Legislator Case Law & Legislation
ff062ab3-c50a-408a-ac1c-b7155bb2f47b AI generated

ff062ab3-c50a-408a-ac1c-b7155bb2f47b · Panevėžio apygardos teismas

Case Number ff062ab3-c50a-408a-ac1c-b7155bb2f47b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-349-544/2019 teisėja Jurgita Å imonėlytė Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00826-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.3.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 3 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

Legislator headnote

AI generated

ff062ab3-c50a-408a-ac1c-b7155bb2f47b · Panevėžio apygardos teismas: Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-349-544/2019 teisėja Jurgita Å imonėlytė Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00826-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.3.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 3 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

V. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2019 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-200-1027/2019 pagal ieÅ¡kovo J. V. ieÅ¡kinį atsakovams J. Ž., M. Ž., V. A. dėl skolos priteisimo ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas J. V. prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų J. Ž., M. Ž., V. A. 1575,53 Eur skolos, 1165,89 Eur delspinigių, 305,84 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad pagal paskolos sutartį atsakovai iÅ¡ jo pasiskolino 5440 Lt, kas atitinka 1575,53 Eur, kuriuos įsipareigojo grÄ Å¾inti solidariai iki 2014 m. gegužės 7 d. Atsakovai paskolos grÄ Å¾inti nėra pradėję. Už kiekvienÄ uždelstÄ skolos grÄ Å¾inimo dienÄ už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. priskaičiavo 1165,89 Eur delspinigių, dėl kurių Å¡alys susitarė ir kurių dydį jis sumažino nuo sutartyje nurodyto 1 procento iki 0,4 procentų už dienÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mai 2019 m. sausio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų 1575,53 Eur skolos, 305,84 Eur palÅ«kanų, 582,95 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ 2464,32 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2018 m. spalio 5 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

4. Teismas nustatė, kad Å¡alių sudarytos raÅ¡ytinės paskolos sutarties pagrindu, kurios raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka atsakovų pasiraÅ¡ytas skolos raÅ¡telis, ieÅ¡kovas atsakovams paskolino 1575,53 Eur (5440 Lt), kuriuos atsakovai įsipareigojo solidariai grÄ Å¾inti iki 2014 m. gegužės 7 d. Sutarties pasiraÅ¡ymo, pinigų gavimo bei įsipareigojimo juos grÄ Å¾inti sutartyje nurodytu terminu faktÄ atsakovai patvirtino ir teismo posėdžio metu. Ginčo tarp Å¡alių, kad atsakovai gavo sutartyje nurodytÄ sumÄ , kuriÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti sutartyje nurodytu terminu, nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 1575,53 Eur (5440 Lt) skolos priteisimo iÅ¡ atsakovų tenkino.

5. Teismas, įvertinęs ginčo faktinę situacijÄ , byloje esančių įrodymų visumÄ , sprendė, jog ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti 1165,89 Eur netesybos, taikant 0,4 procentų normÄ per dienÄ , yra neprotingai per didelės. Vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais, siekiant sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros, teismas priteistinų delspinigių dydį sumažino nuo 1165,89 Eur iki 582,95 Eur (1575,53 Eur x 0,2 proc. x 185 dienos), vertindamas, kad tokio dydžio netesybos nebus mažesnės už nuostolius, ieÅ¡kovo patirtus dėl prievolės neįvykdymo.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 6. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas J. V. praÅ¡o Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2019 m. sausio 7 d. sprendimu priteistÄ 582,45 Eur delspinigių sumÄ padidinti iki 1165,89 Eur ir jÄ solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų, taip pat priteisti nepriteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme, nepriteisti iÅ¡ jo valstybės naudai 3,07 Eur procesinių dokumentų teikimo iÅ¡laidų bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

7. Nurodo, kad teismas priėmė Å¡aliÅ¡kÄ sprendimo dalį dėl priteistų delspinigių dydžio, kuri prieÅ¡tarauja įstatymui ir aukÅ¡tesnės instancijos teismų priimtai praktikai. Atsakovai nenurodė reikÅ¡mingų aplinkybių bei nepateikė įrodymų, galėjusių turėti įtakos sutartines netesybas – delspinigių dydį, apelianto jau sumažintÄ kelis kartus, pakartotinai dar kartÄ mažinti. Apelianto teigimu, jo paskolinti pinigai atsakovams nuvertėjo per 5 metus beveik dvigubai, t. y. ieÅ¡kinyje praÅ¡omos priteisti 3047,26 Eur ieÅ¡kinio sumos perkamoji galia dabar yra mažesnė, negu 5440 Lt 2013 metais. Atsakovams 2014 m. gegužės 7 d. neįvykdžius paskolos sutarties, jis patyrė nuostolius, kuriuos tik iÅ¡ dalies kompensuoja jo sumažinto, lyginant su pagal sutartį numatytais, dydžio delspinigiai.

8. Teigia, jog teismas nemotyvavo, kodėl konkrečiu atveju ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti 0,4 procentų delspinigių dydis už kiekvienÄ praleistÄ mokėti dienÄ nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos yra aiÅ¡kiai per didelis, bei nenurodė, kodėl 0,2 procentų delspinigiai už kiekvienÄ uždelstÄ mokėti dienÄ atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, o tik konstatavo, kad netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės, nesiedamas jų su konkrečiais prievolės Å¡alių veiksmais, prievolės pobÅ«džiu, jos pažeidimu ir atsiradusiais padariniais, nenustatė kreditoriaus lupikavimo masto dėl įvertintų neprotingai didelių delspinigių aplinkybių. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliantas nesutinka su jo naudai priteistu netesybų (delspinigių) dydžiu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo priteistos netesybos yra neprotingai sumažintos, todėl turėtų bÅ«ti paskaičiuotos ir atitinkamai priteistos pagal jo praÅ¡omÄ dydį – 0,4 procentus už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

11. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis). Å alių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka. Tokiu susitarimu yra iÅ¡reiÅ¡kiama Å¡alių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininkÄ Ä¯vykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai Å¡aliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

12. Sutartyje Å¡alių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ gali bÅ«ti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, kad visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).

13. Pažymėtina, kad kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodÄ teismų praktikÄ . Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

14. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas vertino kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, ir nustatė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti 1165,89 Eur netesybos, taikant 0,4 procentų normÄ per dienÄ , yra neprotingai didelės, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai įvertino Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad atsakovai nevykdo savo prievolės grÄ Å¾inti paskolÄ ieÅ¡kovui daugiau kaip ketverius metus, taigi, sutarties nevykdymo terminas, palyginti su terminu, kuriam buvo suteikta paskola, yra gana ilgas, tuo pačiu ir pats ieÅ¡kovas per sutarties nevykdymo laikotarpį iÅ¡ esmės nesiėmė priemonių užtikrinti savo teisę atgauti paskolÄ ir netesybas, be to, praÅ¡o ne tik delspinigių, tačiau ir palÅ«kanų, kurių, kaip ir delspinigių, paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , o praÅ¡omų priteisti nuostolių suma 1471,73 Eur yra beveik lygi praÅ¡omai priteisti skolai 1575,53 Eur ir pan.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas sumažinti sutartines netesybas. Nurodytų kriterijų vertinimas atitinka tiek įstatymo nuostatas, tiek kasacinio teismo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir sudaro pagrindÄ pripažinti sutartines netesybas neprotingai didelėmis. Kartu nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais apie tai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti sutartimi sulygtas netesybas ar netinkamai vertino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus.

PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡dėstė teisinius argumentus ir iÅ¡ byloje esančių įrodymų bei faktinių aplinkybių visumos sprendė dėl sutarto delspinigių dydžio nepagrįstumo. Tai, kad apeliantas turi kitÄ nuomonę dėl Å¡ios teismo sprendimo dalies ir savaip interpretuoja kiekvienÄ teismo nustatytÄ aplinkybę, nesudaro pagrindo teismo veiksmus vertinti kaip Å¡aliÅ¡kus. BÅ«tent, kaip minėta, nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

16. Apeliantas akcentuoja Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartį, kurių neva neanalizavo ir netyrė pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl delspinigių dydžio. Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Tuo pačiu spręstina, kad Å¡iame kontekste apeliaciniame skunde nurodomose apygardų teismų bylose pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai nagrinėjamu atveju netaikytini, kadangi skiriasi faktinės aplinkybės, o bÅ«tent:

Panevėžio apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje nustatyta, kad atsakovai nevykdo savo prievolės grÄ Å¾inti paskolÄ ieÅ¡kovui jau daugiau kaip devynerius metus (nagrinėjamu atveju prievolė neįvykdyta trumpesnį terminÄ ), skolininkai neginčijo sutartyje aptarto netesybų dydžio, nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ mažinti sutartines netesybas, netgi nepateikė teismui paaiÅ¡kinimų dėl jų atžvilgiu pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, nėra duomenų, jog kada nors bÅ«tų ginčiję savo sutartinius įsipareigojimus dėl netesybų dydžio, įrodinėję jo ydingumÄ (nagrinėjamoje byloje atsakovų ir buvo pagrindinis motyvas – sumažinti netesybas);

Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad atsakovai nerodė jokių pastangų dėl prievolės įvykdymo, taip pat nepateikė teismui jokių paaiškinimų dėl jų atžvilgiu pareikšto ieškinio ir t. t.

17. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas dėl netesybų mažinimo, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo taisyklių (CPK 176 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

19. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, keisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir paskirstymo nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais dėl bylinėjimosi išlaidų šalims priteisimo, todėl tų pačių argumentų nekartoja.

20. Apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ apelianto valstybei priteistinos 5,37 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos procese (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2019 m. sausio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,37 Eur (penkis eurus ir trisdeÅ¡imt septynis euro centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, surenkamoji sÄ skaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660). Teisėja Ramunė Čeknienė