Legislator Case Law & Legislation
ff027fd2-a76e-4227-b9d7-5df06dc2509f AI generated

Appeal court remands case to first instance due to failure to investigate new essential aspects of the dispute.

Case Number ff027fd2-a76e-4227-b9d7-5df06dc2509f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appeal court dismissed the plaintiff's request to invalidate the sale contracts and construction permits, ruling instead that the first-instance judgment must be remanded for retrial. The court found that the plaintiff's claims relied on new essential aspects of the case that were not examined during the initial proceedings. Consequently, the appeal court ordered the Vilnius District Court to reinvestigate these new facts and reassess the validity of the transactions.

Legislator headnote

AI generated

CPK 327 str. 1 d. 2 p.; CPK 326 str. 1 d. 4 p.: If the appeal reveals new essential aspects of the case not examined in the first instance, the first-instance judgment is voidable and the case must be remanded for retrial.

Keywords

AI generated
remand for retrial new essential aspects failure to investigate appeal court decision invalidity of contracts

Cited Legislation

AI generated
CPK 7
(CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m.
CPK 12
CPK 42
CPK 176 str. 1 d.
CPK 177 str. 1 d.
CPK 179
CPK 185
Ä®vertinęs tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, patvirtinančių esminius nukrypimus nuo Projekto, todėl ir šį reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (CPK 185 straipsnis).
CPK 259 str. 1 d.
CPK 260
CPK 263
CPK 301
CPK 320
CPK 327 str. 1 d. 2 p.
CPK 326 str. 1 d. 4 p.

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-200-157/2017 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01671-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.4.1.2.; 3.2.4.4.; 3.3.1.18.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Estijos Respublikos bendrovės Inti Kinnisvara Ou bei prie jos prisidėjusio trečiojo asmens SIA ,,UniCredit Leasing“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3637-562/2016 pagal ieÅ¡kovės Estijos Respublikos bendrovės Inti Kinnisvara Ou ieÅ¡kinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Egvilta“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Altarė“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Matikada“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, E. V., Latvijos Respublikos bendrovė SIA ,,UniCredit Leasing“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė Estijos Respublikos bendrovė Inti Kinnisvara Ou kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: panaikinti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ Nr. 13/16911, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); panaikinti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ Nr. 13/16911, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 20 d. pažymÄ Nr. PASS-00-130620-00436 apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo statinio projekto; pripažinti niekine ir negaliojančia BUAB „Egvilta“ ir UAB „Altarė“ sudarytÄ 2013 m. spalio 3 d. be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo perleistas pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pripažinti niekine ir negaliojančia BUAB „Egvilta“ ir UAB „Altarė“ sudarytÄ 2013 m. spalio 3 d. be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo perleistas pastatas – komercinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad yra BUAB „Egvilta“ hipotekos kreditorė, turinti 1 984 000 Eur dydžio kreditorinį reikalavimÄ ; kad atsakovės BUAB „Egvilta“ bankroto administratorės UAB „Avere“ įgaliotas asmuo Romuald Pinkovski ir atsakovė UAB „Altarė“ 2013 m. spalio 3 d. sudarė be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis BUAB „Egvilta“ pardavė UAB „Altarė“ pastatÄ â€“ daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ bei pastatÄ â€“ komercinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini); kad Å¡ie nekilnojamieji daiktai buvo suformuoti pagal 2013 m. birželio 11 d. atliktus kadastrinius matavimus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Pasak ieÅ¡kovės, jokių statinių žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) realiai nėra, t. y. žemės sklype (duomenys neskelbtini) tik iÅ¡betonuoti keli stulpai, žemės sklype (duomenys neskelbtini) – armatÅ«ra, o tokie objektai tiek pagal savo savybes, tiek pagal nekilnojamojo turto objektų formavimÄ reglamentuojančius teisės aktus negali bÅ«ti formuojami kaip savarankiÅ¡ki nekilnojamojo turto objektai, nes neįmanoma nustatyti bÅ«tinų parametrų ir duomenų (bendro ploto, užstatyto ploto, pastato aukščio, tÅ«rio), todėl UAB „Matikada“ 2013 m. birželio 17 d. parengtos ginčo statinių kadastrinių matavimų bylos Nr. 13/16911 naikintinos kaip neteisėtos.

IeÅ¡kovė taip pat laikėsi pozicijos, kad ginčo pastatai niekada neegzistavo ir net negalėjo egzistuoti kaip atskiri turtiniai vienetai, nes nuo pat statybų pradžios jie buvo vieno statinio – daugiabučio gyvenamojo namo dalimi, o Statybos leidime buvo numatyta vieno daugiabučio gyvenamojo namo statyba adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos neteisėtai UAB „Matikada“ 2013 m. birželio 17 d. parengtų kadastrinių bylų pagrindu 2013 m. birželio 20 d. iÅ¡davė pažymÄ Nr. PASS-00-130620-00436, kuria patvirtino, kad statiniai statomi be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, nes tokiu bÅ«du buvo pažeistas Å¡ios pažymos iÅ¡davimo metu galiojęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos virÅ¡ininko 2011 m. liepos 21 d.

įsakymu patvirtintas Pažymos apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo statinio projekto iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as). Taip pat mano, kad Å¡io turto perleidimo sandorai turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais, nes jų dalykas turi bÅ«ti nekilnojamasis daiktas, kuris turi bÅ«ti suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka ir realiai egzistuoti. Jei nekilnojamasis daiktas suformuotas pažeidžiant įstatymus, reiÅ¡kia, jog nėra sandorio objekto ir kaip to pasekmė – sandorio dalyko, taigi sandoris yra niekinis ir turi bÅ«ti panaikintas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Taip pat teigia, kad Å¡ie sandoriai pripažinti negaliojančiais ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes jais faktiÅ¡kai buvo perleista tik teisė naudotis valstybine žeme, kuri pagal įstatymÄ negali bÅ«ti perleidžiama. Atsakovė BUAB „Egvilta“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad ieÅ¡kovė ginčija sandorius, kurie buvo sudaryti vadovaujantis kreditorių susirinkimo priimtais nutarimais, dalyvaujant pradiniam kreditoriui (AS „UniCredit Bank“ lemiamais balsais), kurio teisių ir pareigų perėmėja yra pati ieÅ¡kovė; kad Å¡ie sprendimai nei pradinio kreditoriaus, nei ieÅ¡kovės nebuvo ginčijami, todėl yra galiojantys ir privalomi.

Pažymėjo, kad sandoriai ginčijami tik formaliais pagrindais ir siekiant vilkinti įmonės bankroto procesÄ . Pasak Å¡ios atsakovės, pagrindiniu statinio požymiu laikytini ne matmenys ar konstrukcijų sudėtingumas, o tvirta sÄ saja su žeme (pamatai), o dalies sumontuotų gelžbetoninių gręžtinių pamatų negalima iÅ¡montuoti nesumažinus jų vertės. Ginčo daiktai yra sukurti vykdant statybos darbus, kuriant daiktÄ buvo vartojami statybos produktai, jie yra tvirtai sujungti su žeme, todėl gręžtinių monolitinių pamatų dalys yra statinio dalys ir gali bÅ«ti nekilnojamojo kadastro objektais.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, jog pritaikius restitucijÄ , sujungtas turtas bus parduotas brangiau, o 2013 m. balandžio 13 d. UAB „EV Soliution“ iÅ¡vadoje nurodyta prieÅ¡ingai – turtÄ buvo naudinga padalinti ir jį pardavinėti atskirais vienetais. Atsakovė UAB „Altarė“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad 2013 m. spalio 3 d. su BUAB „Egvilta“ sudarytomis be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimis jai už 144 810 Eur kainÄ buvo perleistas pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas, esantis adresas (duomenys neskelbtini); bei už 86 886 Eur kainÄ pastatas – komercinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, kad teismui pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti „betoniniai stulpai“ ir sudaro Techniniame projekte numatytus ir įrengtus pastatų pamatus, kurie yra neatsiejamai susiję su žeme (yra įrengti iki 15 m. gylio) ir jų negalima perkelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ nepakeitus jų paskirties bei iÅ¡ esmės nesumažinus pastarųjų vertės. Mano, kad tai, jog kadastro tvarkytojas įrašė nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į registrÄ , patvirtina duomenų teisingumÄ bei tai, kad pastatai galėjo bÅ«ti formuojami ir registruojami kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai.

Teigia, kad nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. tai, jog Statybos techninio projekto plane nubraižyti trys atskiri pastatai (korpusai) su nuoroda „Projektuojami pastatai“; jog aukÅ¡tų planai parengti atskirai kiekvienam korpusui; kiekvienas iÅ¡ Å¡ių atskirų korpusų – pastatų yra suprojektuotas su savo laikančiomis konstrukcijomis, inžinerinėmis komunikacijomis, elektros skydinėmis, Å¡ilumos mazgais ir kt.; į kiekvienÄ iÅ¡ jų suprojektuotas atskiras patekimas(ai); jie tarpusavyje neturi tiesioginio ryÅ¡io, – leidžia spręsti, kad buvo teisinis pagrindas formuoti atskirus nekilnojamuosius daiktus.

Nurodo, jog iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos nei vienas BUAB „Egvilta“ kreditorius neginčijo kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų dėl turto padalijimo.Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė ieÅ¡kinį jos atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pagrindiniu statinio požymiu laikytini ne jo matmenys ar konstrukcijų sudėtingumas (paprastumas), o tvirta sÄ saja su žeme (pamatai). Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju ir yra sumontuota dalis gelžbetoninių gręžtinių pamatų, o esančių statinio konstrukcijų nėra galimybės iÅ¡montuoti nesumažinus jų vertės. Gręžtinių monolitinių pamatų dalys yra statinio, numatyto statybos leidime, dalys ir, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, gali bÅ«ti nekilnojamojo kadastro objektais.

Nurodė, kad teisės aktai nenumato jos pareigos tikrinti atliktų kadastrinių matavimų tinkamumÄ . Pažymėjo, jog sklype buvo siekiama suprojektuoti daugiabučius gyvenamuosius namus su komercinėmis patalpomis, suprojektuoti devynių aukÅ¡tų pastatai su antstatais, su dviem atskirais korpusais, po tris laiptines kiekviename iÅ¡ jų, jie iÅ¡dėstyti vienas nuo kito komfortiÅ¡ku atstumu. Taigi buvo siekiama suprojektuoti ir pastatyti daugiabučių pastatų kompleksÄ , kuris nors ir susietas praėjimais, bet iÅ¡ esmės turėjo bÅ«ti atskirų daugiabučių pastatų junginys.Atsakovė UAB „Matikada“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad nuvykus atlikti kadastro darbų, buvo rasti atitinkantys pateiktÄ projektÄ ir polių planÄ iÅ¡ statybos produktų (betono ir armatÅ«ros) atlikti statybos darbai (polių gręžimas, betonavimas, armavimas, kolonų ir sienų armavimas, betonavimas) – pastatytos laikančios konstrukcijos – gręžtiniai pamatai su rostverkais, sienos, kolonos; kad komercinio korpuso požeminėje dalyje buvo pastatytos jį laikančios sienos ir kolonos; kad gyvenamojo korpuso požeminėje dalyje įrengti gręžtiniai pamatai, rostverkai, ties bÅ«simomis pirmo aukÅ¡to sienomis taip pat įrengtos kolonos, laikančios sienos.

Teigia, kad faktinės aplinkybės, jog kiekvienas iÅ¡ atskirų korpusų – pastatų yra suprojektuotas su savo laikančiomis konstrukcijomis, inžinerinėmis komunikacijomis, elektros skydinėmis, Å¡ilumos mazgais, į kiekvienÄ iÅ¡ jų suprojektuotas atskiras patekimas, leido formuoti atskirus nekilnojamus daiktus – pastatus.Trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras prašė ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre ginčo nekilnojamieji daiktai įregistruoti 2013 m. birželio 25 d.

Registravimo pagrindas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 20 d. pažyma Nr. PASS-00-130620-00436 Apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo statinio projekto ir 2013 m. birželio 11 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. UAB „Egvilta“ nuosavybės teisės į minėtus pastatus buvo įregistruotos 2013 m. birželio 26 d, o 2013 m. spalio 3 d. be varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu buvo įregistruotos UAB „Altarė“ nuosavybės teisės.Trečiasis asmuo E. V. prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad vadovaujantis techniniu projektu, ieÅ¡kinyje nurodoma „armatÅ«ra ir betoniniai stulpai“ bÅ«tent ir sudaro ginčo statinių pamatus, tačiau prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė – yra atliktas vienas iÅ¡ esminių statinio statybos darbų etapų – pamatų įrengimas, kurie gali bÅ«ti registruojami kaip atskiras turto vienetas.

Objektai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nebuvo įkeisti, nebuvo ir negalėjo bÅ«ti jokia apimtimi pažeisti hipotekos kreditoriaus turtiniai interesai.   Trečiasis asmuo Latvijos Respublikos bendrovė SIA „UniCredit Leasing“ veikianti per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialÄ prašė ieÅ¡kinį patenkinti, nurodė, kad nuo pat pradžių buvo planuojamas ir vykdomas vieningas nekilnojamojo turto projektas – daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis visame 0,8970 ha žemės sklype.

Mano, kad nors pagal projektinę dokumentacijÄ ir numatyti atskiri pastato korpusai, tačiau visus juos jungia bendras žemės sklypas, po visu projektu suprojektuota bendra parkavimo aikÅ¡telė, bendras įvažiavimas. Nurodo, jog bankroto administratoriaus įgyvendintu bÅ«du padalinus projektÄ , atskirų projektų dalių vertė ne padidėjo, o sumažėjo. Taip pat nurodo, jog projektÄ padalinus, tai yra įregistravus atskirus daiktus su atskirais unikaliais numeriais, hipoteka ir įkeitimas iÅ¡liko ir naujai inventorizuotoms projekto dalims.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nurodė, kad kai žemės sklype yra keli savarankiÅ¡ki statiniai, žemės sklypo dalys nustatomos vadovaujantis matininko parengtu planu, kuriame iÅ¡skiriamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam iÅ¡ žemės sklype esančiam savarankiÅ¡kam statiniui eksploatuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. sprendimu ieÅ¡kovės Inti Kinnisvara OU ieÅ¡kinį atmetė.  Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi UAB „Egvilta“ iÅ¡kelta bankroto byla; Å¡io teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartimi UAB „Egvilta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; atsakovės BUAB „Egvilta“ ir UAB „Altarė“ 2013 m. spalio 3 d. sudarė be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu BUAB „Egvilta“ pardavė atsakovei UAB „Altarė“ pastatÄ â€“ daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , kurio baigtumo procentas – 1 % (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 500 000 Lt bei komercinį pastatÄ , kurio baigtumas – 3 % (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 300 000 Lt ( 1 t., b. l. 18-23);

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi į UAB „Egvilta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä buvo įtraukas AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius su 1 993 884,34 Eur finansiniu reikalavimu, kuris užtikrintas įkeitimu; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi vietoje kreditoriaus AS „UniCredit Bank“ į BUAB „Egvilta“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktas SIA „UniCredit Leasing“; Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi į BUAB „Egvilta“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukė ieÅ¡kovę su 1 984 000 Eur dydžio įkeitimu užtikrintu finansiniu reikalavimu bei sumažino SIA „UniCredit Leasing“ įkeitimu užtikrintÄ kreditorinį reikalavimÄ iki 10 577,30 Eur.

Teismas sprendė, jog nors ieÅ¡kovė reiÅ¡kia tiesioginį ieÅ¡kinį, tačiau pagal ieÅ¡kinio turinį nustatė, kad jis turi ir actio Pauliana bÅ«dingus motyvus (CK 6.66 str.), nes ieÅ¡kovė nurodė, kad ginčijami sandoriai pažeidė ne tik hipotekos kreditoriaus, bet ir visų kreditorių teises. Ä®vertinęs, jog atsakovė BUAB „Egvilta“ praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir, kad ginčijami sandoriai sudaryti 2013 m. spalio 23 d., o ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 24 d., teismas konstatavo, jog ji praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pažymėjo, kad kreditoriaus pasikeitimas perleidus reikalavimÄ neturi įtakos nei ieÅ¡kinio senaties terminui, nei jo skaičiavimo tvarkai. Teismas, įvertinęs pastato (duomenys neskelbtini) Kadastro bylos bei prie jos pridėtÄ priedÄ â€“ Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestato kadastro duomenis, nustatė, kad Å¡io pastato statybos pradžios metai – 2007 m., pabaigos – 2013 m.; kad statyba nebaigta; užstatytas plotas – 502 kv. m; kad jo tÅ«ris – 50 kub. m; baigtumo procentas – 3 proc.; bendras plotas – 0 kv. m; nėra sienų, perdangų, grindų, stogo konstrukcijos; aukÅ¡tų skaičius – 1; pamatai – gelžbetonis (1 t., b. l. 28, 29); vidutinė rinkos vertė – 9 770 Lt ( 1 t., b. l. 30).

Ä®vertinęs pastato (duomenys neskelbtini)Kadastro byloje bei jos priede esančius duomenis nustatė, kad Å¡io objekto statybos pradžios metai – 2007 m., statybos pabaigos metai – 2013 m.; kad statyba nebaigta; kad užstatytas plotas – 1 078 kv. m; tÅ«ris – 108 kub. m; baigtumo procentas – 1 proc.; bendras plotas – 0 kv. m; nėra sienų, perdangų, grindų, stogo konstrukcijos; aukÅ¡tų skaičius – 9; pamatai – gelžbetonis (1 t., b. l. 34, 35); vidutinė rinkos vertė – 13 800 Lt ( 1 t., b. l. 36), o taip pat atsakovės UAB ,,Matikada“ atliktuose kadastriniuose matavimuose užfiksuotas faktines aplinkybes, jog nuvykus atlikti kadastro darbų, buvo rasti atitinkantys pateiktÄ projektÄ ir polių planÄ iÅ¡ statybos produktų (betono ir armatÅ«ros) atlikti statybos darbai (polių gręžimas, betonavimas, armavimas, kolonų ir sienų armavimas, betonavimas) – pastatytos laikančios konstrukcijos – gręžtiniai pamatai su rostverkais, sienos, kolonos; jog komercinio korpuso požeminėje dalyje buvo pastatytos jį laikančios sienos ir kolonos; gyvenamojo korpuso požeminėje dalyje įrengti gręžtiniai pamatai, rostverkai, ties bÅ«simomis pirmo aukÅ¡to sienomis taip pat įrengtos kolonos, laikančios sienos, – sprendė, kad buvo galima nustatyti kadastriniams matavimas atlikti bÅ«tinus duomenis (plotÄ , tÅ«rį ar kitus parametrus ir vertę).

Taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovės nurodoma „armatÅ«ra ir betoniniai stulpai“ nagrinėjamu atveju ir sudaro techniniame projekte nurodytų statinių pamatus, o Å¡ių iÅ¡vadų nepaneigia ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), matomi iÅ¡betonuoti stulpai, o adresu (duomenys neskelbtini) – matoma virÅ¡ žemės pavirÅ¡iaus kyÅ¡anti armatÅ«ra ( 1 t., b. l. 38-41).Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad sumontuota dalis gelžbetoninių gręžtinių pamatų nėra atsitiktiniai daiktai žemės sklype, kuriuos galima bÅ«tų perkelti į kitÄ vietÄ iÅ¡ esmės nesumažinus jų vertės ir panaudoti pagal numatytÄ paskirtį, todėl konstrukcijos, sudarančios pastatų pamatus, sudarė pagrindÄ atlikti kadastrinius matavimus.

Pažymėjo, kad Å¡ių iÅ¡vadų nepaneigia bylos aplinkybės, jog kadastro darbai buvo atliekami nesant pastatytoms ar pradėtoms statyti ginčo objekto sienoms. O tai, kad buvo apskaičiuotas ir užstatytas plotas bei tÅ«ris, nepagrįstais laikė ieÅ¡kovės teiginius, kad jie negalėjo bÅ«ti laikomi nekilnojamuoju turtu. Ä®vertinęs paminėtų aplinkybių visetÄ teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamų objektų kadastrinių matavimų bylas.  Vertindamas ieÅ¡kovės teiginius, kad ginčo statiniai niekada neegzistavo ir negalėjo egzistuoti kaip atskiri turtiniai vienetai, nes jie buvo statomi kaip vienas pastatas, pažymėjo, kad patys kreditoriai nustato bankrutavusios bendrovės turto pardavimo kainÄ ir jo pardavimo tvarkÄ ( Ä®BÄ® 23 straipsnio 5 punktas); kad Å¡is nutarimas nebuvo apskųstas (1 t., b. l. 126 - 128); kad 2013 m. liepos 4 d. kreditorių susirinkimas priėmė sprendimus dėl naujai suformuotų turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo (1 t., b. l. 129-132); kad nutarimai buvo priimti pradinio kreditoriaus AS „UniCredit Bank“ lemiamais balsais; kad kreditorių susirinkimas 2013 m. rugpjūčio 6 d. dar kartÄ patvirtino padalintų turto objektų pardavimo tvarkÄ ir kainas (1 t., b. l. 133-136); kad 2013 m. spalio 2 d.

įvyko kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo nagrinėjamas klausimas dėl visų padalintų objektų pardavimo kartu, kaip vieno objekto, t. y. kartu su BUAB „Egvilta“ priklausančiu pastatu (duomenys neskelbtini); kad pradinis kreditorius AS „UniCredit Bank“ balsavo prieÅ¡ tokį sprendimÄ (1 t., b. l. 139-144). Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad turto padalijimas į tris atskirus nekilnojamojo turto vienetus neatitiko kreditorių, įskaitant ir hipotekos kreditoriaus, interesų, o ieÅ¡kovei 2015 m. gegužės 29 d.

įrauktai į BUAB „Egvilta“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su perimtu reikalavimu iÅ¡ kreditoriaus SIA „UniCredit Leasing“ (SIA „UniCredit Leasing“ į kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯stojo vietoje AS „UniCredit Bank“), yra privalomi veiksmai, atlikti pradinių kreditorių – AS „UniCredit Bank“ ir SIA „UniCredit Leasing“.  Spręsdamas ieÅ¡kovės reikalavimo, pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, t. y. kaip nesant sandorio dalyko (CK 4.2 straipsnio 1, 2 dalis, 6.396 straipsnis), pagrįstumÄ bei atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad daiktai ginčijamose sutartyse apibrėžti ir individualizuoti, jiems suteikti atskiri unikalÅ«s numeriai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, – sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kove, kad ginčijami statiniai negalėjo bÅ«ti civilinės apyvartos objektai.

Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes teismas sprendė, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos nėra pagrindo pripažinti ginčijamų sandorių prieÅ¡taravimÄ imperatyvioms įstatymo nuostatoms.  Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės argumentų, kad ginčijami sandoriai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, nes jie sudaryti neegzistuojančio nekilnojamojo turto atžvilgiu, buvo nesilaikyta pagrindinių teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, taip pat buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, neteisėtai perleista valstybinės žemės nuomos teisė, teismas pažymėjo, kad kadastriniai matavimai, kurių pagrindu buvo individualizuoti pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyti daiktai, atlikti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų; kad pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ tais atvejais, kai žemės sklype yra keli savarankiÅ¡ki statiniai, žemės sklypo dalys nustatomos vadovaujantis matininko parengtu planu, kuriame iÅ¡skiriamos žemės sklypo dalys, bÅ«tinos statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

Ä®vertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Altarė“ pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu nuosavybės teise įgijo ginčo objektus, konstatavo, jog valstybės įgaliota institucija turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ iÅ¡nuomoti ne aukciono bÅ«du valstybinę žemę, užstatytÄ atsakovui nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste vertinant sudarytus pirkimo–pardavimo sandorius, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad jie prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei.Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis atsakovių BUAB „Egvilta“ ir UAB „Altarė“ 2013 m. spalio 3 d. sudarytas nekilnojamojo turto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartis.

  Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kininio reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 20 d. pažymÄ pažymėjo, kad iÅ¡ ginčijamos pažymos (t. 1, b. l.

42) matyti, jog Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus vyriausiasis specialistas patvirtino, kad statytojas UAB ,,Egvilta“ stato statinius, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be esminių nukrypimų nuo statinio projekto; kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. lapkričio 14 d. iÅ¡davė statybÄ leidžiantį dokumentÄ (statybos leidimÄ Nr. GN/1260/07-1365), o statinio kadastriniai matavimai atlikti 2013 m. birželio 1 d..

Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal nustatytÄ reglamentavimÄ atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tikrina pateiktus dokumentus, vertinant ar nėra esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Ä®vertinęs tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, patvirtinančių esminius nukrypimus nuo Projekto, todėl ir šį reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (CPK 185 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliantė Estijos Respublikos bendrovė Inti Kinnisvara OU praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 20­16 m. birželio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.  Nurodė Å¡iuos pagrindinius argumentus:    Teismas nepagrįstai sprendė, kad reikalavimas reiÅ¡kiamas ir actio Pauliana pagrindu, nes sandoriai ginčijami kitais pagrindais, t. y.

CK 1.80 straipsnyje ir 1.81 straipsnyje įtvirtintais. Pagrindinis argumentas, kuriuo remiantis ginčijami sandoriai, yra tai, kad jais perleisti nekilnojamieji daiktai apskritai neegzistavo ir visa jų formavimo procedÅ«ra buvo neteisėta, todėl atitinkamai Å¡ios aplinkybės ir buvo įrodinėjamos. Taigi pasisakydamas dėl; ieÅ¡kinio pagrįstumo actio Pauliana instituto prasme, teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas (CPK 256 straipsnis).   Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju buvo galimybė nustatyti nebaigtų statyti statinių plotÄ , tÅ«rį, vertę.

Teismas negalėjo daryti tokių iÅ¡vadų iÅ¡ esmės remdamasis vien tik kadastro bylų duomenimis, kurios ir buvo ginčijamos Å¡ioje byloje, taip pat nepagrįstai rėmėsi atsakovės UAB „Matikada“ teiginiais apie galimumÄ atlikti statinių kadastrinius matavimus ir parengti kadastrinių matavimų bylas, nes jie prieÅ¡tarauja nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimÄ ir kadastrinių matavimų atlikimo tvarkÄ reglamentuojantiems teisės aktams (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymui, Kadastro nuostatams, Taisyklėms).

Teismas nesigilino į Taisyklių, reglamentuojančių nebaigtų statyti statinių kadastro duomenų nustatymÄ , nuostatas, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju atsakovės UAB „Matikada“ pasirinktu bÅ«du apskaičiuotas užstatytas plotas ir tÅ«ris laikytini tinkamu Å¡ių parametrų nustatymu. Remiantis Taisyklių 128 punktu, kadastrinių matavimu metu užimtas pastato žemės plotas galėtų bÅ«ti apskaičiuojamas, kai yra pastatytos bent vieno antžeminės pastato dalies aukÅ¡to iÅ¡orės sienos ir yra Å¡io aukÅ¡to perdanga.

Pastato tÅ«ris yra skaičiuojamas pagal Taisyklių 131 punktÄ , kuriame nurodyta, kad pagal pastato iÅ¡orės matmenis ir nustatytÄ Ä¯kainojimo aukÅ¡tį Hi apskaičiuojamas pastato antžeminės dalies, požeminės dalies ir viso pastato tÅ«ris. Taisyklių 133.1. punkte nurodyta, kad pagrindinio pastato tÅ«ris skaičiuojamas dauginant horizontalaus pjÅ«vio plotÄ iÅ¡ įkainojimo aukščio Hi. Liko neaiÅ¡ku, kaip tÅ«ris apskritai galėjo bÅ«ti apskaičiuotas, kadangi abiejų pastatų atveju joks pirmas aukÅ¡tas, pagal kurio lygį virÅ¡ pamatų turi bÅ«ti nustatytas horizontalus pjÅ«vio plotas, bÅ«tinas statinių tÅ«riui apskaičiuoti, nėra ir nebuvo pastatytas.

 Nepagrįsta teismo išvada, kad faktas, jog statiniai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre paneigia ieškinio argumentus, kad atskirų nekilnojamųjų daiktų ginčo sutarčių sudarymo metu nebuvo. Teisinė registracija buvo atlikta šioje byloje ginčijamų sandorių, kadastrinių matavimų bylų ir Pažymos pagrindu. Pati teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, priklausomas nuo sandorio ar kito pagrindo buvimo ar nebuvimo, nes, panaikinus sandorį, išnyksta nekilnojamojo turto ir teisių į jį įregistravimo viešajame registre pagrindas.

 PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, aplinkybė, kad buvo projektuojami atskiri pastato korpusai nereiÅ¡kia, jog galėjo bÅ«ti formuojami atskiri statiniai, nes tai yra skirtingos teisinės kategorijos. Statant vienÄ statinį, jis statomas viename žemės sklype, po juo projektuojama viena stovėjimo aikÅ¡telė, numatomas įvažiavimas, vaikų žaidimo aikÅ¡telė, pėsčiųjų takai, požeminės infrastruktÅ«ros koridoriai, ir prieÅ¡ingai, numačius kelių atskirų statinių statybÄ , turėjo bÅ«ti sprendžiami privažiavimo, automobilių stovėjimo vietų ir kiti klausimai.

Tačiau teismas į Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus neatsižvelgė. Be to, teismo padarytos iÅ¡vados dėl statinių (korpusų) tiesioginio ryÅ¡io nebuvimo prieÅ¡tarauja į bylÄ pateiktiems statybos dokumentams, nes pagal techninio projekto ir statybos leidimo duomenis, jie buvo rengiami tik vienam objektui.   Teismas netinkamai įvertino kreditorių susirinkimų nutarimų turinį ir bankroto administratorės UAB „Avere“ veiksmus, todėl nepagrįstai sprendė, kad patys kreditoriai siekė tokio turto realizavimo.

Administratorės veiksmai, įgyvendinant 2013 m. balandžio 26 d. kreditorių nutarimÄ , neatitinka tikrosios kreditorių valios. Ydingas yra ne pats kreditorių nutarimas, o administratorės atliktas jo įgyvendinimas, nes kreditoriai nutarimÄ dėl turto skaidymo į atskirus vienetus priėmė vadovaudamiesi ekonomine logika – siekdami padidinti įkeisto turto likvidumÄ , tačiau dėl kylančių padalijimo legitimumo klausimų (dėl statinio projekto korekcijos, vieno statybos leidimo, taip pat iÅ¡tisinės stovėjimo aikÅ¡telės ir kt.) tokių padalintų daiktų valdymas, naudojimas ir disponavimas tapo ypač komplikuotas, o atskirų objekto dalių vertė ir likvidumas ne padidėjo, bet sumažėjo.

 Teismas neįvertino aplinkybės, kad Å¡iuo atveju egzistavo absoliutus fizinis pirkimo – pardavimo sutarties dalyko neįmanomumas – sutarties dalykas fiziÅ¡kai neegzistavo. Nors teismas nurodė, kad buvo galimybė pardavėjui daiktÄ parduoti, t. y. įsipareigoti jį perduoti pirkėjui nuosavybės teise už atlyginimÄ pinigais ir pirkėjo galimybė jį įgyti nuosavybės teise už atlyginimÄ , tačiau neįvertino to, kad nekilnojamojo turto perleidimo sutarties atveju galima įsipareigoti perduoti ne bet kokį daiktÄ , bet tik tam tikrus privalomus įstatymų kriterijus atitinkantį objektÄ , galintį bÅ«ti pripažintu ir įregistruotu kaip nekilnojamojo turto vienetas.   Teismas, atmesdamas reikalavimÄ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu, neįvertino aplinkybės, kad Å¡iuo atveju buvo perleisti ne realiai esantys pastatai, o neegzistuojantys daiktai, kurių faktiÅ¡kai valstybinėje žemėje nėra.

Tačiau iÅ¡ pradžių nustatęs, kad ginčo statiniai buvo suformuoti teisėtai, teismas toliau sandorių atitikimÄ CK normoms vertino tik formaliai, argumentus dėstydamas atsižvelgiant tik į aukščiau padarytas iÅ¡vadas dėl daiktų formavimo ir kadastrinių matavimų atlikimo galimumo. Nepagrįstai nevertino ieÅ¡kinio argumentų dėl neadekvačios sandorių sumos ir draudimo perleisti teisę naudotis valstybine žeme. Kaip matyti iÅ¡ ginčo sutarčių, BUAB „Egvilta“ perleido, o UAB „Altarė“ įsigijo armatÅ«rÄ už 86 886,01 Eur (300 000 Lt) bei betoninius stulpus už 144 810,01 Eur (500 000 Lt).

Tokios sandorių sumos, atsižvelgiant į perleidžiamus „statinius“ – jų fizinę bÅ«klę, atliktus statybos darbus, naudotas statybines medžiagas ir statybų baigtumÄ , akivaizdžiai parodo, kad buvo perleisti ne statiniai, o teisė pagal galiojančius teisės aktus naudotis valstybine žeme. Tai akivaizdžiai parodo, kad tokie sandoriai atitinka CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ sandorio absoliutaus negaliojimo pagrindÄ , nes teisė naudotis valstybine žeme negali bÅ«ti perleidžiama (Žemės įstatymo 9 straipsnis).   Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys esminius nukrypimus nuo statinio projekto, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančia Inspekcijos iÅ¡duotÄ PažymÄ .

Å i pažyma buvo ginčijama bÅ«tent tuo pagrindu, kad statiniai, dėl kurių ji iÅ¡duota, negalėjo bÅ«ti formuojami atskirais turtiniais vienetais, nes nuo pat statybų pradžios pagal visus statybų dokumentus ginčo pastatai buvo vieno statinio – daugiabučio gyvenamojo namo dalimi. Nei sandorio sudarymo metu, nei Å¡iuo metu nėra parengta jokio pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) techninio projekto, tokių statinių statybai nėra iÅ¡duotas ir statybos leidimas.  GinčijamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡analizavęs ne visus byloje esančius įrodymus ir iÅ¡sakytus argumentus, kas laikytina esminiu procesinės teisės normų pažeidimu, turėjusiu įtakos nepagrįsto sprendimo priėmimui.

Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl vieno pagrindinio byloje esančio įrodymo, t. y. dėl Tarnybos 2015 m. spalio 23 d. raÅ¡to Nr. 1SS-2911-(10.5), kuriuo patvirtinama, kad pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai negalėjo bÅ«ti atliekami, nes jų metu nebuvo galima nustatyti bÅ«tinų statinių parametrų. O taip pat nevertino nei pradinio kreditoriaus AS „UniCredit Bank“ paaiÅ¡kinimų, kokiomis aplinkybėmis buvo priimti kreditorių sprendimai parduoti įmonės turtÄ bei to, jog tikrosios kreditorių valios ir interesų neatitinka ne pats 2013 m. balandžio 26 d. kreditorių nutarimas, bet administratorės veiksmai jį įgyvendinant, nei argumentų dėl neadekvačios sandorių sumos ir draudimo perleisti teisę naudotis valstybine žeme.

Trečiasis asmuo SIA ,,UniCredit Leasing“ prisidėjo prie ieÅ¡kovės apeliacinio skundo, prašė skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Nurodė Å¡iuos pagrindinius argumentus: Teismas nepagrįstai ieÅ¡kinio reikalavimus kvalifikavo kaip reiÅ¡kiamus CK 6.66 straipsnio pagrindu ir tokiu bÅ«du peržengė ieÅ¡kinio ribas.   Teismas nepagrįstai nevertino ieÅ¡kovės argumentų, jog tikrosios kreditorių valios neatitinka ne pats 2013 m. balandžio 26 d. kreditorių nutarimas dėl turto padalinimo, bet administratorės veiksmai jį įgyvendinant.

Teismas skundžiamame sprendime tik nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį vienas iÅ¡ nekilnojamojo daikto formavimo bÅ«dų – padalijant nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯ atskirus nekilnojamuosius daiktus, tačiau nevertino, kokiu teisėtu bÅ«du ir pagrindais gali bÅ«ti atliktas toks padalinimas ir naujų daiktų suformavimas, t. y. nevertino esminių aplinkybių, turėjusių reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Administratorei neteisėtu bÅ«du įgyvendinus minėtÄ sprendimÄ atskirų projekto dalių vertė ir likvidumas ne padidėjo, o prieÅ¡ingai, neabejotinai sumažėjo.

Tai rodo ir ginčijamų turto perleidimo sandorių sÄ lygos – ginčo turtas perleistas tik už 231 696,01 Eur kainÄ , kai likusios (apie 1/3) projekto dalies vertė sudaro net 1 870 000 Eur. Likusios projekto dalies nepavyksta parduoti jau Å¡eÅ¡erius metus, tikėtina, kad to priežastis –komplikuotos jo vystymo galimybės. Atsakovė BUAB ,,Egvilta“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , prašė jį atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė Å¡iuos pagrindinius argumentus:  Teismas visiÅ¡kai pagrįstai padare iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys turi actio Pauliana požymių, nes bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių reiÅ¡kiami ieÅ¡kiniai negali bÅ«ti savitiksliai – jie turi bÅ«ti nukreipti tik į bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės finansinės padėties pagerinimÄ (turto kiekio ar turto vertes padidinimÄ ), kuris gali turėti tiesioginės įtakos kreditorių turtiniams interesams – finansinio reikalavimo patenkinimo apimčiai.

Teismas taip pat teisingai nustatė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, kad turto padalijimas į tris atskirus nekilnojamojo turto vienetus neatitiko kreditorių, įskaitant ir hipotekos kreditoriaus, interesų. Atsakovė UAB ,,Altarė“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , prašė jį atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė Å¡iuos pagrindinius argumentus:  IeÅ¡kovė visiÅ¡kai be pagrindo remiasi CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimo institutu, kaip kraÅ¡tutine teisine priemone.

Teismas visiškai tinkamai nustatė, kad ginčo sutartyje nurodyti daiktai yra apibrėžti ir individualizuoti, jiems suteikti atskiri unikalūs numeriai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijami statiniai negalėjo būti civilinės apyvartos objektais.  Ginčijami sandoriai neprieštarauja viešajai tvarkai. Visi ginčo pastatai jau yra pradėti statyti ant valstybinės žemės, todėl bet kuriuo atveju jiems naudoti bus reikalinga naudotis ir po jais esančia žeme.

Dėl to visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl sandoriai, kuriais tik pasikeitė statinių savininkas, galėtų pažeisti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas negali tikėtis naudotis valstybinės žemės dalimi, kuri yra užstatyta visiÅ¡kai kitais statiniais. Taigi Å¡ių sandorių sudarymo faktas negali bÅ«ti laikomas prieÅ¡taraujančiu vieÅ¡ajai tvarkai. Teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo pastatai teisėtai suformuoti kaip atskiri statiniai. Matininko veikla yra specifinė, kuriai taikomi ne tik teisės aktų reikalavimai, bet ir įvairÅ«s dalykiniai (procesiniai) standartai, taisyklės ir metodai (pavyzdžiui, matininko darbe taikomi įvairios techninio pobÅ«džio matavimų, brėžinių braižymo ir pan. taisyklės), todėl įrodinėjimo požiÅ«riu pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovė, kvestionuodama matininko veiksmų teisėtumÄ , privalėjo tai įrodinėti mažų mažiausia pasitelkdamas į pagalbÄ kitÄ Å¡ios srities specialistÄ , tačiau tai nebuvo daroma.

Dėl to subjektyvios ieÅ¡kovės interpretacijos statinių kadastrinių matavimų klausimu yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos. Atlikti ir užfiksuoti kadastrinių matavimų bylose statybos darbai atitinka numatytus projekte, o ieÅ¡kovės nurodoma „armatÅ«ra ir betoniniai stulpai“ nagrinėjamu atveju ir sudaro statinių pamatus. Taigi konstrukcijos, sudarančios pastatų pamatus, sudarė pagrindÄ atlikti kadastrinius matavimus. Å ių iÅ¡vadų nepaneigia ir bylos aplinkybės, kad kadastro darbai buvo atliekami nesant pastatytoms ar pradėtoms statyti ginčo objekto sienoms.  Ginčo objektai pagrįstai įregistruoti kaip savarankiÅ¡ki nekilnojamieji daiktai.

Nors ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde kvestionuojami VÄ® Registrų centro veiksmai įregistruojant ginčo objektus kaip atskirus statinius, tačiau ieÅ¡kovė niekada neginčijo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atliktų įrašų. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsniu (taip pat CK 4.262 straipsniu), pagal kurį nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymas į Nekilnojamojo turto kadastrÄ yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (3 dalis), o Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis), todėl ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje iÅ¡ viso neturi teisės kvestionuoti įrašų teisėtumo, kol jie nėra nuginčyti. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ginčo statinys negalėjo bÅ«ti padalintas į tris atskirus turinius vienetus.

Praktikoje dažnos situacijos, kai pagal vienÄ statybos leidimÄ statomas statinys yra padalijamas į kelis nekilnojamuosius daiktus. Å iuo atveju ir buvo susiklosčiusi rinkoje visiÅ¡kai įprasta situacija, kai pagal vienÄ statybos leidimÄ buvo statomi techniniu (statybos) požiÅ«riu trys atskiri pastatai, o juos jungė tik tai, kad jie vienas su kitu yra sujungti požemine stovėjimo aikÅ¡tele, tačiau visi trys objektai buvo statomi etapais, kada vienas pastatytas korpusas turėjo bÅ«ti pripažintas tinkamu naudoti ir jame esančios patalpos realizuojamos.

Tokiu bÅ«du iÅ¡ gautų lėšų turėjo bÅ«ti finansuojama kito korpuso statyba., o tam, kad kiekvienas korpusas galėtų bÅ«ti realizuotas, buvo bÅ«tina jį teisiÅ¡kai įregistruoti kaip savarankiÅ¡kÄ objektÄ .  Atsakovė UAB ,,Matikada“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , prašė jį atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė Å¡iuos pagrindinius argumentus:   Ginčo pastatai statomi pagal parengtÄ projektÄ ir iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , jie yra nebaigti statyti, t. y. pastatyta dalis pamatų, kurie yra tvirtai susieti su žeme.

Statomi pamatai yra iÅ¡kilę virÅ¡ žemės pavirÅ¡iaus tam tikrÄ aukÅ¡tį, jie užima apskaičiuojamÄ tarp pastatytų konstrukcijų žemės sklypo plotÄ , sudaro apskaičiuojamÄ erdvėje tÅ«rį. Tai yra pagrindai, kurie leidžia atlikti nebaigtų statyti pastatų kadastro darbus – surinkti nebaigtų statyti pastatų, t. y. jų pamatų, kadastro duomenis bei parengti jų kadastro duomenų bylas. Tuo tarpu ne vienas teisės aktas, reglamentuojantis kadastro darbus, nenumato, kiek ir kaip turi bÅ«ti pastatytas statinys, kad bÅ«tų galima atlikti jo kadastrinius matavimus ir pradėti nekilnojamojo daikto formavimo darbus.

Kadastro tvarkytojas, įregistruodamas pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę, patvirtino, kad parengtos kadastro duomenų bylos yra teisingos bei atitinka Kadastro įstatymo ir Nuostatų reikalavimus.  Nepaisant to, kad statybos leidimas nėra tikslus, iš projekto sprendinių yra suprantama ir akivaizdu, jog yra numatyta administracinio pastato ir dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuos jungia požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, statyba.

Atsakovės darbuotoja – matininkė, vadovaudamasi teisės aktais, praktika, patirtimi ir pateiktais dokumentais, parengė ginčo pastatų kadastro duomenų bylas, tokiu bÅ«du pradėdama nekilnojamojo daikto formavimo procedÅ«rÄ . Parengtos kadastro duomenų bylos pateiktos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kurios kompetencijoje ir yra spręsti, ar statiniai statomi ir nekilnojamieji daiktai formuojami be nukrypimų nuo parengto projekto, laikantis Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų reikalavimų.

IÅ¡aiÅ¡kėjus aplinkybėms ar priežastims, dėl kurių negalima / neįmanoma formuoti nekilnojamojo daikto, jo formavimo procedÅ«ra gali bÅ«ti nutraukta. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nenustatė pastatų statybos nukrypimų nuo projekto bei parengė atitinkamas pažymas, kurių pagrindu VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas įregistravo nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos.  Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , prašė jį atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodė Å¡iuos pagrindinius argumentus:     Teismas nurodė tinkamÄ teisinį reglamentavimÄ bei pagrįstai konstatavo, kad UAB ,,Matikada“ atliko nekilnojamųjų daiktų matavimus ir parengė kadastrinių matavimų bylas, užpildydama reikiamos formos lenteles, pateikdama brėžinius ir fotonuotraukas; kad VÄ® Registrų centras kadastrinių matavimu bylų ir Pažymos pagrindu atliko teisinę registracijÄ ; kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka; kad gręžtinių monolitinių pamatų dalys yra statinio, numatyto Statybos leidime dalys ir gali bÅ«ti nekilnojamojo kadastro objektais.

Ginčijamose pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyti nekilnojamojo daikto duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jiems suteikti atskiri unikalÅ«s numeriai, atlikti kadastriniai matavimai. Taigi nekilnojamojo turto objektas buvo apibrėžtas individualiais požymiais, todėl, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, galėjo bÅ«ti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalyku (LR CK 6.396 straipsnio 1 dalis). Nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodomais motyvais, kad Inspekcija iÅ¡duodama PažymÄ netinkamai atliko jai teisės aktų nurodytus veiksmus, nes turėjo patikrinti kadastrinių matavimų bylos matavimų bylų teisėtumÄ .

Tokios pareigos nėra nustatyta nei viename teisės akte, prieÅ¡ingai, įstatymų leidėjas atskiria skirtingų institucijų veiklos sferas. Inspekcijai teisės aktai nenumato pareigos tikrinti atliktų kadastrinių matavimų tinkamumÄ . Trečiasis asmuo E. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , prašė jį atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė Å¡iuos pagrindinius argumentus:   IeÅ¡kovė laikėsi nuomonės, kad ginčijami sandoriai pažeidėjo ir kitų BUAB ,,Egvilta" kreditorių teises, todėl teismas privalėjo pasisakyti ir dėl to, ar pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys gali bÅ«ti tenkinamas actio Pauliana pagrindu.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bankroto bylos turi vieÅ¡o intereso pobÅ«dį, todėl teismas privalėjo įvertinti, ar ginčijami sandoriai nepažeidė ieÅ¡kovės ir / ar kitų BUAB ,,Egvilta" kreditorių teisių.    Nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai, kad ginčo pastatai, prieÅ¡ingai nei nustatė teismas, negali bÅ«ti pripažinti nekilnojamaisiais daiktais. Teismui pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti „betoniniai stulpai“ bÅ«tent ir sudaro Techniniame projekte numatytus ir įrengtus Pastato 1 ir Pastato 2 pamatus, kurie yra neatsiejamai susiję su žeme (yra įrengti iki 18 m. gylio) ir jų negalima perkelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ nepakeitus jų paskirties bei iÅ¡ esmės nesumažinus jų vertės. Å ių pastatų pamatų sÄ lytis su žeme yra patvarus, t. y. neleidžiantis perkelti juos į kitÄ vietÄ , ir pasižymi atsparumu, neleidžiančiu pamatams atsidurti kitoje vietoje, veikiant įprastoms gamtos jėgoms.

Kadastro tvarkytojas įrašė nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ , todėl laikytina, kad atsakovės UAB ,,Matikada“ suformuotos kadastro duomenų bylos yra teisingos, pastatai galėjo bÅ«ti formuojami ir registruojami kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai.   Nepagrįsti skundo teiginiai, kad ginčo pastatai niekada neegzistavo ir negali egzistuoti kaip atskiri turtiniai vienetai. SprendimÄ dėl nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalinimo priėmė Å¡io statinio savininkas – BUAB „Egvilta".?Statybos techninio projekto aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 3.6 punkte numatyta, kad „projektuojamas pastatas susideda iÅ¡ trijų antžeminių korpusų.

Du 9 aukštų gyvenamieji korpusai talpinami palei rytinę ir vakarinę sklypo kraštines. Šiuos du korpusus palei pietinę sklypo kraštinę sujungia 1 aukšto komercinės paskirties korpusas“, Statybos techninio projekto statinių nužymėjimo plane nubraižyti trys atskiri pastatai (korpusai) su nuoroda „Projektuojami pastatai“, statybos techninio projekto aukštų planai parengti atskirai kiekvienam korpusui, korpuso aukšto plano brėžinyje rašoma – „Pastatas. Tipinio aukšto planas.

Rytinis korpusas; Pastatas. Tipinio aukÅ¡to planas. Vakarinis korpusas“, kiekvienas iÅ¡ Å¡ių atskirų korpusų – pastatų yra suprojektuotas su savo laikančiomis konstrukcijomis, inžinerinėmis komunikacijomis, elektros skydinėmis, Å¡ilumos mazgais ir kt, į kiekvienÄ iÅ¡ jų suprojektuotas atskiras patekimas(ai), jie tarpusavyje neturi tiesioginio ryÅ¡io, – visos Å¡ios aplinkybės yra tinkamas pagrindas formuoti atskirus nekilnojamuosius daiktus – pastatus (PastatÄ 1 ir PastatÄ 2).  IeÅ¡kovė ginčija administracinius aktus ir sandorius tuo pagrindu, kad pastatai negalėjo bÅ«ti formuojami kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai ir ginčijami sandoriai pažeidė imperatyvias teisės normas bei ieÅ¡kovės ir kitų BUAB „Egvilta“ kreditorių teises.

Teismas, vertindamas ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytas aplinkybes, neprivalėjo pasisakyti dėl Å¡ių skunde keliamų klausimų, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų išėjęs už ieÅ¡kinio reikalavimų ribų. Byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo, nes Å¡ie klausimai yra sprendžiami arba pasiraÅ¡ant susitarimus su nauju savininku, Å¡iuo atveju UAB ,,Altarė“, arba atitinkamai keičiant Statybos techninį projektÄ bei Statybos leidimÄ .    VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiais įrodymais remiantis ieÅ¡kovė daro iÅ¡vadas, kad įkeisto turto suskaidymas sukeltų tik dar didesnių turto likvidumo problemų, į bylÄ nepateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.

Taip pat negalima sutikti su ieÅ¡kove, kad administratorė neužtikrino, jog ginčo pastatai bÅ«tų likę įkeisti hipotekos kreditoriui. Pradiniam hipotekos kreditoriui buvo įkeistas tik pirmas korpusas, o ginčo pastatai turėjo bÅ«ti įkeisti po to, kai bus iÅ¡mokėta atitinkama kredito dalis, tačiau Å¡i sÄ lyga nebuvo įgyvendinta.    PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, iÅ¡ teismui pateiktų turto pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, kad jose yra nurodyti visi duomenys, įtvirtinti CK 6.396 straipsnio 1 dalyje – nurodytas nekilnojamas daiktas, kuris yra parduodamas, jį individualizuojantys (identifikuojantys) duomenys (unikalus numeris, adresas, pažymėjimas plane, baigtumo procentas ir t.t.) (sutarčių 1.1. punktai), taip pat jo vieta žemės sklype (sutarčių 1.1. ir 1.2. punktai).

Taigi ginčo Sutartys jų sudarymo metu atitiko ir Å¡iuo metu atitinka CK 6.396 straipsnio 1 dalies reikalavimus.  Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , prašė klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė Å¡iuos pagrindinius argumentus:      Sutiktina su ieÅ¡kovės teiginiu, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. nepasisakė dėl dalies byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, inter alia dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. spalio 23 d. raÅ¡to Nr. ISS-2911 -(10.5.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame konstatuota, kad ginčo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo metu negalima buvo nustatyti nei vieno iÅ¡ Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.4.2. punkte nurodytų pastatų parametrų, taip pat nebuvo galima nustatyti pastatų sienų statybos produktų, todėl minėtų statinių kadastriniai matavimai negalėjo bÅ«ti atliekami.

Manytina, kad minėtas Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡tas laikytinas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ nagrinėjamoje byloje. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. spalio 23 d. raÅ¡te Nr. 1SS-2911-(10.5.) iÅ¡dėstytus argumentus ir nusprendęs jais nesivadovauti, tinkamai argumentuoti savo pozicijÄ . Aplinkybė, kad statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiÅ¡kia, jog statinys yra naudojamas.

Pagal galiojančius teisės aktus, žemės sklypo nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrÄ veiklÄ ir eksploatuojant jį pagal esamÄ (tiesioginę) paskirtį. Todėl svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Nustačius, kad statinys žemės sklype neegzistuoja / nėra naudojamas pagal paskirtį, valstybinės žemės nuomos / pirkimo–pardavimo sutartis negali bÅ«ti sudaroma.

Nacionalinė žemės tarnyba nevykdo statinių priežiÅ«ros ar kitokių su statyba susijusių funkcijų, bet vykdydama priskirtas funkcijas žemės teisinių santykių srityje, vadovaujasi informacija, pateikiama kompetentingų institucijų, įskaitant ir informacijÄ , pateiktÄ vieÅ¡ajame registre. Todėl tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. konstatuotų, kad paminėtame valstybinės žemės sklype neegzistuoja 3 savarankiÅ¡ki statiniai, kurių eksploatavimui pagal paskirtį yra reikalingas žemės sklypas, bÅ«tų sprendžiama dėl teismo sprendimo įtakos susiklosčiusiems valstybinės žemės sklypo nuomos teisiniams santykiams.  Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – Nacionalinės žemės tarnybos prie Ūkio ministerijos Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti 2016 m. vasario 1 d., kovo 4 d., balandžio 25 d. posėdžių protokolus, Å¡ios Komisijos 2016 m. vasario 11 d., kovo 14 d., balandžio 29 d. iÅ¡vadas ir siÅ«lymus, Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos 2016 m. balandžio 29 d. raÅ¡tÄ , Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. birželio 8 d. lydraÅ¡tį.

Å io teismo nutartimi byloje dalyvaujantys asmenys įpareigoti pateikti savo pozicijÄ dėl minėtuose įrodymuose užfiksuotų aplinkybių bei priimtų sprendimų reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai.  IeÅ¡kovė Inti Kinnisvara Ou savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad pateikti papildomi įrodymai patvirtina jo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , jog buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo daikto formavimÄ , todėl prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kinys laikytinas pagrįstu.

  Atsakovė BUAB ,,Egvilta“ mano, kad pateikti nauji įrodymai neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, teismas teisingai įvertino tiek aktualų teisinį reguliavimÄ , tiek matininkės veiksmus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ . Atsakovė UAB ,,Altarė“ iÅ¡dėstė analogiÅ¡kÄ pozicijÄ bei papildomai pažymėjo, kad sprendimas dėl matininkės kvalifikacijos pažymėjimo panaikinimo yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jis yra neįsiteisėjęs. Taip pat prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsakovė UAB ,,Matikada“, trečiasis asmuo E. V. išdėstė pozicijas, analogiškas paminėtosioms. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad matininkės pažymėjimo galiojimas panaikintas po ginčo matavimų atlikimo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog juos atliko tam įgaliojimų ar kompetencijos neturintis specialistas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :  IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados  Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å ioje byloje teisėjų kolegija nenustatė nei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant Estijos Respublikos bendrovės Inti Kinnisvara Ou bei prie jos prisidėjusio trečiojo asmens SIA ,,UniCredit Leasing“ apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Dėl faktinių bylos aplinkybių   Teisėjų kolegija mano, kad prieÅ¡ pradedant nagrinėti apeliaciniame skunde apeliančių iÅ¡dėstytus argumentus tikslinga nurodyti byloje nustatytas Å¡iam ginčui aktualias faktines aplinkybes.    IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. lapkričio 14 d. atsakovei UAB ,,Egvilta“ iÅ¡davė statybos leidimÄ , kuriuo leista statyti 22 771,47 m2 ploto, devynių auÅ¡tų daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), pagal ,,Jungtinės architektų dirbtuvės“ UAB parengtÄ projektÄ (el. b. t. 1., b. l. 57-58).

  Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsakovei UAB ,,Egvilta“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB ,,Avere“. Teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai (du pirmos eilės kreditoriai su 4 687,59 Lt reikalavimu; trys antros eilės kreditoriai su 13 869,79 Lt reikalavimu; dvidešimt devyni trečios eilės kreditoriai su 6 078 913,48 Lt reikalavimais; iš viso – 6 097 471,26 Lt arba 1 765 949,74 Eur).

Teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi į įkeitimu užtikrintų kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktas UniCredit Bank Lietuvos skyrius su 1 993 884,34 Eur reikalavimu, kurio pagrindas – 2008 m. kovo 21 d. kreditavimo sutartis Nr.41000050-01 (el. b. t. 5, b. l. 86-136), kurios įvykdymas užtikrintas įmonei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu, Å¡i teismo nutartis įsiteisėjo 2011 m. kovo 29 d. (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-899/2011) (el. b. t. 1, b. l. 79-82; t. 3, b. l. 79-80).    Atsakovės BUAB ,,Egvilta“ kreditorių susirinkimas 2010 m spalio 29 d., 2011 m. vasario 14 d., balandžio 18 d., spalio 17 d. vykusiuose susirinkimuose, be kita ko, svarstė klausimÄ dėl BUAB ,,Egvilta“ nekilnojamojo turto – nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo kainos nustatymo bei jo pardavimo tvarkos (el. b. t. 1, b. l. 83-107).

Nepavykus parduoti minėto turto, 2013 m. balandžio 26 d. suÅ¡auktas kreditorių susirinkimas balsų dauguma (už – 52,17 proc., prieÅ¡ – 44,47 proc.) nutarė pavesti matininkui atlikti įmonei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, siekiant jį padalinti į tris savarankiÅ¡kus objektus (el. b. t. 1, b. l. 107-109).  Atsakovė UAB ,,Matikada“ atliko kadastrinius matavimus, kurių pagrindu 2013 m. birželio 11 d. suformuota žemės sklypo su statiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ (el. b. t. 1, b. l. 21-31) bei žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (el. b. t. 1, b. l. 39-49).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 20 d. iÅ¡davė PažymÄ apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, kuria patvirtino, jog daugiabutis, adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamosios paskirties pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), bei daugiabutis, adresu (duomenys neskelbtini), yra statomi be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija iÅ¡davė 2007 m. lapkričio 14 d. statybos leidimÄ (el. b. t. 1, b. l. 59-60).

VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 2013 m. birželio 25 d. įregistruoti nekilnojamieji daiktai – daugiabutis gyvenamasis namas 5A9/b, kurio baigtumas 1 proc. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir komercinis pastatas 4H1/b, kurio baigtumas 3 proc. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 32-35).   Atsakovės BUAB ,,Egvilta“ kreditoriai 2013 m. liepos 4 d. susirinkime, be kita ko, nusprendė minėtus pastatus parduoti kaip atskirus objektus (el. b. t. 3, b. l. 85-88), 2013 m. rugpjūčio 6 d. susirinkimas nustatė parduodamo turto iÅ¡ varžytinių kainÄ bei tvarkÄ , be kita ko, tai, kad nepardavus iÅ¡ antrųjų varžytinių pastato, adresu (duomenys neskelbtini), jį parduoti tiesioginių derybų bÅ«du didžiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusiam pirkėjui, bet ne mažiau kaip už 500 000 Lt; nepardavus iÅ¡ antrųjų varžytynių pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), jį parduoti tiesioginių derybų bÅ«du didžiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusiam pirkėjui, bet ne mažiau kaip už 300 000 Lt (el. b. t. 3, b. l. 89-92).  Atsakovės BUAB ,,Egvilta“ ir UAB ,,Altarė“ 2013 m. spalio 3 d. pasirašė Be varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis bankrutavusi atsakovė už 86 886 Eur (300 000 Lt) pardavė atsakovei UAB ,,Altarė“ komercinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei už 144 810 Eur (500 000 Lt) daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 18-20, 36-38). Atsakovės UAB ,,Egvilta“ bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi, įvertinęs tai, kad 2015 m. balandžio 29 d.

SIA „UniCredit Leasing“ ir Inti Kinnisvara Ou sudarė susitarimÄ dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuriuo SIA „UniCredit Leasing“ perdavė Inti Kinnisvara Ou 1 984 000 Eur (6 850 355,20 Lt) finansinio reikalavimo dalį, kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä patikslino ir į BUAB „Egvilta“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukė Inti Kinnisvara Ou su 1 984 000 Eur dydžio įkeitimu užtikrintu finansiniu reikalavimu bei sumažino SIA „UniCredit Leasing“ įkeitimu užtikrintÄ kreditorinį reikalavimÄ iki 10 577,30 Eur.  Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė.

IeÅ¡kovė bei trečiasis asmuo SIA ,,UniCredit Leasing“ su priimtu teismo sprendimu nesutinka, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.    Dėl ginčo esmės    Kaip minėta Å¡ioje nutartyje pirmiau, ieÅ¡kovė Inti Kinnisvara Ou kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiomis atsakovių UAB ,,Altarė“ ir BUAB ,,Egvilta“ 2013 m. spalio 3 d. sudarytas be varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto, t. y. pastato–daugiabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei komercinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis.

Mano, kad visų pirma šie sandoriai pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujantys CK 4.2 straipsnio 2 dalyje, 6.396 straipsnyje įtvirtintiems imperatyvams, pagal kuriuos šių sutarčių dalyku / objektu gali būti tik nekilnojamieji daiktai. Antra, taip pat mano, kad ginčo sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei – CK 1.81 straipsnio 1 dalis, nes šiais ginčo sandoriais faktiškai buvo perleista neperleidžiama teisė naudotis valstybine žeme, pažeistas viešasis interesas.

Ieškovė, siekdama paminėto teisinio rezultato, taip pat prašė panaikinti ginčo sutartimis perleistų Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylas Nr. 13/16911, nes, pasak jos, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – Taisyklės) 17-21, 128, 131, 147-148 p., Kadastro nuostatų 32.2.4.2., 32.2.7., 58 p., ginčo objektų parametrų (plotas, tūris, kt.), kuriuos privaloma įrašyti į kadastro duomenų bazę, atsižvelgiant į atliktus statybos darbus, faktiškai nebuvo galima nustatyti.

Taip pat praÅ¡o panaikinti kaip neteisėtÄ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 20 d. pažymÄ Nr. PASS-00-130620-00436 apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, nes, pasak jos, pastaroji iÅ¡duota neįvertinus aplinkybės, kad kadastrinės bylos suformuotos neteisėtai, o nekilnojamojo turto objektai realiai neegzistuoja, leidimas buvo iÅ¡duotas vienam, o ne trims pastatams statyti.  Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareikÅ¡to ieÅ¡kininio reikalavimo pagrįstumo klausimÄ , visų pirma įvertinęs ginčui aktualias įstatymų, taisyklių nuostatas (Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 5, 7, 68 dalys, 5 straipsnis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4-6 dalys, 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnis, Kadastro nuostatų 32.2.4.2. p., Taisyklių 17 p., 18, 176.8 p.) konstatavo, kad ieÅ¡kinyje minimos armatÅ«ra bei betoniniai stulpai sudaro techniniame projekte nurodytų statinių pamatus, todėl esant tokiai faktinei situacijai kadastriniai matavimai galėjo bÅ«ti atlikti – užstatytas plotas bei tÅ«ris galėjo bÅ«ti apskaičiuotas pagal rostverkų ir kolonų ribas, dauginant užstatytÄ plotÄ iÅ¡ įkainojimo aukščio.

Dėl Å¡ių priežasčių sprendė, kad nėra pagrindo naikinti ginčo kadastrinių bylų. Be to, pažymėjo, kad VÄ® Registrų centras, kuris patikrina jam pateiktų duomenų pagrįstumÄ , įregistravo Å¡iuos statinius, be kita ko, ir minėtų kadastrinių bylų pagrindu. Atmesdamas kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės teiginius, kad pastatas negalėjo bÅ«ti padalintas į tris atskirus nekilnojamojo turto vienetus visų pirma pažymėjo, kad tokį sprendimÄ priėmė patys bankrutuojančios įmonės kreditoriai, už tai balsavo ir pradinis kreditorius AS ,,UniCredit Bank“, t. y. toks sprendimas atitiko kreditorių, iÅ¡ jų ir hipotekos, interesus.

Antra, įvertinęs Statybos techninį projektÄ teismas nustatė, kad pastatas susideda iÅ¡ trijų antžeminių korpusų, t. y. dviejų devynių aukÅ¡tų gyvenamųjų korpusų, sujungtų su vieno aukÅ¡to komercinėmis patalpomis, kiekvienas iÅ¡ jų turi savo laikančiÄ sias konstrukcijas, inžinerines komunikacijas, atskirÄ patekimÄ Ä¯ statinį, todėl sprendė, kad prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, jie galėjo bÅ«ti formuojami kaip atskiri turiniai vienetai. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, o bÅ«tent tai, kad nebuvo nustatytas pagrindas panaikinti ginčo kadastrinių matavimų bylas, sprendė, jog, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, ginčo sutartyse nurodyti daiktai buvo apibrėžti ir individualizuoti, jiems suteikti unikalÅ«s numeriai, jie įregistruoti registre, – atmetė kaip nepagrįstÄ reikalavimÄ pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Tuo tarpu atmesdamas kaip nepagrįstus argumentus dėl Å¡ių sandorių pripažinimo negaliojančiais kitu pagrindu – CK 1.81 straipsnio 1 dalies, pažymėjo, kad kadastriniai matavimai, kurių pagrindu buvo individualizuoti pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyti daiktai, atlikti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl pagrįstai kartu su statiniais buvo perduota teisė ir į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ jie užima ir kuri bÅ«tina jam naudotis pagal paskirtį (CK 6.394 straipsnio 3 dalis).

Teismas taip pat spendė, kad nepagrįstas reikalavimas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 20 d. pažymÄ , nes ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog statybos darbai bÅ«tų vykdomi nukrypstant nuo projekto.    Kaip minėta, apeliantai, nesutikdami su paminėtomis teismo iÅ¡vadomis, iÅ¡ esmės laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Å¡iam ginčui aktualias įstatymų nuostatas, todėl nepagrįstai sprendė, jog žemės sklypuose esančios armatÅ«ros bei betoninių stulpų pakako siekiant nustatyti bÅ«tinuosius statinio parametrus ir, kad Å¡ie objektai gali bÅ«ti pripažįstami ir laikomi nekilnojamaisiais daiktais.     Teisėjų kolegija, susipažinusi su Å¡alių tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktais procesiniais dokumentais, bei skundžiamu teismo sprendimu, sutinka su apeliantais, kad jų reikalavimas pripažinti negaliojančiomis ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis iÅ¡ esmės atmestas teismui konstatavus tai, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ ginčo sklype esančios konstrukcijos vertintinos kaip statinių pamatai ir, kad jiems esant galima nustatyti bÅ«tinuosius jų parametrus ir užregistruoti Å¡iuos statinius nekilnojamojo turto registre.   Kaip minėta, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gautas trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡ymas prijungti naujus raÅ¡ytinius įrodymus (žr.

Å¡ios nutarties 37 p.). IÅ¡ paminėtų įrodymų matyti, kad pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės ir išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu panaikintas Å¡ioje byloje ginčo matavimus atlikusios ir pas atsakovę UAB ,,Matikada“ dirbusios matininkės A. Č. 2010 m. vasario 5 d. iÅ¡duotas matininko kvalifikacijos pažymėjimas (el. b. t. 6, b. l. 176). Toks sprendimas buvo priimtas Nuolatinei komisijai kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti (toliau – Komisija) iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo Inti Kinnisvara Ou raÅ¡tÄ dėl Å¡ios bylos ginčo statinių kadastrinių matavimų.

Komisija, įvertinusi antstolio Irmanto Gaidelio 2015 m. gegužės 7 d. suraÅ¡yto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis, ginčo kadastrinėse bylose esančiÄ informacijÄ , sprendė, kad sklypuose faktiÅ¡kai buvo rasti iÅ¡betonuoti stulpai ir virÅ¡ žemės kyÅ¡anti armatÅ«ra, t. y. tik dalis Å¡ių pastatų pamatų; kad nesant baigtų statinių pamatų matininkė negalėjo apskaičiuoti užstatytojo ploto, bruto ploto, tÅ«rio, statinių verčių, t. y. nė vieno iÅ¡ Nuostatų 32.2.4.2. p. nurodytų pastato parametrų, sienų statybos produktų, todėl kadastriniai matavimai negalėjo bÅ«ti atliekami; kad matininkė, kadastrinio matavimo metu formuodama atskirus pastatus, nesivadovavo statybÄ leidžiančio dokumento bei statinio projekto sprendiniais ir tokiu bÅ«du pažeidė Nuostatų 19 p., Taisyklių 14 p. (el. b. t. 6, b. l. 174-175, 177-195).  Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Nuolatinės komisijos žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, geodezininkų ir matininkų veiklai įvertinti darbo reglamentÄ , patvirtintÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-154, minėta Komisija vertina informacijÄ dėl kvalifikacijos pažymėjimo turėtojo padarytų veiklos pažeidimų, nagrinėja jų galimai padarytus pažeidimus, teikia iÅ¡vada dėl Å¡ių asmenų veiklos pažeidimų bei pasiÅ«lymus dėl nuobaudų jiems skyrimo, o iÅ¡nagrinėjus jai pateiktÄ medžiagÄ parengia iÅ¡vadÄ bei pateikia siÅ«lymus; kad savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo, Teritorijų planavimo, Nekilnojamojo turto kadastro bei Žemės įstatymais (2, 3.1.-3.3.

4. p.). Taigi Å¡ios Komisijos pateiktos iÅ¡vados bei pasiÅ«lymai laikytini oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ir juose užfiksuotos aplinkybės gali bÅ«ti paneigiamos tik kitais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, byloje dalyvaujantiems asmenims buvo suteikta galimybė pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl paminėtų įrodymų reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai. Visi, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovę, laikėsi vieningos pozicijos, kad pateiktas Ä®sakymas neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, be to, yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė mano, kad pastarieji įrodymai patvirtino jos ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus, jog atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo daikto formavimÄ .  IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad, kaip teisingai savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė byloje dalyvaujantys asmenys, nagrinėjamoje byloje matavimus atlikusi matininkė A. Č. 2016 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti minėtÄ Ä¯sakymÄ , kuriuo panaikintas jai iÅ¡duoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas.

Å io teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartimi byla sustabdyta iki įsiteisės nagrinėjamoje byloje apskųstas Vilniaus apygardos teismo sprendimas. Sustabdydamas bylÄ teismas pažymėjo, kad abejose bylose nagrinėjami tie patys argumentai, kurių pagrindu teismai tusi nuspręsti, ar statinių kadastriniai matavimai atlikti ir kadastrinių matavimų bylos suformuotos pagrįstai (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. eI-837-208/2017).Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau Å¡ioje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su atsakovų pozicija, kad, turint omenyje tai, jog Ä®sakymas, kuris priimtas minėtų Komisijos iÅ¡vadų pagrindu, yra apskųstas, jose nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kininiai reikalavimai atmesti teismui iÅ¡ esmė konstatavus ir vadovaujantis aplinkybe, kad pagal faktinę ginčo statinių bÅ«klę kadastriniai matavimai galėjo bÅ«ti atlikti bei buvo atlikti nepažeidžiant įstatymų nuostatų, o į bylÄ pateiktuose naujuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose – Ä®sakyme, Komisijos pasiÅ«lymuose ir iÅ¡vadose, kurie priimti valstybinės institucijos suformuotos Komisijos, kurios veikla, be kita ko, susijusi bÅ«tent su matininkų atliekamos veiklos vertinimu, konstatuota, kad faktiÅ¡kai matavimai negalėjo bÅ«ti atlikti, o matininkės veikla prieÅ¡taravo įstatymams, – sprendžia, kad Å¡ie įrodymai gali turėti esminės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

Kaip žinoma, teisimo pareiga yra teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , o Å¡i pareiga gali bÅ«ti tinkamai įgyvendinta tik nustačius ir iÅ¡tyrus visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei paÅ¡alinus kilusius prieÅ¡taravimus (CPK 2 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet į bylÄ pateikti prieÅ¡taringi įrodymai, susiję su atliktų kadastrinių matavimų teisėtumu, kurie, siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti ginÄÄ , privalo bÅ«ti paÅ¡alinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

Nagrinėjamu atveju taip pat aktualus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad tais atvejais, kai byloje yra prieÅ¡taringų įrodymų, kurie sukelia rimtų abejonių ir trukdo teismui įsitikinti fakto tikrumu, teismas turi iÅ¡naudoti prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimo galimybes per įrodinėjimo naÅ¡tos patikslinimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimus, o po to įvertinti įrodymų visumÄ . Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ , teisę ir nurodytÄ teismų praktikÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti, bet esminiai prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti paÅ¡alinti ar įtikinamai paaiÅ¡kinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant paÅ¡alinti minėtus esminius prieÅ¡taravimus Å¡alims turėtų bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti CPK įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis, viena iÅ¡ kurių galėtų bÅ«ti ir eksperto iÅ¡vada, siekiant nustatyti, ar ginčo sklypuose esančios statybinės konstrukcijos laikytinos pastato pamatais, ar jų pakanka siekiant nustatyti bÅ«simo pastato parametrus etc (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Todėl Å¡alims turėtų bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinta jų įrodinėjimo pareigÄ byloje ir pasiÅ«lyta specialių žinių reikalaujantiems klausimams spręsti ekspertizės skyrimo galimybę, o Å¡ia teise nepasinaudojus, taikyti įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese nesilaikančiai Å¡aliai atitinkamus procesinius padarinius.

Nenustačius ir iÅ¡ esmės neiÅ¡tyrus Å¡ių įrodymų bei nepaÅ¡alinus minėtų prieÅ¡taravimų, o taip pat nesuteikus Å¡alims galimybės pateikti naujus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius minėtas aplinkybes bei atsikirtimus į juos, iÅ¡ esmės nėra galimybės teisingai iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ (CPK185 straipsnis).Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra aktualÅ«s kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl bÅ«tent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, t. y. visi nurodyti faktai iÅ¡samiai turėtų bÅ«ti iÅ¡tirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant Å¡alių rungimosi principÄ , sudarant galimybę, etc. (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).

Taigi tik pirmosios instancijos teisme atskleidus bylos esmę ir jÄ iÅ¡nagrinėjus pirmiau nurodytais naujais aspektais, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pagal byloje jau esančius ir teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, pagal pateiktus apeliacinius skundus galėtų patikrinti tokio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260, 263, 301, 320 straipsniai).Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta pirmiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje susiklostė tokia situacija, jog minėtų reikalavimų pagrįstumas nagrinėtinas iÅ¡ esmės visiÅ¡kai naujais aspektais, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tirti, todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimas panaikintinas dėl bylos esmės neatskleidimo perduodant Å¡ia bylos dalį nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas nutaria netenkinti atsakovo UAB ,,Altarė“ praÅ¡ymo skirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes papildomi paaiÅ¡kinimai dėl byloje įrodinėtų aplinkybių galės bÅ«ti iÅ¡dėstyti pirmosios instancijos teismo proceso metu.Nusprendus, kad yra pagrindas panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, nes Å¡is klausimas turės bÅ«ti iÅ¡spręstas nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo.

             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,   n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.  Teisėjai                                                                 Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                                                              Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė                                                                                                                                                                Vigintas ViÅ¡inskis