ir jo metu pareiškėjo teiktais pasiūlymais planavimo organizatoriui – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriui. Elektroniniu paštu pareiškėjas 2020 m. sausio 21 d. gavo planavimo organizatoriaus 2020 m. sausio 21 d. raštą Nr. (31.1) RS2-38 „Dėl žodžiu pateikto pasiūlymo Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendiniams“, kuriuo pareiškėjui buvo atsakyta tik į vieną iš viešame susirinkime pateiktų keliolikos pasiūlymų.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis Inspekcijai pateikė tris skundus: 2020 m. sausio 31 d. skundą „Dėl Klaipėdos miesto teritorijos bendrojo plano sprendinių, viešinimo procedūrų ir atsakymo į pateiktus pasiūlymus“ (toliau – ir 2020 m. sausio 31 d. skundas); 2020 m. kovo 24 d. skundą „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-03-16 atsakymo Nr. (4.23)-R2-739 į privalomąjį nurodymą“ (toliau – ir 2020 m. kovo 24 d. skundas); 2020 m. gegužės 11 d. skundą „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-05-04 rašto Nr. (4.23)-R2-1289 „Dėl 2020-03-16 rašto Nr. (4.23)-R2-739 papildymo“ (toliau – ir 2020 m. gegužės 11 d. skundas).

5. Dėl 2020 m. sausio 31 d. skundo pareiškėjas nurodė, kad šiuo skundu jis Inspekcijos pareikalavo planavimo organizatorių atsakyti į visus jo žodžiu / viešo susirinkimo metu pateiktus pasiūlymus, pataisyti Bendrojo plano sprendinius, kad jie atitiktų TPĮ reikalavimus, ir pakartoti visas Bendrojo plano viešumą užtikrinančias procedūras pagal TPĮ šešto skirsnio „Teritorijų planavimo viešumas“ reikalavimus. Inspekcija 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr. 2D-2882 „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymus ir skundu nagrinėjimo termino pratęsimo“ pateikė planavimo organizatoriui 2020 m. vasario 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-243 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), tačiau šiuo Privalomuoju nurodymu Inspekcija įpareigojo planavimo organizatorių šalinti nustatytus pažeidimus tik dėl vieno iš trijų pareiškėjo 2020 m. sausio 31 d. skunde pateiktų reikalavimų („atsakyti“). Dėl kitų dviejų skunde pateiktų reikalavimų – „pataisyti“ ir „pakartoti“ Inspekcija nedavė jokių privalomųjų nurodymų ir pareiškėjui nepateikė atsakymo.

6. Dėl 2020 m. kovo 24 d. skundo pareiškėjas nurodė, kad šiame skunde jis prašė atlikti teritorijų planavimo proceso procedūrų ir su teritorijų planavimu susijusių administracinių sprendimų, įskaitant sprendimus, kuriais nevykdant teritorijų planavimo proceso nustatomi nauji, keičiami ar panaikinami esami teritorijos tvarkymo, naudojimo ar apsaugos reikalavimai, keičiami ar panaikinami teritorijų planavimo dokumentai (jų dalys), atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams tikrinimą.

7. Dėl 2020 m. gegužės 11 d. skundo pareiškėjas nurodė, kad šiame skunde jis prašė atlikti Bendrojo plano keitimo viešinimo proceso procedūrų (Inspekcijos pateiktų privalomųjų nurodymų vykdymas, jų tvarka ir terminai) atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams tikrinimą; patikrinti, ar susipažinimo su parengtu Bendrojo plano keitimo projektu procedūros, kai Administracijos direktoriaus atsakymai pagal Inspekcijos pateiktus privalomuosius nurodymus pasiūlymus teikusiems asmenims yra teikiami jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminams arba, kai pateikti atsakymai, jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminams, dar yra papildomi naujais atsakymais ir „paaiškinimais“, yra atliktos teritorijų planavimą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka ir terminais. Be to, 2020 m. gegužės 11 d. skunde pareiškėjas nurodė, kad „šiuo metu (2020-05-11) yra pasibaigę 36 ir 37 Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo planavimo sąlygų galiojimo terminai, todėl bet kokios šio teritorijų planavimo dokumento rengimo, viešinimo, derinimo ar kitos procedūros yra ne tik kad negalimos, bet ir negaliojančios“.

