ff05a73d-68b4-42fc-9099-2016fdaf0b94 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2732-402/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01768-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 22 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. D. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

D. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau –LukiÅ¡kių TI), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 1-4) nurodė, jog jis laikotarpiais nuo 2011-10-04 iki 2013-11-22 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI netinkamomis sÄ lygomis.

LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo kalinamas kamerose, kurių gyvenamasis plotas buvo apie 7 kv. m. ir jose buvo laikoma nuo 3 iki 5 asmenų. Kamerose buvo nepakankamas apÅ¡vietimas, todėl pablogėjo regėjimas. Ventiliacija neveikė, kaupėsi drėgmė, žiemÄ kamerose buvo Å¡alta, o vasarÄ â€“ karÅ¡ta. Kamerose veisėsi tarakonai. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose iÅ¡ tualeto sklido nemalonÅ«s kvapai, nes nebuvo tinkamos ventiliacijos. Mažas stalas ir netilpo visi pavalgyti, todėl kilo konfliktai.

Kameros neÅ¡varios. Nurodė, jog 2012-01-05 LukiÅ¡kių TI įvyko gaisras ir Å¡io gaisro metu patyrė didelį sukrėtimÄ , nes negalėjo atidaryti lango, trÅ«ko oro, galvojo, kad mirs. Po Å¡io įvykio pablogėjo sveikata. Pažymėjo, kad gyvenimo sÄ lygos kalinimo įstaigoje visÄ jo buvimo laikotarpį buvo nežmoniÅ¡kos, žeminančios, kas sukėlė fizinius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, pablogėjo sveikata, ir kas akivaizdžiai pažeidė Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį.

Jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir vertina 15 000 Eur.Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 13-23) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka. Pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas netinkamomis, mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto, sÄ lygomis, tačiau tai sÄ lygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausančios priežastys.

Pažymėjo, kad įstaiga stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį laikomiems asmenims, sudarydama jiems galimybę pasivaikščioti kiemelyje, naudotis sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba, kamerose įrengta kabelinė televizija. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI laikotarpiais laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad kameros yra remontuojamos, nuteistiesiems iÅ¡duodamas reikiamas inventorius ir priemonės kamerų valymui, pagal sudarytas sutartis nuolat atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiÅ«ra ir profilaktiniai patikrinimai, kamerų sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamųjų patalpų mÅ«rine siena, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus.

Teigė, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.

Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį.PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikotarpiais nuo 2011-10-04 iki 2013-11-22 jam bÅ«nant LukiÅ¡kių TI netinkamomis sÄ lygomis.Atsakovo atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b.l. 13).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI netinkamomis laikymo sÄ lygomis nuo 2011-10-04 iki 2013-11-22.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo LukiÅ¡kių TI pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl per mažo gyvenamojo ploto į LukiÅ¡kių TI administracijÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ LukiÅ¡kių TI administracijos.

Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas, apie savo teisių pažeidimÄ , turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo LukiÅ¡kių TI pradžios, t.y. nuo 2011-10-06 (b.l. 13), tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2015-03-13 (b.l. 5). CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI, praÅ¡ymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011-10-06 iki 2012-03-13 taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, aplinkybės susijusios su Å¡iuo laikotarpiu teismo nevertintinos, pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytÄ laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Taigi sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjo buvimas LukiÅ¡kių TI laikotarpiu nuo 2012-03-13 iki 2013-11-22.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo kalinamas perpildytose Lukiškių TI kamerose, dėl to buvo ribojama judėjimo laisvė.Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Atsakovo atstovo į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI buvo laikomas laikotarpiais nuo 2012-03-13 iki 2013-11-22 kamerose Nr. 149, 127, 191, 170, 180, 149, 189, 141, 137, 131, 194, 256, 255 (b.l. 15-19). Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui kalint LukiÅ¡kių TI teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas 545 paras. Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ .

Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«nant LukiÅ¡kių TI laikotarpiu nuo 2012-03-13 iki 2013-11-22, 545 paras nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose. Kadangi pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko minimalaus kameros ploto reikalavimo, pareiÅ¡kėjo nurodyti nepatogumai kameroje (lovos, stalas, kėdės) neiÅ¡vengiamai susiję su per mažu kamerų plotu.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad kamerose buvo nepakankamas apÅ¡vietimas, ventiliacija neveikė, kaupėsi drėgmė, žiemÄ kamerose buvo Å¡alta, o vasarÄ â€“ karÅ¡ta.Higienos normos HN 76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Minėtos normos 23 punkte nurodoma, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 26 punktÄ , Gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«ra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis pateikti lentelėje, t. y. Å¡iltuoju metų laiku kameroje turi bÅ«ti santykinė drėgmė Å¡iltuoju metų laiku 35–65 %, o Å¡altuoju – 35–60%. Pažymėtina, kad Higienos normos 24 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigų gy­venamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI atsiliepime nurodė, jog įstaigoje mechaninės patalpų vėdinimo sistemos nėra, todėl kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Todėl teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri savo kameras, neturi problemų dėl drėgmės kameroje. Lukiškių TI teismui pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-05-30 (b. l. 32-33), 2012-11-08 (b. l. 34-37), 2013-09-12 (b. l. 38-41), 2013-09-17 (b. l. 42-45) patikrinimo aktus, dalis pateiktų patikrinimo aktų nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl kamerų neatitikties Higienos normos HN 76:2010 22, 23, 26 punktų reikalavimams, kadangi kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo, o santykinė oro drėgmė buvo padidėjusi (b.l. 36-37).

Teismas vertina, kad atsakovas ne visada užtikrina, kad dirbtinė apÅ¡vieta, santykinė oro drėgmė kamerose atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjas galėjo dėl to patirti papildomus nepatogumus. Tačiau bylos duomenys taip pat patvirtina, kad į suimtųjų ir nuteistųjų skundus dėl galimai netinkamos apÅ¡vietos, patalpų oro temperatÅ«ros, kitų kalinimo sÄ lygų yra reaguojama, atliekami patikrinimai, randami trÅ«kumai, jie Å¡alinami. PareiÅ¡kėjas teigė, kad kamerose veisėsi tarakonai.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 60 punktÄ , laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. LukiÅ¡kių TI teismui pateikė 2012-01-03 su UAB „Vilniaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ sudarytÄ sutartį, 2013-12-30 su UAB „Dezinfa“ sudarytÄ sutartį, pagal kuriÄ bendrovė įsipareigojo teikti ir dezinsekcijos prieÅ¡ tarakonus naikinimo paslaugas (b. l. 58-64, 70-74). Nurodyti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo laikymo laikotarpiu buvo tinkamai užtikrintas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas, pareiÅ¡kėjas jokių prieÅ¡ingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti HN 76:2010 60 punkto reikalavimų pažeidimo fakto. Pagal Higienos normos HN 76:2010 58 punktÄ laisvės atėmimo vietose Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose nuolat privalo rÅ«pintis jose apgyvendinti asmenys; tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Taigi, tinkamos aplinkos ir gyvenimo sÄ lygų kamerose sukÅ«rimas priklauso nuo pačių nuteistųjų ir suimtųjų, o tuo pačiu ir pareiÅ¡kėjo valios.

Jie turi teisę ir pareigÄ tvarkyti kamerÄ , plauti grindis, sanitarinius įrengimus, vėdinti patalpas, palaikyti kameroje Å¡varÄ bei tvarkÄ , apie sugadintÄ inventorių bei kitus pažeidimus informuoti įstaigos pareigÅ«nus.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose iÅ¡ sanitarinio mazgo sklinda nemalonÅ«s kvapai.Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa yra atitverta ne žemesne nei 1,5 m aukščio pertvara. Higienos normos HN76:2010 2 punkte nustatyta, kad Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Higienos normos HN 76:2010 21 punktas nagrinėjamu atveju neturi bÅ«ti taikomas.Kitų skunde nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas nėra konkretizavęs, nėra pateikęs jas patvirtinančių įrodymų, todėl jos vertinamos kaip nepakankamos pažeidimui konstatuoti.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Akivaizdu, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kalėdamas perpildytose LukiÅ¡kių TI kamerose galėjo patirti neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , todėl įvertinus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla abejonių, kad dėl pareiÅ¡kėjo kalinimo kamerose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas nei nustatytas teisės aktuose, dirbtinės apÅ¡vietos ir kitų kalinimo sÄ lygų neatitikimo teisės aktų reikalavimams bei dėl to patirtų nepatogumų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Aplinkybė, kad LukiÅ¡kių TI administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpose, atitinkančiose teisės aktų reikalavimus, nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovÄ nuo vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra pažymėjęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes. Taigi, teismui pripažinus tai, kad pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam tinkamomis kalinimo sÄ lygomis buvo pažeista, atsižvelgus į nustatyto pažeidimo trukmę ir mÄ stÄ , į tai, kad kalinimo netinkamomis sÄ lygomis dalį (įvertinus trejų metų senaties terminÄ ) – 545 paras pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI pažeidžiant reglamentuotÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , kitas teisės aktų neatitinkančias kalinimo sÄ lygas, taip pat įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais laikytina, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas, Å¡iuo konkrečiu atveju, nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui atlyginti už patirtÄ neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintinas pinigais (CK 6.250 str. 1 d.), t. y. 2 500 Eur suma, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti D. D. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2 500 Eur (du tÅ«kstančiai penki Å¡imtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                   Natalja Zelionkienė