fefff641-5657-4e1d-b596-6047f1ddc721 · Kauno apygardos teismas

?Civiline? byla Nr. e2S-195-254/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15621-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.5 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24894-429/2019 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LIBECOM“ ieÅ¡kinį atsakovams JAV bendrovei „JOHN & JOHN, Inc.I“ atstovybei ir V.

M. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB „LIBECOM“ Kauno miesto apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2014 m. balandžio 15 d. sudarytÄ paslaugų pirkimo sutartį bei pagal Å¡iÄ sutartį sudarytÄ darbų atlikimo aktÄ ; taikyti restitucijÄ ir priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 12 743,28 Eur skolÄ .

2. IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti atsakovų turtÄ ir lėšas 12 743,28 Eur sumai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. AreÅ¡tavo atsakovams JAV bendrovės „JOHN & JOHN, Inc.I“ atstovybei ir V. M. priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises pareikÅ¡to reikalavimo sumai – 12 743,28 Eur.

Å io turto nesant ar jo nepakankant – pareikÅ¡to reikalavimo ribose nutarė areÅ¡tuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus, kredito įstaigų sÄ skaitose arba pas trečiuosius asmenis. Uždraudė atsakovams nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus bei turtines teises perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant jiems teisę nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus bei turtines teises valdyti ir naudotis jais. AreÅ¡tuojant atsakovams priklausančias pinigines lėšas, uždraudė atsakovams disponuoti jiems priklausančiomis piniginėmis lėšomis, leidžiant iÅ¡ jų daryti mokėjimus ieÅ¡kovei, mokėti darbo užmokestį įmonės darbuotojams, mokėti socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei.

Atsakovės turto areÅ¡tÄ vykdančiam antstoliui pavedė nustatyti konkrečiÄ lėšų sumÄ , kuri per vienÄ kalendorinį mėnesį atsakovų gali bÅ«ti panaudota fizinio asmens bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui ir įmonės veiklos operacijoms atlikti.

4. Teismas nurodė, kad byloje pareikÅ¡tas reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio, jo suma – 12 743,28 Eur – yra laikoma pakankamai didele, todėl kyla bÅ«simo teismo sprendimo nevykdymo rizika, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

5. Teismas įvertino, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas, ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suformulavo atsakovės prievolės atsiskaityti su ieÅ¡kove faktinį pagrindÄ , pridėjo raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais grindžia ieÅ¡kinio reikalavimus. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu atsakovas V. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį ir atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad BUAB „Libecom“ bankroto administratorius, vadovaudamasis Ä®BÄ® 11 str. 5 d. 8 p., 14 p., patikrinęs bankrutavusios įmonės sandorius nustatė, kad BUAB „Libecom“, atstovaujama atsakovo V. M., 2014-04-15 sudarė sutartį su atsakove JAV bendrovės “JOHN & JOHN, Inc.I” atstovybe dėl rinkos tyrimo, pagal kuriÄ V. M. iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB “Libecom” lėšų sumokėjo atsakovei - JAV bendrovės “JOHN & JOHN, Inc.I” atstovybei 44000,00 Lt (12 743,28 Eur) ir tuo ieÅ¡kovei bei jos kreditoriams buvo padaryta 12 743,28 Eur žala.

Šia paslaugų pirkimo–pardavimo sutartimi buvo pažeistos BUAB „Libecom“ ir jos kreditorių teisės, todėl ši sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia CK 6.66 str. pagrindu. Apeliantas nurodo, kad aplinkybės, kurios nurodytos ieškinyje ir kuriomis remiantis grindžiamas ieškinio reikalavimas, jau buvo tirtos. Tai patvirtina Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). 6.2. Byloje taikytinas senaties terminas, nes ieškovui visos bylos aplinkybės buvo žinomos 2018 kovo mėnesį.

IeÅ¡kovas baudžiamojoje byloje buvo pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 22 lapas). 6.3. Teismas, skundžiama nutartimi taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neatsižvelgė į aukščiau pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, jog ieÅ¡kovo pateikti įrodymai prieÅ¡tarauja ieÅ¡kinio reikalavimams. 6.4. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmiausia atlieka pareikÅ¡tų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimÄ .

Ä®sitikinęs, kad, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

7. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ nepateiktas. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

11. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos Å¡ios sÄ lygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Å ios sÄ lygos yra kumuliacinės. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu bent viena iÅ¡ sÄ lygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali bÅ«ti suvaržomi (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytÄ teisminę praktikÄ ; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

12. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas turi iÅ¡tirti ir įvertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia Å¡ių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ . Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar praÅ¡yme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018).

13. Apeliantas nurodo, kad aplinkybės, kurios nurodytos ieÅ¡kinyje ir kuriomis remiantis grindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, jau buvo tirtos. T.y. atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl ieÅ¡kinio tikėtino pagrįstumo, kaip sÄ lygos, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas, ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suformulavo atsakovės prievolės atsiskaityti su ieÅ¡kove faktinį pagrindÄ , pridėjo raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais grindžia ieÅ¡kinio reikalavimus.

14. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , teismas, prieÅ¡ įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tačiau, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo iÅ¡ esmės, t. y. netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-205-370/2017).

IeÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriÅ¡ko atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieÅ¡kovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sÄ sajumo (jei aplinkybė, kad su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020).

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019 ir kt.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1214-790/2019).

Tik įsitikinęs ieÅ¡kinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

16. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kinys grindžiamas argumentais, kad ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis pažeidžia UAB „LIBECOM“ kreditorių teises, todėl turi bÅ«ti prižinta negaliojančia. Sudarius ginčijamÄ sutartį ženkliai sumažėjo ieÅ¡kovės turtas, o pagal sutartį sumokėta sumÄ yra neadekvati atlikto paslaugos vertei. IeÅ¡kinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Todėl pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi preliminariai įvertinęs ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo klausimÄ , t. y. faktinį bei teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , pateiktus įrodymus, kuriais ieÅ¡kovė įrodinės ieÅ¡kinyje nurodytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali bÅ«ti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylÄ iÅ¡ esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas, ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suformulavo atsakovės prievolės atsiskaityti su ieÅ¡kove faktinį pagrindÄ , pridėjo raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais grindžia ieÅ¡kinio reikalavimus.

17. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad byloje taikytinas senaties terminas, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog aplinkybės, kurios nurodytos ieÅ¡kinyje ir kuriomis remiantis grindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, jau buvo tirtos baudžiamojoje byloje, t.y. ieÅ¡kovo pateikti įrodymai prieÅ¡tarauja ieÅ¡kinio reikalavimams, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas ir jie bus vertinami bylos nagrinėjimo metu. Å ių atskirojo skundo argumentų pagrįstumas bus įvertintas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, juos vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje ir jais remiantis spręsti, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neteisėta, nėra pagrindo.

18. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmiausia atlieka pareikÅ¡tų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimÄ . Ä®sitikinęs, kad, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad byloje pareikÅ¡tas reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio, jo suma – 12 743,28 Eur – yra laikoma pakankamai didele, todėl kyla bÅ«simo teismo sprendimo nevykdymo rizika, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal aktualiÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis, savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areÅ¡tui, jeigu į bylÄ nepateikiama duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018;

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019). Taigi, tikėtinÄ grėsmę, kaip vienÄ iÅ¡ sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti.

21. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nenurodė argumentų pagrindžiančių šį praÅ¡ymÄ . Pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, rėmėsi tik didele ieÅ¡kinio suma, o atsakovės elgesio nesÄ Å¾iningumo aspektu iÅ¡ viso nevertino. T.y. byloje nenurodyti ir nebuvo nustatinėjami konkretÅ«s duomenys (informacija) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sÄ Å¾iningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.), kurie galėtų bÅ«ti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis neatitinka įstatymo leidėjo ketinimų, nustačiusių galimybę taikyti Å¡ias iÅ¡imtines ir itin varžančias priemones tik tuo atveju, jeigu teismo sprendimo įvykdymui kyla reali grėsmė, o ne siejant jų taikymo galimybę vien su bylos iÅ¡kėlimu teisme (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta jokių konkrečių duomenų dėl skolininko nesÄ Å¾iningumo, jo ketinimų imtis veiksmų, slepiant (perleidžiant) turtÄ .

Byloje duomenų apie atsakovo turimÄ turtÄ nepateikta.

22. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normų, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , nes nenustatyta viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė sprendimo įvykdymui, todėl nebuvo pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama iÅ¡ dalies ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LIBECOM“ praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo V.

M. atžvilgiu atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastebėtina, kad atsakovė JAV bendrovei „JOHN & JOHN, Inc.I“ atstovybė Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties neskundė, todėl skundžiama nutartis šios atsakovės atžvilgiu, paliekama nepakeista. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo V.

M. atžvilgiu, panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LIBECOM“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo V. M. atžvilgiu atmesti. KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Dalė Burdulienė