ff0818a1-9f6c-475b-a53b-e7c19a60a6b4 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2-614-459/2018             Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01019-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1;                                                                              3.2.6.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.6.13 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant atsakovės bankrutuojančios „Pajūrio“ kredito unijos atstovui advokato padėjėjui K.

D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J. G. ir D. Ž. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei bankrutuojančiai „PajÅ«rio“ kredito unijai dėl moralinės ir materialinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovai J. G. ir D. Ž. pateikė Klaipėdos apygardos teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ bankrutuojančios „PajÅ«rio“ kredito unijos 34 000,00 EUR kompensacijÄ už jiems padarytÄ turtinę ir moralinę žalÄ , J.

G. priteisti 19 000,00 EUR, iÅ¡ kurių 15 000,00 EUR turtinės žalos už priverstinį darbo veiklos nutraukimÄ , trukdymÄ gydytis atlyginimas ir 4 000,00 EUR neturtinės žalos už dalinį sveikatos sutrikdymÄ dėl užsitęsusios ilgalaikės įtampos ir streso atlyginimas, D. Ž. priteisti 15 000,00 EUR, iÅ¡ kurių 12 000,00 EUR turtinės žalos ir 3 000,00 EUR neturtinės žalos už ilgalaikio streso sukeltas pasekmes bei sveikatos sugadinimÄ atlyginimas. IeÅ¡kinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad: 2012 m. birželio 27 d.

J. G. sudarė kredito sutartį Nr. 12-00030 (toliau – Kredito sutartis) su „PajÅ«rio“ kredito unija, pagal jos sÄ lygas ieÅ¡kovui buvo suteiktas 8 688,60 EUR (30 000,00 Lt) dydžio kreditas ir nustatyta 12 procentų metinių palÅ«kanų norma. TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė D. Ž. su atsakove sudarė laidavimo sutartį, pagal kurios sÄ lygas užtikrino J. G. suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ . Vėliau, dėl pablogėjusios J. G. sveikatos sumažėjo darbo apimtis ir pajamos, todėl laiku nevykdė savo įsipareigojimų pagal minėtas sutartis.

Kreipėsi į atsakovę praÅ¡ydami pakeisti kredito sutarties sÄ lygas, tačiau į praÅ¡ymus sureaguota nebuvo. Atsakovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo patenkintas, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. Tačiau atsakovė teikdama pareiÅ¡kimÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 431 str. 2 d. 2 p., kadangi kilus ginčui nebuvo suderintas klausimas dėl paskolos grÄ Å¾inimo dalimis.

Nebuvo atsižvelgta į praÅ¡ymus keisti Kredito sutartį, sumažinant mėnesines įmokas, ar nutraukti Kredito sutartį. Kredito sutartis buvo nutraukta tik 2016 m. balandžio 4 d. Teismas neatkreipė dėmesio, jog iÅ¡ ieÅ¡kovų buvo reikalaujama dvigubo dydžio palÅ«kanų, kurios susidarė dėl pajaus, ir 12 proc. dydžio metinių palÅ«kanų. Nors Kredito sutarties 11.1.2 str. nurodoma, kad paskolos gavėjas turi teisę praÅ¡yti unijos sumažinti turimo pajinio įnaÅ¡o dydį ne dažniau kaip kartÄ per metus, tačiau paskolos gavėjo pajinio įnaÅ¡o unijoje suma turi likti ne mažesnė nei unijos nustatyta bei visais atvejais ne mažesnė kaip 1/10 pagal kredito sutartį likusios sumokėti paskolos sumos ir kitų turimų paskolų bei finansinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos, tačiau atėjus laikui keisti Kredito sutartį, atsakovė nepanoro to daryti.

IeÅ¡kovai teigia, kad patyrė didžiulę įtampÄ , nesijautė saugÅ«s dėl savo turto, dėl to paÅ¡lijo abiejų sveikata, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, kai neteisėtai buvo įraÅ¡yti į „Creditinfo“ sistemÄ , buvo dvasiÅ¡kai sukrėsti, kai antstoliai pritaikė areÅ¡tÄ jų sÄ skaitoms, turtui, iÅ¡tiko emocinė depresija, jautėsi pažeminti, kai reikėjo bendrauti su antstoliais, praÅ¡yti jų leisti disponuoti sÄ skaitomis ir kitu turtu, patyrė nepatogumų, kai reikėjo vaikščioti į bankÄ norint iÅ¡gryninti leistinÄ pinigų sumÄ iÅ¡ vienintelio tuo metu likusio pragyvenimo Å¡altinio – ieÅ¡kovo pensijos.

Patyrė materialinių nuostolių pusvelčiui pardavę įsigytÄ technikÄ , nutraukę pradedamÄ verslÄ ir nebegalėdami vykdyti įsipareigojimų pagal sutartį UAB „Kredito garantas“. 2015 m. rugpjūčio 7 d. ieÅ¡kovas buvo įsidarbinęs UAB „Mano bÅ«stas“ santechniku-suvirintoju, darbo sutartyje nustatytas 737,00 EUR darbo užmokestis per mėnesį, tačiau blogėjant sveikatai nuo ginčų su kredito unija pradžios ir prasidėjus nuolatiniams galvos skausmams, rankų drebėjimui, atminties pablogėjimui įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir ieÅ¡kovas 5 mėnesius sunkiai sirgo. 2016 m. gegužės 12 d. nustatytas 50 proc. darbingumas, 2016 m. sausio 15 d. gydytojai nustatė subchondrinę sklerozę, intervertebrinę osteochondrozę, artrozę – juosmens stubure ir kakle.

IeÅ¡kovei D. Ž. dėl užsitęsusios įtampos sukyla aukÅ¡tas kraujo spaudimas, sutriko miegas, padidėjo nervingumas, dėl organizmo nusilpimo kamuoja pasikartojančios infekcinės ligos. Ilgalaikis stresas iÅ¡provokavo depresinę bÅ«senÄ , dėl to ieÅ¡kovė priversta ilga laikÄ vartoti antidepresantus bei raminamuosius vaistus ir visÄ likusį gyvenimÄ vartoti vaistus dėl hipertoninės ligos.IeÅ¡kovai 2018 m. liepos 17 d. pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame prašė, kad byla bÅ«tų nagrinėjama iÅ¡ esmės ieÅ¡kovams teismo posėdyje nedalyvaujant, palaikė 2017 m. spalio 6 d. patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytus reikalavimus ir prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų (buvęs – Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2016 m. kovo 18 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir nurodo nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvus:

Kilęs ginčas tarp „Pajūrio“ kredito unijos ir ieškovų dėl skolos pagal 2012-06-27 Kredito sutartį ir 2012-06-27 laidavimo sutartį priteisimo yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (2016-03-18 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-200-586/2016 ir 2016-12-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1599-513/2016), t. y. „Pajūrio“ kredito unijos naudai solidariai iš J. G. ir D. Ž. priteista 2357,73 Eur skola, 5 proc. dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos („Pajūrio“ kredito unijos ieškinys tenkintas visiškai).

IeÅ¡kovas laiku nevykdė savo įsipareigojimų (jau nuo 2014 m. birželio mėn.) arba juos vykdė ne visa apimtimi, todėl jo duomenys buvo perduoti „Creditinfo“ ir vėliau pagal faktinę padėtį jie buvo koreguojami. Taip pat unija kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo, į antstolį dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kuris atlieka vykdymo veiksmus pagal galiojančius teisės aktus. Unijos kaip kreditorės veiksmai buvo pagrįsti pasiraÅ¡ytomis sutartimis ir galiojančiomis teisės normomis, todėl laikytini teisėtais, o ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kokie unijos veiksmai buvo neteisėti ir nepagrįsti.

Unija negali būti laikoma atsakinga už ieškovų sveikatos problemas, kai tiesioginės ar reikšmingos netiesioginės įtakos jai nedarė. Unijos susirašinėjimas su ieškovais ar teikiant procesinius dokumentus teismams buvo pagarbus ir jokių įžeidimų juose nebuvo. Atsakovė taip pat nedarė jokios įtakos ieškovo J. G. darbo veiklai, kaip ir nėra susijusi su ieškovės D. Ž. įsigytu (dar 2011 m.) turtu ar jo pardavimu (2015 m.), jos įsipareigojimais kitai kredito unijai (su kuria paskolos sutartis buvo sudaryta 2014 m.).Atsakovės atstovas advokato padėjėjas K.

D. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytais argumentais, prašė ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodė, kad patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisti nepraÅ¡o.IeÅ¡kinys netenkintinas.Vertinant byloje esančių įrodymų visumÄ , nustatytos tokios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas ginÄÄ : 2012 m. birželio 27 d. J. G. sudarė kredito sutartį Nr. 12-00030 su „PajÅ«rio“ kredito unija, pagal jos sÄ lygas ieÅ¡kovui buvo suteiktas 8 688,60 EUR (30 000,00 Lt) dydžio kreditas ir nustatyta 12 procentų metinių palÅ«kanų norma (I t., 5 b. l.).

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė D. Ž. su atsakove sudarė laidavimo sutartį, pagal kurios sÄ lygas užtikrino J. G. suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ (I t., 9 b. l.). IeÅ¡kovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mai 2016 m. kovo 18 d. sprendimu atsakovės ieÅ¡kinį visiÅ¡kai patenkino, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Ä® bylÄ pateikti medicininiai dokumentai: 2018 m. sausio 9 d. vieÅ¡osios įstaigos (toliau – VÅ¡Ä®) Klaipėdos universitetinės ligoninės medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as Nr. LA A-3243936/45010-2018-05762 (II t., 20 b. l.), 2018 m. kovo 1 d. VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės diagnostikos departamento Radiologijos skyriaus duomenys apie stuburo krÅ«tininės dalies MRT (magnetinio rezonanso tomografija) tyrimÄ (II t., 21 b. l.), 2016 m. gegužės 18 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma Nr. 0946204 (I t., 20 b. l.), 2016 m. sausio 15 d.

MCT Radiologijos centro duomenys apie stuburo juosmeninės srities KT (kompiuterinės tomografija) tyrimÄ (I t., 58 b. l.), 2017 m. balandžio 10 d. individualios įmonės (toliau – IÄ®) „Kardiologijos ir reabilitacijos klinika“ iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų Nr. 2017/0000118/00, echokardiografinio tyrimo duomenys (I t., 105 b. l.), 2017 m. gegužės 15 d. UAB „Nefridos“ klinikos medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as (I t., 106 b. l.), 2017 m. gegužės 30 d. VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Reumatologijos centro Reumatologijos skyriaus iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų (I t., 107 b. l.).Dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktųIeÅ¡kovai savo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovė teikdama pareiÅ¡kimÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pažeidė LR CK 431 str. 2 d. 2 p., kadangi kilus ginčui nebuvo suderintas klausimas dėl paskolos grÄ Å¾inimo dalimis, nebuvo atsižvelgta į praÅ¡ymus keisti Kredito sutartį, sumažinant mėnesines įmokas, ar nutraukti Kredito sutartį, kad iÅ¡ ieÅ¡kovų buvo reikalaujamos dvigubo dydžio palÅ«kanos.

Atsižvelgiant į šias ieškinyje nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad yra ginčijamas įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo sprendimas, todėl sutiktina su atsakovės nurodytais argumentais, jog kilęs ginčas tarp „Pajūrio“ kredito unijos ir ieškovų dėl skolos pagal 2012 m. birželio 27 d. Kredito sutartį ir 2012 m. birželio 27 d. laidavimo sutartį priteisimo yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (2016 m. kovo 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-200-586/2016 ir 2016 m. gruodžio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1599-513/2016) ir turi prejudicinių faktų reikÅ¡mę Å¡ioje nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtinta nuostata reiÅ¡kia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi bÅ«ti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali bÅ«ti kvestionuojamas kitaip nei instancine tvarka, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ , Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

Vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas pasireiškia tuo, kad teismo sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje, tai yra šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims;

Å¡ios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (iÅ¡spręstos bylos) galia – nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡skyręs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galiÄ patvirtinančias nuostatas, kurių visetas turi bÅ«ti nustatytas byloje: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt.).Be to, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių Å¡alių įrodinėti nereikia, jos negali bÅ«ti ginčo objektas kitoje, vėliau iÅ¡keltoje, civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad fakto prejudicijos paskirtis – iÅ¡vengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis, teismų praktika, dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, jam draudžiama pakartotinai nagrinėti jau iÅ¡spręstÄ bylÄ arba iÅ¡ naujo nustatinėti toje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius.

Taigi, ieÅ¡kovai nesutikdami su tuo, kaip buvo iÅ¡spręstas ginčas, kilęs tarp jų ir atsakovės dėl skolos pagal 2012 m. birželio 27 d. Kredito sutartį ir 2012 m. birželio 27 d. laidavimo sutartį, 2016 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1599-513/2016, kuria paliktas nepakeistas 2016 m. kovo 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-200-586/2016, turėjo teisę minėtÄ nutartį skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka, o ne reikÅ¡ti naujÄ ieÅ¡kinį, kurio pagrindu yra ginčijamos įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės. Todėl ieÅ¡kovų argumentai, kuriais ginčijami įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai, laikytini nepagrįstais.Dėl ieÅ¡kovų duomenų įraÅ¡ymo į „Creditinfo“ sistemÄ ir antstolio veiksmų vykdant priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ IeÅ¡kovai nurodė, kad patyrė didžiulę įtampÄ , nesijautė saugÅ«s dėl savo turto, dėl to paÅ¡lijo abiejų sveikata, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, kai neteisėtai buvo įraÅ¡yti į „Creditinfo“ sistemÄ , buvo dvasiÅ¡kai sukrėsti, kai antstoliai pritaikė areÅ¡tÄ jų sÄ skaitoms, turtui, iÅ¡tiko emocinė depresija, jautėsi pažeminti, kai reikėjo bendrauti su antstoliais, praÅ¡yti jų leisti disponuoti sÄ skaitomis ir kitu turtu, patyrė nepatogumų, kai reikėjo vaikščioti į bankÄ norint iÅ¡gryninti leistinÄ pinigų sumÄ iÅ¡ vienintelio tuo metu likusio pragyvenimo Å¡altinio – ieÅ¡kovo pensijos.Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu 2016 m. kovo 18 d.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-200-586/2016 konstatuota, jog ieškovai laiku nevykdė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. 2012 m. birželio 27 d. kredito sutartis Nr. 12-00030 (toliau – Paskolos sutartis) tarp ieškovo ir atsakovės ir laidavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės yra rašytinės, kaip to reikalauja teisės aktai (CK 6.871 str. 1 d., CK 6.79 str.). Paskolos ir laidavimo sutartys buvo pasirašytos šalių laisva valia.

Ginčo dėl paskolos ir laidavimo sutarčių pasiraÅ¡ymo fakto nėra. Paskolos ir laidavimo sutartys yra teisėtos, atitinkančios įstatymų keliamus reikalavimus. Sutarties sÄ lygos, iÅ¡skyrus pačioje sutartyje numatytas iÅ¡imtis, nesant kitokius reikalavimus įtvirtinančio imperatyvaus reglamentavimo, gali bÅ«ti pakeistos tik abiem Å¡alims dėl to susitarus raÅ¡tu – ne tik ieÅ¡kovams pageidaujant, bet ir „PajÅ«rio“ kredito unijai sutikus, kad tarp Å¡alių sudaryta sutartis bÅ«tų pakeista ieÅ¡kovų pasiÅ«lytomis (pageidautomis) sÄ lygomis, prieÅ¡ingu atveju sutartis, vadovaujantis sutarties privalomumo ir vykdymo principais (CK 6.189 str.), turi bÅ«ti Å¡alių vykdoma joje numatytomis sÄ lygomis.

„PajÅ«rio“ kredito unija įvykdė savo įsipareigojimus, numatytus sutartyse, ir rėmėsi teisės aktais, reglamentuojančiais jos veiklÄ , tačiau ieÅ¡kovai nevykdė laiku prisiimtų įsipareigojimų. IeÅ¡kovai savo nesutikimÄ su jų pačių sudarytomis sutartimis pareiÅ¡kė tik po to, kai atsakovė kreipėsi į teismÄ dėl skolos, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartyje konstatavo, kad „apeliantai (ieÅ¡kovai) nebuvo pakankamai rÅ«pestingi ir atidÅ«s, vykdydami sudarytas sutartis, nesilaikė jiems CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos“.

IeÅ¡kovas laiku nevykdė savo įsipareigojimų jau nuo 2014 m. birželio mėn., ar juos vykdė ne pilna apimtimi, todėl ieÅ¡kovo duomenys teisėtai buvo perduoti „Creditinfo“ sistemai ir vėliau pagal faktinę padėtį jie buvo koreguojami.„PajÅ«rio“ kredito unija kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovų, o ieÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai kreipėsi su vykdomuoju dokumentu, iÅ¡duotu įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, ir į antstolį dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kuris atlieka vykdymo veiksmus pagal galiojančius teisės aktus.

IeÅ¡kovams apskundus antstolės B. T. veiksmus dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2017 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10901-980/2017 ieÅ¡kovo skundÄ atmetė ir konstatavo, jog vykdydama iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolė nepažeidė jos veiklÄ reglamentuojančių teisės normų, pripažinti neteisėtais skundžiamus antstolės veiksmus pareiÅ¡kėjo (ieÅ¡kovo) nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo.

IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad ieÅ¡kovai jiems priteistų skolų gera valia nesumokėjo, o turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, iÅ¡skyrus darbo užmokestį, neturi, todėl vykdant priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ buvo areÅ¡tuotos ieÅ¡kovų piniginės lėšos, esančios banko sÄ skaitoje. Aplinkybė, jog skolininkui, nevykdančiam teismo sprendimo gera valia, yra pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, kuris, logiÅ¡ka, sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių ar kitokio pobÅ«džio suvaržymų, yra adekvati susiklosčiusiai situacijai, kuriÄ sÄ lygojo bÅ«tent pačių skolininkų veiksmai.

Skolininkams iÅ¡aiÅ¡kintina, kad vykdymo procese kreditorius turi teisėtÄ lÅ«kestį į greitÄ skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , t. y. prievolės tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , o laiku ir tinkamai neįvykdęs prievolės kreditoriui, skolininkas turi numatyti ir prisiimti neigiamas pasekmes. Taigi, ieÅ¡kovams kilusios neigiamos turtinės ir neturtinės pasekmės dėl jų duomenų įraÅ¡ymo į „Creditinfo“ sistemÄ ir dėl antstolės veiksmų vykdant priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ yra kilusios bÅ«tent dėl pačių ieÅ¡kovų veiksmų – paskolos ir laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymo.Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygųCPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad Å¡alys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

Å iuo atveju ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovei yra kildinami civilinės atsakomybės pagrindais dėl žalos padarymo. CK 6.245 straipsnyje numatyta, kad, pagal civilinės atsakomybės taisykles, viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių ar netesybų sumokėjimo tik esant įrodytai sutartinei ar deliktinei civilinei atsakomybei, kurios taikymui bet kokiu atveju bÅ«tina įrodyti civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), kaltę (CK 6.248 str.), žalÄ (CK 6.249 str.) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.).

CK 6.246 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus neteisėtus veiksmus – neįvykdžius įstatyme ar sutartyje numatytos pareigos, arba, atvirkščiai, atlikus veiksmus, kurie yra draudžiami įstatymu arba sutartimi. Pagal CK 6.246 str. 3 dalį, teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais.Žala gali bÅ«ti skirstoma į turtinę žalÄ ir neturtinę (moralinę). Turtine žala (nuostoliais) yra laikoma asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, jog patirtų nuostolių dydis turi būti įrodytas konkrečiais įrodymais, o tais atvejais, kai jo tiksliai įrodyti negalima, jų dydį nustato teismas.Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.). Tačiau ne bet koks susirÅ«pinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. RÅ«pesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neiÅ¡vengiama bÅ«tinybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rÅ«pesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-469).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, o neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (2003 m. vasario 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2003). Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir tÄ aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieÅ¡kovas, kuriuo gali bÅ«ti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė. IeÅ¡kovai nurodo, kad patyrė materialinių nuostolių pusvelčiui pardavę įsigytÄ technikÄ , nutraukę pradedamÄ verslÄ ir nebegalėdami vykdyti įsipareigojimų pagal sutartį UAB „Kredito garantas“.

Taip pat dėl ilgalaikio streso, ginčų su „Pajūrio“ kredito unija dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pablogėjo ieškovų sveikata ir sumažėjo darbingumas.Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Kaip jau minėta anksčiau, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad atsakovės kaip kreditorės veiksmai buvo pagrįsti pasiraÅ¡ytomis sutartimis ir galiojančiomis teisės normomis, todėl laikytini teisėtais, priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal teismo iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus taip pat laikytinas teisėtu, prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovai, netinkamu konstatuotas jų pačių elgesys laiku nevykdant savo sutartinių prievolių – ieÅ¡kovai nebuvo pakankamai rÅ«pestingi ir atidÅ«s, vykdydami sudarytas sutartis, nesilaikė jiems CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad „PajÅ«rio“ kredito unijos susiraÅ¡inėjimas su ieÅ¡kovais ar procesinių dokumentų teikimas teismams buvo pagarbus ir jokių įžeidimų juose nenustatyta.

IeÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais darė kokiÄ nors įtakÄ ieÅ¡kovo J. G. darbo ar verslo veiklai. PrieÅ¡ingai, pats ieÅ¡kovas savo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, jog tęsti savo darbo veiklos nebegalėjo dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio darbe, dėl to 5 mėnesius sunkiai sirgo ir buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Taip pat nepateikta įrodymų, kaip atsakovė susijusi su ieÅ¡kovės D. Ž. įsigytu 2011 m. gruodžio 27 d. turtu (dar iki sutartinių Å¡alių santykių pradžios) ar Å¡io turto pardavimu, ieÅ¡kovės nevykdomais įsipareigojimais kitai kredito įstaigai UAB „Kredito garantas“, su kuria paskolos sutartis buvo sudaryta 2014 m. vasario 7 d.

Darytina išvada, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, negali būti taikoma ir civilinė atsakomybė dėl ieškovų patiriamų finansinių sunkumų.„Pajūrio“ kredito unija negali būti laikoma atsakinga ir už ieškovų sveikatos problemas, kai tiesioginės ar reikšmingos netiesioginės įtakos jai nedarė. Visi ieškovų pateikti medicininiai dokumentai įrodo, kad ieškovai turi sveikatos problemų, tačiau neįrodo, kad šios sveikatos bėdos kilo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

PrieÅ¡ingai, J. G. medicininiuose įraÅ¡uose netgi minimos tokios sveikatos problemos kaip daugybinės stuburo traumos, patirtos nelaimingo atsitikimo darbe metu, stuburo rentgenologiniai pakitimai – degeneracinės ar potrauminės kilmės, bet ne uždegimų pobÅ«džio. IeÅ¡kovės D. Ž. medicininiuose įraÅ¡uose minimos sveikatos problemos – padidėjęs kraujo spaudimas ir cholesterolis, atsiradusios dėl virÅ¡svorio, dėl to duotos gydytojo rekomendacijos – dieta, mažinanti virÅ¡svorį, apribojant angliavandenius ir riebalus, pasivaikščiojimai iki 4–5 kilometrų per dienÄ .

Taip pat gydytojų nustatytos endokrinologinės problemos dėl skydliaukės hormonų sutrikimo. Todėl neįrodyta, jog ieÅ¡kovų minimų sveikatos problemų kilo bÅ«tent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, prieÅ¡ingai, dauguma jų, tikėtina, kilo dėl paties ieÅ¡kovo minimos traumos, įvykusios nelaimingo atsitikimo darbe metu, gyvenimo bÅ«do ar genų, o patiriamas stresas dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo yra nulemtas pačių skolininkų netinkamų veiksmų vykdant savo sutartines prievoles.Esant nustatytoms aplinkybėms, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę sutartiniai santykiai, tačiau nenustačius atsakovės pažeidimų vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, nėra teisinių pagrindų atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais, t. y. nėra sÄ lygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

Atsakovės kaip kreditorės veiksmai buvo pagrįsti pasiraÅ¡ytomis sutartimis ir galiojančiomis teisės normomis, todėl laikytini teisėtais. Nesant neteisėtų veiksmų, nėra ir dėl Å¡ių veiksmų kilusios žalos, o tuo labiau priežastinio ryÅ¡io tarp jų. IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kokie atsakovės veiksmai buvo neteisėti ar nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kadangi ieÅ¡kovai neįrodė, kad jiems buvo padaryta reali turtinė ir neturtinė žala, kilusi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl ieÅ¡kinys atmestinas.Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimoIeÅ¡kovai 2018 m. liepos 17 d. pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2016 m. kovo 18 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mai 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi (civ. b. Nr. 2VP-1653-586/2017) civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės „PajÅ«rio“ kredito unijos ieÅ¡kinį (buvęs civ. b. Nr. 2-200-586/2016) atsakovams J. G. ir D. Ž. dėl skolos, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo J. G. ir D. Ž. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir vykdomojo raÅ¡to panaikinimo netenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2017 m. balandžio 20 d. nutartį paliko nepakeistÄ ir nurodė, „jog apeliantų (ieÅ¡kovų) argumentai, jog jie neturi finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimÄ , nesudaro pagrindo panaikinti teismo iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus“.

Remiantis minėtomis nutartimis ir netenkinant ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio, netenkinamas ir praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoÅ aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). IeÅ¡kinio netenkinus, ieÅ¡kovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Kadangi atsakovė atstovas nurodė, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisti nepraÅ¡o, duomenų apie patirtas bylinėjimo iÅ¡laidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kovų J. G. ir D. Ž. ieÅ¡kinį dėl moralinės ir materialinės žalos atlyginimo atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                                Raimonda Andrulienė