fefebdbc-ef0c-431d-8ffa-4b315bba779f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-598-236/2015Procesinio sprendimo kategorija 45.4.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 29 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino ir Kazio KailiÅ«no (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-876-538/2015 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“ dėl konkurso sÄ lygų pripažinimo neteisėtomis.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Gensera“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Kretingos vandenys“, praÅ¡ydamas pripažinti, kad supaprastinto riboto konkurso „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtra Kretingos rajone (JokÅ«bave ir GrÅ«Å¡laukėje)“ (pirkimo Nr. 157481), paskelbto CVP IS 2014 m. lapkričio 12 d., sÄ lygų 4.2.6 p. reikalavimo dalis, kad dalyviai turi pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teritorinės Valstybinės mokesčių inspekcijos ar valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ dokumentÄ , patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis, 4.3 p., 5.1.5 p.

a) dalis, 5.1.6, 5.3, 6.1, 6.2, 13.4 ir 13.8 punktų reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas UAB „Gensera“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas atsisakė nagrinėti pretenzijÄ formaliu pagrindu. IeÅ¡kovas laikė konkursÄ neteisėtu, kadangi atsakovas toliau vykdydamas konkursÄ pagal neskaidrias, dviprasmiÅ¡kas ir pirkimo objekto neatitinkančias sÄ lygas ribojo tiekėjų konkurencijÄ , pažeidė vieÅ¡Ä jį interesÄ . IeÅ¡kovas manė, kad turiningieji viešųjų pirkimų aspektai turi virÅ¡enybę prieÅ¡ formaliuosius, todėl pretenzijoje keliant reikalavimus, susijusius su minimaliais kvalifikaciniais reikalavimais tiekėjams bei kitomis svarbiomis procedÅ«romis nuo kurių, iÅ¡ esmės, priklauso pirkimo objektÄ atitinkančio tiekėjo parinkimas ir pirkimo tikslų pasiekimas, perkančioji organizacija tokia pretenzijÄ privalėjo iÅ¡nagrinėti.

IeÅ¡kovo UAB „Gensera“ teigimu, atsakovas UAB „Kretingos vandenys“, atsisakęs nagrinėti ieÅ¡kovo pretenzijas, iÅ¡ esmės nustatė, kad bet kuri perkančioji organizacija gali atmesti tiekėjų pretenzijas dėl konkurso sÄ lygų neteisėtumo vien formaliu pagrindu, nepaisant to, jog pretenzijos reikalavimai ir motyvai iÅ¡ tiesų bÅ«tų pagrįsti, teisėti ir užtikrinantys VPÄ® nurodytų principų laikymÄ si ir pagal tokias patikslintas sÄ lygas (jei jos bÅ«tų patikslintos) įvykdytu pirkimu bÅ«tų pasiekti pirkimo tikslai.

IeÅ¡kovas nurodė, jog konkurso sÄ lygų 5.1.5 p.

a) dalis dėl dalyvio minimalių kvalifikacijos reikalavimų yra neproporcinga pirkimo objektui, dirbtinai ribojanti tiekėjų konkurencijÄ , pažeidžianti VPÄ® įtvirtintus principus, todėl naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta. Perkančioji organizacija pirkimo sÄ lygų 5.1.6 punktu kėlė nepagrįstÄ reikalavimÄ dalyviams bÅ«ti įvedusiems visas atitinkamos srities kokybės vadybos užtikrinimo priemones, kadangi pagal pirkimo objektÄ tokios priemonės nebuvo bÅ«tinos.IeÅ¡kovo teigimu, konkurso sÄ lygų 5.3 punkte atsakovas nenurodė aiÅ¡kių, konkrečių pagrindinių darbų, kuriuos privalės atlikti tiekėjas tuo atveju, jei rangos sutarties vykdymui jis numatys pasitelkti subrangovus.

IeÅ¡kovo teigimu, tokios esminės konkurso sÄ lygos dviprasmiÅ¡kumas sudarė sÄ lygas atsakovui vertinti paraiÅ¡kas pateikusius tiekėjus nelygiaverčiai, taip pat dirbtinai riboja konkurencijÄ , kadangi minėta nuostata iÅ¡ esmės reikalauja, kad visi konkursu perkami darbai yra pagrindiniai darbai, kuriuos privalo atlikti tiekėjas, jei jis numato remtis subrangovų pajėgumais. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad konkurso sÄ lygų 6.1 punkto reikalavimas, kad joks konkurso dalyvis negali bÅ«ti kito dalyvio subrangovu, jeigu jau pateikia paraiÅ¡kÄ (pasiÅ«lymÄ ) kaip pavienis dalyvis arba kaip jungtinės veiklos partneris tam pačiam pirkimui, taip pat 6.2 punkte nustatytas subrangovų dalyvavimo keliose paraiÅ¡kose (pasiÅ«lymuose) neribojimas nepriklausomai nuo atliekamų darbų rÅ«Å¡ies sudarė prielaidas tam pačiam subrangovui dalyvauti konkurse su keliais dalyviais teikiant atskirus pasiÅ«lymus, todėl iÅ¡ esmės sudarė visas sÄ lygas suinteresuotiems dalyviams susitarti dėl paraiÅ¡kų pateikimo dokumentų ir paties pasiÅ«lymo (kai bus atrinkti pasiÅ«lymus teiksiantys kandidatai) kainos.

IeÅ¡kovo teigimu, konkurso sÄ lygų 4.2.6 punkto nustatytas reikalavimas dirbtinai sukÅ«rė konkurso dalyviams trukdžius dalyvauti konkurse, didino dalyvių administracinę naÅ¡tÄ , mažino vieÅ¡ojo pirkimo konkurso skaidrumÄ bei galimai sukÅ«rė dirbtinius pagrindus atmesti dalyvio pasiÅ«lymus dėl formalių priežasčių. IeÅ¡kovas konkurso sÄ lygų 4.3 punkto reikalavimÄ dėl valstybės institucijų pažymų iÅ¡davimo termino laikė neaiÅ¡kiu, dviprasmiÅ¡ku, todėl neteisėtu ir naikintinu arba tikslintinu.

IeÅ¡kovo teigimu, konkurso sÄ lygų 13.4, 13.8. punktai dėl kvalifikacinės atrankos paraiÅ¡kas pateikusių tiekėjų skaičiaus pažeidžia imperatyvias teisės aktų nuostatas, todėl naikintini kaip neteisėti. Atsakovas UAB „Kretingos vandenys“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad įstatymas įpareigoja perkančiÄ jÄ organizacijÄ nagrinėti tiekėjo pateiktas pretenzijas, todėl atsakovas turėjo teisę spręsti, ar tiekėjo pateikta pretenzija atitinka reikalavimus, ar ji priimtina ir nagrinėtina iÅ¡ esmės, taip pat teisę spręsti dėl pretenzijos pateikimo termino atnaujinimo.

Atsakovas laikė, kad jei perkančioji organizacija pretenzijÄ atmeta ne tik dėl nepagrįstų tiekėjo argumentų, bet ir dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino, tai tokie atsakovo veiksmai de jure nelemia pretenzijos pateikimo terminu atnaujinimo, o tokia situacija patenka į CPK 4233 straipsnio 3 dalies reguliavimÄ . Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, jog pretenzijos pateikimo terminų praleidimas nesuponavo perkančiajai organizacijai teisės nenagrinėti tiekėjo pretenzijos (nors ir pateiktos praleidus terminus).

Pažymėjo, kad aplinkybių, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas negalėjo ir neturėjo galimybės pareikÅ¡ti perkančiajai organizacijai pretenzijos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytu terminu ieÅ¡kovas nenurodė pateikdamas pretenzijas, taip pat nenurodė ir teismui. Atsakovo teigimu, vieÅ¡ojo pirkimo dalyviai vieÅ¡ojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedÅ«rose turi elgtis apdairiai ir paisyti Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų terminų. Viešųjų pirkimų dalyviams keliami didesni rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai, ieÅ¡kovas, kaip Å«kio subjektas, neabejotinai turintis patirties viešųjų pirkimo dalyvavime, siekdamas laiku pareikÅ¡ti pretenzijÄ atsakovui ir tinkamai įvykdyti ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedÅ«rÄ turėjo ir galėjo bÅ«ti rÅ«pestingesnis ir atidesnis, veikti aktyviau.

Atsakovo vertinimu, perkančioji organizacija pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnyje numatytÄ terminÄ pretenzijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų pateikti, todėl pretenzijos palikimas nenagrinėta atitiko Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir teismų praktikÄ bei neprieÅ¡taravo turiningajam vertinimui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kovo UAB „Gensera“ ieÅ¡kinio atsakovui UAB „Kretingos vandenys“ dėl konkurso sÄ lygų pripažinimo neteisėtomis netenkinti.Teismas nustatė, kad atsakovas pirkimo sÄ lygas paskelbė 2014 m. lapkričio 12 d.

CVP IS priemonėmis. Teismas sutiko su atsakovu, jog vėliausiai pretenzija dėl pirkimo sÄ lygų galėjo bÅ«ti pareikÅ¡ta 2014 m. lapkričio 19 d. (pirkimo sÄ lygų 34.1 p. ir VPÄ® 94 str. 1 d. 2 p.).Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas UAB „Gensera“, nenurodydamas svarbių praleidimo priežasčių (CPK 12, 178 straipsniai), pretenzijÄ dėl pirkimo sÄ lygų 4.2.6 punkto, 4.3 punkto, 13.4 ir 13.8 punktų pareiÅ¡kė 2014 m. gruodžio 1 d. PapildomÄ pretenzijÄ dėl pirkimo sÄ lygų 5.1.6 punkto, 6.1 punkto. ir 6.2 punkto ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė dar vėliau – 2014 m. gruodžio 3 d.

Teismas nurodė, kad atsakovas vieÅ¡ai paskelbė apie pirkimÄ ir jo sÄ lygas, todėl sutiko su atsakovu, jog visi tiekėjai turėjo vienodas sÄ lygas susipažinti su pirkimo sÄ lygomis, jas įvertinti bei skųsti Viešųjų pirkimų įstatymo ir pirkimo sÄ lygose nustatyta tvarka. Pirkimo informacija, įskaitant ir tiekėjams keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, tapo žinoma arba turėjo tapti žinoma nuo paskelbimo apie pirkimÄ (įskaitant ir pirkimo sÄ lygas) dienos. Teismas pažymėjo, jog perkančioji organizacija privalėjo laikytis savo pačios nustatytų pirkimo taisyklių ir nepažeisti norminių teisės aktų.

Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomÄ konkursÄ , pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursÄ informuotas tinkamai ir turėtų operatyviai ginti galbÅ«t pažeistas subjektines teises. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina tiekėjo pareigÄ domėtis vykdomu konkursu ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises (Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. SprendimÄ Uniplex, C-406/08, Rink. 2010, p. 1-817).

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas apskundimo terminÄ praleido 11 dienų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jeigu perkančioji organizacija iÅ¡nagrinėtų tiekėjo pretenzijÄ dėl konkurso sÄ lygų, kuri pareikÅ¡ta praleidus terminÄ , kitų tiekėjų atžvilgiu tai bÅ«tų vertintina kaip Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinto lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimas. Tokia situacija bÅ«tų vertintina ir kaip savo pirkimo sÄ lygose įtvirtintų taisyklių pažeidimas.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas pretenzijas dėl pirkimo sÄ lygų pateikė praleidęs Viešųjų pirkimų įstatymo ir pirkimo sÄ lygose nustatytÄ 5 darbo dienų terminÄ . Svarbių priežasčių, pateisiančių praleidimo priežastis, nepateikė, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino termino pretenzijoms pateikti ir ieÅ¡kovo pretenzijų nenagrinėjo (VPÄ® 94 str.1 d. 2 p., CPK 78 str.).             Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pagrįstai termino pretenzijai nagrinėti neatnaujino ir pretenzijos neiÅ¡nagrinėjo, tai reiÅ¡kia, kad Å¡iuo atveju teismas nėra saistomas pareigos konkurso sÄ lygas nagrinėti.

             Teismas nurodė, kad ir preliminariai vertinant pirmÄ jÄ ieÅ¡kovo pretenzijÄ , matyti, kad ji nėra susijusi su konkurso sÄ lygų neteisėtumu iÅ¡ esmės.              Teismas taip pat nurodė, kad atskirai pažymėtina, kad antrojoje pretenzijoje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė naujas abejones dėl konkurso sÄ lygų nepagrįstumo, anksčiau aptarus, kad teismui nėra pareigos nagrinėti konkurso sÄ lygų pagrįstumo, teismas dėl antrosios pretenzijos nepasisako.

             Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vieÅ¡ojo intereso – pirkimo objekto – nelaikė virÅ¡esniu už visuomenės suinteresuotumÄ sÄ Å¾ininga tiekėjų konkurencija, visuomenei nekilo akivaizdžios ir neiÅ¡taisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga, todėl teismas neperžengė ieÅ¡kinio ribų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas UAB „Gensera“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino termino pretenzijoms pateikti ir nenagrinėjo ieÅ¡kovo pretenzijų bei nepagrįstai sprendė, jog teismui nėra teisinio pagrindo nagrinėti konkurso sÄ lygų;2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog kiekvienas vieÅ¡ajame pirkime dalyvaujantis Å«kio subjektas yra profesionalus viešųjų pirkimų dalyvis, todėl kiekvieno tokio dalyvio pareiga - domėtis vykdomais konkursais.

Apelianto teigimu, dauguma vieÅ¡uosiuose pirkimuose dalyvaujančių Å«kio subjektų, veikiančių statybų sektoriuje, neturi realių finansinių galimybių turėti atskiro viešųjų pirkimų dokumentus analizuojančio ir paklausimus, pretenzijas ir pasiÅ«lymus rengiančio skyriaus. Apelianto finansinės galimybės leidžia savo sudėtyje turėti tik vienÄ darbuotojÄ atsakingÄ už viešųjų pirkimų dokumentų peržiÅ«rÄ ir parengimÄ , todėl vienas darbuotojas tikrai nėra pajėgus per trumpÄ laiko tarpÄ Ä¯sigilinti į keletÄ viešųjų pirkimų sÄ lygų vienu metu ir per 5 darbo dienų laikotarpį parengti paklausimus, pretenzijas ir kitus dokumentus perkančiosioms organizacijoms;3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog perkančiajai organizacijai iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovo pretenzijÄ dėl konkurso sÄ lygų, kuri pareikÅ¡ta praleidus terminÄ , bÅ«tų pažeistas VPÄ® 3 str. 1 d.

įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Apelianto teigimu, viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus;4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pagrindų peržengti ieškinio ribas.

Apelianto teigimu, pirkimo objektas yra visuomenei svarbių vandentiekio ir nuotekų tinklų bei valymo įrenginių statyba, kuriÄ Ä¯vykdžius Kretingos rajono JokÅ«bavo ir GrÅ«Å¡laukės apylinkių gyventojai (bendruomenė) turėtų realias galimybes naudotis vandentiekio ir nuotekų valymo paslaugomis. Kadangi pirkimo objekte įgyvendinamų darbų kokybė tiesiogiai priklauso nuo tiekėjo, kuris bus parenkamas pagal ginčijamus konkurso sÄ lygų reikalavimus, tik nuo vykdomų konkurso procedÅ«rų skaidrumo ir pagal jas parinkto tiekėjo kompetencijos, priklausys kokybiÅ¡kas vieÅ¡ojo intereso poreikių užtikrinimas ir pirkimo tikslų įgyvendinimas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Kretingos vandenys“ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovas nurodo Å¡iuos atsikirtimus:

1) supaprastinų pirkimų atveju, 5 darbo dienų terminas pretenzijai dėl konkurso sÄ lygų teisėtumo pareikÅ¡ti pradedamas skaičiuoti nuo momento, kai perkančioji organizacija paskelbia apie pirkimÄ . Jeigu tiekėjas neturi galimybės susipažinti su pirkimo dokumentais ir nurodo svarbias priežastis, perkančioji organizacija gali patenkinti tiekėjo praÅ¡ymÄ terminÄ atnaujinti ir iÅ¡nagrinėti pretenzijÄ pirkimo sÄ lygų ir VPÄ® nustatyta tvarka;2) ieÅ¡kovas nenurodė svarbių termino pretenzijai pareikÅ¡ti praleidimo priežasčių, kadangi nepakankami ieÅ¡kovo žmogiÅ¡kieji iÅ¡tekliai nėra laikytini svarbia priežastimi.

Tuo tarpu, atsakovui yra svarbu, kad jo vykdome pirkime dalyvautų profesionalÅ«s, pajėgÅ«s įgyvendinti pirkimo objektÄ ir kompetentingi tiekėjai, kad Å¡ie operatyviai iÅ¡sinagrinėtų pirkimo sÄ lygas, laiku pateiktų klausimus, praÅ¡ymus, paraiÅ¡kas ir pasiÅ«lymus;3) IeÅ¡kovas neginčija pirkimo sÄ lygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pirkimo įgyvendinimo techninių sprendinių, tik ginčija kvalifikacijos reikalavimų pagrindimÄ ir atrenkamų tiekėjų teikti pasiÅ«lymus skaičių, todėl net tenkinus ieÅ¡kinį, tiekėjų kompetencija, pajėgumai nepasikeistų, todėl žala visuomenei nebus padaryta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas pakeistinas. Dėl bylos nagrinėjimo ribų Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Gensera“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-876-538/2015,sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl viešųjų pirkimų Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai.

Remiantis VPÄ® 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslÄ â€“ sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant viešųjų pirkimų institutÄ , yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybiÅ¡kÄ prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darniÄ ir tinkamÄ veiklÄ , gavimÄ , skatinti konkurencijÄ ir rinkos plėtrÄ , užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimÄ , garantuoti lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius.

Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, todėl VPÄ® vieÅ¡iesiems pirkimams nustatyti specialÅ«s reikalavimai, o Å¡io įstatymo nuostatos aiÅ¡kintinos ir taikytinos taip, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų koordinavimo Bendrijos lygiu procese iÅ¡skiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugÄ , bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugÄ bei Å¡ių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimÄ (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d.

Sprendimas Komisija prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315). Dėl termino pretenzijai pareikÅ¡ti Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino termino pretenzijoms pateikti ir nenagrinėjo ieÅ¡kovo pretenzijos. Teisėjų kolegija laiko Å¡iuos apelianto argumentus nepagrįstais dėl sekančių priežasčių.Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvoje įvirtinta peržiÅ«ros procedÅ«ra apima privalomÄ ikiteisminę stadijÄ (VPÄ® 93 str. 3 d.).

Å ios teisių gynybos stadijos esmė – prieÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymÄ leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai iÅ¡spręsti nesutarimus iÅ¡vengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui iÅ¡samiau iÅ¡dėstyti Å¡ių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Kasacinio teismo ne kartÄ akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba inter alia dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese.

Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedÅ«rų operatyvumÄ , sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai iÅ¡siaiÅ¡kinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumÄ nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).VPÄ® 93 straipsnis reglamentuoja tiekėjų teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus.

VPÄ® 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė Å¡io įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, V skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismÄ , kaip pirmosios instancijos teismÄ . Be to, tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenzijÄ perkančiajai organizacijai Å¡iame skyriuje nustatyta tvarka (CPK 93 str. 3 d.).

Pretenzija perkančiajai organizacijai supaprastinto pirkimo atveju turi bÅ«ti pateikta raÅ¡tu per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kuriÄ tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamÄ savo teisėtų interesų pažeidimÄ (VPÄ® 94 str. 1 d. 2 p.), tačiau ne vėliau kaip iki pirkimo sutarties sudarymo (VPÄ® 941 str. 1 d.).Teisėjų kolegija pažymi, jog pretenzijos padavimo termino turinio analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tiekėjas vieÅ¡ojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedÅ«rose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPÄ® nustatytų terminų.

Kiekvienas tiekėjas privalo domėtis vieÅ¡o konkurso eiga, sÄ lygomis. Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi VPÄ® reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomÄ konkursÄ , pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursÄ informuotas tinkamai ir turėtų operatyviai ginti galbÅ«t pažeistas subjektines teises. Tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinama tiekėjo pareiga domėtis vykdomu konkursu ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, taip pat siekiama užtikrinti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų operatyvumÄ .

Be to, terminų nustatymas suponuoja teisinės situacijos apibrėžtumÄ ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui, su kuriuo ji rengiasi sudaryti ar jau sudarė vieÅ¡ojo pirkimo sutartį. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali bÅ«ti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimÄ , veikdamas taip rÅ«pestingai, kaip galima tikėtis iÅ¡ patyrusio Å«kio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai iÅ¡plaukia iÅ¡ įstatymo nuostatų (VPÄ® 93, 94 straipsniai) ir jo aiÅ¡kinimo Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje (Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimÄ Uniplex, C-406/08, Rink. 2010, p. I-817).Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas UAB „Kretingos vandenys“ 2014 m. lapkričio 12 d.

CVP IS paskelbė supaprastintÄ ribotÄ konkursÄ â€žVandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtra Kretingos rajone (JokÅ«bave ir GrÅ«Å¡laukėje)“ (Pirkimo Nr. 157481) (t. 1 b. l. 10-84), kuriame siekė dalyvauti ieÅ¡kovas UAB „Gensera“. Atsakovas skelbime apie konkursÄ nurodė terminÄ , paraiÅ¡kų konkursui pateikimui, t. y. iki 2014 m. gruodžio 5 d. 10 val. 00 min. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog vėliausiai pretenzija dėl pirkimo sÄ lygų galėjo bÅ«ti pareikÅ¡ta 2014 m. lapkričio 19 d.

Tuo tarpu, ieÅ¡kovas pretenzijÄ dėl pirkimo sÄ lygų 4.2.6 punkto, 4.3 punkto, 13.4 ir 13.8 punktų pareiÅ¡kė 2014 m. gruodžio 1 d. (t. 1 b. l. 86–88). PapildomÄ pretenzijÄ dėl pirkimo sÄ lygų 5.1.6 punkto, 6.1 punkto ir 6.2 punkto ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė dar vėliau – 2014 m. gruodžio 3 d. (t. b. l. 92–99).Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog kiekvienas vieÅ¡ajame pirkime dalyvaujantis Å«kio subjektas yra profesionalus viešųjų pirkimų dalyvis, todėl kiekvieno tokio dalyvio pareiga - domėtis vykdomais konkursais.

Apeliantas pretenzijų patiekimo praleidimo terminus argumentuoja ribotomis finansinėmis galimybėmis turėti atskirÄ viešųjų pirkimų dokumentus analizuojantį ir paklausimus, pretenzijas ir pasiÅ«lymus rengiantį skyrių, kuris operatyviai galėtų reaguoti į galimus teisių pažeidimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas yra juridinis asmuo, todėl jam pirmosios instancijos teismas pagrįstai kėlė aukÅ¡tesnius atidumo, kruopÅ¡tumo, rÅ«pestingumo reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-712/2008).

Viešųjų pirkimų dalyviai yra profesionalÅ«s viešųjų santykių subjektai, kurie privalo tinkamai ir laiku įgyvendinti teises ir pareigas, todėl tinkamai nepasinaudojus gali tekti neigiami pasyvaus elgesio padariniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1551/2014). Dėl to vien todėl, jog apeliantas galimai neturi pakankamo darbuotojų skaičiaus, galinčio užtikrinti pretenzijų patiekimo operatyvumÄ , nesuteikia apeliantui teisės pažeidinėti imperatyvias VPÄ® normas, taip pat VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas neprašė perkančiosios organizacijos atnaujinti terminÄ pretenzijoms pareikÅ¡ti. Pagal bylos duomenis ir atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovas nei perkančiajai organizacijai, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė svarbių priežasčių, pateisiančių pretenzijų pateikimo terminų praleidimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas pretenzijas dėl pirkimo sÄ lygų pateikė praleidęs VPÄ® ir pirkimo sÄ lygose nustatytÄ 5 darbo dienų terminÄ , o atsakovas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino termino pretenzijoms pateikti ir ieÅ¡kovo pretenzijų nenagrinėjo (VPÄ® 94 str.1 d. 2 p., CPK 78 str.).

             Dėl konkurso sÄ lygų teisėtumo              Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo konkurso sÄ lygų teisėtumo.              Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas apskundimo terminÄ praleido 11 dienų.              Teisėjų kolegija pažymi, jog vieÅ¡ieji pirkimai neabejotinai yra susiję su vieÅ¡uoju interesu, tačiau vieÅ¡asis interesas neturėtų bÅ«ti suabsoliutintas ir aiÅ¡kinamas taip, jog Å¡alys, pačios visiÅ¡kai nesilaikydamos CPK bei VPÄ® reikalavimų dėl privalomos iÅ¡ankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, galėtų reikÅ¡ti ieÅ¡kinį teismui ir tikėtis, kad jų teisės besÄ lygiÅ¡kai bus ginamos.

Kasacinio teismo pažymėta, kad prieÅ¡ingas VPÄ® V skyriaus nuostatų aiÅ¡kinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedÅ«roje, prieÅ¡tarautų bonus pater familias principui ir lemtų besÄ lyginę tiekėjo teisę. Jeigu tiekėjui besÄ lygiÅ¡kai bÅ«tų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieÅ¡ tai su pretenzija nesikreipus į perkančiÄ jÄ organizacijÄ , tokia praktika iÅ¡ esmės bÅ«tų paneigta ikiteisminė ginčo stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jeigu perkančioji organizacija iÅ¡nagrinėtų tiekėjo pretenzijÄ dėl konkurso sÄ lygų, kuri pareikÅ¡ta praleidus terminÄ , kitų tiekėjų atžvilgiu tai bÅ«tų vertintina kaip Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinto lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimas.             Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo konkurso sÄ lygų teisėtumo.

Dėl vieÅ¡ojo intereso gyvenimo poreikio VieÅ¡ieji pirkimai neabejotinai yra susiję su vieÅ¡uoju interesu. Ä®statymo leidėjas nėra apibrėžęs vieÅ¡ojo intereso sÄ vokos, tačiau kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vieÅ¡asis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas; vieÅ¡ojo intereso sÄ voka yra vertinamojo pobÅ«džio, jos turinys gali bÅ«ti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes, tačiau bendrÄ ja prasme vieÅ¡ieji interesai reiÅ¡kia naudÄ visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ buvo pažymėta ir tai, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sÄ Å¾iningÄ varžymÄ si (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005).Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pagrindų peržengti ieÅ¡kinio ribas.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais aukščiau nurodytus apelianto argumentus. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismai vieÅ¡ojo pirkimo ginčų bylose turi teisę peržengti ieÅ¡kinio ribas, ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktÄ ir spręsti dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių bei atlikti kitus veiksmus, bÅ«tinus ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ . Sprendimas ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ kaip visuomenės suinteresuotumÄ pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų bÅ«ti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu.

Vis dėlto Å¡ie pagrindai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras iÅ¡skirtines situacijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Nagrinėjamu atveju pirkimo objektas - vandentiekio ir nuotekų tinklų bei valymo įrenginių statyba. Apeliantas neginčijo pirkimo sÄ lygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pirkimo įgyvendinimo techninių sprendinių, tik ginčijo kvalifikacijos reikalavimų pagrindimÄ ir atrenkamų tiekėjų teikti pasiÅ«lymus skaičių.

Dėl to darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju pirkimo objektas nėra virÅ¡esnis už visuomenės suinteresuotumÄ sÄ Å¾ininga tiekėjų konkurencija, visuomenei nekilo akivaizdžios ir neiÅ¡taisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga. Dėl ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo reikalavimų Pažymėtina, kad ieÅ¡kiniu ir apeliaciniu skundu ginčijamos ne tik pirkimo sÄ lygos, bet ir perkančiosios organizacijos atsisakymas nagrinėti ieÅ¡kovo pretenzijas.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl perkančiosios organizacijos ieÅ¡kovo pretenzijų nenagrinėjimo yra pagrįstos. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo Vadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo UAB „Gensera“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Kretingos vandenys“ dėl konkurso sÄ lygų pripažinimo neteisėtomis, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, principus, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaiDanutė GasiÅ«nienė Konstantinas Gurinas Kazys KailiÅ«nas