8. Pareiškėjas akcentavo, kad planavimo organizatoriaus 2020 m. gegužės 4 d. raštas Nr. (4.23)-R2-1289 (toliau – ir 2020 m. gegužės 4 d. raštas) pateiktas, pasibaigus Privalomajame nurodyme nustatytam jo įvykdymo terminui, neatitinka ir prieštarauja Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktui, todėl negali būti laikomas tinkamu Privalomojo nurodymo įvykdymu; Inspekcija neatliko Priežiūros įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatytos prievolės, pasibaigus nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, jei šis privalomasis nurodymas neįvykdytas, kreiptis į teismą;

Inspekcija tokį planavimo organizatoriaus atsakymą nepagrįstai nagrinėjo ir vertino. Dėl pareiškėjo 2020 m. sausio 31 d. skunde nurodytų teritorijų planavimo dokumento viešinimo ir pristatymo visuomenei tvarkos ir procedūros pažeidimų Rašte yra vienas kitam prieštaraujantys teiginiai: vienu atveju nurodoma, kad „Jūsų skundai išnagrinėti“, kitu atveju – kad kilo naujų klausimų dėl planavimo organizatoriaus atliktų Bendrojo plano keitimo sprendinių viešinimo procedūrų ir kad „Skyrius dar kartą kreipėsi į planavimo organizatorių dėl dokumentų, pagrindžiančių priimtus sprendimus, pateikimo“, todėl lieka neaišku, ar 2020 m. sausio 31 d. skundas yra išnagrinėtas ir ar dėl jo yra priimtas sprendimas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2020 m. sausio 31 d. skundo pateikimo praėjus jau beveik pusei metų Inspekcijai kilo naujų klausimų ir nėra atsakymo į 2020 m. sausio 31 d. skundo reikalavimą pakartoti visas Bendrojo plano viešumą užtikrinančias procedūras. Inspekcijos Rašto nurodymas dėl neteisingai surašyto 2019 m. gruodžio 16 d. viešo susirinkimo protokolo „kreiptis į planavimo organizatorių arba į jo įgaliotą asmenį“, t. y. kreiptis i skundžiamą subjektą, neatitinka ir prieštarauja Priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 5 dalies 1 punktui.

Rašto teiginys, kad Privalomasis nurodymas neatitinka faktinių aplinkybių, nes Privalomojo nurodymo įpareigojimas „iš naujo motyvuotai bei pagrįstai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais, kitais objektyviais duomenimis) atsakyti į visus pareiškėjo žodžiu pateiktus (...) pasiūlymus)“ nėra įvykdytas – nei planavimo organizatoriaus 2020 m. kovo 16 d. pateiktas atsakymas į Privalomąjį nurodymą, nei pagal šį atsakymą parengtas Raštas neatitinka ir prieštarauja TPĮ ir teisės aktus įgyvendinančių teisės aktų reikalavimams.

9. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra Inspekcijos Raštas, kuris vertinamas VAĮ 8 straipsnio prasme. Pareiškėjo skunde dėstomos faktinės aplinkybės ir argumentai įrodo, kad jam yra žinomi planavimo organizatoriaus atsakymų į pareiškėjo pasiūlymus Bendrojo plano keitimo viešo svarstymo metu, pateiktų planavimo organizatoriaus 2020 m. kovo 16 d. raštu ir 2020 m. gegužės 4 d. raštu, motyvai, tačiau jis nesutinka su minėtų atsakymų turiniu, motyvų pakankamumu.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pagal TPĮ 37 straipsnio 2 dalį pareiškėjo pasiūlymai planavimo procese laikytini tam tikrais pageidavimais, kurie nėra privalomi planavimo organizatoriui. Teritorijų planavimą reglamentuojančiose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinei teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme.

