2021-10-13 Nr. AB-20907-3-61-3-02126-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1972-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02126-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. T. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. T.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. T. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. SPR4-3103(14.5E); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą Nekilnojamojo turto registre nekilnojamųjų daiktų – buto, automobilių stovėjimo aikštelės su dviračių saugyklomis ir žemės sklypo (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamieji daiktai), registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti (įregistruoti) žymas apie 2017 m. spalio 6 d. preliminariąją buto ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis). Pareiškėjas taip pat prašė jam iš VĮ Registrų centro priteisti patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

2. J. T. paaiškino, kad jis yra O. T. tėvas, o sūnaus ir A. T. sudaryta santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1962-944/2017, kuris įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 19 d.; 2017 m. spalio 10 d. buvo pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad be kito santuokoje įgyto turto O. T. ir A. T. įgijo Nekilnojamuosius daiktus, o 2017 m. spalio 10 d. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių minėtas turtas buvo padalintas lygiomis dalimis ir Nekilnojamuosius daiktus buvo nuspręsta parduoti J. T.. Siekdami skatinti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, O. T. ir A. T. numatė organizacinius terminus ir susitarė, kad turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta per 30 kalendorinių dienų po sprendimo, kuriuo bus patvirtinta sutartis, įsiteisėjimo dienos, o jeigu per šį laikotarpį nebus išduotas leidimas pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, O. T. ir A. T. susitarė, jog turtas bus parduotas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo leidimo parduoti šeimos turtą išdavimo. Siekdami užtikrinti įsipareigojimo parduoti minėtą turtą įvykdymą, O. T. ir A. T. susitarė sudaryti preliminariąsias sutartis su pareiškėju.

4. J. T. atkreipė dėmesį, kad Preliminarioji sutartis tarp jo ir A. T. buvo pasirašyta 2017 m. spalio 10 d., tačiau joje buvo padarytas rašymo apsirikimas, neteisingai nurodant jos datą; ši sutartis nėra įvykdyta.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčijamais sprendimais buvo atsisakyta Nekilnojamojo turto registre turto registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti žymas apie Preliminariąją sutartį; toks atsisakymas buvo grindžiamas Preliminariosios sutarties termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimu.

6. J. T. nuomone, VĮ Registrų centras nepagrįstai atsisakė registruoti žymą apie Preliminariąją sutartį, nepagrįstai vertino pateiktos Preliminariosios sutarties pasibaigimo terminus ir nustatė, jog terminas sudaryti pagrindinei sutarčiai yra pasibaigęs. Pareiškėjas teigė, kad VĮ Registrų centras nepagrįstai sprendimus grindė Preliminariosios sutarties 5.1 punkto aiškinimu.

7. Remdamasis teismų praktika, J. T. pažymėjo, kad termino pagrindinei sutarčiai sudaryti aiškinimas neįeina į nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetenciją. Be to, konkretus terminas, iki kada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, Preliminariojoje sutartyje apskritai nėra nurodytas. Pareiškėjas akcentavo, kad Preliminariojoje sutartyje jis ir A. T. numatė, jog ši sutartis galioja iki abiejų šalių įsipareigojimų įvykdymo (Preliminariosios sutarties 6.1 p.); yra akivaizdu, kad A. T. visų įsipareigojimų įvykdymas siejamas su pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, todėl nėra aišku, kokiais objektyviais duomenimis remdamasis, VĮ Registrų centras padarė išvadą, jog terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra pasibaigęs.

8. J. T. nurodė, kad Preliminariojoje sutartyje jis ir A. T. susitarė dėl organizacinių terminų (Preliminariosios sutarties 5.1 p.). Šių terminų tikslas buvo skatinti A. T. atlikti būtinus veiksmus ir parengti visus pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus (Preliminariosios sutarties 3.3 p.). Pareiškėjas teigė, kad iš Preliminariosios sutarties turinio nėra pagrindo spręsti, jog jos 5.1 punkte nustatytų terminų pasibaigimas nulėmė ir pareigos sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimą. Akcentavo, kad būtent dėl to J. T. VĮ Registrų centrui pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1205-918/2019 (neįsiteisėjęs), kuriame yra pateiktas iš esmės analogiško pobūdžio išaiškinimas.

9. Pareiškėjo nuomone, vertindamas, kad terminas sudaryti pagrindinei sutarčiai yra pasibaigęs, VĮ Registrų centras peržengė savo kompetencijos ribas. J. T. teigė, kad gavęs jo prašymą, VĮ Registrų centras turėjo atlikti žymą apie Preliminariosios sutarties, kuri nėra nuginčyta ir galioja, sudarymą, o ne spręsti VĮ Registrų centro kompetencijai nepriskirtus klausimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad Preliminarioji sutartis atitiko Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, taip pat nebuvo pagrindo taikyti šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas.

10. Atsakovas VĮ Registrų centras prašė pareiškėjo J. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, atsakovas paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Nekilnojamojo turto registrą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. VĮ Registrų centras pažymėjo, kad Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) kitam asmeniui nepadarytų žalos. Atsakovo teigimu, šiuo atveju jis ne tik turėjo, bet ir privalėjo patikrinti bei įvertinti registravimui pateiktą Preliminariąją sutartį, kuria remiantis į viešą registrą buvo prašoma įrašyti atitinkamas žymas.

12. VĮ Registrų centas akcentavo, kad Preliminariosios sutarties 5.1 punkte yra nurodyta, jog A. T. ir J. T. susitarė, kad pagrindinė parduodamo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta ir notariškai patvirtinta per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tarp O. T. ir A. T. įsiteisėjimo dienos. Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1962-944/2017, kuriuo buvo nutraukta tarp A. T. ir O. T. sudaryta santuoka, buvo priimtas 2017 m. lapkričio 17 d. Preliminariosios sutarties 5.1 punkte taip pat nustatyta, kad jeigu per 30 kalendorinių dienų po sprendimo, kuriuo bus patvirtinta sutartis, įsiteisėjimo dienos pirkimo–pardavimo sandoriui nebus išduotas teismo leidimas, šalys susitaria, kad turtas bus parduotas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo leidimo parduoti šeimos turtą išdavimo. Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eS2-5131-848/2018, kuria buvo išduotas teismo leidimas sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį, buvo priimta 2018 m. sausio 19 d.

13. Atsakovas teigė, kad Preliminariosios sutarties 5.1 punkto nuostatos ir Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėj byloje Nr. 2-1962-944/2017 pateikti išaiškinimai leidžia konstatuoti, jog tiek teritorinis registratorius, tiek Komisija savo sprendimuose pagrįstai konstatavo, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra pasibaigęs, todėl prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė ir, remiantis pateikta Preliminariąja sutartimi, nėra pagrindo Nekilnojamojo turto registre įrašyti J. T. prašomą žymą.

14. VĮ Registrų centras pastebėjo kad pareiškėjo išvados, jog sutartyje numatyti terminai atlieka organizacinę funkciją ir konkretus terminas, iki kada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, Preliminariojoje sutartyje apskritai nėra nurodytas, neturi teisinio pagrindo ir prieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms. Be to, J. T. skunde nėra argumentų apie skundžiamuose sprendimuose išdėstytus argumentus, susijusius su Civilinio kodekso 6.165 straipsnio taikymu.

15. Atsakovas pažymėjo, kad įvertinus Civilinio kodekso 6.165 straipsnyje nustatytą reguliavimą, matyti, jog pareiga sudaryti pagrindinę sutartį turi būti apibrėžta tam tikru terminu, kadangi tokia pareiga negali egzistuoti amžinai – tai varžytų sutarties šalių laisvę ir prieštarautų jų interesams; terminą gali nustatyti pačios šalys, o nenustačius pagrindinės sutarties sudarymo termino, šalys privalo sudaryti pagrindinę sutartį per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo dienos. VĮ Registrų centras akcentavo, kad šis terminas yra naikinamasis – nesudarius pagrindinės sutarties per šalių ar įstatymo nustatytą terminą, pripažįstama, kad šalys nebėra suinteresuotos ir prievolė sudaryti pagrindinę sutartį baigiasi (Civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė I, 210 psl.).

16. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Preliminariosios sutarties šalys per šios sutarties 5.1 punkte nustatytus terminus – per 30 kalendorinių dienų po sprendimo, kuriuo bus patvirtinta sutartis, įsiteisėjimo dienos arba per 30 kalendorinių dienų nuo teismo leidimo parduoti šeimos turtą išdavimo dienos – pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 5 dalimi, prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė.

17. VĮ Registrų centras nurodė, kad J. T., pateikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą, taip pat patvirtino faktą apie Preliminariosios sutarties termino pasibaigimą, kadangi civilinėje byloje jis, vadovaudamasis Preliminariosios sutarties 5.4 punktu, reiškė ieškinį kitai Preliminariosios sutarties šaliai A. T. dėl 20 000 Eur baudos priteisimo. Atsakovas pažymėjo, kad toks teisių gynimo būdas, vadovaujantis Preliminariosios sutarties 5.4 punktu, yra naudojamas sutarties šalių, kai pasibaigia Preliminariosios sutarties 5.1 punkte nustatytas terminas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. T. prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir jai iš J. T. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Aptarusi faktines bylos aplinkybes, A. T. teigė, kad teritorinis registratorius pagrįstai atsisakė įregistruoti juridinį faktą apie sudarytą Preliminariąją sutartį, kadangi prievolė pagal ją yra pasibaigusi.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad šalys, vadovaudamosi Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 3 dalimi, susitarė, jog pagrindinė sutartis bus sudaryta ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių arba per minėtą terminą negavus teismo leidimo parduoti šeimos turtą – per 30 kalendorinių dienų nuo teismo leidimo parduoti šeimos turtą išdavimo. A. T. pažymėjo, kad teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 19 d., teismo leidimas dėl šeimos turto pardavimo per 30 kalendorinių dienų nebuvo išduotas, jis buvo išduotas viena diena vėliau – 2018 m. sausio 19 d., taigi, vadovaujantis Preliminariosios sutarties 5.1 punktu, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2018 m. vasario 18 d.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal Civilinio kodekso nuostatas Preliminarioji sutartis yra pasibaigusi, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kyla pareiga remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punktu atsisakyti įregistruoti juridinius faktus į nekilnojamąjį daiktą, kadangi dokumentas, kuriuo remiantis prašoma atlikti registraciją, yra netekęs galios.

22. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Preliminariojoje sutartyje nebuvo nurodytas pagrindinės daiktų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas. Tai J. T. grindė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendime pateiktomis teismo išvadomis (civilinė byla Nr. e2-1205-918/2019), tačiau šis teismo sprendimas yra apskųstas ir nėra įsiteisėjęs, todėl prejudicinės galios neturi; atsižvelgiant į tai, nėra galimas pozityvusis res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principo taikymas, t. y. aptariamas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1205-918/2019 negali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas šioje byloje, kadangi Vilniaus apygardos teismas minėtų pirmosios instancijos teismo motyvų nepalaikė.

23. A. T. teigė, kad Preliminariojoje sutartyje yra organizacinio pobūdžio nuostatų ir įsipareigojimų, šalys aiškiai sutarė, kad pagrindinė dalies daiktų pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta ateityje, nustatė konkretų terminą, per kurį turi būti sudaryta tokia pagrindinė sutartis, aptarė būsimos pagrindinės sutarties dalyką, todėl akivaizdu, kad Preliminarioji sutartis yra preliminarioji sutartis Civilinio kodekso 6.165 straipsnio prasme, kuri pasibaigė 2018 m. vasario 18 d.

II. 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimu pareiškėjo J. T. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

25. Teismas nustatė, kad pareiškėjas J. T. su 2020 m. kovo 18 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir prašė Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamųjų daiktų registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti žymas apie 2017 m. spalio 6 d. sudarytą preliminariąją buto ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį. Su prašymu pareiškėjas pateikė Preliminariąją sutartį ir neįsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1205-918/2019. Teritorinis registratorius 2020 m. kovo 19 d. sprendime Nr. SPR4-3103(14.5E), padaręs išvadą, kad Preliminariosios sutarties terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra pasibaigęs, o su prašymu pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1205-918/2019 neatitinka teisės aktų reikalavimų, J. T. prašymą atmetė. Komisija 2020 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. SPR4-3103(14.5E) pareiškėjo skundo netenkino ir teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą paliko galioti.

26. Remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atitinkamus įrašus Nekilnojamojo turto registre daro pagal dokumentuose pateikiamus duomenis, todėl jeigu tokių duomenų nėra ar jų nepakanka, arba tie duomenys netikslūs, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi teisę atsisakyti daryti atitinkamus įrašus (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str.).

27. Teismas pažymėjo, kad Preliminarioji sutartis neatitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimų, joje ir pateiktuose dokumentuose nebuvo būtinų duomenų juridinio fakto buvimui konstatuoti. Teismas nurodė, kad su Preliminariąja sutartimi pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimas yra apskųstas, taigi nėra įsiteisėjęs, todėl neturi prejudicinės galios. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šiame teismo sprendime išdėstytų motyvų dėl Preliminariosios sutarties galiojimo pagrįstai nevertino; Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šiuo atveju privalėjo vadovautis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis juridinių faktų registravimą, privalėjo patikrinti ir įvertinti registravimui pateiktą Preliminariąją sutartį, kuria remiantis, į viešą registrą buvo prašoma įrašyti atitinkamą žymą, ir nustatęs netikslius (neaiškius) duomenis, negalėjo registruoti juridinio fakto, kadangi tokiu atveju nebūtų užtikrintas į Nekilnojamojo turto registrą įrašomų duomenų teisingumas.

28. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje preliminarioji sutartis įvardijama kaip organizacinė sutartis, priskirtina iki sutartinių santykių stadijai; tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš Civilinio kodekso 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį, o pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Taigi, pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas, susitarimo išreiškimas rašytine forma (Civilinio kodekso 1.73 str. 1 d. 7 p., 6.159 str., 6.165 str. 1 ir 2 d.).

29. Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas J. T. ir A. T. 2017 m. spalio 10 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kuria sutarties šalys sutarė dėl minėto turto ½ dalies pardavimo pareiškėjui. Preliminariosios sutarties 3.3 punktu A. T. įsipareigojo iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos parengti tokiai sutarčiai reikalingus dokumentus ir atlikti visus kitus reikalingus veiksmus, išskyrus kreditoriaus Luminor Bank AB banko sutikimo minėto turto pardavimui gavimą. Sutarties šalys susitarė, kad jeigu Luminor Bank AB bankas neišduos sutikimo minėto turto pardavimui, nebus laikoma A. T. kaltė dėl pirkimo–pardavimo sandorio nesudarymo. Preliminariosios sutarties 5.1 punkte buvo susitarta pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tarp O. T. ir A. T. įsiteisėjimo dienos; jeigu per 30 kalendorinių dienų po sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjimo dienos pirkimo–pardavimo sandoriui nebus išduotas teismo leidimas, Preliminariosios sutarties šalys susitarė, kad nurodytas turtas bus parduotas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo leidimo parduoti minimą turtą išdavimo. Preliminariosios sutarties 5.3 punkte taip pat nurodyta, jog jeigu pasibaigus terminui, nurodytam Preliminariosios sutarties 5.1 punkte, A. T. atsisako arba vengia parduoti minimą turtą J. T. arba už minėtą turtą pareikalavus didesnę kainą nei nurodyta Preliminariosios sutarties 2 dalyje, A. T. J. T. išmokės 20 000 Eur dydžio baudą.

30. Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1962-944/2017, kuriuo buvo nutraukta tarp A. T. ir O. T. sudaryta santuoka, buvo priimtas 2017 m. lapkričio 17 d., o Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eS2-5131-848/2018, kuria buvo išduotas teismo leidimas sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį, buvo priimta 2018 m. sausio 19 d.

31. Teismas akcentavo, kad Preliminariosios sutarties šalys per sutarties 5.1 punkte nustatytus terminus – per 30 kalendorinių dienų po sprendimo, kuriuo bus patvirtinta Preliminarioji sutartis, įsiteisėjimo dienos arba per 30 kalendorinių dienų nuo teismo leidimo parduoti šeimos turtą išdavimo dienos – pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė, todėl sprendė, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 5 dalimi, prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė ir remiantis Preliminariąja sutartimi nėra pagrindo Nekilnojamojo turto registre įrašyti J. T. prašomą žymą.

32. Teismas akcentavo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nenustato pareigos aiškintis aplinkybių ir rinkti duomenų, kurie nėra aiškiai apibrėžti pateikiamame dokumente. Nurodė, kad Preliminarioji sutartis neatitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimų, joje nebuvo būtinų duomenų juridinio fakto buvimui konstatuoti, be to, jos terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo pasibaigęs, todėl prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį buvo pasibaigusi. Teismas padarė išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, remdamasis pateikta Preliminariąja sutartimi, turėjo pagrindą atsisakyti Nekilnojamojo turto registre įrašyti pareiškėjo prašomą žymą.

33. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius 2020 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. SPR4-3103(14.5E) teisėtai ir pagrįstai atsisakė patenkinti J. T. prašymą įrašyti Nekilnojamojo turto registre žymas (juridinius faktus) apie Preliminariąją sutartį, o VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2020 m. gegužės 15 d. sprendime „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ teisėtai ir pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. prašymą. Netenkinęs reikalavimų panaikinti ginčijamus sprendimus, teismas netenkino ir išvestinio J. T. skundo reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą Nekilnojamojo turto registre padaryti (įregistruoti) žymas apie Preliminariąją sutartį.

34. Atsižvelgęs į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. T. kartu su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas detalizuoto išlaidų apskaičiavimo ir galbūt patirtų išlaidų pagrindimo nepateikė, teismas trečiojo suinteresuoto asmens prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III. 35. Pareiškėjas J. T. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai ir jam iš atsakovo VĮ Registrų centro priteisti patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

36. Savo poziciją J. T. iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai paaiškina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1101-275/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą ir konstatavo, kad A. T. atsisakė sudaryti sutartį nepraėjus metamas nuo Preliminariosios sutarties sudarymo, jos atsisakymas buvo nepagrįstas, kadangi nebuvo priežasčių atsisakyti sudaryti tokią sutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimas neturi prejudicinės galios ir jame išdėstyti motyvai neturi būti vertinami, yra nepagrįstas; bylos nagrinėjimo metu sprendimas jau buvo įsiteisėjęs. Pareiškėjas teigia, kad tai, jog A. T. vertino, kad yra pasibaigęs terminas sutarčiai sudaryti, yra priežastimi jos nesudaryti, yra tik formalus atsisakymas vykdyti savo įsipareigojimą, kitokių priežasčių, kurios būtų kliūtimi tęsti susitarimą ir po numatyto termino, trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė.

37. J. T. yra akivaizdu, kad jo pateikti dokumentai teisės aktų reikalavimus atitiko, todėl VĮ Registrų centras nepagrįstai atsisakė registruoti žymą apie sudarytą Preliminariąją sutartį. Be to, VĮ Registrų centras visiškai nepagrįstai ėmėsi vertinti pateiktos Preliminariosios sutarties pasibaigimo terminus ir nustatė, jog terminas sudaryti pagrindinei sutarčiai yra pasibaigęs. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminas sudaryti pagrindinei sutarčiai pasibaigė, nesutinka, esant įsiteisėjusiam priešingam teismo sprendimui.

38. J. T. nuomone, pirmosios instancijos teismas, nesant tam pagrindo, konstatavo, jog terminas sudaryti pagrindinei sutarčiai yra pasibaigęs, ir neatsižvelgė į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendime bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartyje išdėstytus motyvus. Pareiškėjas pažymi, kad jeigu būtų paliktas galioti pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas, būtų suformuota tokia teismų praktika, jog viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju nekilnojamojo turto registratorius, gali viršyti jam įstatymo nustatytas kompetencijos ribas ir spręsti ginčus tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumą, aiškinti sutarties, jos galiojimo, taip pat ir terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, o tai akivaizdžiai prieštarautų teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principams.

39. Atsakovas VĮ Registrų centras prašo J. T. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

40. Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė motyvuotą, pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Savo poziciją VĮ Registrų centras iš esmės grindžia tais pačiais argumentai, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalėjo vadovautis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis juridinių faktų registravimą, privalėjo patikrinti ir įvertinti registravimui pateiktą Preliminariąją sutartį, kuria remiantis į viešą registrą buvo prašoma įrašyti atitinkamą žymą, ir nustatęs netikslius (neaiškius) duomenis, negalėjo registruoti juridinio fakto, kadangi tada nebūtų užtikrintas į Nekilnojamojo turto registrą įrašomų duomenų teisingumas.

41. Atsakovas pažymi, kad nors J. T. teigia, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartyje buvo konstatuota, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nėra pasibaigęs, tačiau toks faktas minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartyje nėra nustatytas. Be to, įvertinus minėtą teismo sprendimą, darytina priešinga išvada – terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą, kuriuo pirmosios instancijos teismas J. T. ieškinį tenkino iš dalies bei iš jam iš atsakovės A. T. priteisė 4 000 Eur baudą ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad A. T. atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį nepraėjus metams nuo preliminariosios sutarties sudarymo ir toks atsisakymas buvo nepagrįstas. Nutartyje pažymėta, kad tarp šalių sudarytos Preliminarios sutarties 5.1 punkte buvo nustatyti terminai pagrindinei sutarčiai sudaryti ir nors konkretus data apibrėžtas terminas Preliminariojoje sutartyje nebuvo nurodytas, jis priklausė nuo kitų veiksnių, o tai leidžia daryti išvadą, kad pagrindinės sutarties sudarymas per metus laiko nuo preliminarios sutarties sudarymo yra protingu terminu sutarčiai sudaryti.

42. VĮ Registrų centras akcentuoja, kad pats pareiškėjo bendrosios kompetencijos teisme inicijuotos civilinės bylos faktas patvirtina aplinkybę apie Preliminariosios sutarties termino pasibaigimą, kadangi civilinėje byloje J. T., vadovaudamasis Preliminariosios sutarties 5.4 punktu, kitai Preliminariosios sutarties šaliai A. T. reiškė ieškinį dėl 20 000 Eur baudos priteisimo.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. T. prašo J. T. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir jai iš pareiškėjo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

44. Savo poziciją A. T. iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad nors Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1101-275/2020 nusprendė, jog A. T. yra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, ir paliko galioti 4 000 Eur dydžio baudą, tačiau palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo skirtą baudą, apeliacinis teismas jo motyvų nepalaikė.

46. A. T. akcentuoja, kad Vilniaus apygardos teisme yra pradėta civilinė byla Nr. e2-2886-912/2020 pagal pareiškėjo reikalavimą įpareigoti A. T. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti sutartį su J. T. dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto – ½ Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo 2017 m. spalio 10 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių bei 2017 m. spalio 10 d. preliminariojoje sutartyje numatytomis sąlygomis. Minėtoje civilinėje byloje analizuojamos Preliminarios sutarties sąlygos, suinteresuotas asmuo palaiko poziciją, jog Preliminarioji sutartis tėra organizacinio pobūdžio susitarimas dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje, kadangi ją sudarydamos, šalys žinojo ir suvokė, jog jos sudarymui yra būtina gauti tam tikrus leidimus. Preliminarios sutarties 3.3 punkte buvo nurodyta, jog pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui yra reikalinga gauti kreditoriaus Luminor Bank AB sutikimą, o šiam tokio sutikimo neišdavus, tai nebūtų laikoma atsakovės kalte dėl pirkimo–pardavimo sandorio nesudarymo. Be to, Preliminarios sutarties 3.4 punkte buvo numatytas A. T. įsipareigojimas kreiptis į teismą dėl teismo leidimo parduoti šeimos turtą. Akivaizdu, jog teismui nusprendus neleisti parduoti buto, pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis taip pat negalėtų būti sudaroma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 47. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. SPR4-3103(14.5E), kuriuo buvo atsisakyta Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamųjų daiktų registro įrašuose įregistruoti žymas apie Preliminariąją sutartį, bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. gegužės 15 d. sprendimo, kuriuo minėtas teritorinio registratoriaus spendimas buvo paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamųjų daiktų registro įrašuose įregistruoti žymas apie Preliminariąją sutartį.

48. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais buvo nustatyta, kad J. T. su 2020 m. kovo 16 d. pašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir prašė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie Preliminariąją sutartį. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė. Šis sprendimas buvo motyvuojamas tuo, kad Preliminariosios sutarties terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra pasibaigęs, o su prašymu pateiktas dokumentas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Komisija 2020 m. gegužės 15 d. sprendimu teritorinio registratoriaus 2020 m. kovo 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius 2020 m. kovo 19 d. sprendime Nr. SPR4-3103(14.5E) teisėtai ir pagrįstai atsisakė patenkinti J. T. prašymą, o Komisija 2020 m. gegužės 15 d. sprendime teisėtai ir pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. prašymą, ginčijamus sprendimus paliko nepakeistus bei netenkino išvestinio J. T. skundo reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą Nekilnojamojo turto registre padaryti (įregistruoti) žymas apie Preliminariąją sutartį. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir J. T. skundą tenkinti visiškai.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys.

50. Nustatyta, kad kartu su 2020 m. kovo 16 d. prašymu pareiškėjas pateikė Preliminariąją sutartį ir neįsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1205-918/2019. Įvertinęs prašymo turinį bei kartu su juo pateiktus dokumentus, teritorinis registratorius padarė pagrįstą išvadą, kad Preliminariosios sutarties terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra pasibaigęs, o Vilniaus miesto apylinkės 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1205-918/2019 neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi tuo metu minėtas sprendimas nebuvo įsiteisėjęs.

51. Įvertinusi tiek ginčijamų sprendimų, tiek skundžiamo pirmosios instancijos teismo turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ginčijamus sprendimus priėmusios institucijos, tiek teismas išsamiai aptarė Preliminariosios sutarties nuostatas ir Civilinio kodekso 6.165 straipsnio, reguliuojančio preliminariąją sutartį, nuostatas bei padarė pagrįstą išvadą, jog prašymo pateikimo VĮ Registrų centrui metu Preliminariosios sutarties terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo pasibaigęs. Pažymėtina, kad pagal Preliminariosios sutarties 5.1 punktą, šalys susitarė, jog pagrindinė parduodamo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta ir notariškai patvirtinta per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tarp O. T. ir A. T. įsiteisėjimo dienos; jeigu per 30 kalendorinių dienų po sprendimo, kuriuo bus patvirtinta sutartis, įsiteisėjimo dienos pirkimo–pardavimo sandoriui nebus išduotas teismo leidimas, šalys susitaria, kad turtas bus parduotas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo leidimo parduoti šeimos turtą išdavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-425-330/2021, nagrinėjęs klausimą, susijusį su A. T. įpareigojimu sudaryti Preliminariąją sutartį, konstatavo, Preliminariojoje sutartyje šalys nebuvo susitarusios dėl pagrindinės Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo termino, todėl pagrindinė Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta per metus nuo Preliminariosios sutarties sudarymo (Civilinio kodekso 6.165 str. 3 d.), t. y. iki 2018 m. spalio 6 d.; per nustatytą terminą nepadarius, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia (Civilinio kodekso 6.165 str. 5 d.). Atsižvelgus į tai, teritoriniai registratoriui nebuvo pagrindo tenkinti J. T. 2020 m. kovo 16 d. prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie Preliminariąją sutartį.

52. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalėjo vadovautis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis juridinių faktų registravimą bei patikrinti ir įvertinti registravimui pateiktą Preliminariąją sutartį, kuria remiantis, į viešą registrą buvo prašoma įrašyti atitinkamą žymą, ir nustatęs netikslius (neaiškius) duomenis, negalėjo registruoti juridinio fakto, kadangi tokiu atveju nebūtų užtikrintas į Nekilnojamojo turto registrą įrašomų duomenų teisingumas. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nenustato pareigos aiškintis aplinkybių ir rinkti duomenų, kurie nėra aiškiai apibrėžti pateikiamame dokumente, tačiau jokios išsamios analizės Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šiuo atveju neturėjo atlikti ir jos neatliko, tiesiog įvertino faktą, ar pateiktas dokumentas, kuriuo prašoma registruoti atitinkamas žymas, galioja, t. y. ar terminas pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti nebuvo pasibaigęs; Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalėjo patikrinti ir įvertinti registravimui pateiktą Preliminariąją sutartį, ir šiuo atveju, priešingai ne teigia pareiškėjas, jam suteiktų įgaliojimų neviršijo.

53. Nors pareiškėjas teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartyje buvo konstatuota, jog terminas pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti nėra pasibaigęs, tačiau toks faktas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1101-275/2020 nebuvo nustatytas – Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad A. T. atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį nepraėjus metams nuo Preliminariosios sutarties sudarymo ir toks atsisakymas buvo nepagrįstas, minėtoje nutartyje minimas būtent metų, o ne ilgesnis ar apskritai neribotas laikotarpis pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-425-330/2021 (šioje civilinėje byloje buvo reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti ½ dalių Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį) konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti J. T. ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo sudaryti Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.

54. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, ir neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, vertino tiek pareiškėjo, tiek atsakovo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, tinkamai nustatė byloje taikytinas teisės normas ir jomis tinkamai vadovavosi. J. T. apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reikėtų vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

55. Atmetus pareiškėjo J. T. apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

56. Bylinėjimosi išlaidas taip pat prašo atlyginti trečiasis suinteresuotas asmuo A. T.. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog dėl bylinėjimosi išlaidų suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Atkreiptinas dėmesys, kad nors suinteresuotas asmuo A. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jai iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė