Legislator Case Law & Legislation
feff3dd9-35fc-4b9f-be1b-a04ce0d984c4 AI generated

feff3dd9-35fc-4b9f-be1b-a04ce0d984c4 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number feff3dd9-35fc-4b9f-be1b-a04ce0d984c4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Bronius Valius                                                         Civilinė byla Nr. e2A-1576-538/2017                                                  Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01643-2015-4                        Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                   2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.6.17; 3.3.1.18.3 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 9 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos MisiÅ«nienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo S. S. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. S. ieÅ¡kinį atsakovei L.

Legislator headnote

AI generated

feff3dd9-35fc-4b9f-be1b-a04ce0d984c4 · Klaipėdos apygardos teismas: S. atiteko motorinė žoliapjovė – 300,00 Eur, televizorius – vertė 200,00 Eur. Priteisė iÅ¡ atsakovės L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 724,00 Eur kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę kilnojamojo turto dalį ieÅ¡kovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisė ieÅ¡kovui S. S. iÅ¡ atsakovo P. G. 7500 Eur kompensacijÄ už antro aukÅ¡to gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), atliktÄ Â pagerinimÄ . KitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė. IÅ¡ atsakovės L.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Bronius Valius                                                         Civilinė byla Nr. e2A-1576-538/2017                                                  Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01643-2015-4                        Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                   2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.6.17; 3.3.1.18.3 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 9 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos MisiÅ«nienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo S. S. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. S. ieÅ¡kinį atsakovei L.

S., atsakovams G. G. ir P. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokos metu įgyto turto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir piniginių lėšų padalijimo, kompensacijos priteisimo, 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir teismo išlaidų priteisimo bei atsakovės L. S. priešieškinį ieškovui S. S. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokos metu įgyto turto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir piniginių lėšų padalijimo ir teismo išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nutraukti santuokÄ dėl atsakovės kaltės, palikti atsakovei ikisantuokinę pavardę – G., atlyginti 1000 Eur neturtinę žalÄ , padalyti santuokos metu įgytÄ turtÄ ir pinigines lėšas, esančias Lietuvos Respublikos teritorijoje, priteisti iÅ¡ atsakovų kompensacijÄ už gyvenamojo namo pagerinimÄ . Nurodė, kad su atsakove iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iÅ¡vyko 2004 metų vasarÄ , kur ketino padirbėjus bei užsidirbus lėšų grįžti į LietuvÄ ir puoselėti glaudžius Å¡eimos santykius.

IeÅ¡kovas užsienyje daug dirbo, kad patenkintų Å¡eimos poreikius. Tačiau po kiek laiko atsakovė rodė nepasitenkinimÄ esamu gyvenimu, ko pasėkoje susidraugavo su parduotuvės, kurioje dirbo, savininku ir savo netinkamais ir negarbingais veiksmais bei elgesiu paliko namus ir pradėjo kartu gyventi su kitu vyru. Atsakovė Å¡eimÄ paliko 2014-02-18. Teigė, kad atsakovė iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, todėl jų bendras gyvenimas tapo negalimas ir preziumuojama jos kaltė dėl santuokos nutraukimo.

Pažymėjo, kad jaunesnioji dukra K. S. gyvena su atsakove, kurios iÅ¡laikymui ieÅ¡kovas moka po 50 Eur per savaitę. Vyresnioji dukra E. S. liko gyventi su ieÅ¡kovu. Santuokos metu įgijo automobilį (duomenys neskelbtini), kurį prašė palikti atsakovei, ieÅ¡kovui priteisiant iÅ¡ atsakovės 785 Eur kompensacijÄ už atsakovei tenkančiÄ didesnę dalį. Taip pat ieÅ¡kovas prašė padalyti po ½ dalį santaupų, esančių pas atsakovę. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, jog prieÅ¡ iÅ¡vykdami į (duomenys neskelbtini), su atsakove planavo užsidirbus Å¡iek tiek pinigų grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini).

Buvo sutarta su atsakovės tėvais (atsakovai G. G. ir P. G.), kad ieÅ¡kovui ir atsakovei grįžus atgal į LietuvÄ - Å¡ie perleis savo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) antrÄ jį aukÅ¡tÄ , todėl pradėjo namo rekonstrukcijos ir atnaujinimo darbus. KiekvienÄ vasarÄ nuo 2006 iki 2009 metų (4 metus iÅ¡ eilės) ieÅ¡kovas grįždavo atostogų į (duomenys neskelbtini), kurių metu pats dirbo prie Å¡io namo atnaujinimo darbų. Atsakovės tėvų namo atnaujinimas kainavo apie 32 959 Eur, todėl ieÅ¡kovas prašė jam kompensuoti visÄ investuotÄ sumÄ Ä¯ namo atnaujinimÄ .

Be to, atsižvelgiant į atsakovės elgesį (paliko Å¡eimÄ dėl kito vedusio vyro), parodytÄ neigiamÄ ir žalingÄ bendravimÄ su savo vyresniÄ ja dukra, ieÅ¡kovas patyrė ne tik dvasinius iÅ¡gyvenimus (sutuoktinės iÅ¡davystė ir santuokos priesaikos sulaužymas), bet ir dvasinį sukrėtimÄ dėl sutuoktinės bendravimo bÅ«do su vyresniÄ ja dukra, dėl kurio vyresnioji dukra patyrė didžiulį emocinį sukrėtimÄ , ieÅ¡kovas prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 1000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti.A.

L. S. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, juo prašė nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti pavardę – S., automobilį (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovės kaltė pasireiÅ¡kė tuo, kad ji buvo pavargusi nuo ieÅ¡kovo nuolatinių žeminimų, gÄ sdinimų, pavydo scenų kėlimo, todėl vienas nuo kito dar labiau nutolo, ji nebematė prasmės iÅ¡saugoti santuokÄ , kurioje jau ilgÄ laikÄ jautėsi nelaiminga.

Jos gyvenime atsirado žmogus, kuris jÄ suprato, palaikė ir pamilo tokiÄ , kokia yra. Su Å¡iuo žmogumi gyvena iki Å¡iol. IÅ¡ namų išėjo su maÅ¾Ä ja dukra K., kadangi ieÅ¡kovas jau buvo nuteikęs dukrÄ E. prieÅ¡ jÄ , tai ji atsisakė iÅ¡eiti iÅ¡ namų ir liko gyventi su tėčiu. Kadangi su ieÅ¡kovu augina dvi nepilnametes dukras, kurių pavardė – S., todėl prašė po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – S. ir santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad santuokoje neturi įgiję piniginių lėšų, vertybinių popierių, kas galėtų bÅ«ti įtraukta į dalytino turto balansÄ , taip pat Lietuvoje neturi jokių kreditinių įsipareigojimų.

A. A. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas kaip dovana jai asmeniÅ¡kai jos tėčio P. G., kuris 2009-04-14 nuo savo sÄ skaitos Å¡io automobilio pirkimui nuėmė 11273 Lt (3265 Eur). Iki Å¡iol Å¡iuo automobiliu naudojasi jos tėtis, o ji juo naudojuosi tik tuomet, kai grįžta į LietuvÄ . Taip pat 2008-07-28 įsigijo minkÅ¡tų baldų komplektÄ , už kuriuos mokėjo 5860 Lt (1697 Eur), tačiau Å¡iai dienai vertė stipriai sumažėjo, todėl dabar jo vertė yra 500 Eur, jį praÅ¡o priteisti atsakovei.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas yra pasiėmęs santuokoje įgytÄ motorinę žoliapjovę 300 Eur vertės, todėl jÄ prašė priteisti jam. Kadangi baldų komplekto vertė didesnė nei minėtos žoliapjovės, atsakovė sutiko ieÅ¡kovui sumokėti 100 Eur vertės kompensacijÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kretingos rajono apylinkės teismas 2017-05-26 sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nutraukė (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡as (duomenys neskelbtini), sudarytÄ santuokÄ tarp S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės L. S. kaltės. Nutraukus santuokÄ , atsakovei L. S. paliko santuokinę pavardę – S. Santuokoje įgytÄ automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskyrė atsakovei L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) o ieÅ¡kovui S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisė iÅ¡ atsakovės L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 785,00 Eur kompensacijÄ už atsakovei tenkančiÄ didesnę turto dalį. A. L. S. po santuokos nutraukimo atiteko vonios baldai 724,00 Eur vertės ir minkÅ¡tų baldų komplektas 500 Eur vertės. I.

S. S. atiteko motorinė žoliapjovė – 300,00 Eur, televizorius – vertė 200,00 Eur. Priteisė iÅ¡ atsakovės L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 724,00 Eur kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę kilnojamojo turto dalį ieÅ¡kovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisė ieÅ¡kovui S. S. iÅ¡ atsakovo P. G. 7500 Eur kompensacijÄ už antro aukÅ¡to gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), atliktÄ Â pagerinimÄ . KitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė. IÅ¡ atsakovės L.

S. ieÅ¡kovo S. S. naudai priteisė 877,50 Eur jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ atsakovo P. G. ieÅ¡kovo S. S. naudai priteisė 451,17 Eur jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ ieÅ¡kovo S. S. atsakovei G. G. priteisė 720,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ ieÅ¡kovo S. S. atsakovei L. S. priteisė 1207,50 Eur jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo S. S. valstybei 619,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atidėtÄ mokėti žyminį mokestį.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovės kaltės, kuri pasireiÅ¡kė atsakovės neiÅ¡tikimybe, nelojalumu sutuoktinio atžvilgiu. Teismas įvertinęs, jog sutuoktiniai santuokoje susilaukė dviejų vaikų, siekiant užtikrinti ir apsaugoti vaikų interesus, sprendė, jog tikslinga tenkinti atsakovės reikalavimÄ ir palikti jai santuokinę pavardę – S. Teismas atkreipė dėmesį, jog 2016-04-29 nutartimi Å¡ioje byloje ieÅ¡kinys priimtas tik dėl dalies reikalavimų, todėl vaikų iÅ¡laikymo, jų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos klausimai Å¡ioje byloje nespręstini.

Ä®vertinęs tai, jog byloje nepateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie ieÅ¡kovo patirtus iÅ¡gyvenimus, jog nėra duomenų apie itin pablogėjusiÄ ieÅ¡kovo sveikatÄ , apie gydymÄ si dėl patirto iÅ¡gyvenimo ar pažeminimo, taip pat į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas. Teismas nurodė, jog nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog už transporto priemonę (duomenys neskelbtini) mokėjo P. G. ar L.

S. iÅ¡ asmeninių lėšų, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas nustatęs, jog automobilis (duomenys neskelbtini) įgytas santuokoje, pripažino, jog jis priklauso sutuoktiniams po ½ dalį. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas 2006 metais ir iki 2014 metų gyveno kartu su atsakove, bendrai vedė Å«kį, bendrai mokėjo mokesčius, todėl atsakovės santaupos buvo naudojamos ne tik jos asmeninimas, bet ir ieÅ¡kovo poreikiams tenkinti.

Nesant byloje duomenų, jog atsakovė L. S. 5 000 Eur indėlį naudojo tik savo interesams, ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl santaupų dalies priteisimo atmetė. Konstatavo, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omai priteisti iÅ¡ atsakovų sumai už stogÄ , stogo apÅ¡iltinimÄ ir langus taikoma ieÅ¡kinio senatis, nes įvertinus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir Å¡alių bei liudytojų parodymus, akivaizdu, jog senatis suėjo 2015 metais. Konstatavo, kad antro aukÅ¡to pagerinimas įvertintinas 16 260 Eur. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas S. S. iÅ¡ dalies įrodė patirtas iÅ¡laidas už namo antro aukÅ¡to pagerinimÄ , todėl jam iÅ¡ atsakovo P. G. priteisė 7500 Eur kompensacijÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-05-26 sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡dėstyti taip: nutraukus santuokÄ , atsakovei L. S. palikti ikisantuokinę pavardę – G.; iÅ¡ atsakovės L. S. priteisti ieÅ¡kovui S. S. 1000 eurų neturtinę žalÄ ; Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 05 26 sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieÅ¡kovo S. S. reikalavimo dalį dėl 1/2 dalies 5000 eurų piniginės sumos priteisimo panaikinti iÅ¡ Å¡iÄ bylos dalį gražinti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui;

Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-05-26 sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė atsakovei L. S. po santuokos nutraukimo atitenka: vonios baldai - 724,00 Eur vertės ir minkÅ¡tų baldų komplektas - 500,00 Eur; ieÅ¡kovui S. S. atitenka motorinė žoliapjovė - 300,00 Eur, televizorius - vertė 200,00 Eur; panaikinti ir Å¡iÄ teismo sprendimo dalį gražinti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos -teismui. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-05-26 sprendimo dalį dėl 32959 eurų piniginės kompensacijos priteisimo panaikinti ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: priteisti ieÅ¡kovui S. S. iÅ¡ atsakovo P. G. ir G.

G. lygiomis dalimis 16479,50 Eur kompensacijÄ už antro aukÅ¡to gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), atliktÄ pagerinimÄ ; priteisti ieÅ¡kovui S. S. iÅ¡ atsakovės L. S. 16 479,50 euro piniginę kompensacijÄ už santuokoje įgyto turto vertės sumažėjimÄ ; panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-05-26 sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp bylos Å¡alių ir Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimÄ ar nutartį.Nurodo, kad atsakovės pozicijÄ palikti jai santuokinę pavardę palaikė tik atsakovės atstovė, pati atsakovė L.

S. jau vartoja savo mergautinę pavardę ir bÅ«simo naujo sutuoktinio pavardę, dėl to, ieÅ¡kovo nuomone, atsakovei turi bÅ«ti palikta mergautinė pavardė "G.", taip pakeičiant Å¡iÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Taip pat nurodo, kad jo reikalaujamas neturtinės žalos -1000 eurų yra protingas ir teisingas atlygis ieÅ¡kovui už jo patirtÄ pažeminimÄ , iÅ¡gyvenimus, todėl 1000 eurų neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti priteistinas iÅ¡ atsakovės L. S., Å¡is neturtinės žalos dydis atitinka ir teisminėje praktikoje taikomus neturtinės žalos dydžius analogiÅ¡kose bylose.

Teigia, kad jam buvo staigmena, kad ruoÅ¡iantis civilinei bylai dėl santuokos nutraukimo, turimuose dokumentuose jis aptiko raÅ¡ytinį dokumentÄ , kuris patvirtina, kad atsakovės L. S. mama - atsakovė G. G. pinigines lėšas sumoje 5000 eurų pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ , kuri Å¡iuos pinigus padėjo terminuotam 1 metų indėliui, su galimybe šį indėlį pratęsti. Pažymi, kad minkÅ¡tų baldų komplektas buvo pirktas už tuo metu labai didelę 5860 litų ( 1697 eurų) sumÄ , Å¡iuo baldu komplektu beveik niekas nesinaudojo, jo bÅ«klė yra labai gera, todėl jis sutinka šį baldų komplektÄ pasiimti natÅ«ra, nes Å¡ių baldų iÅ¡sineÅ¡imui iÅ¡ gyvenamojo namo jokių problemų nekyla, kaip baldai buvo įneÅ¡ti, taip jie iÅ¡ gyvenamojo namo gali bÅ«ti iÅ¡neÅ¡ti.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieÅ¡kinio senatį sprendžiant klausimus dėl kompensacijos už langus ir gyvenamojo namo stogÄ pritesimÄ . Nurodo, kad Kretingos rajono apylinkės teismas nevertino ieÅ¡kovo į civilinę bylÄ patiektos sÄ matos, kurioje buvo pateiktas iÅ¡samus atliktų darbų apraÅ¡ymas ir įvertinimas, Å¡io įrodymo atsakovai nenuginčijo, taip pat pažymi, kad teismas nevertino ieÅ¡kovo į civilinę bylÄ pateiktų iÅ¡klotinių, kurios patvirtina, kad nei atsakovė G.

G., nei atsakovas P. G. iÅ¡laidų dėl gyvenamojo namo remonto nepatyrė. IeÅ¡kovas nurodo, kad stogo remonto, langų keitimo darbai buvo atlikti iÅ¡ jo Å¡eimos piniginių lėšų, atsakovas P. G. savo piniginių lėšų į namÄ neinvestavo, nes namo 2 aukÅ¡tas turėjo bÅ«ti skirtas ieÅ¡kovo Å¡eimos gyvenimui, nes bÅ«tent atsakovės L. S. tėvai G. jų Å¡eimÄ Ä¯kalbėjo nepirkti žemės sklypo namo statybai, o pasiÅ«lė įsiruoÅ¡ti gyvenamojo namo 2 aukÅ¡tÄ , kuris turėjo atitekti jų Å¡eimai.

IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė L. S. turi jam kompensuoti 1/2 dalį piniginių lėšų kurios buvo investuotos į jos tėvams G. priklausantį namÄ ir tokiÄ pozicijÄ grindžia CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, kurios Kretingos rajono apylinkės teismas Å¡ioje byloje netaikė, taip padarydamas materialinės teisės normų pažeidimÄ dėl to teismo sprendimo dalis dėl piniginės kompensacijos priteisimo yra keistina. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė L. S. praÅ¡o skundÄ atmesti.Nurodo, kad teismo sprendimas palikti jai santuokinę pavardę yra teisingas ir pagrįstas, o taip pat atitinkantis teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose.

Mano, kad faktas, jog apeliantas dėl savo neva patirtų iÅ¡gyvenimų nesikreipė į jokius gydytojus, psichologus ar kitus žmones, o tiesiog jai išėjus iÅ¡ namų puolė į kitos moters glėbį ir jÄ parsivedė gyventi po 2 mėnesių nuo jos išėjimo, įrodo, kad jokios neturtinės žalos ieÅ¡kovas nepatyrė. Pažymi, kad teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimÄ dėl 1/2 dalies 5000 Eur piniginės sumos priteisimo ir pagrįstai motyvavo, kad nuo 2006 m. iki 2014 metų ieÅ¡kovas gyveno kartu su ja, bendrai vedė Å«kį, bendrai mokėjo mokesčius, todėl Å¡ios santaupos buvo naudojamos ne tik jos asmeniniams, bet ir ieÅ¡kovo poreikiams tenkinti.

Teigia, kad raÅ¡ytiniais įrodymais įrodė, kad baldus prieÅ¡ 9 metus pirko už 5860 Lt. Nurodo, kad teismas teisingai sprendime pažymėjo, jog ji nėra suremontuotos namo dalies savininkė, kartu su ieÅ¡kovu santuokoje įgytomis lėšomis prisidėjo prie namo antro aukÅ¡to pagerinimo, todėl nėra pagrindo iÅ¡ jos reikalauti priteisti kompensacijos dalį. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai G. G. ir P. G. praÅ¡o skundÄ atmesti.Nurodo, kad atsakovų P. G. ir G. G. nuomone, Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo iÅ¡ P. G. yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti Å¡ios sprendimo dalies nėra jokio teisinio pagrindo.

Apelianto skunde dėstomos aplinkybės ir samprotavimai dėl galimo teismo sprendimo neteisėtumo nėra argumentuoti ir teisiÅ¡kai pagrįsti, be to, prieÅ¡taraujantys procesinėms ir materialiosioms teisės normoms ir teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, dėl ko apelianto skundas dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo yra atmestinas visa apimtimi. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, atsižvelgdamas į darbų atlikimo pabaigÄ , nustatė, kad gyvenamojo namo pagerinimo darbų ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2015 m. ir apelianto nurodytu pagrindu keisti teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutraukta Å¡alių santuoka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų. Nustatyta, kad 1990-09-25 Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta santuoka tarp ieškovo S. S. ir atsakovės L. S.. Šalys santuokos metu susilaukė dviejų vaikų – E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. S., gim (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro pažymų nustatyta, jog sutuoktinių vardu įregistruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje nėra.

IÅ¡ VÄ® Regitra pažymų nustatyta, jog atsakovės L. S. vardu 2009-07-21 yra įregistruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įgytas santuokoje; ieÅ¡kovo S. S. vardu įregistruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡o nustatyta, jog atsakovų P. G. ir G. G. vardu įregistruotas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), minėtas turtas atsakovams priklauso nuosavybės teise po ½ dalį pagal 1988-06-17 teismo sprendimÄ , kuriuo nustatyta naudojimosi tvarka, t.y. atsakovei G.

G. priskirtas pirmas minėto gyvenamojo namo aukÅ¡tas, o atsakovui P. G. priskirtas antras minėto gyvenamojo namo aukÅ¡tas. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos pirminės 2015-10-16 paskaičiuotos iÅ¡laidų detalizacijos, matyti, jog ieÅ¡kovas namo pagerinimus įvertino 32959,00 Eur sumai. IÅ¡ SEB banko iÅ¡raÅ¡o nustatyta, jog ieÅ¡kovas S. S. į savo sesers A. K. sÄ skaitÄ 2007-2008 metais pervedė 8500,00 Eur. IÅ¡ tarptautinio mokėjimo pavedimo Paylink Euro kvito nustatyta, jog ieÅ¡kovas 2006-06-26 pervedė atsakovei G.

G. 5000,00 Eur. IÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o laikotarpiu 2006-01-03 – 2010-01-11 nustatyta, jog jis atsakovei G. G. dalimis per kelis kartus pervedė iÅ¡ viso dar 3501,50 Eur sumÄ . IÅ¡ apmokėjimo kvito už baldų komplektÄ nustatyta, jog 2008-07-28 atsakovės L. S. vardu buvo atliktas mokėjimas 5860,00 Lt sumai (1697,17 Eur). IÅ¡ pateiktų 2005 metais PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų nustatyta, jog atsakovas P. G. apmokėjo sÄ skaitas: 1140,00 Lt sumai, 12002,04 Lt sumai, 2533,39 Lt sumai.

Byloje pridėtos fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, jog gyvenamojo namo antrame aukÅ¡te buvo atlikti remonto, atnaujinimo darbai.Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, nutraukė Å¡alių santuokÄ dėl atsakovės kaltės; nutraukus santuokÄ , atsakovei paliko santuokinę pavardę – S.; santuokoje įgytÄ automobilį (duomenys neskelbtini) priskyrė atsakovei, o ieÅ¡kovui priteisė iÅ¡ atsakovės 785 Eur kompensacijÄ už atsakovei tenkančiÄ didesnę turto dalį; nustatė, kad atsakovei po santuokos nutraukimo atitenka: vonios baldai – 724 Eur vertės ir minkÅ¡tų baldų komplektas – 500 Eur, o ieÅ¡kovui atitenka motorinė žoliapjovė – 300 Eur, televizorius – vertė 200 Eur; priteisė iÅ¡ atsakovės 724 Eur kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę kilnojamojo turto dalį ieÅ¡kovo naudai; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo P. G. 7500 Eur kompensacijÄ už antro aukÅ¡to gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), atliktÄ Â pagerinimÄ .Apeliantas su dalimi teismo sprendimo nesutinka, argumentuoja, kad atsakovei turi bÅ«ti palikta mergautinė pavardė „G.“, taip pakeičiant Å¡iÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Å is argumentas atmestinas. CK 3.69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.Kaip byloje nustatyta, Å¡alys turi du nepilnamečius vaikus E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. S., gim (duomenys neskelbtini), kaip minėta, CK 3.69 straipsnio 2 dalies nuostatos numato iÅ¡imtis, kada reikalavimas uždrausti sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę netaikomas, taigi Å¡alims turint du nepilnamečius vaikus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei po santuokos nutraukimo paliko santuokinę pavardę.Apeliantas argumentuoja, kad jo reikalaujamas neturtinės žalos -1000 eurų yra protingas ir teisingas atlygis ieÅ¡kovui už jo patirtÄ pažeminimÄ , iÅ¡gyvenimus.

Å is argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiÅ¡kė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sÄ lygojo santuokos iÅ¡irimÄ , atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smÅ«gis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų Å¡eimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobÅ«džio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, Å¡eimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).Nors ieÅ¡kovas ir teigia, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė pažeminimÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, taigi darytina iÅ¡vada, kad neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas nepriteisė pagrįstai (CPK 178, 185 straipsniai).Apeliantas tai pat nurodo, kad Å¡ioje byloje yra svarbu nustatyti kada ir kokiu bÅ«du buvo nuimtas 5000 eurų atsakovės indėlis, nes tai leistų padaryti iÅ¡vadÄ apie Å¡ių piniginių lėšų panaudojimÄ .

Teisėjų kolegija su Å¡iuo argumentu nesutinka.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas 2006 metais ir iki 2014 metų gyveno kartu su atsakove, bendrai vedė Å«kį, bendrai mokėjo mokesčius, taigi akivaizdu, kad pinigai buvo panaudoti Å¡alims gyvenant santuokoje ir vedant bendrÄ Å«kį, todėl darytina iÅ¡vada, kad pinigai panaudoti Å¡eimos poreikiams tenkinti. Byloje nėra duomenų, kad 5000 eurų atsakovė bÅ«tų panaudojusi tik savo poreikiams tenkinti, nuo 2011 metų duomenų apie Å¡iuos pinigus nėra, 2014 metas Å¡alims pradėjus gyventi skyrium Å¡ių pinigų ieÅ¡kovės sÄ skaitoje jau nebuvo, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas ½ dalies 5000 erų indėlio nepriteisė pagrįstai.

Be to, kaip nurodė ir pats ieÅ¡kovas, Å¡ias lėšas atsakovė buvo gavusi iÅ¡ savo mamos G. G..Apeliantas argumentuoja, kad minkÅ¡tų baldų komplektas, kuris priteistas atsakovei, buvo pirktas už tuo metu labai didelę 5860 litų ( 1697 eurų) sumÄ , Å¡iuo baldu komplektu beveik niekas nesinaudojo, jo bÅ«klė yra labai gera, todėl jis sutinka šį baldų komplektÄ pasiimti natÅ«ra, nes apelianto vertinimu, teismas nustatė per maÅ¾Ä Å¡ių baldų vertę. Å is argumentas atmestinas.Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).

Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios Å¡alys. Jei toks Å¡alių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali bÅ«ti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentÄ tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo Å¡alys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R.

A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar dėl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų. Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose.

Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta Å¡ių principų iÅ¡imtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindÄ veikti vieno iÅ¡ sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R.

A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kaip byloje nustatyta, ginčo objektas minkÅ¡tų baldų komplektas įvertintas 500 Eur, jis pirktas prieÅ¡ 9 metus už 5860 Lt. IeÅ¡kovė pateikė duomenis iÅ¡ interneto, kad tokių baldų vertė Å¡iuo metu apie 500 eurų, atsakovas, nors nesutinka su Å¡ia kaina, kitÄ kainÄ patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas, kad Å¡ie baldai yra pas atsakovės tėvus, pagrįstai Å¡iuo baldus paliko atsakovei, o ieÅ¡kovui priteisė kompensacijÄ .

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ieÅ¡kinio senatį sprendžiant klausimus dėl kompensacijos už langus ir gyvenamojo namo stogÄ pritesimÄ . Å is argumentas atmestinas.CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad senatis Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti skaičiuojama nuo to tada, kada atsakovė išėjo iÅ¡ namų, nes atsakovės išėjimas iÅ¡ namų nėra susijęs su ieÅ¡kovo atliktu remontu.

Taigi nėra pagrindo ieÅ¡kinio senatį dėl iÅ¡laidų namo pagerinimui susieti su atsakovės išėjimu iÅ¡ namų, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad akivaizdu, jog senatis suėjo 2015 metais, todėl teismas pagrįstai Å¡iems reikalavimams taikė ieÅ¡kinio senatį. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista kompensacija už jo pinigines lėšas, kurios buvo investuotos į atsakovės tėvams priklausantį namÄ . Su Å¡iais argumentais teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pagerinimus ir netinkamai nustatė priteistinos sumos dydį. NagrinėjamÄ situacijÄ reglamentuoja CK 6.501 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato kÄ kita (CK 6.629 straipsnio 2 dalis)..Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo atlikti pagerinimai vertintini ne pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ sÄ matÄ , o vertintinos turėtos ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės iÅ¡laidos atliktam remontui.Kaip byloje nustatyta, ieÅ¡kovas pagrįsti patirtas iÅ¡laidas pateikė iÅ¡laidų detalizacijÄ ir bankinių pavedimų iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių nustatyta, jog atsakovei G.

G. ieÅ¡kovas pervedė 8501,50 Eur, iÅ¡ SEB banko iÅ¡raÅ¡o nustatyta, jog ieÅ¡kovas S. S. į savo sesers A. K. sÄ skaitÄ 2007-2008 metais pervedė 8500 Eur, kuri teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pinigai buvo pervesti, kad atsiskaitytų už remonto darbus. Taigi darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos už atliktus atsakovų namo II aukÅ¡to pagerinimus sudarė 17 001,50 eurų. Pažymėtina, kad ½ dalį Å¡ios sumos sudaro atsakovės L. S., kaip ieÅ¡kovo sutuoktinės, turėtos iÅ¡laidos, dėl kurių ji nereiÅ¡kia reikalavimo atsakovams, taigi darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo patirtos atliktų pagerinimų iÅ¡laidos sudaro 8500,75 eurų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad remontas atliktas namo II aukÅ¡te, kuris nuosavybės teise priklauso tik atsakovui P. G., taigi nors ieÅ¡kovas prašė daikto pagerinimo iÅ¡laidas priteisti ir iÅ¡ G.

G., teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovui atlyginti daikto pagerinimo iÅ¡laidas turi pareigÄ tik atsakovas P. G..Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamos teismo sprendimo dalis keistina, padidinant ieÅ¡kovui S. S. iÅ¡ atsakovo P. G. priteistÄ kompensacijÄ už antro aukÅ¡to gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), atliktÄ Â pagerinimÄ , nuo 7500 eurų iki 8500,75 eurų, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalis 4 punktas). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Kadangi pakeista tik teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos ieškovui priteisimo iš atsakovo P. G., bylinėjimosi išlaidos keistinos tik šioje dalyje, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovo P. G. atžvilgiu tenkinta tik 53 procentai reikalavimų, įvertinus tai, kad P. G. taip pat turėjo 720 eurų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo P. G. ieškovui priteistos 451,17 Eur bylinėjimosi išlaidos, kita teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktina nepakeista (CPK 93 straipsnio 4 dalis, CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas teikdamas apeliacinį skundÄ turėjo sumokėti 904 eurus žyminio mokesčio, sumokėjo 200 eurų, 704 eurų sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies dėl reikalavimo atsakovui P. G., iÅ¡ atsakovo P. G. į valstybės biudžetÄ priteistina 191 euro žyminis mokestis, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 200 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme P. G. ir iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ priteistina 513 eurų žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

       Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 256, 302 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimÄ pakeisti.Padidinti ieÅ¡kovui S. S. iÅ¡ atsakovo P. G. priteistÄ kompensacijÄ už antro aukÅ¡to gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), atliktÄ Â pagerinimÄ nuo 7500 eurų iki 8500,75 eurų. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui S. S. iÅ¡ atsakovo P. G. priteista 451,17 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.      Priteisti iÅ¡ atsakovo P. G. 191 eurÄ Å¾yminį mokestį į valstybės biudžetÄ .      Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. S. 200 eurų turėtų advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme P. G. ir 513 eurų žyminį mokestį į valstybės biudžetÄ . Teisėjai                                                                 Irma Čuchraj                                                                               Erika MisiÅ«nienė                                                                               Almantas Padvelskis                                                                              Â