12. Atsakovas nurodė, kad Inspekcija, tikrindama, ar planavimo organizatorius tinkamai atsakė į pareiškėjo pasiūlymus, vertino, ar atsakyme į pasiūlymus yra pateikti motyvai dėl pasiūlymų atmetimo. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Inspekcija atmetimo motyvų turinio atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu šiame etape (baigiamojo etapo viešinimo stadijos metu) neturėjo pareigos vertinti. Pateikti visuomenės pasiūlymai bei jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose. Tik tikrindama teritorijų planavimo dokumentą priežiūros institucija sprendžia, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pateiktus pasiūlymus pagrįsti TPĮ ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, ar dokumento sprendiniai pataisyti pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiūlymus ir kt. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą planavimo organizatorius neturėjo pareigos priimti pareiškėjo pasiūlymų dėl Bendrojo plano keitimo sprendinių, bet turėjo pareigą motyvuotai atsakyti pareiškėjui ir, atitinkamai, Inspekcija šioje stadijoje pareigos tikrinti planavimo organizatoriaus atsisakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams neturėjo, o tik privalėjo patikrinti, ar atsisakymas buvo pakankamai motyvuotas.

13. Atsakovas akcentavo, kad bylos aplinkybės bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika parodo, jog Administracijos ir Inspekcijos sprendimai yra priimti laikantis nustatytos procedūros, nustatyta tvarka ir terminais bei atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, kadangi pagal teritorijų planavimo procedūras galutinis sprendimas, kuriuo konstatuojama, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė, ar iš dalies atsižvelgė į pareiškėjo pasiūlymus, šioje stadijoje nėra ir neturėjo būti priimtas, Inspekcija privalėjo tik tinkamai įvykdyti įstatymo leidėjo jai suteiktą pareigą, t. y. pagal kompetenciją patikrinti ir pripažinti, ar planavimo organizatorius jam įstatymo leidėjo suteiktą pareigą – pasiūlymus pateikusiems asmenims motyvuotai atsakyti raštu – įvykdė tinkamai, todėl pareiškėjas neįrodė skundžiamų planavimo organizatoriaus atsakymo ir Inspekcijos sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjo E. B. skundą atmetė.

15. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja TPĮ, Priežiūros įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Teismas aptarė TPĮ 10 straipsnio, 31 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 37 straipsnio 2 dalies, Nuostatų 6.4.1, 6.4.2 ir 6.4.3 punktų nuostatas. Teismas taip pat atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant TPĮ ir Nuostatų normas.

16. Teismas pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą planavimo organizatorius neturėjo pareigos priimti pareiškėjo pasiūlymų dėl Bendrojo plano keitimo sprendinių, bet turėjo pareigą motyvuotai atsakyti pareiškėjui ir, atitinkamai, Inspekcija šioje stadijoje pareigos tikrinti planavimo organizatoriaus atsisakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams neturėjo, o tik privalėjo patikrinti, ar atsisakymas buvo pakankamai motyvuotas.

17. Teismas nurodė, kad Inspekcija, įvertinusi planavimo organizatoriaus atsakymus, padarė išvadą, kad šią pareigą planavimo organizatorius įvykdė iš esmės nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų ir motyvavo savo sutikimą / nesutikimą su pateiktais pareiškėjo pasiūlymais. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su minėtuose atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjo pasiūlymus, nesudaro pagrindo panaikinti Raštą. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija pareiškėjo 2020 m. sausio 31 d. skundo dalį dėl planavimo organizatoriaus 2020 m. sausio 21 d. pateikto atsakymo tenkino ir įpareigojo planavimo organizatorių Privalomuoju nurodymu pareiškėjui pakartotinai atsakyti.

18. Teismas pabrėžė, kad Inspekcija, įvertinusi Administracijos 2020 m. kovo 16 d. ir 2020 m. gegužės 4 d. atsakymus, nustatė, jog planavimo organizatorius, išnagrinėjęs pareiškėjo pasiūlymus, išsamiai nurodė atmestų pasiūlymų nepriimtinumą, todėl į pasiūlymus neatsižvelgė, savo atsakymus pagrindė objektyviais duomenimis, galiojančiais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ir teisės aktų nuostatomis. Teismo vertinimu, Inspekcija pagal kompetenciją patikrino ir ginčijamu sprendimu pripažino, jog planavimo organizatorius jam tenkančią pareigą motyvuotai atsakyti į pasiūlymus tinkamai įvykdė. Todėl teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad ginčijamas sprendimas naikintinas, nes skundžiamu raštu nepagrįstai nenurodė faktinių aplinkybių ir nevertino, ar planavimo organizatoriaus atsakymuose, pateiktuose 2020 m. kovo 16 d. raštu ir 2020 m. gegužės 4 d. raštu, pateikti motyvai yra pagrįsti.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti pasiūlymai ir planavimo organizatoriaus atsakymuose (2020 m. kovo 16 d. raštu ir 2020 m. gegužės 4 d. raštu) nurodyti jų atmetimo motyvai yra vertinami ne šioje pareiškėjo skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymus nagrinėjimo stadijoje, o bus vertinami teritorijų planavimo dokumento – Bendrojo plano keitimo derinimo ir tikrinimo stadijose. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Inspekcija neturėjo pareigos spręsti tų klausimų, kurie pagal TPĮ ir Nuostatus turėjo būti sprendžiami tik teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo stadijoje (TPĮ 25 str. 6 d., 26 str. 6, 14 d.).

20. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad ginčijamas sprendimas atitinka TPĮ 37 straipsnio 2 dalies bei VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes iš nurodytų dokumentų turinio matyti, kad planavimo organizatorius įvertino pareiškėjo pastabas, o, jas atmesdamas, atsakymus motyvavo ir argumentavo. Kitus pareiškėjo argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti.

21. Atmetęs pagrindinį pareiškėjo reikalavimą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 22. Pareiškėjas E. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

23. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

23.1. Teismas nepagrįstai nevertino Inspekcijos Rašto atitikties Priežiūros įstatymui, nustatančiam pareigą Inspekcijai viešinimo stadijos metu patikrinti, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento (Priežiūros įstatymo 6 str. 2 d. 9 p.). TPĮ taip pat nustato, jog teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir asmenų, kurių interesai galimai pažeisti, skundų, ginčų tarp teritorijų planavimo proceso dalyvių ar asmenų pranešimų dėl galimų šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarką nustato Priežiūros įstatymas (TPĮ 9 str.). Teismas nepagrįstai pritarė visiems Inspekcijos pateiktiems argumentams.

23.2. Teismas sprendime, be kita ko, rėmėsi teismų praktika, jog „pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje“. Šis teismo sprendimo teiginys iš esmės neatitinka ir prieštarauja TPĮ 25 straipsnio 6 dalies 4 punktui bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 126 ir 127 punktams, teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje nenustatantiems jokių „vertinimų“.

23.3. Teismo konstatavimas, jog „teisėjų kolegija (...) nevertino, ar planavimo organizatoriaus atsakymuose, pateiktuose 2020-03-16 raštu ir 2020-05-04 raštu, pateikti motyvai yra pagrįsti“; „teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcija neturėjo pareigos spręsti tų klausimų, kurie pagal TPĮ ir Nuostatus turėjo būti sprendžiami tik teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo stadijoje (TPĮ 25 straipsnio 6 dalis, 26 straipsnio 6 ir 14 dalys)“ neatitinka ir prieštarauja Priežiūros įstatymui, nustatančiam teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarką (Priežiūros įstatymo 1 str.) ir prievolę (pareigą) Inspekcijai „viešinimo stadijos metu (...) tikrinti (...) ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento“ (Priežiūros įstatymo 6 str. 2 d. 9 p.). Pareiškėjas pažymi, kad nurodytos TPĮ 26 straipsnio 6 ir 14 dalys taip pat negali būti taikomos šio konkretaus teisinio ginčo atveju, kadangi TPĮ 26 straipsnio 6 dalis yra skirta derinimo, bet ne viešinimo procedūroms.

