2022-06-15 Nr. AB-16347-3-62-3-01438-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-150-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01438-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 18.4.2; 18.4.3; 18.6.1.5; 18.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. J. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. balandžio 20 d. raštą Nr. 70-2-1324 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), 1061 punktu, nedelsiant pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) (Kauno skyriui) grąžintino natūra laisvos / neužstatytos žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą dėl J. J. turėto žemės sklypo likusios negrąžintos dalies grąžinimo natūra (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodė, jog jis 2001 m. balandžio 2 d. su prašymu kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. J. iki 1940 m. turėtą žemę, grąžinant jam priklausančią žemės dalį natūra. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymais į dalį žemės nuosavybės teisės buvo atkurtos, liko neatkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjui priklausančią 0,0502 ha žemės dalį. Pareiškėjas vadovavosi Tvarkos 1061 punktu ir teigė, kad daug kartų kreipėsi į nuosavybės teises atkuriančias institucijas dėl neatkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjui priklausančią 0,0502 ha žemės dalį atkūrimo, tačiau iki šiol nuosavybės teisių atkūrimas dėl neteisėto Administracijos neveikimo vilkinamas. NŽT 2015 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 1SS-793-(9.5) pareiškėjas buvo informuotas, jog kai tik Kauno miesto savivaldybė pateiks grąžintino natūra laisvos / neužstatytos žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, NŽT Kauno miesto skyrius galės spręsti klausimą dėl buvusios žemės savininkės J. J. žemės grąžinimo natūra.

3. Pareiškėjas nurodė, jog 2020 m. kovo 18 d. jo vardu vėl buvo kreiptasi į Administraciją dėl J. J. turėto žemės sklypo likusios dalies grąžinimo, tačiau Raštu atsakyta, kad buvusios savininkės turėtos žemės vietoje (duomenys neskelbtini) laisvos / neužstatytos žemės nenustatyta, kadangi dalis šios teritorijos patenka į galiojančiame Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane pažymėtą vandenviečių funkcinę zoną, o šiuo metu dar nėra patvirtintos (duomenys neskelbtini) vandenvietės teritorijos sklypo ribos ir vandenvietės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taip pat nurodyta, kad šiuo metu yra rengiamas Kauno miesto (duomenys neskelbtini) vandenvietės ir (duomenys neskelbtini) vandenvietės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Vandenvietės projektas), ir tik jį patvirtinus ir suformavus (duomenys neskelbtini) vandenvietės teritorijos žemės sklypo ribas ir jas įregistravus Nekilnojamojo turto registre, atsiras galimybė papildomai nagrinėti teritoriją, kuri nurodyta iki 1940 m. kaip J. J. turėta žemė, t. y. bus galima nustatyti, ar ir kiek lieka laisvos / neužstatytos žemės nuosavybės teisių atkūrimui.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Vandenvietės projektas vykdomas pagal (duomenys neskelbtini) vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos specialųjį planą, patvirtintą Administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. A-1699. Minėtame plane ir jo priartintuose fragmentuose matyti, kad yra apie 518 kv. m laisvos / neužstatytos žemės, kuri turi bendrą ribą su jau savininkams natūra grąžintu J. J. turėtu 151 kv. m sklypu ir kuri, kaip ir jau grąžintas sklypas, nepatenka į (duomenys neskelbtini) vandenvietės sanitarinę apsaugos zoną. Todėl Administracijos atsisakymas nagrinėti J. J. turėtos žemės kartografinę ir turimą dokumentinę medžiagą bei atsisakymas pateikti NŽT Kauno miesto skyriui grąžintino natūra laisvos / neužstatytos žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą yra nepagrįstas, juo vilkinamas spręsti likusios neatkurtos nuosavybės dalies grąžinimo klausimas, pažeidžiant pareiškėjo teisėtus interesus ir lūkesčius.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014 m. liepos 22 d. raštu Nr. 70-2-2108 pareiškėją jau buvo informavęs apie 518 kv. m nustatytą laisvą / neužstatytą žemę turėtos žemės vietoje bei pateikęs nagrinėjimo schemą, kurios pagrindu NŽT Kauno miesto skyrius atliko J. J. žemės valdos kartografavimą, ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-3971 kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu suprojektuoti natūra grąžintą žemės sklypą, organizuoti kadastrinius matavimus ir patvirtinti žemės sklypo planą. Pareiškėjas pažymėjo, jog Kauno apygardos prokuroro 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimu Administracija buvo įpareigota imtis priemonių dėl (duomenys neskelbtini) vandenvietės žemės sklypo nesuformavimo ir neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre, tačiau iki šiol šis klausimas neišspręstas.

6. Atsakovai Kauno miesto savivaldybė ir Administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė administracinę bylą nutraukti arba skundą atmesti.

7. Atsakovai nurodė, kad Raštu buvo pateiktas išsamus atsakymas į pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. prašymą. Rašte nurodyta informacija, kad šiuo metu nėra laisvos (neužstatytos) žemės, kuri pareiškėjui buvo žinoma iš ankstesnių atsakovo atsakymų. Tai, kad Rašte pateikta informacija netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas neatliko teisės aktuose nustatytų funkcijų ar jas atliko netinkamai. Atsakovai pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo ankstesnių Administracijos sprendimų dėl atsisakymo suformuoti žemės sklypą dėl likusios neatkurtos dalies nuosavybės teisių atkūrimo, todėl Rašto panaikinimas nesukeltų jam teisinių pasekmių.

8. Atsakovai vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsniu ir pažymėjo, kad išnagrinėtoje teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nenustatyta, nes dalis šios teritorijos patenka į galiojančiame Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane pažymėtą vandenviečių funkcinę zoną, o šiuo metu dar nėra patvirtintos (duomenys neskelbtini) vandenvietės teritorijos sklypo (-ų) ribos, kurios paaiškės baigus rengti Vandenvietės projektą ir sklypą įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Atsakovų teigimu, tuomet ir bus galima nustatyti, ar ir kiek lieka laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima formuoti nuosavybės teisių atkūrimui. Atsakovai pažymėjo, kad pareiškėjas ne kartą apie tai buvo informuotas. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad 2020 m. kovo 18 d. prašyme pareiškėjas nereiškė reikalavimų, susijusių su atsakovo veiksmais, žymint žemę kaip laisvą (neužstatytą), o prašymas atlikti atsakovui priskirtus veiksmus pateikiant laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą NŽT buvo pateiktas tik 2020 m. birželio 29 d. pareiškėjo prašymu, į kurį parengtas atsakovo 2020 m. liepos 27 d. atsakymas pareiškėjo nėra ginčijamas.

9. Atsakovų teigimu, pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl Rašto panaikinimo, todėl byla turėtų būti nutraukta. Atsakovai pažymėjo, kad teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi nepagrįstai aplinkybes dėl pandemijos pripažino svarbiomis ir atnaujino pareiškėjui terminą paduoti skundą. Atsakovai atkreipė dėmesį, jog 2020 m. birželio 15 d. pateiktu skundu nebuvo reiškiamas reikalavimas panaikinti 2020 m. balandžio 20 d. raštą Nr. 70-2-1324, nors šis dokumentas buvo žinomas pareiškėjui (buvo minimas pačiame skunde).

II. 10. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas buvo priimtas 2020 m. liepos 16 d. teismo nutartimi atnaujinus terminą kreiptis į teismą dėl Rašto ginčijimo, pažymėjo, kad nebuvo nustatyta duomenų, jog pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą ir terminas buvo atnaujintas nepagrįstai. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, jog 2020 m. birželio 15 d. pateiktu skundu teismui nebuvo reiškiamas reikalavimas panaikinti Raštą, nors šis dokumentas jam buvo žinomas, nesudaro pagrindo nutraukti bylą dėl termino praleidimo, nes tiek iš pareiškėjo skundo administracinėje byloje Nr. eI3-5065-554/2020, kurioje jo skundą teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakyta priimti kaip paduotą neįgalioto asmens, tiek iš pareiškėjo pradinio skundo šioje byloje, pateikto 2020 m. birželio 15 d., matyti, jog pareiškėjas nurodė aplinkybes dėl Rašto nepagrįstumo, tik nesuformulavo reikalavimo, dėl to ir buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Trūkumus pašalinus ir suformulavus reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, pagrįstai terminą atnaujinus, skundas buvo priimtas, todėl teisinio pagrindo bylos nutraukimui nėra.

12. Teismas nustatė, jog pareiškėjo advokatas su 2020 m. kovo 18 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas: 1) grąžinti T. J. likusią dalį iki šiol negrąžintos J. J. iki 1940 m. turėtos žemės (duomenys neskelbtini); 2) priėmus sprendimą atidėti žemės grąžinimo klausimą, paaiškinti, kokiai datai (bent preliminariai) ir kokiu teisiniu pagrindu grąžinimo klausimas atidedamas; 3) paaiškinti, kokiu pagrindu dėl J. J. likusios žemės grąžinimo daroma išimtis, kai toje pačioje teritorijoje (duomenys neskelbtini), Kaune, žemė perduota valdyti privačios nuosavybės teise kitiems privatiems asmenims. Į pareiškėjo atstovo prašymą buvo atsakyta Raštu.

13. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ir pažymėjo, kad reikšminga aplinkybė šiam ginčui yra ta, ar žemės sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėjas, yra laisvas ir ar jis nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Tvarkos 1061 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės iki nacionalizacijos J. J. turėtą žemę Kauno mieste, (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra ginčo, jog įstatymo nustatytu terminu pareiškėjas yra išreiškęs valią atkurti nuosavybės teises natūra. Byloje nustatyta, jog į dalį buvusios savininkės žemės nuosavybės teisės buvo atkurtos. Pareiškėjas kelia ginčą dėl likusios neatkurtos natūra 0,0502 ha žemės, kuri ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu 0,0151 ha žemės sklypu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės NŽT 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 19-10332.

14. Teismas nustatė, kad 2012 m. spalio 23 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, prašydamas grąžinti natūra 0,0502 ha žemės. NŽT šį prašymą persiuntė Administracijai. Administracijos 2014 m. vasario 24 d. raštu Nr. 70-2-493 pareiškėjas ir NŽT buvo informuoti, jog išnagrinėtoje teritorijoje J. J. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2014 m. liepos 3 d. pakartotinai kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių su analogišku prašymu. Minėtas prašymas buvo persiųstas Administracijai, kuri 2014 m. liepos 22 d. raštu Nr. 70-2-2108 informavo NŽT ir pareiškėją apie ginčo teritorijoje nustatytą laisvą (neužstatytą) žemę apie 518 kv. m ir pateikė parengtą nagrinėjimo schemą dėl preliminarių atkuriamos žemės ribų. NŽT atliko ginčo žemės valdos kartografavimą ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-3971 kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą. Administracija, pakartotinai išnagrinėjusi ginčo teritoriją, 2014 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (33.194)R-5486 informavo tiek pareiškėjo įgaliotą asmenį, tiek NŽT, kad laisvos (neužstatytos) žemės ginčo teritorijoje nenustatyta, kadangi nėra patvirtintos (duomenys neskelbtini) vandenvietės teritorijos ribos ir vandenvietės teritorija nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Minėtame 2014 m. rugsėjo 29 d. rašte buvo nurodyta 2014 m. liepos 22 d. raštą Nr. 70-2-2108 laikyti negaliojančiu bei vadovautis 2014 m. vasario 24 d. raštu Nr. 70-2-493, pagal kurį laisvos (neužstatytos) žemės ginčo teritorijoje nėra, todėl teismas nepagrįstai laikė pareiškėjo argumentus dėl laisvos žemės buvimo ginčo teritorijoje, šią aplinkybę grindžiant 2014 m. liepos 22 d. rašte Nr. 70-2-2108 nurodyta informacija ir pateiktais duomenimis.

15. Teismas nurodė, jog Administracijos 2014 m. sprendimais, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti, buvo konstatuota apie laisvos, neužstatytos žemės ginčo teritorijoje priklausymą būsimai vandenvietės teritorijai. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administraciniai aktai, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, yra teisėti, todėl nurodė, jog pareiškėjo argumentai, susiję su ankstesnių Administracijos veiksmų (sprendimų) nepagrįstumu, nebegali būti šioje byloje kvestionuojami, nes jie nebuvo apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka teismui, nebuvo panaikinti, nuginčyti.

16. Teismas nurodė, jog Raštas buvo priimtas pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjo prašymą pagal jo turinį ir papildomai nustatytas aplinkybes dėl žemės grąžinimo natūra toje pačioje teritorijoje. Teismas nustatė, kad Administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. A-1699 buvo patvirtintas Kauno miesto (duomenys neskelbtini) vandenvietės sanitarinių apsaugos zonų nustatymo specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas), kuriuo nustatytos sanitarinės apsaugos zonos. Teismas pažymėjo, kad vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos specialusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos dydį ir ribas bei šios teritorijos tvarkymo reikalavimus.

17. Teismas nustatė, jog ginčo teritorijoje yra nuosavybės teise uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Kauno vandenys“ priklausantys statiniai ir įrenginiai (vandens siurblinės, transformatorinės, katilinės, sandėliai, inžineriniai statiniai ir kt.), kurių paskirtis tiesiogiai susijusi su vandenvietės funkcionavimu. Teismas nurodė, kad byloje esantys dokumentai įrodo, jog Administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. A-4048 „Dėl Kauno miesto vandenviečių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo“ pakeitimo pagrindu, priėmus 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. A-4380, buvo pradėtas rengti (duomenys neskelbtini) vandenvietės ir (duomenys neskelbtini) vandenvietės žemės sklypo (-ų) (duomenys neskelbtini) projektas. Administracija 2019 m. sausio 22 d. išdavė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. ŽSPR-11693, kurie galioja penkerius metus. Apie Vandenvietės projekto rengimo procedūras pranešta viešai.

18. Teismas nustatė, jog tiek pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 patvirtintą Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas), tiek pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 patvirtintus Bendrojo plano korektūros sprendinius, beveik visa ginčo teritorija yra priskirta vandenviečių teritorijų funkcinei zonai. Tai patvirtina Ištrauka iš Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir savivaldybės įmonės „Kauno planas“ pagal Administracijos užsakymą parengta, remiantis Kauno miesto bendrojo plano 2013–2023 m. ištrauka, planuojamos teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) vandenvietės teritorija) schema (toliau – ir Schema).

19. Teismas nurodė, kad iš Schemos ir joje pateiktų duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) vandenvietės sklypo ribos formuojamos pagal Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano ribas, vadovaujantis išduotais Projekto rengimo reikalavimais (Brėžinys pav. 6 ir Ištrauka iš Kauno miesto (duomenys neskelbtini) vandenvietės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto). Iš (duomenys neskelbtini) vandenvietės teritorijos schemos brėžinių ir specialaus subjekto SĮ „Kauno planas“ specialistų padarytų įrašų matyti, jog, palyginus J. J. iki 1940 m. žemės sklypų preliminarių ribų plano schemą su Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniais, Kauno miesto (duomenys neskelbtini) vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos specialiojo plano sprendiniais bei gretimais ir toje teritorijoje rengiamais projektais, ginčo teritorija didžiąja dalimi yra uždengiama (duomenys neskelbtini) vandenvietės teritorija.

20. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo veiksmais ginčo teritoriją priskiriant valstybės išperkamai žemei dėl tos priežasties, kad ginčo teritorija nepatenka į (duomenys neskelbtini) vandenvietės sanitarinę apsaugos zoną, nustatytą Specialiuoju planu (į 1-ąją griežto režimo juostą). Teismas nustatė, jog Administracijos 2015 m. balandžio 4 d. rašte pareiškėjui buvo nurodyta, kad, formuojant Vandenvietės žemės sklypą, ribos bus nustatytos pagal Specialiojo plano sanitarinės apsaugos zonos 1–ąją griežto režimo juostą, kurioje statyba ir namų ūkio veikla yra draudžiama. Schemoje nurodyta, jog pagal Kauno miesto (duomenys neskelbtini) vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos specialiojo plano sprendinius Schemoje pateikiamas laisvos (neužstatytos) žemės sklypas patenka į sanitarinės apsaugos 2-osios (mikrobinės taršos apribojimai) ir 3-iosios (cheminės taršos apribojimai) juostos zonas. Teismas nurodė, kad Specialusis planas dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo buvo koreguotas, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, jog projektuojama vandenvietės teritorija galimai nepateks į sanitarinės apsaugos zonos 1-ąją griežto režimo juostą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toje vietoje nuosavybės teisės gali būti atkuriamos natūra. Teismas pažymėjo, jog priskyrimo laisvai (neužstatytai) žemei sąlygas numato Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio ir Tvarkos 1061, 1062 nuostatos, pagal kurias nėra pagrindo pritarti pareiškėjo argumentams. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktu, pažymėjo, kad Specialusis planas numato skirtingas sanitarines zonas dėl planuojamos teritorijos skirtingų sanitarinių sąlygų, tačiau nepakeičia Bendruoju planu nustatytos sklypo funkcinės paskirties, todėl teismas neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais.

21. Teismas pažymėjo, kad Ištrauka iš Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir Schema patvirtina, jog Bendrajame plane pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, ir į dešinę nuo jo esantys žemės sklypai yra pažymėti ne brūkšniniu žymėjimu (vandenviečių teritorijos), o geltona spalva, žyminčia mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios zonos teritorijas, todėl minėtos teritorijos negali būti tapatinamos su ginčo teritorija pagal paskirtį. Teismas pareiškėjo argumentus, susijusius su šių teritorijų lyginimu, laikė nepagrįstais.

22. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, analizavo interneto enciklopedijoje „Vikipedija“ nurodytą vandenvietės sąvoką ir pažymėjo, kad vandenvietės funkcionavimas yra susijęs su savivaldybių institucijoms pavestais uždaviniais saugoti teisės aktų nustatyta tvarka geriamojo vandens išteklius, užtikrinti jo tinkamą tiekimą ir visuomenės poreikiais gauti tinkamos kokybės, atitinkantį saugos reikalavimus geriamąjį vandenį ir kitas paslaugas.

23. Teismas nurodė, kad, nors byloje nėra duomenų apie parengtą ar rengiamą šios teritorijos detalųjį planą ir savivaldybės tarybos sprendimo dėl minėto objekto svarbos, tačiau byloje nustačius, jog beveik visa ginčo teritorija pagal Bendrąjį planą patenka į vandenviečių funkcinės zonos teritoriją, Specialiuoju planu vandenvietės teritorijai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, tai teritorijai yra rengiamas Vandenvietės projektas, vandenvietės objektas vertintinas kaip bendriems gyventojų poreikiams viešam naudojimui reikalingas strateginis objektas. Teismas pažymėjo, kad Vandenvietės projektas atitinka Tvarkos 1061 punkte numatytą dokumentą, pagal kurį sprendžiama apie laisvą (neužstatytą) žemę. Teismas darė išvadą, jog šiai žemei yra pagrįstas visuomenės poreikis ir į vandenvietės teritoriją nuosavybės teisės natūra negali būti atkurtos.

24. Teismo vertinimu, Raštu buvo aiškiai ir konkrečiai išdėstyta, dėl kokių priežasčių šiuo metu negali būti suformuotas prašomas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui. Iš Rašto turinio matyti, jog Administracija galutinai neatsisakė spręsti šio klausimo, kai bus nustatytos tikslios (duomenys neskelbtini) vandenvietės ir (duomenys neskelbtini) vandenvietės žemės sklypo ribos, t. y. parengus Vandenvietės projektą ir sklypą įregistravus Nekilnojamojo turto registre bus galima nustatyti, ar lieka ir kiek lieka laisvos / neužstatytos žemės, kurią būtų galima suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui. Teismas pažymėjo, jog Tvarkos 1061 punkto nuostatos savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo srityje sieja su teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimu, nes kol nėra tinkamų tos teritorijos specialiųjų ar detaliųjų planų, o nesuplanuotai teritorijai egzistuoja visuomenės poreikis, tol negalima tinkamai nustatyti, ar šioje teritorijoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, kurią galima grąžinti pretendentams natūra.

25. Teismas nurodė, kad atsakovo veiksmai, atsisakant ginčo teritoriją priskirti laisvai (neužstatytai) teritorijai, negali būti vertinami kaip neveikimas ar vilkinimas, kadangi į pareiškėjo prašymą atsakovas pateikė atsakymą, kuris yra ginčijamas šioje byloje. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovo neveikimo, t. y. vilkinimo atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat neturėjo pagrindo įpareigoti juos atlikti.

26. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas įpareigoja fiziniams ir juridiniams asmenims teikti valstybės ir savivaldybių institucijų disponuojamą informaciją. Teismas pažymėjo, kad iš Rašto matyti, jog atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo skunde nurodytą pirmą reikalavimą dėl nuosavybės teisių grąžinimo, pagrįstai išdėstė, jog pagal kompetenciją šio pobūdžio sprendimus priima NŽT. Antru ir trečiu prašymo reikalavimais pareiškėjas prašė suteikti tam tikrą informaciją, gauti paaiškinimus dėl žemės sklypo nesuformavimo aplinkybių, dėl kokių priežasčių šiam sklypui daroma išimtis, kai kitiems savininkams (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teisės atkurtos. Teismo vertinimu, Administracija Rašte aiškiai ir konkrečiai išdėstė aplinkybes ir pateikė informaciją dėl ginčo žemės sklypo nesuformavimo priežasčių, taip pat pateikė paaiškinimą dėl gretimų teritorijų žemės statuso. Rašte išdėstytas aplinkybes pagrindžia byloje esantys įrodymai. Teismo vertinimu, Raštas yra motyvuotas, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais, todėl jo panaikinimui ir išvestinio reikalavimo tenkinimui nėra teisinio pagrindo.

27. Kadangi teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, teismas nurodė, kad jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III. 28. Pareiškėjas T. J. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vadovaujasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią tai, ar žemė turi būti grąžinama natūra, ar valstybės išperkama, lemia ne detaliojo plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei ir ar žemė yra laisva. Jeigu yra požymių, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (toks poreikis įžvelgiamas iš bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), tai žemės grąžinimas natūra nėra galimas. Pareiškėjas nurodo, kad Specialiuoju planu nustatytos sanitarinės apsaugos zonos. Iš Specialiojo plano matyti, jog yra apie 518 kv. m laisvos / neužstatytos žemės, kuri turi bendrą ribą su anksčiau natūra savininkams gražintu 151 kv. m sklypu. 518 kv. m laisvos / neužstatytos žemės sklypas, kartu su jau anksčiau gražintu žemės sklypu, nepatenka į (duomenys neskelbtini) vandenvietės sanitarinę apsaugos 1-ąją griežto režimo juostos zoną, todėl, pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog 518 kv. m. sklypas negali būti grąžinamas natūra.

30. Pareiškėjas pažymi, kad Schemoje nurodyta, jog pagal Specialiojo plano sprendinius Schemoje pateikiamas laisvos (neužstatytos) žemės sklypas patenka į sanitarinės apsaugos 2-osios (mikrobinės taršos apribojimai) ir 3-iosios (cheminės taršos apribojimai) juostos zonas. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 106 straipsnio 3–9 dalimis ir atkreipia dėmesį, jog nėra nurodyto jokio ribojimo sanitarinės apsaugos 2-osios ar 3-iosios juostos zonose esančius žemės sklypus gražinti natūra savininkams. Pareiškėjas nurodo, kad kelia ginčą dėl likusios neatkurtos natūra 0,0502 ha žemės, kuri ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu 0,0151 ha žemės sklypu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės NŽT 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 19-10332, o į likusią dalį nuosavybės teisės neatkuriamos ir vilkinamos be jokio teisinio pagrindo.

31. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. el-2402-1047/2019 pažymėjo, jog specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 94 punkte nustatytas griežtas ribojimas visų grupių vandenviečių apsaugos zonų 1-ojoje juostoje esantiems žemės sklypams. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 9413.2 punktas nustato, jog 2 grupės vandenviečių apsaugos zonos 2-ojoje juostoje galima statyti gyvenamuosius pastatus su sąlyga, jei jie bus prijungti prie komunalinių nuotekų šalinimo tinklų arba prie vietinių nuotekų šalinimo tinklų, užtikrinančių lygiavertį komunaliniams nuotekų šalinimo tinklams apsaugos lygį. Pareiškėjas daro išvadą, kad tiek anksčiau galiojusiame teisės akte „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, tiek dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nebuvo ir nėra įtvirtinti jokie ribojimai, kurie trukdytų žemės gražinimui natūra, kuomet žemė yra 2–oje juostoje. Pareiškėjas pažymi, kad Atkūrimo įstatymo preambulėje įtvirtintas nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra prioritetas prieš kitus šio turto kompensavimo būdus – Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas sprendime nurodė, jog byloje nėra duomenų apie parengtą ar rengiamą šios teritorijos detalųjį planą ir savivaldybės tarybos sprendimo dėl minėto objekto svarbos, todėl, pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai preziumuoja visuomenės poreikį šiam žemės sklypui.

32. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismui buvo pateiktas Kauno apygardos prokuroro 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimas, kuriuo Administracija buvo įpareigota imtis priemonių dėl neveikimo šios administracijos direktoriaus veiklos srityje, t. y. dėl (duomenys neskelbtini) vandenvietės žemės sklypo nesuformavimo ir neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Administracijos direktorius 2016 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą organizuoti (duomenys neskelbtini) vandenvietės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Tačiau net praėjus penkeriems metams, (duomenys neskelbtini) vandenvietės teritorijos sklypo ribos vis dar nėra nei patvirtintos, nei įregistruotos į įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepasisakė dėl Administracijos direktoriaus neveikimo, kuris sudaro kliūtis ir trukdo kompetentingoms valstybės institucijoms priimti objektyvius ir pagrįstus sprendimus dėl valstybės žemės racionalaus panaudojimo. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas nesivadovavo nuosavybės neliečiamumo bei teisėtų lūkesčių principais, todėl liko nepagrįstai ribojama jo teisė į nuosavybės teisių atkūrimą.

33. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

34. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, vadovaujasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais ir pažymi, kad tik nustačius tikslias vandenvietės teritorijos sklypo ribas bei jas įregistravus, bus galima nustatyti, ar ir kiek lieka laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima formuoti nuosavybės teisių atkūrimui. Atsakovas paaiškina, kad Administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. A-4048 „Dėl Kauno miesto vandenviečių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo“ pakeitimo pagrindu priėmus 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. A-4380 buvo pradėtas rengti (duomenys neskelbtini) vandenvietės ir (duomenys neskelbtini) vandenvietės žemės sklypo (-ų) (duomenys neskelbtini) projektas. 2019 m. sausio 22 d. buvo išduoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. ŽSPR-11693, kurie galioja penkerius metus. Apie Vandenvietės projekto rengimo procedūras pranešta viešai. Atsakovo teigimu, nors byloje ir nėra duomenų apie parengtą ar rengiamą šios teritorijos detalųjį planą, tačiau beveik visai ginčo teritorijai pagal Bendrąjį planą patenkant į vandenviečių funkcinės zonos teritoriją, teismas pagrįstai Vandenvietės objektą vertino kaip bendriems gyventojų poreikiams viešam naudojimui reikalingą strateginį objektą. Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai padarė išvadą, jog Vandenvietės projektas atitinka Tvarkos 1061 punkte numatytą dokumentą, pagal kurį sprendžiama apie laisvą (neužstatytą) žemę, todėl šiai žemei yra pagrįstas visuomenės poreikis ir į vandenvietės teritoriją nuosavybės teisės natūra negali būti atkurtos.

35. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai savo teiginiams, jog ginčo žemės plotas prie (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra valstybės išperkamas ir yra grąžintinas pareiškėjui, pagrįsti remiasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, kadangi šis įstatymas nereglamentuoja ginčo santykių. Atsakovas nepagrįsta laiko ir apelianto nuorodą į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2402-1047/2019, kadangi bylų racio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymi, kad pareiškėjui atkūrus nuosavybės teises kitais Atkūrimo įstatyme numatytais būdais nebūtų pažeistos jo teisės ir būtų užtikrintas tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas. Atsakovas pažymi, kad Administracija ginčo teritorijos niekada nežymėjo kaip laisvos (neužstatytos) žemės. Nei vieno iš atsakovo ankstesnių sprendimų, kuriais yra nurodoma, kad ginčo teritorijoje kol kas nėra nustatyta laisvos (neužstatytos) žemės, pareiškėjas neginčijo. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra, atsakovo vertinimu, negali būti traktuojama kaip sukurianti pareiškėjui teisėtą lūkestį atkurti nuosavybės teises natūra. Atsakovas pažymi, kad vandens projekto rengimo eiga nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad teismas nepasisakė dėl aplinkybės, jog praėjus penkeriems metams šio sklypo ribos dar nėra patvirtintos, nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Atsakovo teigimu, Administracija atliko savo pareigas tinkamai, kaip tai numato Atkūrimo tvarkos 1061 punktas ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, pateikdama motyvuotą atsakymą – išsamiai išnagrinėjo prašymą, ginčo teritoriją, įvertindama visas svarbias bei reikšmingas aplinkybes ginčo situacijoje taikytinų teisės aktų kontekste. Be to, net panaikinus Raštą, nebūtų pagrindo atlikti prašomų veiksmų, nepasikeitus faktinėms aplinkybėms ginčo teritorijoje, esant priimtiems sprendimas dėl ginčo žemės statuso.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

37. NŽT paaiškina, kad J. J. iki 1940 m. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turėjo 0,1000 ha ir (duomenys neskelbtini) – 0,1440 ha. Žemės savininkės sūnus S. J. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 0,1000 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir sūnaus T. sūnus T. J. – į 0,1440 ha žemės (duomenys neskelbtini) T. J. Kauno apskrities viršininko 2005 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 02-01-10141 ir sprendimu Nr. 6094 buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,0787 ha žemės, grąžinus natūra turėtoje vietoje. Kauno apskrities viršininko 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 19-10332 atkurtos nuosavybės teisės į 0,0151 ha žemės, grąžinus natūra turėtoje vietoje. Nuosavybės teisės į 0,0502 ha neatkurtos.

38. NŽT vadovaujasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Tvarkos 106, 1601 punktais ir pažymi, kad vienas iš juridinių pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo planas (-ai) su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kol minėtas dokumentas (-ai) nėra pateiktas (-i) NŽT, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Ginčas byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. balandžio 20 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusių miestams nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

41. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta, be kita ko, pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams.

42. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad, nors sklypas nėra detaliojo plano teritorijoje, tačiau, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pripažino, kad ginčo žemės sklypas turi visuomenės poreikį (toks poreikis įžvelgiamas iš bendrojo ar teritorijos specialiųjų planų), todėl nusprendė, kad pareiškėjui negali būti suformuotas laisvas (neužstatytas) žemės sklypas iki nebus parengtas teritorijos detalusis planas.

43. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl viešojo intereso buvimo, tačiau nepripažįsta pagrįsta teismo išvados, kad tai savaime daro negalimu spręsti žemės sklypo pareiškėjui atkurti nuosavybės teisę plano parengimo ir jo patvirtinimo klausimą.

44. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į pareiškėjo konstitucinį teisėto lūkesčio principą bei viešo ir privataus intereso proporcingumo principą bei, įvertinusi teisės aktų, reglamentuojančių specialiojo plano galią, juo nustatomas teises ir pareigas.

45. Taigi vien ta aplinkybė, kad teismo sprendimo priėmimo dienai nebuvo patvirtinto teritorijos detaliojo plano, teisėjų kolegijos nuomone, neleidžia žemę priskirti prie valstybės išperkamos žemės pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

46. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarstė dėl viešojo intereso, tačiau nesutiktina su teismo išvada, kad visam trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauno vandenys“ rengiamam teritorijos detaliajam planui egzistuoja viešasis interesas. Nagrinėjamoje byloje viešojo intereso (ne)buvimas gali būti sietinas su vienos iš trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Kauno vandenys“ vykdomos veiklos rūšimi – geriamo vandens gavyba, tiekimu ir apsauga, kadangi ši veikla neabejotinai yra reikšminga ir svarbi didelei žmonių grupei. Būtent šiuo aspektu ir buvo privalu spręsti apie viešojo intereso buvimą, nes pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teisę į žemę, esančią požeminio vandens vandenvientės apsaugos zonose. Todėl tik nustačius šių apsaugos zonų teisinį režimą, galima daryti išvadą apie (ne)galimumą atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę į žemę.

47. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 201 straipsnyje nurodyta, kad požeminių vandenų vandenviečių apsaugos zonos nustatomos, kad požeminio vandens vandenvietės nebūtų užterštos pavojingomis medžiagomis. Taigi, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tikslas – apsaugoti požeminio vandens vandenvientes nuo neigiamo išorinio poveikio užterštumo pavojingomis medžiagomis.

48. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas reglamentuoja (duomenys neskelbtini) požeminių vandens vandenviečių žemės tvarkymo sąlygas ir tvarką (4 str. 1 d.). Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 105 straipsnyje nurodyta, kad požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas sudaro: 1) požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų juostos; 2) požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų juostos ir požeminio vandens vandenviečių taršos apribojimo juostos, įstatymo 106 straipsnio 2 dalyje nurodomi bendri ūkinės ir kitokios veiklos draudimai, o 3 dalyje, kad visų grupių požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų 1-ojoje juostoje draudžiama bet kokia veikla, tiesiogiai nesusijusi su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu. Šio straipsnio kitose dalyse detalizuojama, kokią veiklą galima vykdyti apsaugos zonų 2-joje ir 3-joje juostose.

49. Teisėjų kolegijos nuomone, viešasis interesas prieštarautų grąžintino žemės sklypo ribų nustatymui ir patvirtinimui pirmojoje apsaugos zonoje, tačiau, kaip nustatyta byloje, žemės sklypas, į kurį pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra 2-joje ir 3-joje juostose. Galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad šiose apsaugos zonose esanti žemė gali būti naudojama su tam tikrais apribojimais ir draudimais. Todėl saugomų teritorijų apsaugos teisinis reglamentavimas, pasireiškiantis ūkinės veiklos ribojimu ir draudimu, visiškai užtikrina viešojo intereso apsaugą ir atkūrus pareiškėjui nuosavybės teisę į žemę.

50. Taip pat vertinant pirmosios instancijos teismo išvadas dėl viešojo intereso, teisėjų kolegija pažymi, kad ši išvada nėra pagrįsta nustatytomis aplinkybėmis byloje ir yra prieštaringa. Atsakovas neįrodinėjo, kokį turi viešą interesą žemės sklypas, į kurį pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teisę, ir ar gali turėti ateityje. Kita vertus, teisės aktais nustatyti ūkinės veiklos ribojimai žemėje, į kurią nuosavybę pretenduoja atkurti pareiškėjas, riboja jos panaudojimą ūkinėje veikloje. Trečia, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauno vandenys“ poreikis žemei, turimų pastatų eksploatacijai, nėra susijęs su ginču, kadangi sprendžiamas nuosavybės atkūrimo klausimas dėl laisvos (neužstatytos) žemės.

51. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje egzistuojantis teisinis neapibrėžtumas dėl teritorijos detaliojo plano parengimo terminų yra nesuderinamas su pareiškėjo teisėtu lūkesčiu – teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atkurti nuosavybės teisę į žemę. Teismo išvada, kad pareiškėjui galimai bus suplanuotas žemės sklypas ir nustatytos jo ribos po to, kai bus parengtas (duomenys neskelbtini) vandenviečių detalusis planas ir įregistruotas nekilnojamo turto registre, negarantuoja pareiškėjui teisės į realų nuosavybės teisių atkūrimą.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog bet koks nuosavybės teisės apribojimas (nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės neatkūrimas ir neapibrėžtumas laike nuosavybei atkurti) turi būti ne tik teisėtas ir siekti teisėto tikslo, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimus. Privaloma užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmenų pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų, toks teisingas pusiausvyros siekis yra būdingas visai Konvencijai. Reikiama pusiausvyra neužtikrinama, jeigu atitinkamam asmeniui tenka asmeninė ir per didelė našta (žr. pvz. Činga prieš Lietuvą, Nr. 69419/13, 2017 m. spalio 31 d. sprendimo 89 paragrafas ir jame nurodyta teisminė praktika).

53. Teisėjų kolegijos nuomone, proporcingumo principo nesilaikymą patvirtina šios faktinės aplinkybės: dar Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 6 d. direktoriaus įsakymu Nr. A-1609 yra patvirtintas Kauno miesto (duomenys neskelbtini) vandenvietės specialusis planas, numatantis 3 vandenvietės apsaugos zonas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai pakankamas laiko tarpas, per kurį buvo galima parengti ir patvirtinti vandenvietės teritorijos detalųjį planą, taip užtikrinant ne tik viešuosius interesus, susijusius su UAB „Kauno vandenys“ veikla, bet ir pareiškėjo asmeninius interesus.

54. Pažymėtina, kad Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. (3-AP-8797)3T-5806 buvo konstatuota UAB „Kauno vandenys“ įmonės viešą interesą pažeidžiantis neveikimas, neparengiant ir neįregistruojant viešajame registre (duomenys neskelbtini) vandenvietės detaliojo plano bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas spręsti dėl priemonių padarytam pažeidimui pašalinti.

55. Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius tik 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A-4380 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. A-4048 „Dėl Kauno miesto vandenviečių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo“ pakeitimo“, nusprendė organizuoti ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) vandenvietės žemės sklypo(ų) (duomenys neskelbtini) (žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos byla Nr. ŽSFP-53569) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą.

56. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nevilkino atlikti jo kompetencijai priskirtų veiksmų, atkuriant pareiškėjui nuosavybės teisę. Atsakovas 2014 m. liepos 22 d. raštu „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ preliminariai pripažino esant apie 518 kv. m laisvos (neužstatytos) žemės .J. J. turėtos žemės vietoje. Vėlesniu 2014 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (33.194/K-5486) atsakovas jau teigė, kad laisvos žemės nenustatyta, nes nėra patvirtintos (duomenys neskelbtini) vandenvietės ribos. Skundžiamu raštu atsakovas iš esmės neatsisako svarstyti pareiškėjo prašymo, tačiau nurodo, kad šį klausimą nagrinės tik po to, kai bus paruoštas Kauno miesto (duomenys neskelbtini) vandenviečių žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektas.

57. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovo veiksmai traktuotini kaip vilkinimas atlikti veiksmus, priskirtus jo kompetencijai, kadangi Raštas neatitinka keliamų formos ir turinio reikalavimų, atsakovas skundžiamu Raštu pripažino, kad teisė atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę priklauso nuo būsimų žemės sklypų pertvarkymo sprendinių.

58. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

59. Įpareigodama atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, teisėjų kolegija remiasi atsakovo teisinių veiksmų reglamentavimu nuosavybės teisių atkūrimo procese.

60. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkte numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miesto teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamajai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

61. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų procedūrų teisinį reglamentavimą, įpareigoja atsakovą atlikti šiuos veiksmus ir informuoti pareiškėją. Tokie veiksmai sąlygotų vėlesnio galimai grąžintino natūra laisvos / neužstatytos žemės sklypo plano rengimą.

62. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

63. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų prašė priteisti 623 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas jo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė 2020 m. kovo 6 d. sąskaitą už teisines paslaugas, 2020 m. kovo 6 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad pareiškėjas už suteiktas advokato teisines paslaugas sumokėjo 600 Eur, ir 2020 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti sumokėta 23 Eur žyminio mokesčio suma.

64. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, taigi, atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas įgijo teisę į 2/3 dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėjas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytų maksimalių dydžių, todėl pareiškėjui priteistina 467,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip „Panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 20 d. raštą Nr.70-3-1324 „Dėl informacijos pateikimo” ir įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo pateikti Nacionalines žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, į kurią nuosavybės teises pretenduoja atkurti pareiškėjas T. J.“

Likusią skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjui T. J. iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno miesto savivaldybės 467,25 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 25 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė