ff00914f-4792-4ff5-b659-347fff0a8b49 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Artūras RidikasPranešėjas Artūras Ridikas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-834-719/2014Teisėja Rita Bilevičienė             Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00023-2014-7             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 3 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant: prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,gynėjui advokatui Anatolij Šichovcov,nuteistajam M.

U.,nuteistojo atstovui pagal įstatymÄ ir civiliniam atsakovui R. U.,nukentėjusiajam V. K.,vieÅ¡ame posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. U. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nustatė: M. U. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. gegužės 5 d. apie 15 val. vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu – paprašęs nukentėjusiojo V.

K. užrÅ«kyti, o Å¡iam nedavus vienÄ kartÄ sudavė kirviu nukentėjusiajam į deÅ¡inę alkÅ«nę ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ â€“ demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti jį iÅ¡ kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. Jis cituoja skundžiamÄ nuosprendį ir neigia padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Nurodo, kad nukentėjusįjį pažįsta iÅ¡ matymo, gyvena netoliese, tačiau nurodytu laiku nusikaltimo vietoje nebuvo, smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudojo.

Apeliantas pateikia savÄ jį byloje esančių įrodymų vertinimÄ , dėsto nukentėjusiojo ir jo brolio duotus parodymus ir mano, kad jie nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Taip pat M. U. nurodo, kad nukentėjusysis prastai mato, todėl daro prielaidÄ , kad jis galėjo apsipažinti. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes nuteistasis mano, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , todėl jis negalėjo bÅ«ti pripažintas kaltu ir nuteistas.Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas, nuteistasis ir atstovas pagal įstatymÄ prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusysis – atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.

įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v.

Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).BPK 20 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. įtvirtinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinė teismo teisė ir pareiga, todėl klausimÄ , kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kiekvienu atskiru atveju iÅ¡imtinai sprendžia tik teismas (teisėjas), kurio žinioje yra byla.

BK 284 str. 1 d. numatyta atsakomybė asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Teismų praktikoje jau yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡oji vie­ta yra to­kia vie­ta, ku­rio­je nusikalstamos vei­kos pa­da­ry­mo me­tu yra ar tu­ri tei­sę lankytis ki­ti as­me­nys. ĮžūlÅ«s veiksmai, grasinimai, patyčios arba vandaliÅ¡ki veiksmai pasireikÅ¡ti vieÅ¡ojoje vietoje gali tiek tada, kai aplink yra žmonių (tai laikytina nepagarbos demonstravimu aplinkiniams), tiek tada, kai aplink žmonių nėra (tai laikytina nepagarbos demonstravimu aplinkai).

Pažymėtina, kad fizinio smurto panaudojimo vieÅ¡ojoje vietoje prieÅ¡ kitÄ asmenį atveju nebÅ«tina, kad kiltų kitos pasekmės (aplinkiniams žmonėms bÅ«tų sukeltas iÅ¡gÄ stis ar kiltų sumaiÅ¡tis, aplinkiniai pasijustų Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, bÅ«tų nutrauktas kitų žmonių poilsis ar darbas, bÅ«tų padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sustabdytas eismas ar pan.) – jau pats fizinio smurto panaudojimas vieÅ¡ojoje vietoje prieÅ¡ kitÄ asmenį savaime sutrikdo visuomenės (konkrečiau jos nario, t. y. nukentėjusiojo) rimtį.

Vie­Å¡o­ji tvar­ka ga­li bÅ«­ti pažei­džia­ma tie­sio­giai ar­ba per po­vei­kį papildomiems ob­jek­tams – žmo­gaus sveika­tai ar­ba turtui. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad kaltininko veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.Å ioje byloje iÅ¡nagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pripažindamas M.

U. kaltu pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir iÅ¡vardijo jo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo konstatavimui reikÅ¡mės turinčius įrodymus, juos iÅ¡analizavo, atliko objektyvų jų vertinimÄ ir argumentavo savo sprendimÄ . Apylinkės teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisiamojo posėdžio metu. BylÄ nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino įrodymų liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį, paÅ¡alino iÅ¡kilusius prieÅ¡taravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumÄ .

Visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiÅ¡kiai nurodyti skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas visų jų nekartoja.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis V. K. jau įvykio dienÄ , t. y. 2013 m. gegužės 5 d. dėl sužalojimo kreipėsi į gydytojus bei policijÄ ir nurodė, jog jį sužalojo iÅ¡ matymo pažįstami jaunuoliai (12, 23, 35 b. l.). Vėliau, apklaustas po dviejų dienų, t. y. 2013 m. gegužės 7 d., nukentėjusysis patvirtino, kad jį sužalojo iÅ¡ matymo pažįstamas jaunuolis (24 b. l.).

Praėjus daugiau nei 10 mėnesių nuo įvykio nukentėjusysis konkrečiai nurodė, kad jį sužalojo bÅ«tent M. U. ir nurodė pastarojo gyvenamÄ jÄ vietÄ (13, 25–26 b. l.). Tokios savo nuoseklios pozicijos nukentėjusysis laikėsi ir pirmosios instancijos teisme (120–122 b. l.). Nukentėjusiojo parodymus apie jį sužalojusius vaikinus, jų skaičių, patirtÄ sužalojimÄ , kreipimÄ si į medikus ir kt. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės patvirtino įvykio metu netoli įvykio vietos buvęs jo brolis liudytojas A.

K. (30–31, 122–123 b. l.). Be to, nukentėjusysis parodė įvykio vietÄ , kurioje jis buvo sužalotas (14–16 b. l.), asmens parodymo atpažinti metu atpažino M. U. kaip asmenį, sužalojusį jį įvykio metu (38–40 b. l.).Vertinant nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus pažymėtina, kad iki įvykio jie artimai nepažinojo nuteistojo, nukentėjusysis teigė žinojęs, kad jis gyvena Å¡alia, buvo matęs jį. Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad nukentėjusysis pats, savo iniciatyva iÅ¡siaiÅ¡kino prieÅ¡ jį smurtÄ panaudojusį asmenį ir apie tai nurodė policijos pareigÅ«nams.

Byloje nėra, o ir apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikė jokių daugiau ar mažiau pagrįstų duomenų, kad minėti proceso dalyviai iki įvykio bÅ«tų buvę susipykę su nuteistuoju ir bÅ«tų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti apeliantÄ , kaltinant jį nusikaltimo padarymu. Paminėtų proceso dalyvių parodymai iÅ¡ esmės yra nuoseklÅ«s, tarpusavyje neprieÅ¡tarauja, papildo vieni kitus ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti tokiais nukentėjusiojo V. K. ir liudytojo A.

K. parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturi pagrindo.Nuteistasis M. U. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme neprisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir negalėjo pasakyti, kur ir kÄ jis veikė įvykio metu. Teisiamojo posėdžio metu M. U. patikslino, kad V. K. gyvena kaimynystėje ir pažįsta jį iÅ¡ matymo, kad jam nėra žinomos priežastys, dėl kurių nukentėjusysis galėtų jį apkalbėti ir neneigė, jog įvykio dienÄ galėjo sutikti nukentėjusįjį (49, 120 b. l.).

Čia bÅ«tina pažymėti, jog mokymosi įstaigoje M. U. charakterizuojamas neigiamai, kaip neprognozuojamo elgesio, pažeidinėjantis nustatytÄ drausmę ir besielgiantis chuliganiÅ¡kai ( 65 b. l.) ir tokia jo charakteristika iÅ¡ esmės atitinka nukentėjusiojo nurodytÄ â€“ pakankamai staigų, netikėtÄ ir nenumatytÄ jo elgesį įvykio metu. Ä®vertinus nuteistojo pozicijÄ matyti, kad M. U. davė kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisiamojo posėdžio metu patikrintiems įrodymams prieÅ¡taraujančius parodymus, nenurodydamas jokių jam nepalankių aplinkybių, todėl tokie jo parodymai iÅ¡ esmės vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir noras palengvinti savo teisinę padėtį.

Tikėti M. U. ir remtis pirmiau paminėtais jo parodymais iÅ¡ esmės nėra pagrindo.Pirmiau paminėtų įvykio aplinkybių ir byloje esančių duomenų vertinimas leidžia apeliacinį skundÄ nagrinėjančio teismo teisėjų kolegijai sutikti su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad ne kas nors kitas, o bÅ«tent nuteistasis, įvykio metu vieÅ¡oje vietoje panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d.Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas byloje nustatytas esmines tinkamam bausmės individualizavimui reikÅ¡mės turinčias bylos aplinkybes, tinkamai įvertino M.

U. asmenybę, kitas svarbias aplinkybes ir, nesant nei jo atsakomybę lengvinančių, nei jÄ sunkinančių aplinkybių, paskyrė apeliantui laisvės apribojimo bausmę, atitinkančiÄ BK 48 str. 2 d. numatytÄ tokios bausmės vidurkį. Skirdamas bausmę apylinkės teismas BK reikalavimų nepažeidė.Atsižvelgdamas į visas Å¡ias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritardamas skundžiamo nuosprendžio motyvams konstatuoja, kad prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė bylos įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priimtas procesinis sprendimas atitinka teisės aktų nuostatas ir suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bei panaÅ¡iose bylose.

Apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino M. U. kaltu padarius BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskyrė jam teisingÄ bausmę. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir prielaidos apylinkės teismo iÅ¡vadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų. Naikinti tokį nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p, nutaria: Nuteistojo M. U. apeliacinį skundÄ atmesti.Kolegijos pirmininkas             ArtÅ«ras RidikasTeisėjai             Valdas Meidus             Evaldas Vanagas