23.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamas sprendimas atitinka TPĮ 37 straipsnio 2 dalies bei VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

23.5. Teismo sprendime nurodyta išvada, jog „apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas. Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundus, o įvertinusi planavimo organizatoriaus 2020-03-16 raštu ir 2020-05-04 raštu pateiktus atsakymus į pareiškėjo pasiūlymus BP keitimo viešo svarstymo, priėmė pagrįstą ir motyvuotą skundžiamą raštą“, prieštarauja tame pačiame teismo sprendime pateiktiems Inspekcijos argumentams, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas Inspekcijai nevertinant „atmetimo motyvų turinio atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu“, nes Inspekcija „neturėjo pareigos vertinti“ ir, kad „Inspekcija tikrinti planavimo organizatoriaus atsisakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams neturėjo“. Priešingai nei teigia Inspekcija, Priežiūros įstatymas nustato pareigą Inspekcijai patikrinti, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento (Priežiūros įstatymo 6 str. 2 d. 9 p.).

23.6. Teismas, spręsdamas, kad „likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini“, nepagrįstai nenagrinėjo reikšmingų bylai skunde nurodytų keturių iš penkių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas prašė panaikinti Raštą.

24. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą, papildomai akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išsamiai pasisakęs dėl Inspekcijos teisių ir pareigų apimties tikrinant planavimo organizatoriaus atsakymus į visuomenės pasiūlymus, taip pat ir planavimo organizatoriaus pareigos atsižvelgti į teikiamus pasiūlymus, ši teismo praktika yra vieninga ir nepraradusi aktualumo. Todėl teismas pagrįstai vertino tik tai, ar į pareiškėjo pasiūlymus buvo atsakyta ir ar pateikti atsakymai yra pakankamai motyvuoti.

26. Atsakovas pažymi, kad, jeigu Inspekcija vertintų planavimo organizatoriaus 2020 m. kovo 16 d. rašte ir 2020 m. gegužės 4 d. rašte nurodytų motyvų atitikimą teisės aktų reikalavimams, kaip pareiškėjas nurodo apeliaciniame skunde, tai reikštų Inspekcijos, kaip teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos, veikimą ultra vires (viršijant įgaliojimus). Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad planavimo organizatorius išsamiai nenurodė atmestų pasiūlymų nepriimtinumo (nepagrįstumo).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Bylos esminis dalykas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020 m. gegužės 15 d. rašto Nr. 2D-6071 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“ pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas E. B. skunde taip pat yra suformulavęs reikalavimą įpareigoti Inspekciją iš esmės išnagrinėti jo (pareiškėjo) 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. kovo 24 d. ir 2020 m. gegužės 11 d. skundus ir atsakyti į visus juose pateiktus prašymus ir reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka.

28. Byloje nustatyta, kad Inspekcija, išnagrinėjusi planavimo organizatoriaus (Administracijos) atsakymus į pareiškėjo pasiūlymus Bendrojo plano keitimo viešo svarstymo metu, pateiktus planavimo organizatoriaus 2020 m. kovo 16 d. ir 2020 m. gegužės 4 d. raštais, Rašte nurodė, jog pateiktas planavimo organizatoriui 2020 m. vasario 27 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-243 yra įvykdytas, planavimo organizatorius, išnagrinėjęs pareiškėjo pasiūlymus, išsamiai nurodė atmestų pasiūlymų nepriimtinumą, nurodė motyvus, kodėl į pasiūlymus neatsižvelgė; planavimo organizatorius 2020 m. gegužės 4 d. raštą pagrindė objektyviais duomenimis, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ir teisės aktų nuostatomis; konstatavo, kad planavimo organizatorius, pateikdamas 2020 m. gegužės 4 d. raštą, vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2021 m. vasario 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 6.4.2. punkto ir Viešojo administravimo įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio reikalavimais.

