ff03beda-59db-4185-b99c-6525655cbdb8 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-267-898/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55630-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.22.1.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, sekretoriaujant Gabijai Alsytei, dalyvaujant prokurorei Miglei LukÅ¡evičienei, kaltinamajam V. Å . ir jo gynėjui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Dimitrijus Fomkin), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

V. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidurinio iÅ¡silavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : V. Å . neteisėtai disponavo didelės sprogstamosios galios sprogstamÄ ja medžiaga, o bÅ«tent: jis 2015 m. ? 2016 m., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), radęs 45 mm kalibro Å¡ovinio, „B-240“ modelio Å¡arvamušį skeveldrinį sviedinį, neteisėtai, neturėdamas leidimo, jį pasiėmė sau ir laikė (duomenys neskelbtini) namo kieme, užkasęs po sandėliuku, iki 2019 m. gruodžio 31 d., kuomet policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė nurodytÄ pramoninės gamybos 45 mm kalibro Å¡ovinio, „B-240“ modelio Å¡arvamušį skeveldrinį sviedinį, kuris yra „A“ kategorijos Å¡audmens dalis, skirtas Å¡audyti iÅ¡ analogiÅ¡ko kalibro patrankų, užpildytÄ didelės sprogstamosios galios sprogstamÄ ja medžiaga ? apie 20 g trotilo (TNT) ir sukomplektuotÄ su „MD-2“ markės sprogdikliu, kurie (sprogstamoji medžiaga ir sprogdiklio detonatorius) sprogdinimui yra tinkami.

Kaltinamasis V. Å . kaltu pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad apytiksliai prieÅ¡ 4,5-5 metus su draugu, tvarkė (duomenys neskelbtini) ežero, esančio pačiam (duomenys neskelbtini) centre, krantÄ . Jis turėjo paprastÄ magnetÄ , kurį įmetus į vandenį prie jo prilimpa metalas, visokios Å¡iukÅ¡lės. Tada iÅ¡traukė kaltinime nurodyta daiktÄ , iÅ¡sigando, nes pirmÄ kartÄ tokį dalykÄ rado, tačiau policijai nepranešė, o jį parsivežęs į savo tuometinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) užkasė po sandėliuku.

Jis pamirÅ¡o apie šį daiktÄ , po skyrybų iÅ¡sikraustė gyventi kitur. Tuo metu kai parvežė tÄ sprogmenį, žmona jam sakė praneÅ¡ti policijai, bet jis to nepadarė, kodėl – negali paaiÅ¡kinti. Å iuo metu su žmona nėra iÅ¡situokę, vyksta skyrybų procesas, ir ji kerÅ¡taudama pranešė policijai apie šį sprogmenį. Jis pats tuomet nuvažiavo ir iÅ¡minuotojams parodė tiksliÄ sprogmens vietÄ , nes jie negalėjo rasti. Matė, kad ten nėra paprastas Å¡ovinys, tačiau jokio tikslo su juo kažkÄ daryti neturėjo.

Skaitė savo buvusios žmonos parodymus. Čia yra jos kerÅ¡tas dėl vaikų, nes vaikai nori gyventi su juo. Gailisi dėl savo veiksmų, dirba Å¡iuo metu mechanizatoriumi, jo pajamos yra maždaug apie 1200 Eur atskaičius mokesčius. Mokėjimai dėl vaikų iÅ¡laikymo yra sustabdyti, nes vaikai gyvena su juo. Administracine tvarka niekada nėra baustas, su policija nėra turėjęs jokių reikalų. Tada nepagalvojo, kad už sprogmenų pasilikimÄ gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. PirmÄ kartÄ tokį daiktÄ matė, kariuomenėje netarnavo, tai nežinojo tokių dalykų ar tas daiktas buvo pilnos, ar nepilnos komplektacijos.

Kaltinamajam prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ bei davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, bei esant aiÅ¡kioms nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui bei kaltinamajam, jo gynėjui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). 2019 m. gruodžio 31 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), teritorijoje tarp namų, pažymėtų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriu, prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) butÄ yra namas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurio sienÄ yra mediniai apgriuvę sandėliukai ? malkinės (b. l. 9-12). 2019 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos Kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono pažymoje apie rastus sprogmenis nurodoma, jog 2019 m. gruodžio 31 d., (duomenys neskelbtini), buvo rastas 45 mm artilerijos sviedinys ? sprogmuo (b. l. 19). 2020 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-55630-19, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, gavus duomenų, kad (duomenys neskelbtini) buvo rastas sprogmuo. 2019 m. gruodžio 31 d.

į įvykio vietÄ iÅ¡kviesti Lietuvos Kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono specialistai nurodytu adresu prie malkinės rado užkastÄ 45 mm Antrojo pasaulinio karo artilerijos sviedinį, kuris yra sprogmuo. Nuo 2020 m. liepos 2 d. tyrimas tęsiamas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (b. l. 44). 2020 m. gegužės 5 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad:

1) tirti pateiktas 1 (vienas) Å¡audmens sviedinys yra „A“ kategorijos Å¡audmens dalis – pramoninės gamybos (gamybos metai – apie 1935, kilmės Å¡alis – Rusija (buvusi TSRS)), 45 mm kalibro Å¡ovinio, „B-240“ modelio Å¡arvamuÅ¡is skeveldrinis sviedinys, skirtas Å¡audyti iÅ¡ analogiÅ¡ko kalibro patrankų. Å is sviedinys yra užpildytas apie 20 g didelės sprogstamosios galios sprogstamÄ ja medžiaga ir yra sukomplektuotas su „MD-2“ markės sprogdikliu;

2) pateiktoje bÅ«klėje tirti pateiktas sviedinys naudojimui pagal paskirtį, tai yra, Å¡audymui iÅ¡ pabÅ«klo – netinkamas dėl nepilnos komplektacijos (nėra tÅ«tos su inicijavimo mazgu ir iÅ¡metančiuoju užtaisu), tačiau Å¡iame sviedinyje esanti sprogstamoji medžiaga ir sprogdiklio detonatorius sprogdinimui yra tinkami, dėl ko šį sviedinį (neiÅ¡imant sprogstamosios medžiagos iÅ¡ korpuso) ir jo sprogdiklio detonatorių galima panaudoti gaminant savadarbį skeveldrinį sprogmenį, ar išėmus sviedinyje esančiÄ sprogstamÄ jÄ medžiagÄ galima jÄ panaudoti kaip sprogstamosios medžiagos užtaisÄ , ar kaip komponentÄ gaminant didesnį kiekį savadarbės sprogstamosios medžiagos, panaudojant laisvos apyvartos, buityje naudojamas medžiagas (b. l. 23-25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. Å . parodė, kad 2014-2015 metų vasaros pradžioje jos sutuoktinis V. Å . ryte iÅ¡važiavo į miÅ¡kÄ su metalo ieÅ¡kikliu ieÅ¡koti senovinių daiktų. Apie pietus grįžo į namus (duomenys neskelbtini) ir koridoriuje padėjo kažkokį cilindro formos daiktÄ . Ji paklausė, kas čia yra, jis atsakė, kad tai senovinė bomba. Ji jam liepė iÅ¡neÅ¡ti iÅ¡ namų ir praneÅ¡ti policijai ar iÅ¡minuotojams. Ji iÅ¡sigando, nes pas juos namuose maži vaikai lakstė, koridoriuje saulė labai prikaitina, bijojo, kad nesprogtų.

Jis jÄ nuramino ir tÄ bombÄ kažkur iÅ¡nešė. Po poros dienų ji nuėjo į malkinę ir ant žemės pamatė tÄ bombÄ . Liepė jam sunaikinti, praneÅ¡ti policijai. Po kiek laiko paklausė, ar sutvarkė tÄ sprogmenį, jis jai atsakė, kad padarė, jos nėra. Ji netikėjo juo, nes jis jai nepasakojo, ar kreipėsi į policijÄ , ir kaip atsikratė tuo sprogmeniu. Ji V. Å . kamantinėjo ir jis jai parodė apytikrę vietÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) prie malkinės. Malkinė yra prie (duomenys neskelbtini) namo.

Ji jam vėl liepė sunaikinti sprogmenį, jis sakė, kad sunaikins. Ji grasino iÅ¡kviesti policijÄ , jeigu jis pats to nepadarys. KitÄ dienÄ , kai grįžo iÅ¡ darbo, jis jai parodė duobutę, kad nusiramintų, neva iÅ¡kasė. Praėjus maždaug dviem metams, ji su juo skyrėsi, jis kraustėsi į kitus namus, todėl ji prisiminė apie sprogmenį ir dar kartÄ paklausė, ar tikrai sprogmens nėra, jis atsakė, kad tikrai nėra. Ji jo pradėjo klausinėti, nes netikėjo, kad atsikratė sprogmeniu, jis pratęs meluoti, klausinėjo, kur sunaikino, kaip sunaikino.

Jis sakė, kad iÅ¡vežė į miÅ¡kÄ ir užkasė, ji jam sakė, kad kreipsis į policijÄ , kad sprogmuo ne žaislas. Ä® policijÄ nesikreipė, nes jie turi vaikus, ir nors vyko skyrybos, nenorėjo jam sukelti nemalonumų, tikėjo, kad sprogmens nėra. Å iais metais su vyru turi teisinį ginÄÄ dėl vaikų globos. Jos advokatas klausė, kokių įvykių buvo pas juos gyvenime. Atėjusi namo ėjo į malkinę ir prisiminė apie sprogmenį, bet ji nebuvo įsitikinusi, ar sprogmuo ten yra, ir apie tai pranešė policijai (b. l. 16-18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. M. parodė, kad maždaug prieÅ¡ 4 metus jis kartu su savo draugu V. Å . nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), prie ten esančio mažo ežero, kurio pavadinimo neprisimena, esančio visai Å¡alia geležinkelio stoties. Norėjo iÅ¡valyti ežero krantÄ nuo įvairių Å¡iukÅ¡lių. V. Å . su savimi atsivežė magnetÄ , kuris buvo pririÅ¡tas prie virvės. Pakaitomis mėtė magnetÄ Ä¯ vandenį ir vis iÅ¡traukdavo įvairias Å¡iukÅ¡les.

Tarp Å¡iukÅ¡lių jie iÅ¡traukė ir daiktÄ , kuris buvo panaÅ¡us į bombos galvutę. Kas tiksliai iÅ¡ vandens iÅ¡traukė bombÄ , jis neprisimena. Pamatę bombÄ , jie nusprendė, kad jÄ iÅ¡veÅ¡. V. Å . pasakė, kad paims tÄ daiktÄ ir jį užkas, tačiau kur tiksliai planuoja užkasti, nesakė, o jis neklausė. Apie radinį niekam nepranešė, nes nenorėjo jokių problemų, norėjo greičiau atsikratyti rastu daiktu. Jeigu gerai pamena, tai kitÄ dienÄ , kai rado bombÄ , V. Å . jam paskambino ir pasakė, kad užkasė, tačiau nesakė kur, o jis ir vėl neklausė.

Jie nenorėjo rasto daikto mesti į vandenį, todėl nusprendė jį užkasti. Daugiau apie tÄ radinį jie nekalbėjo (b. l. 41). 2020 m. sausio 8 tyrėjo G. L. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 30 d. dirbant pagal praneÅ¡imÄ ROIK Nr. 0119000681662, dėl to, kad pranešėjos V. Å . vyras prieÅ¡ 3-4 metus buvo radęs sprogmenį ir jį užkasęs prie namų, 2019 m. gruodžio 30 d. buvo nuvykta pas pranešėjÄ (duomenys neskelbtini), tačiau namuose nieko nebuvo, durų niekas neatidarė.

Su pranešėja pranešimo kortelėje nurodytu telefono numeriu susisiekti nepavyko. 2019 m. gruodžio 31 d. susiskambinus su pranešėja V. Š., pastaroji paaiškino, kad jos vyras V. Š. prieš trejus metus (duomenys neskelbtini), prie malkinės, buvo užkasęs kažkokį sprogmenį. Vėliau pranešėjai V. Š. buvo nurodęs, kad sprogmenį iškasė ir juo atsikratė. Siekiant išvengti galimos nelaimės, atsitiktinio sprogmens detonavimosi, kurio metu nukentėtų žmonės, 2019 m. gruodžio 31 d. buvo susisiekta su V.

Å ., kuris telefonu paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ trejus metus buvo užkasęs artilerinį sviedinį, tačiau ar jis vis dar ten, nepamenantis. PaaiÅ¡kino, kad su žmona V. Å . yra iÅ¡siskyręs ir jau kartu nebegyvena, (duomenys neskelbtini), ten gyvena tik jo buvusi žmona, nurodė, kad paskambins žmonai ir jai nupasakos tiksliÄ sprogmens vietÄ . Atvykus į įvykio vietÄ , Lietuvos Kariuomenės iÅ¡minuotojai bandė rasti galimÄ sprogmens užkasimo vietÄ su metalo ieÅ¡kikliu, tačiau to padaryti nepavyko, nes teritorijoje yra per didelis užterÅ¡tumas metalais.

Susiekus su V. Å ., pastarasis nurodė, kad sviedinys užkastas 30-40 cm gylyje ir jis pats atvyksta į (duomenys neskelbtini), parodyti tikslios sviedinio vietos. Atvykęs V. Å . Lietuvos Kariuomenės iÅ¡minuotojams nurodė sprogmens vietÄ . IÅ¡kastas sprogmuo yra Antrojo pasaulinio karo 45 mm artilerijos sviedinys, jis kelia pavojų aplinkiniams. Sprogmuo perduotas rinktinės „Aras“ specialistams (b. l. 27). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas.

Neteisėtas Å¡aunamųjų ginklų ir Å¡audmenų laikymas – tai jų turėjimas savo žinioje neturint leidimo, kai kaltininkas jų su savimi nesineÅ¡ioja, tačiau laiko juos gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Teismas, įvertinęs byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , laiko, jog kaltinamojo V. Å . kaltę pagrindžiančių įrodymų pagal jam inkriminuotÄ kaltinimÄ yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis V. Å . tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę pripažino visiÅ¡kai, detalizavo kaltinime nurodyto sprogmens įsigijimo ir laikymo aplinkybes, parodydamas, jog prieÅ¡ 4,5-5 metus su draugu šį sprogmenį rado (duomenys neskelbtini) ežere, tvarkydami krantÄ , parvežęs namo jį užkasė ir nepranešė policijai.

Jo parodymus patvirtina byloje surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma, t. y. 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono pažyma apie rastus sprogmenis, kurioje nurodoma, jog 2019 m. gruodžio 31 d., (duomenys neskelbtini), buvo rastas 45 mm artilerijos sviedinys – sprogmuo, kuris kaip nustatyta specialisto iÅ¡vadoje yra Å¡audmens sviedinys, „A“ kategorijos Å¡audmens dalis – pramoninės gamybos (gamybos metai – apie 1935, kilmės Å¡alis – Rusija (buvusi TSRS)), 45 mm kalibro Å¡ovinio, „B-240“ modelio Å¡arvamuÅ¡is skeveldrinis sviedinys, skirtas Å¡audyti iÅ¡ analogiÅ¡ko kalibro patrankų, užpildytas apie 20 g didelės sprogstamosios galios sprogstamÄ ja medžiaga ir yra sukomplektuotas su „MD-2“ markės sprogdikliu; sviedinyje esanti sprogstamoji medžiaga ir sprogdiklio detonatorius sprogdinimui yra tinkami, dėl ko šį sviedinį (neiÅ¡imant sprogstamosios medžiagos iÅ¡ korpuso) ir jo sprogdiklio detonatorių galima panaudoti gaminant savadarbį skeveldrinį sprogmenį, ar išėmus sviedinyje esančiÄ sprogstamÄ jÄ medžiagÄ galima jÄ panaudoti kaip sprogstamosios medžiagos užtaisÄ , ar kaip komponentÄ gaminant didesnį kiekį savadarbės sprogstamosios medžiagos, panaudojant laisvos apyvartos, buityje naudojamas medžiagas.

Kaltinamojo V. Å . nurodytos aplinkybės yra sutampančios ir su ikiteisminio tyrimo metu apklaustos V. Å . parodymais bei jo draugo, su kuriuo ir rado minėtÄ sprogmenį, V. M. parodymais. Kaltinamojo V. Å . parodymus dėl jo padėjimo pareigÅ«nams nustatyti tikrÄ užkastÄ sprogmens vietÄ patvirtina pareigÅ«no G. L. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės. Kaltinamojo V. Å . veika kvalifikuota teisingai pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes nustatyta, jog jis įgijo ir neturėdamas leidimo laikė sprogmenį su sprogstamosiomis medžiagomis.

Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, t. y. V. Å . suvokė, kad rado Å¡audmenį, kuris yra pavojingas (kaip pats nurodė labai iÅ¡sigando jį radęs), tačiau nepaisant to, apie tai nepranešė pareigÅ«nams, o neturėdamas leidimo, parsigabeno į tuo metu savo buvusiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir ten užkasęs laikė. Bausmės skyrimas, kiti klausimai Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančiÄ ir atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybes.

Kaltinamasis V. Å . veikdamas tiesiogine tyčia padarė vienÄ sunkų tyčinį nusikaltimÄ , nusikalto bÅ«damas neteistu, nebaustu administracine tvarka, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi dvi nepilnametes dukras, kuriomis rÅ«pinasi ir kurių laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su V. Å . (b. l. 88-90). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad V. Å . prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ .

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstama veika žalos padaryta nebuvo. Teisminio nagrinėjimo metu prokurorė, įvertindama V. Å . asmenybę bei padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , prašė jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jam paskirti 90 parų areÅ¡to bausmę, pritaikius BK 64 1 straipsnio nuostatas galutinę bausmę paskirti – 60 parų areÅ¡tÄ . Kaltinamasis V. Å . ir jo gynėjas prašė skirti Å¡velnesnę bausmę ir įvertinant tai, kad V.

Å . rÅ«pinasi dviem nepilnamečiais vaikais, taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, nes nėra bÅ«tinų Å¡io straipsnio taikymo sÄ lygų visumos, t. y. nėra nustatytų dviejų V. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ , taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, Å¡velnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali bÅ«ti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinų alternatyvių savarankiÅ¡kų aplinkybių, nurodytų Å¡io straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose.

Tik konstatavęs Å¡ių sÄ lygų visumÄ teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo nurodyta, bausmę. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuriÄ apibÅ«dina tam tikrų sÄ lygų visuma.

Visų pirma, bÅ«tinas kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nurodytÄ veikÄ . Antra, reikalinga dar viena iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų – kaltininkas, prisipažinęs padaręs baudžiamajame įstatyme nurodytÄ veikÄ , turi nuoÅ¡irdžiai gailėtis arba padėti iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytai baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti neturi reikÅ¡mės, ar yra nustatoma viena ar kelios iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų.

Tiek vienu, tiek kitu atveju tai laikoma viena baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kurios pagrindinė sÄ lyga (kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nurodytÄ veikÄ ) gali bÅ«ti siejama tiek su viena iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų, tiek su Å¡ių sÄ lygų visuma. Tokia pozicija iÅ¡ esmės yra suformuluota ir kasacinės instancijos teismo praktikoje. Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus:

a) kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir b) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, Nr. 2K-145-895/2020 ir kt.). Å iuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo V. Å . asmenybę, svarstytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas.

Pažymėtina, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia bÅ«tinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotÄ bausmę.

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę paÅ¡alinti prieÅ¡taravimÄ teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia Å¡io principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumÄ teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiÅ¡kia įstatymo nustatytÄ optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingÄ bausmės dydį.

Teisingumo principui prieÅ¡tarauja tiek aiÅ¡kiai per griežtos, tiek ir aiÅ¡kiai per Å¡velnios bausmės paskyrimas. Kaip minėta aukščiau, byloje nustatyta, jog V. Å . padarė vienÄ sunkų tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 2 dalyje, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas nuo 4 iki 8 metų. Pažymėtina, kad kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų jokių iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo neigiamai V.

Å . charakterizuojančių duomenų nėra, t. y. iki Å¡ios nusikalstamos veikos V. Å . nebuvo baustas administracine tvarka, po jos padarymo taip pat nėra nustatyta jokių naujų jo neigiamo elgesio atvejų, yra dirbantis, teisiamas pirmÄ kartÄ . IÅ¡ byloje pateikto sprendimo civilinėje byloje Nr. E2-38941-930/2019 matyti, jog jis rÅ«pinasi dviem savo nepilnametėmis dukromis, kas V. Å . apibÅ«dina itin teigiamai. Nusikalstama veika, teismo vertinimu, padaryta, ne spontaniÅ¡kai, tačiau tokį kaltinamojo nusikalstamÄ elgesį lėmė jo nepakankamas atsakomybės suvokimas už tokio draudžiamo sprogmens įgijimÄ ir laikymÄ .

Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, V. Å . charakterizuojančius duomenis, darytina iÅ¡vada, kad V. Å . asmenybė nėra tokia pavojinga. Å iuo konkrečiu atveju BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant minimaliÄ 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti pataisos namuose, pirmÄ kartÄ teisiamam, dviem nepilnamečiais vaikais besirÅ«pinančiam ir iÅ¡laikančiam asmeniui, aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir nebÅ«tų užtikrinta ir įgyvendinta bausmės paskirtis.

Taip pat teismo vertinimu nebÅ«tų teisinga skirti ir prokurorės praÅ¡omÄ bausmę – areÅ¡tÄ , kurio galutinė trukmė net ir minimali bÅ«tų 60 parų. Kas bÅ«tų atsakingas už nepilnamečių dukrų priežiÅ«rÄ ir iÅ¡laikymÄ kaltinamojo areÅ¡to bausmės atlikimo metu, prokurorė posėdžio metu nenurodė, kaip ir niekaip nepagrindė, kodėl iÅ¡skirtinai tik areÅ¡tas Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tų tinkamiausia bausmė. Todėl, teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartus ir teismo iÅ¡dėstytus bausmės skyrimui reikÅ¡mės turinčius argumentus, V.

Å . skiriant bausmę už BK 253 straipsnio 2 dalyje padarytÄ nusikaltimÄ taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teismui teisę paskirti Å¡velnesnę nei minėto BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Teismo vertinimu V. Å ., kaip pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui, skirtina Å¡velnesnė, tačiau maksimalaus dydžio (2 metų) laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio redakcija galiojusi veikos padarymo metu), paskiriant atitinkamus įpareigojimus – visÄ laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims Å¡audmenis, jų dalis, ginklus ir sprogstamÄ sias medžiagas.

Šie įpareigojimai teismo vertinimu padės V. Š. laikytis įstatymų ir ateityje nenusikalsti. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64 1 straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. V. Š. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

V. Å . pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 2 dalyje ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – paskirti laisvės apribojimÄ 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64 1 straipsniu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 3 punktu (redakcija galiojusi veikos padarymo metu) V. Å . įpareigoti visÄ laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims ginklus ir Å¡audmenis.

V. Å . taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis). Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Jurgita Kolyčienė