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Rašto turinį, konstatavo, kad Inspekcija savo kompetencijos ribose patikrino ir ginčijamu sprendimu pagrįstai pripažino, jog planavimo organizatorius jam tenkančią pareigą motyvuotai atsakyti į pareiškėjo pasiūlymus įvykdė tinkamai, o pareiškėjo pateikti pasiūlymai ir planavimo organizatoriaus atsakymuose nurodyti jų atmetimo motyvai yra vertinami ne šioje pareiškėjo skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymus nagrinėjimo stadijoje, o bus vertinami teritorijų planavimo dokumento – Bendrojo plano keitimo derinimo ir tikrinimo stadijose. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą planavimo organizatorius neturėjo pareigos priimti pareiškėjo pasiūlymų dėl Bendrojo plano keitimo sprendinių, bet turėjo pareigą motyvuotai atsakyti pareiškėjui ir, atitinkamai, Inspekcija šioje stadijoje pareigos tikrinti planavimo organizatoriaus atsisakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams neturėjo, o tik privalėjo patikrinti, ar atsisakymas buvo pakankamai motyvuotas.

30. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

31. Nuostatų 6 punktas reglamentuoja teritorijų planavimo dokumentų rengimo viešinimo procedūras. Pagal Nuostatų 6.4.2 punktą visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius; pasiūlymus teikusiems asmenims planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje, nurodydamas, ar į pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir pateikdamas motyvus, kodėl neatsižvelgta.

32. Minėtos nuostatos iš esmės įtvirtina du galimus planavimo organizatoriaus elgesio modelius gavus visuomenės pateiktus pasiūlymus – jiems pritarti (visiškai ar iš dalies į juos atsižvelgti, atitinkamai pakoreguojant teritorijų planavimo dokumentą) arba motyvuotai atmesti. Pagal aptartą ginčui aktualų teisinį reguliavimą, prieš priimdamas sprendimą dėl gautų visuomenės pasiūlymų, planavimo organizatorius juos privalo išnagrinėti, apsvarstyti ir įvertinti kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju, o priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, planavimo organizatoriaus atsakyme turi būti išsamiai nurodomos pasiūlymų nepriimtinumo (nepagrįstumo) priežastys. Tai suponuoja planavimo organizatoriaus pareigą atlikti išsamų ir visapusišką gautų visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, o jeigu gauti pasiūlymai atmetami – raštu (arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje) nurodyti šiuos pasiūlymus pateikusiems asmenims aiškius ir išsamius pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą) lėmusius motyvus (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021).

33. Visuomenės pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų teikimas ir nagrinėjimas yra svarbi su teritorijų planavimo viešumo principo įgyvendinimu susijusi procedūra. Todėl siekiant įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir tinkamai užtikrinti visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, itin svarbu išsamiai motyvuoti šio proceso metu priimamus sprendimus, kad visiems suinteresuotiems asmenims būtų aiškūs jų priėmimo motyvai. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai baigiamasis teritorijų planavimo proceso dokumentas yra norminis administracinis aktas, kuriam ABTĮ nustatyta speciali apskundimo tvarka ir ribotas subjektų, galinčių inicijuoti tokių aktų teisėtumo patikrą, ratas. Be to, išsamių visuomenės pasiūlymų atmetimo motyvų pateikimas kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimo stadijoje inter alia (be kita ko) sudaro prielaidas sklandžiam teritorijų planavimo procesui kitose stadijose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-812-624/2021).

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nepaisant to, jog aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, minėtose teisės normose inter alia (be kita ko) yra nustatytas planavimo organizatoriui privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 91 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2253-822/2020; kt.).

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas šioje byloje nepareiškė skundo reikalavimų planavimo organizatoriui (Administracijai) dėl atsakymų, pateiktų į jo (pareiškėjo) pasiūlymus, panaikinimo, t. y. jų neginčijo šioje byloje, be to, pagal bylos duomenis pareiškėjas pasiūlymus planavimo organizatoriui teikė ne dėl konkrečių jo (pareiškėjo) teisių bei įstatymo saugomų interesų apsaugos, pateikti pasiūlymai nebuvo susieti su sprendiniais, pažeidžiančiais pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

36. Pareiškėjas yra nurodęs, jog 2019 m. gruodžio 16 d. vykusio viešo svarstymo metu teikė žodinius pasiūlymus dėl Bendrojo plano pavadinimo; dėl to, kad aiškinamajame rašte naudojamos sąvokos neatitinka įstatymų nuostatų; aiškinamojo rašto sudėtis neatitinka Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių nuostatų, Bendrojo plano konkretizuoti sprendiniai neatitinka planavimo organizatoriaus patvirtintos bendrųjų sprendinių (koncepcijos) antrosios alternatyvos bei koncepcijos varianto (teritorijos raidos alternatyvos), kuriai buvo pritarusi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba; Bendrajame plane suplanuotos plėtros teritorijos ženkliai per didelės realiai prognozuojamam perspektyviniam gyventojų skaičiui, kuris tikrai mažės, o ne tai pateikiamai „pritemtai“ prognozei, kuri pateikiama Bendrajame plane; Bendrojo plano pagrindinio brėžinio ir aiškinamojo rašto reglamentų lentelės mažiausiai šešios pozicijos iš aštuoniolikos neatitinka įstatymo nuostatų (pvz., mažiausias, didžiausias, leistinas ir pan.), aiškinamajame rašte yra sprendinių (kurie labai primena Vilniaus bendrąjį planą, dėl kurių Vilniaus miesto savivaldybė pateko į teismą ir pralaimėjo jame), kurie numato galimybę nustatyti bendrąjį kvartalo užstatymo aukštį nežymiai pakeisti motyvuotai urbanistiškai pagrindžiant; aiškinamajame rašte yra neteisinių frazių, pavyzdžiui, koncepcija vadinama teritorijų planavimo dokumentu, vartojamos sąvokos „aukštingumas“, „aukštybiniai pastatai“; Bendrajame plane nėra pateikta problemų, aprašytų aiškinamajame rašte ir susijusių su miesto ir uosto sąveika ir teritorine jos išraiška, su miesto atskirimu dėl uosto nuo Kuršių marių ir Kuršių nerijos ir prieigų prie vandens, su blogėjančia krantų ir paplūdimių būkle, uždara uosto teritorija, kuri „blokuoja pilnavertį ir kokybišką miesto vystymą“, sprendimo būdų; Bendrajame plane numatyti galimybę iškelti uosto krovos darbus už miesto.

37. Pareiškėjui pagal Privalomąjį nurodymą į šiuos pasiūlymus buvo atsakyta 2020 m. kovo 16 d. raštu Nr. (4.23)-R2-739. Taip pat planavimo organizatorius 2020 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (4.23)-R2-1289 papildė minėtu raštu pateiktą atsakymą.

38. Inspekcija, patikrinusi ir įvertinusi planavimo organizatoriaus pateiktus atsakymus į pareiškėjo pasiūlymus, nustatė, kad planavimo organizatorius tinkamai įvykdė Privalomąjį nurodymą, Rašte konkrečiai aptarė planavimo organizatoriaus pateiktus atsakymus į pareiškėjo pateiktus siūlymus. Taip pat Rašte yra pasisakyta dėl pareiškėjo reikštų pretenzijų dėl viešinimo procedūrų, atsižvelgta į tai, kad Bendrojo plano keitimo dokumentas nėra pateiktas Inspekcijai tikrinti.

39. Pažymėtina, kad byloje taip pat nustatyta, jog Inspekcija 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. 2D-7071 informavo pareiškėją, jog yra nagrinėjami ir kiti visuomenės skundai dėl galimai pažeistos Bendrojo plano keitimo sprendinių viešinimo procedūros, jog įvertinusi visas aplinkybes, Inspekcija priims sprendimą dėl Bendrojo plano keitimo viešinimo procedūrų ir apie priimtus sprendimus informuos pareiškėją atskiru raštu.

40. Pareiškėjas šioje byloje ginčijo tik Inspekcijos Raštą ir skunde teigė, kad Rašte padaryta išvada ir nurodyti teiginiai neatitinka ne tik faktinių aplinkybių, bet ir prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo, Priežiūros įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatoms. Pareiškėjas skunde nebuvo nurodęs jokių konkrečių argumentų, dėl kurių nesutinka su Inspekcijos Rašte nurodytais teiginiais, susijusiais su planavimo organizatoriaus atsakymo argumentais į pareiškėjo pateiktus pasiūlymus, o akcentavo, jog Privalomuoju nurodymu planavimo organizatorius buvo įpareigotas šalinti pažeidimus tik dėl vieno iš jo skunde 2020 m. sausio 31 d. reikalavimų, o dėl kitų reikalavimų Inspekcija jokių privalomųjų nurodymų nedavė, taip pat kad Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas laiku, neišnagrinėti jo 2002 m. kovo 24 d. ir 2020 m. gegužės 11 d. skundų reikalavimai atlikti teritorijų planavimo procedūrų ir su teritorijų planavimu susijusių administracinių sprendimų, įskaitant sprendimus, kuriais nevykdant teritorijų planavimo proceso nustatomi nauji, keičiami ar panaikinami esami teritorijos tvarkymo, naudojimo ar apsaugos reikalavimai, keičiami ar panaikinami teritorijų planavimo dokumentai (jų dalys), atitikties teritorijų planavimą reglamentuojamiems teisės aktams tikrinimą; atlikti Bendrojo plano keitimo viešinimo procedūrų (Inspekcijos pateiktų privalomųjų nurodymų vykdymas, jų tvarka ir terminai) atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams tikrinimą, patikrinti, ar susipažinimo su parengtu Bendrojo plano keitimo projektu procedūros, kai planavimo organizatoriaus atsakymai pagal Inspekcijos pateiktus privalomuosius nurodymus pasiūlymus teikusiems asmenims yra teikiami jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminams arba, kai pateikti atsakymai, jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminams, dar yra papildomi naujais atsakymais ir „paaiškinimais“, yra atliktos teritorijų planavimą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka ir terminais.

41. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas dėl jame nurodytų aplinkybių negali būti tenkinamas, nes Inspekcija savo kompetencijos ribose patikrino ir ginčijamu Raštu pripažino, jog planavimo organizatorius jam tenkančią pareigą motyvuotai atsakyti į pasiūlymus įvykdė tinkamai, o Inspekcija neturėjo pareigos spręsti tų klausimų, kurie pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir Nuostatus turėjo būti sprendžiami tik teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo stadijoje (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 6 d., 26 str. 6 ir 14 d.), nurodo, jog Raštas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, akcentuoja, jog pagal Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punktą viešinimo stadijos metu Inspekcija turi pareigą patikrinti, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento; Inspekcija turėjo tikrinti planavimo organizatoriaus atsisakymo atitikimą teisės aktų reikalavimams.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje, teigia, kad ši išvada prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 4 punktui, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-8, 126 ir 127 punktams.

43. Minėti pareiškėjo argumentai nepripažintini pagrįstais, nes teismų praktikoje išaiškinta, kad pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai, t. y. konkrečių pasiūlymų atmetimo motyvų turinys jų teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2058-602/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020; kt.).

44. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad minėta praktika buvo pradėta formuoti taikant dar iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymą, pagal kurio 10 straipsnio 5 dalies 2 punktą bendrojo teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija apėmė ir tikrinimą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatyme kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje išskiriamas kaip atskira baigiamojo etapo stadija (25 str. 6 d. 3 p.). Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 (2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-985/3D-888 redakcija) patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 7.7 punktą, dokumento tikrinimo metu, be kita ko, patikrinama, ar dokumentas pataisytas pagal planavimo organizatoriaus ataskaitoje nurodytus priimtus visuomenės pasiūlymus ir ar pagrįstai atmesti gauti visuomenės pasiūlymai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-496-602/2021; kt.).

45. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, taip pat nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ patvirtino Klaipėdos miesto bendrąjį planą. Sprendime nurodyta, kad atsižvelgta į Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo aktą Nr. TP1-2-(6.10). Iš viešai skelbtos informacijos matyti, kad buvo pakartotinai organizuojamas Bendrojo plano keitimo viešas svarstymas 2021 m. gegužės 3 d.

46. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjo reikalavimų dėl Rašto panaikinimo ir Inspekcijos įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo skundus ir į juos atsakyti. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl šioje byloje nagrinėto ginčo pagal pareiškėjo skundą, nenustatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė